cba5b3dc-5b78-43f6-87b1-1a8eafdc1fff

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro

2022 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-924

GEOLOGIJOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Geologijos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami geologijos studijų krypties (C03), kuri priklauso fizinių mokslų studijų krypčių grupei (C), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas geologijos studijų kryptį (toliau – geologijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

2. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios ir antrosios studijų pakopų geologijos krypties studijoms.

3. Geologijos krypties studijų programos gali būti vykdomos tik kaip universitetinės ir tik nuolatine studijų forma.

4. Pirmosios pakopos studijų apimtis – 240 studijų kreditų. Rekomenduojama, kad praktikai būtų skiriama ne mažiau kaip 20 studijų kreditų, baigiamajam darbui (projektui) – ne mažiau kaip 15 studijų kreditų. Bent 160–180 studijų kreditų turi būti skirta geologijos krypties dalykams.

5. Antrosios studijų pakopos studijų apimtis – 120 studijų kreditų, iš jų baigiamajam darbui (projektui) rengti ir ginti turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 studijų kreditų. Baigiamojo darbo sudėtinė dalis gali būti mokslinio darbo projektas, kaip atskiras dalykas.

6. Pirmosios pakopos studijos turi būti įgyvendinamos kaip vienos krypties studijos. Antrosios pakopos studijos gali būti įgyvendinamos pagal tarpkryptinių studijų programas, kai geologijos krypties dalykams skiriama ne mažiau kaip 90 kreditų.

7. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.

8. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas priimami asmenys būtų:

8.1. baigę geologijos krypties pirmosios pakopos studijas;

8.2. baigę universitetines pirmosios pakopos fizinių, matematikos, informatikos, inžinerijos, technologijų, gyvybės, žemės ūkio, sveikatos, humanitarinių mokslų (istorijos, archeologijos, filosofijos studijų krypčių), menų (architektūros studijų krypties), socialinių mokslų studijas. Baigusiesiems kolegines studijas arba kitų studijų krypčių universitetines pirmosios pakopos studijų programas reikalingos papildomosios studijos, kurių turinį nustato universitetas. Rekomenduojama, kad papildomųjų studijų apimtis nebūtų didesnė kaip 60 kreditų.

9. Geologijos krypties studijų absolventai turi būti parengiami verstis geologo ar jai prilyginama veikla, kuria siekiama vartotojus aprūpinti mineralinėmis žaliavomis, požeminiu vandeniu, energijos ištekliais, užtikrinti darnų Žemės gelmių išteklių naudojimą, spręsti geologinio pobūdžio aplinkos apsaugos problemas, įvertinti gamtinę riziką ir pavojus, spręsti aktualias geologijos problemas, skleisti geologijos žinias visuomenei ir panašiai.

10. Geologijos krypties studijas baigęs absolventas gebės:

10.1. profesinėje veikloje taikyti įgytas žinias, suvokdamas geologo atsakomybę, ir gebės profesinį tobulėjimą grįsti visą gyvenimą trunkančio mokymosi principais;

10.2. įgytas žinias taikyti gretimose profesinės veiklos srityse, bendradarbiauti su kitų sričių specialistais ir laisvai bendrauti su visuomene, siekdamas geriausio studijų ir darbo rezultato.

11. Antrosios pakopos geologijos studijų absolventai turi gebėti planuoti ir vykdyti įvairaus tipo Žemės gelmių išteklių (statybinių medžiagų, vandens, naftos ir dujų, hidroterminės energijos ir kitų) paiešką, žvalgybą, eksploataciją, konsultuoti geologiniais klausimais valstybines institucijas, su gamtos ištekliais susijusias agentūras ir tarnybas, sudarinėti geologinius, geomorfologinius, hidrogeologinius, geoekologinius ir kitokius specializuotus žemėlapius, vykdyti geologijos srities mokslinius tyrimus mokslo ir studijų institucijose ir kitose institucijose, vykdančiose mokslinius tyrimus, dėstyti geologiją ir žemės mokslus aukštosiose mokyklose, planuoti ir vykdyti inžinerinius tyrinėjimus statybos įmonėse, įvairiuose statybos objektuose, prisidėti prie darnaus ūkio plėtros, alternatyviųjų energijos šaltinių (pavyzdžiui, geoterminių) paieškos ir naudojimo, konsultuoti ir dirbti geologijos ir gamtos muziejuose, redaguoti ir rašyti straipsnius moksliniams žurnalams, studijuoti trečiojoje studijų pakopoje, mokytis visą gyvenimą.

12. Baigus geologijos krypties studijas įgyjamas fizinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.

II SKYRIUS

STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS

13. Geologija yra Žemės sandaros, jos evoliucijos laike ir erdvėje, geologinių praeities, dabarties ir ateities procesų pažinimo, modeliavimo ir prognozės, Žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos teorija ir praktika.

14. Geologijos studijos apima platų bendrosios geologijos (mineralogijos, petrologijos, sedimentologijos, Žemės gelmių naudingųjų išteklių geologijos, struktūrinės geologijos, tektonikos, paleontologijos, stratigrafijos ir kitų), geochemijos, geofizikos, hidrogeologijos, inžinerinės geologijos, vandenynų geologijos, geomorfologijos, Baltijos regiono ir Lietuvos geologijos bei kitų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų spektrą.

15. Geologijos studijos turi apimti:

15.1. geologinių lauko ir laboratorinių tyrimų derinimą su teorinėmis žiniomis – nuo stebėjimų iki pažinimo, sintezės ir modeliavimo;

15.2. gilų geologinių procesų tyrinėjimą, lyginimą su dabartiniais procesais;

15.3. erdvės ir laiko vaidmens geologinėje Žemės evoliucijoje sampratą;

15.4. racionalaus ir tvaraus Žemės gelmių išteklių naudojimo ir jų apsaugos sampratą.

16. Geologijos interesai yra susiję su tokiomis sritimis:

16.1. aplinkos mokslai ir aplinkos studijos – aplinkos pokyčių ir gamtinių pavojų rizikos, prognozės, aplinkos monitoringo nagrinėjimas;

16.2. ekologija;

16.3. biologija (paleobiologija, paleontologija);

16.4. inžinerija (statybų inžinerija, susijusi su inžinerine geologija ir hidrogeologija);

16.5. geografija (susijusios geomorfologijos, paviršiaus geologijos disciplinos);

16.6. archeologija (taikomi panašūs tyrimo metodai, atkuriama praeities gamtinė aplinka).

17. Geologijos studijų programos paprastai apima ir matematikos, informatikos, fizikos bei chemijos pagrindų studijas. Studijų procese turi būti įgyjamas erdvinis mąstymas, įsisavinami analizės metodai ir gebėjimas juos taikyti geologinėms struktūroms ir procesams laike ir erdvėje modeliuoti. Turi būti įsisavinami chemijos ir fizikos pagrindai ir įgyjamas gebėjimas juos taikyti tyrinėjant geologines medžiagas ir procesus.

18. Geologijos studijų programos turi atitikti mokslo tyrimų raidą ir sietis su kitų mokslo sričių tyrimais.

19. Per studijas įgytus gebėjimus pirmosios studijų pakopos geologijos krypties absolventai gali pritaikyti dirbdami geologinėse įmonėse (medžiagos rinkimas žemėlapiams sudaryti, gręžinių ir gręžimo medžiagos priežiūra, dalyvavimas ieškant ir naudojant naudinguosius išteklius), statybinėse įmonėse (medžiagos inžinieriniams ir hidrogeologiniams tyrimams rinkimas), kasybos, naftos ir kitų iškasenų gavybos įmonėse (techninė priežiūra, dokumentacija, vertinimas), vidurinėse ir specialiosiose mokyklose (gamtos mokslų dėstymas), tęsdami studijas antrojoje studijų pakopoje ir mokydamiesi visą gyvenimą.

20. Specifiniai geologiniai įgūdžiai naudojami aktualiose visuomenei klimato kaitos, tvarių energijos išteklių paieškos ir naudojimo, gamtinių (geologinių) grėsmių prognozės, prevencijos ir kitose programose.

III SKYRIUS

BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI

21. Pirmosios studijų pakopos (bakalauro) studijų rezultatai:

21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:

21.1.1. geba įvardyti ir pademonstruoti bazines humanitarinių ir socialinių mokslų žinias, vertinti įgytas mokslines žinias;

21.1.2. žino ir veiksmingai naudoja matematikos ir informatikos pagrindinius dėsnius, taikytinus atliekant geologinių tyrimo duomenų ir informacijos sisteminimą ir analizę, veiksmingai taiko chemijos ir fizikos pagrindų žinias aiškindamas Žemės gelmėse vykstančius geologinius procesus;

21.1.3. geba įvardyti ir pademonstruoti fundamentalias geologijos žinias, būtinas Žemės gelmėms, geologinei aplinkai ir jos komponentams pažinti, geologiniams reiškiniams ir procesams vertinti;

21.1.4. žino ir taisyklinga lietuvių kalba vartoja geologines sąvokas, veiksmingai naudoja inventorizacines žinias apie geologijos objektus;

21.1.5. žino, supranta ir geba paaiškinti geologinius reiškinius ir procesus, jų sąveiką, prognozuoja galimus Žemės geologinės raidos ir geologinių procesų sąveikos dėsningumus, geologinių procesų kryptingumą geologinio laiko kontekste;

21.1.6. žino ir taiko geologinio tyrimo ir geologinės aplinkos stebėsenos, dokumentavimo ir modeliavimo metodus;

21.1.7. žino, supranta ir aiškina geologinės aplinkos ir ūkinės veiklos sąveiką, Žemės gelmių ir jų naudingųjų išteklių darnaus naudojimo būdus;

21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:

21.2.1. geba tinkamai suformuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius, parinkti tinkamus tyrimo ir analizės metodus;

21.2.2. geba atrinkti (surasti, išskirti) informaciją iš pirminių ir antrinių šaltinių, įskaitant operatyvinės informacijos paiešką, sisteminti ir struktūrizuoti kiekybinę bei kokybinę informaciją ir duomenis;

21.2.3. geba kompleksiškai taikyti įvairių geologijos šakų teorines žinias atlikdamas tyrimus, analizuodamas ir apibendrindamas tyrimų rezultatus;

21.2.4. geba formuluoti išvadas, racionalius argumentus ir siūlymus, pristatyti tyrimų rezultatus ir išvadas raštu ir žodžiu skirtingoms klausytojų auditorijoms;

21.3. specialieji gebėjimai:

21.3.1. kompleksinės analizės ir apibendrinimo gebėjimai. Asmuo:

21.3.1.1. suvokia geologijos metodologinius postulatus, dialektines Žemės, kaip vientisos sistemos ir geologinės aplinkos, pažinimo teorijas ir aktualizmo principą taikydamas įvairias hipotezes;

21.3.1.2. veiksmingai taiko įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus, bendruosius fizinių mokslų principus, pažindamas ir aiškindamas Žemės gelmių sandarą ir sudėtį vietiniu, regioniniu ir pasauliniu lygmeniu;

21.3.1.3. geba pažinti ir analizuoti Žemės gelmių ir geologinės aplinkos sudedamuosius komponentus (mineralus, uolienas, fosilijas, geofizinius Žemės laukus, Žemės gelmių savybes, Žemės gelmių naudinguosius išteklius ir kita), taikydamas mokomojoje lauko praktikoje įgytus įgūdžius;

21.3.1.4. geba identifikuoti, kompleksiškai analizuoti ir aiškinti geologinių procesų ir reiškinių raidą, jų priežastinius mechanizmus ir pokyčių dėsningumus sisteminiu požiūriu, suvokdamas jų erdvės ir geologinio laiko mastą;

21.3.1.5. geba pažinti Žemės gelmių naudinguosius išteklius ir geologinės aplinkos savybes, aiškinti jų susidarymo ir paplitimo dėsningumus, darnaus naudojimo būdus taikydamas aplinkosauginius principus;

21.3.1.6. geba identifikuoti ir analizuoti konkrečias praktines geologines problemas įvairių geologijos šakų teorijų kontekste;

21.3.1.7. geba kritiškai analizuoti ir sisteminti geologinę informaciją ir duomenis, spręsti pažįstamo pobūdžio įvairių geologijos krypčių kokybinius ir kiekybinius uždavinius;

21.3.1.8. geba taikyti matematinius ir skaičiavimo įgūdžius, informacines ir geografijos informacinės sistemos (toliau – GIS) technologijas geologijos objektų, savybių, reiškinių ir procesų tyrimui ir analizei, naudoti specialias geologines duomenų bazes, specializuotą programinę įrangą, sistemindamas, apdorodamas ir interpretuodamas surinktus duomenis;

21.3.2. geologinių tyrimų veikla. Asmuo:

21.3.2.1. geba planuoti ir atlikti įvairių geologijos šakų geologinius tyrimus, tarp jų geologinius lauko tyrimus ir geologinį kartografavimą, taikydamas mokomojoje lauko praktikoje įgytus įgūdžius;

21.3.2.2. geba formuluoti atliekamų geologinių tyrimų problemą, parinkti tinkamą metodiką ir šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstą tyrimų įrangą, saugiai atlikti geologinius tyrimus;

21.3.2.3. geba planuoti ir atlikti įvairių geologijos šakų geologinį kartografavimą skirtingomis geologinėmis sąlygomis – kristalinėse ir nuosėdinėse uolienose; apdoroti, interpretuoti ir apibendrinti šių tyrimų duomenis;

21.3.2.4. geba sudaryti geologinių tyrimų, tarp jų geologinių lauko tyrimų, ir kartografavimo reziumavimo dokumentus (Žemės gelmių sandaros, savybių ir procesų erdvinio paplitimo žemėlapius, pjūvius, blokdiagramas ir kita), taikydamas GIS technologijas, matematinius ir statistinius, modeliavimo metodus;

21.3.2.5. geba planuoti ir saugiai atlikti standartinius laboratorinius matavimus ir tyrimus naudodamas šiuolaikinius analitinių tyrimų metodus ir įrangą, taikydamas naujausias technologijas;

21.3.2.6. geba nuosekliai taikyti geologines žinias atlikdamas profesinę ekspertizę, planuodamas, kontroliuodamas, reguliuodamas Žemės gelmių ir Žemės gelmių naudingųjų išteklių naudojimą ir juos naudodamas, užtikrindamas jų apsaugą, vykdydamas kitą ekonominę veiklą;

21.3.2.7. geba sistemingai stebėti ir matuoti geologinius reiškinius ir procesus, dokumentuoti stebėjimų rezultatus, apibendrinti stebėjimų duomenis ir rengti ataskaitas;

21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

21.4.1. geba bendrauti taisyklinga lietuvių kalba (žodžiu ir raštu) ir dalykine anglų kalba (žodžiu ir raštu);

21.4.2. geba aiškiai ir tiksliai raštu ir žodžiu pateikti geologinių ir kitų tyrimų duomenis ir argumentus įvairioms klausytojų auditorijoms, apginti pristatomus veiklos rezultatus;

21.4.3. geba veiksmingai dirbti kintančioje ar naujoje aplinkoje, vykdyti profesinę veiklą komandoje ir individualiai;

21.4.4. geba taikyti holistinį požiūrį priimdamas profesinius sprendimus, siekdamas subalansuoti saugą, kokybę ir poveikį aplinkai; taikyti humanistinės moralės normas ir profesinę etiką;

21.4.5. suvokia priimamų sprendimų aplinkosauginius, teisinius ir darnaus naudojimo aspektus, atsakomybę už savo profesinės veiklos rezultatus ir jos poveikį aplinkai;

21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

21.5.1. geba planuoti ir organizuoti savarankišką mokymąsi ir profesinę veiklą;

21.5.2. geba veiksmingai taikyti įgytas žinias praktikoje, mokytis ir plėsti savo profesinės veiklos kompetencijas, studijuoti ir nuolatos ugdyti savo profesinę kompetenciją dirbdamas ir mokydamasis visą gyvenimą;

21.5.3. išmano ir taiko norminius teisės dokumentus, geba juos analizuoti ir jais vadovautis praktinėje geologinėje ir tiriamojoje veikloje;

21.5.4. veiksmingai taiko įgytas naujausių specialiųjų informacinių technologijų ir įrangos naudojimo žinias bei įgūdžius savo profesinėje veikloje.

22. Antrosios studijų pakopos (magistrantūros) studijų rezultatai:

22.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:

22.1.1. geba įvardyti ir nuodugniai paaiškinti konceptualius geologijos pagrindus;

22.1.2. nuodugniai išmano ir aiškina pasirinktą geologijos sritį ir bazines kitų Žemės mokslų krypčių teorijas, koncepcijas ir principus, geba integruoti įgytas įvairių geologijos šakų žinias spręsdamas įvairius klausimus;

22.1.3. įvairiapusiškai pažįsta ir specializuotai aiškina Žemės vidinės geosferos, kontinentų ir pasaulinio vandenyno, Europos, Baltijos regiono ir Lietuvos geologinę sandarą, sąlygas, savybes, geologinius procesus, jų erdvinę diferenciaciją, kilmę, raidą ir vystymosi geologiniame laike mechanizmus;

22.1.4. sistemingai supranta ir specializuotai aiškina pasirinktos geologijos srities geologinių reiškinių ir procesų erdvinės integracijos ir diferenciacijos dėsningumus, geologinėje aplinkoje vykstančius dinaminius procesus bei ciklus įvairaus erdvinio mastelio geologinėse sistemose geologinio laiko ir erdvės kontekste; nuodugniai išmano geologinės aplinkos procesų ir reiškinių pokyčius, sąveiką erdvėje ir laike, kritinį mastą, vertinimą ir prognozę;

22.1.5. sistemingai supranta ir specializuotai aiškina Žemės gelmių naudingųjų ir požeminės hidrosferos išteklių bei savybių tyrimo (paieškos, žvalgybos), įvertinimo, darnaus naudojimo, pokyčių prognozavimo ir apsaugos būdus, priemones ir metodus;

22.2. gebėjimas vykdyti tyrimus. Asmuo:

22.2.1. geba tinkamai suformuluoti tiriamojo darbo tikslą ir uždavinius, taikydamas šiuolaikinius tyrimo bei analizės metodus ir konceptualias žinias optimaliai parengti tiriamojo darbo metodiką, spręsti nepažįstamas problemas, apibendrinti tyrimo rezultatus ir formuluoti išvadas, juos veiksmingai pristatyti įvairioms auditorijoms, rengti tyrimo ataskaitas, mokslinius straipsnius;

22.2.2. geba sistemingai rinkti informaciją iš pirminių ir antrinių šaltinių, įskaitant operatyvinės informacijos paiešką, analizuoti publikacijas, surasti reikiamas duomenų bazes ir jomis naudotis;

22.2.3. geba sisteminti, kritiškai analizuoti ir struktūrizuoti kiekybinę ir kokybinę informaciją bei duomenis taikydamas naujausias informacines technologijas ir įrangą;

22.2.4. geba identifikuoti ir analizuoti modernias įvairių geologijos šakų mokslinių tyrimų problemas, planuoti jų sprendimo strategijas derindamas teorijos ir praktikos elementus, realizuodamas pragmatines įžvalgas;

22.2.5. geba sistemiškai mąstyti, integruoti idėjas, kelti hipotezes naujausių geologijos ir kitų Žemės mokslų šakų pasiekimų, teorijų ir principų kontekste, taikyti mokslo integralumo principus;

22.2.6. geba formuluoti tyrimo uždavinius ir taikyti šiuolaikiškus inovatyvius metodus ir naujausias technologijas geologijos problemoms spręsti panaudodamas kitų mokslo krypčių žinias ir jose taikomus metodus;

22.3. specialieji gebėjimai:

22.3.1. kompleksinės analizės, sisteminimo ir vertinimo gebėjimai. Asmuo:

22.3.1.1. geba kritiškai vertinti geologinę informaciją ir duomenis, spręsti pažįstamo ir nepažįstamo pobūdžio kokybinius ir kiekybinius geologijos uždavinius, įvairiapusiškai analizuoti geologijos problemas tarpdisciplininiame kontekste;

22.3.1.2. geba sistemingai suvokti, nuosekliai ir kritiškai vertinti pasirinktų geologijos šakų metodologinius postulatus, dialektines Žemės, kaip vientisos sistemos ir geologinės aplinkos, pažinimo teorijas ir aktualizmo principą taikydamas modernias teorijas, savarankiškai formuluoti paaiškinimus, išryškindamas įvairių koncepcijų pranašumus ir trūkumus;

22.3.1.3. geba kritiškai ir kompleksiškai įvertinti įvairių geologijos ir kitų Žemės mokslų šakų problemų kompleksiškumą, sąveiką ir integralumą, jų sprendimų būdų įgyvendinamumą tarpdisciplininiame kontekste; geba vertinti praktinę geologinę veiklą platesnių aplinkosauginių principų taikymo kontekste;

22.3.1.4. geba identifikuoti ir nuosekliai analizuoti konkrečias praktines geologines problemas tarpdisciplininių teorijų kontekste, planuoti jų sprendimo strategijas, kompleksiškai taikydamas įgytas žinias, gebėjimus ir įgūdžius;

22.3.1.5. geba sistemiškai suprasti ir įvertinti įvairių geologijos šakų žinių poreikį atskirose taikomosiose ekonominės ir kitos praktinės veiklos srityse; nuodugniai ir kritiškai įvertina geologijos srities žinių, būtinų konkrečiai užduočiai vykdyti, poreikį ir mastą;

22.3.1.6. geba kritiškai vertinti strateginius savo profesinės veiklos srities sprendimus, suvokia analitinių ir geologinių tyrimų duomenų tikslumo ribas ir atsižvelgia į jas planuodamas tolesnį geologinį tyrimą;

22.3.1.7. geba kompleksiškai ir kritiškai analizuoti ir vertinti įvairius geologinius objektus, procesus ir reiškinius remdamasis vienu ar keliais teoriniais požiūriais, derindamas teoriją ir praktiką, naudodamas GIS technologijas, matematinius modelius, statistinius metodus, analitinius ir geologinių lauko tyrimų darbų įgūdžius;

22.3.2. geologinių tyrimų veikla. Asmuo:

22.3.2.1. geba tinkamai parinkti ir veiksmingai taikyti geologinius tyrimo, tarp jų geologinių lauko tyrimų, metodus vykdydamas kompleksinius geologinius tyrimus, formuluodamas uždavinius, skirtus taikomojo pobūdžio problemai (ar jos daliai) spręsti tarpdisciplininiame kontekste; efektyviai taiko įgytas geologines žinias ir gebėjimus įvairiose ūkio plėtros ir kitos praktinės veiklos srityse;

22.3.2.2. savarankiškai organizuoja, koordinuoja ir vykdo pasirinktos geologijos šakos geologinius tyrimus, tarp jų ir geologinius lauko tyrimus, atlieka geologinį kartografavimą ir laboratorinius tyrimus taikydamas naujausias šiuolaikines technologijas, įrangą ir metodus; kritiškai palygina gautus rezultatus su nustatytomis žiniomis ir teorijomis, parengia išvadas;

22.3.2.3. veiksmingai taiko nuodugnias pasirinktos geologijos srities žinias planuodamas, kontroliuodamas, reguliuodamas, teikdamas ekspertinį vertinimą ir vykdydamas Žemės gelmių naudojimo, Žemės gelmių naudingųjų ir požeminės hidrosferos išteklių gavybos veiklą ir kitą ekonominę veiklą, užtikrindamas integruotą Žemės gelmių darnaus naudojimo ir apsaugos principų taikymą; geba pagrįstai įvertinti priimamus sprendimus aplinkosauginiu, teisiniu, socialiniu, ekonominiu ir darnaus naudojimo požiūriu;

22.3.2.4. tinkamai ir saugiai naudojasi laboratorine įranga, eksperimentinėmis sistemomis ir kitais informacijos bei duomenų šaltiniais, siekdamas tinkamai suplanuoti ir atlikti eksperimentus;

22.3.2.5. geba stebėti, matuoti ir vertinti geologinius reiškinius ir procesus, savarankiškai atlikti ir dokumentuoti stebėjimus, rengti ir teikti stebėjimų ataskaitas;

22.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:

22.4.1. geba aiškiai ir taisyklinga lietuvių kalba raštu ir žodžiu pateikti geologinių tyrimų duomenis ir savarankiškai suformuluotus argumentus įvairioms klausytojų auditorijoms, argumentuotai pristatyti ir apginti įvairaus pobūdžio geologinės veiklos rezultatus;

22.4.2. geba veiksmingai naudotis informacijos šaltiniais anglų kalba, dalykiškai bendrauti taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu;

22.4.3. geba veiksmingai ir sistemingai tvarkyti laiką ir organizuoti savo darbą;

22.4.4. geba veiksmingai dirbti kintančioje (dinamiškoje) ir naujoje aplinkoje, komandoje ir tarpdisciplininėje aplinkoje;

22.4.5. geba nuosekliai taikyti holistinį požiūrį priimdamas profesinius sprendimus, siekdamas subalansuoti sąnaudas, naudą, saugumą, kokybę, patikimumą ir poveikį aplinkai, taikyti humanistinės moralės normas ir profesinę etiką;

22.4.6. suvokia priimamų sprendimų aplinkosauginius, teisinius, socialinius, ekonominius ir darnaus naudojimo aspektus, atsakomybę už savo profesinės veiklos rezultatus ir jos poveikį aplinkai ir visuomenei;

22.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:

22.5.1. geba kūrybiškai, perspektyviai ir logiškai mąstyti, formalizuoti ir modeliuoti duomenis ir informaciją, kurti naujas idėjas, savarankiškai formuluoti išvadas ir racionalius argumentus, priimti sprendimus;

22.5.2. geba kritiškai įvertinti kokybinę ir kiekybinę informaciją ir duomenis, atlikti vertinimą turėdamas prieštaringą ir (arba) nepakankamą informaciją;

22.5.3. geba veiksmingai derinti savarankišką ir grupinį darbą, sistemiškai organizuoti savo profesinę veiklą, savarankiškai planuoti mokymosi procesą ir darbą;

22.5.4. geba veiksmingai atlikti geologijos profesinę ir geologinių tyrimų veiklą, vykdyti lyderio funkcijas, nuosekliai siekti karjeros, nuolatos ugdyti savo profesionalumą, mokytis, dirbti ir bendrauti nacionalinėje bei tarptautinėje erdvėje;

22.5.5. geba sistemingai plėtoti esmines asmenybės nuostatas: atsakingumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, novatoriškumą, drausmę, motyvaciją;

22.5.6. geba sistemiškai studijuoti ir ugdyti profesinės veiklos įgūdžius, visą gyvenimą mokydamas ir ugdydamas savo profesionalumą.

IV SKYRIUS

DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS

23. Dėstymas ir studijavimas:

23.1. dėstymo, studijavimo ir vertinimo veikla turi būti organizuojama taip, kad studentai pasiektų geologijos krypties studijų programoje numatytus studijų rezultatus;

23.2. geologijos studijų programos vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, siekiantys išmokyti studentą mokytis ir sisteminti žinias, gebantys tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus į studentą orientuoto studijų ir studentų pasiekimų vertinimo metodus, kurti naujus, veiksmingesnius studijų metodus, įdiegti mokymosi visą gyvenimą siekį;

23.3. dėstymas turi būti pagrįstas fundamentaliomis geologijos žiniomis ir naujausių geologijos mokslo pasiekimų turiniu. Studijų metodai turi plėsti geologijos konceptualių pagrindų supratimą, būti adekvatūs esamų geologijos mokslo pasiekimų perteikimo galimybei, suteikti studijų programos tikslams pasiekti būtinas žinias ir gebėjimus, didinti profesinį kompetentingumą. Taikomi studijų metodai turi būti aiškiai apibrėžti, reguliariai peržiūrimi ir tobulinami;

23.4. studijų metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą (nenutrūkstamo mokymosi) koncepcija, studentai per studijas turi būti rengiami ir skatinami įgyti mokėjimo mokytis įgūdžių. Didaktinė sistema turi orientuoti studijavimą į studento gebėjimo mokytis ugdymą;

23.5. dėstymas ir studijavimas turi būti pagrįsti aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento susiformuotais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs, dėstant turi būti panaudojamos esamos galimybės ir ištekliai;

23.6. studijų metodų (dėstymo ir studijavimo) pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimo galimybę.

24. Geologijos krypties studijose taikomi bendrieji studijų metodai:

24.1. aktyvūs metodai (problemų analizės ir sprendimo užsiėmimai, ataskaitos ar pranešimo rengimas, diskusija, projektinė veikla, tiriamasis darbas ir kiti, orientuoti į aktyvų, savarankišką ir komandinį studijavimą);

24.2. interaktyvūs metodai (dalyko elektroniniai mokymo kursai, konferencijos virtualioje aplinkoje, mokymo medžiagos internetiniai puslapiai, vaizdo paskaitų produktai);

24.3. pasyvūs metodai (paskaitos, pratybos ir kiti tradicinei studijų koncepcijai priskiriami metodai).

25. Dalis specifinių geologijos studijų programos žinių įgyjama per geologinę lauko praktiką ir laboratorinius tyrimus. Geologiniai tyrimai padeda įgyti išmanymą apie geologinius procesus, gebėjimą atpažinti įvairaus rango geologinius darinius, rinkti ir dokumentuoti geologinę informaciją, ją apibendrinti, interpretuoti ir modeliuoti. Specifinis studijų metodas, ugdantis gebėjimą objektus atpažinti gamtoje, yra mineralų, uolienų ir fosilijų kolekcijų studijos.

26. Geologijos krypties studijose taikomi specialieji studijų metodai:

26.1. geologiniai lauko tyrimai (geologinių objektų aprašymas ir tyrimas įvairiais tyrimo metodais lauko sąlygomis), mokomoji ir profesinė lauko praktika, suteikianti daug reikiamų praktinių gebėjimų, gerinanti studentų motyvaciją, padedanti apsispręsti dėl tolesnės specializacijos;

26.2. į pirmosios studijų pakopos studijų programas privalo būti įtraukta sedimentacijos ir orogenezės sričių mokomoji lauko praktika, suteikianti galimybę susipažinti ir su nuosėdinėmis, ir su magminėmis bei metamorfinėmis uolienomis, sluoksnių struktūriniais ir facijiniais elementais;

26.3. studijos turi būti orientuotos į daugiaplanį žinių sisteminimą, erdvės ir laiko komponentų suvokimą, geologinių procesų sąveikos supratimą ir modeliavimą.

27. Skirtingų studijų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau turi skirtis pateikiamos užduoties turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiškumo raiška ir kita.

28. Savarankiškas darbas yra svarbi ir integrali geologijos studijų dalis. Rekomenduojama, kad pirmoje studijų pakopoje studento savarankiškas darbas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų studijų programos apimties. Rekomenduojama, kad antrosios pakopos studijose studento savarankiškas darbas sudarytų ne mažiau kaip 60 procentų studijų programos apimties ir ne mažiau kaip 40 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties.

29. Vertinimas:

29.1. aukštoji mokykla, nustatydama vertinimo tvarką, turi suteikti teisę dėstytojui rinktis vertinimo metodus. Dėstytojams turi būti žinomi įvairūs vertinimo būdai, jų taikymo metodiniai aspektai ir vaidmuo studentams įgyjant žinių ir įgūdžių. Studento dalyko studijų rezultatai vertinami pagal dešimties balų kriterinę vertinimo sistemą. Geologijos studijų pasiekimų vertinimo sistema turi leisti stebėti pažangą siekiant rezultato, laiku pastebėti nukrypimus, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti korekcijos prielaidas. Vertinimo tvarka, vertinimo sistema ir vertinimo kriterijai turi būti grindžiami pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo, nešališkumo principais;

29.2. studijų rezultatų vertinimo strategija turi atskleisti, ar studento pasiekti rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus ir patikimai atspindi žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių lygį, kurį studentas pasiekė studijų laikotarpiu;

29.3. studento studijų pasiekimams vertinti gali būti naudojamas kaupiamasis (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais), kolegialusis (studentus egzaminuoja kompetentinga geologijos specialistų mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų komisija), diagnostinis (atliekamas norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį) vertinimas;

29.4. vertinimo metodai gali būti egzaminas raštu ir žodžiu, testas, praktikos ataskaita ir jos gynimas, baigiamasis darbas ir jo gynimas, kolokviumas, kontrolinis darbas, individualaus ar komandinio projekto ataskaita, kursinis darbas, mokslinio tiriamojo darbo kolegialus vertinimas;

29.5. semestro pradžioje dėstytojas turi supažindinti studentus su studijų tikslais, vertinimo tvarka ir vertinimo sistema, nurodyti vertinimo kriterijus ir apibendrinamojo vertinimo dalių svorį;

29.6. studentai turi gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus. Studentams turi būti suteiktos galimybės diskutuoti su vertintojais dėl daugelio savo studijų aspektų, įskaitant jiems skiriamą vertinimą.

V SKYRIUS

STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

30. Aukštosios mokyklos, siekdamos vykdyti geologijos studijų programas, turi atitikti šiuos kriterijus:

30.1. studijų programa turi būti sudaroma kaip teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir taikymo metodologinė sistema. Ji turi būti aktuali, būtina atsižvelgti į geologijos mokslo raidą, darbdavių poreikius ir absolventų karjeros galimybes;

30.2. studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami, atitikti studijų programos pavadinimą ir aprašą;

30.3. programa turi būti grindžiama aktualia teorija, tinkančia studijų programos tikslams. Studijas baigiantys studentai turi būti pasiruošę prisitaikyti prie tolesnės geologijos mokslo ir šalies gamtinių išteklių bei ekonominio potencialo plėtros.

31. Turi būti suteikiama pakankama laboratorinė mokomoji materialinė bazė ir kvalifikuoti dėstytojai, vykdantys bazinius, taikomuosius ar eksperimentinės plėtros tyrimus, žinantys absolventų būsimo mokslinio, gamybinio ar organizacinio darbo sąlygas ir gebantys padėti studentams pasirengti būsimai geologo veiklai.

32. Pirmosios ir antrosios pakopos studijos užbaigiamos baigiamuoju darbu (projektu) ir jo gynimu:

32.1. pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba būti parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) bakalaurantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus studijų krypties darbus, savarankiškai atlikti studijų krypties tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus;

32.2. antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais tiriamaisiais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, savarankiškai atlikti tos krypties tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal universiteto patvirtintus reikalavimus;

32.3. baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų geologijos krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų. Komisijos pirmininkas neturi būti iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama.

33. Geologijos studijų programas gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, atitinkančią dėstomo studijų dalyko studijų ar geologijos mokslo kryptį. Pirmosios pakopos studijose ne mažiau kaip 50 procentų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai. Ne mažiau kaip 80 procentų antrosios pakopos studijų dalykų turi dėstyti mokslininkai, kurių mokslinės veiklos kryptis atitinka dėstomo dalyko turinį. Turi būti vertinamas dėstytojų akademinio išsilavinimo lygis, mokslinių tyrimų projektų vykdymo patirtis ir efektyvumas, dėstymo patirtis ir kokybė, mokslinių tyrimų lygis, atspindimas publikacijų skaičiaus, įgyvendinti projektai, dalyvavimas mokslinėse konferencijose ir mokslo draugijose, asmeninis domėjimasis studentų reikmėmis ir pastovus akademinės paramos teikimas. Dėstytojai turi gebėti studentams tinkamai patarti dėl studijų ir karjeros planavimo, jie turi žinoti ir suprasti reikalavimus, keliamus geologijos krypties studijų programoms.

34. Dėstyti taikomųjų krypties studijų dalykų turi būti kviečiami kompetentingi, pripažinti atitinkamos srities dėstytojai praktikai, įgiję ne mažesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turintys ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį.

35. Konsultacijas studijų turinio klausimais teikia studijų dalykus dėstantys dėstytojai, savarankiškų, baigiamųjų darbų (projektų) ir praktikos vadovai pagal studijų planus arba studentų individualius poreikius. Konsultacijos teikiamos tiesiogiai arba virtualiai.

36. Studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tinkama materialioji bazė:

36.1. auditorijos, atitinkančios higienos bei darbo saugos reikalavimus ir aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonėmis;

36.2. laboratorijos, aprūpintos įranga, suteikiančia galimybę vykdyti geologijos krypties programas (petrologinių, mineraloginių, geofizinių, hidrogeologinių, inžinerinių geologinių, kartografinių ir kitų tyrimų prietaisais, kompiuterinėmis programomis, GIS įranga, mineralų, uolienų ir paleontologinių pavyzdžių tinkamo dydžio kolekcijomis ir kita). Studentams turi būti leidžiama naudotis laboratorine įranga individualiems moksliniams tyrimams pagal studijų planą;

36.3. stacionarios ir mobiliosios geologinės lauko praktikos bazės su reikiama įranga ir aprūpinimu;

36.4. bibliotekos, turinčios dalykinės literatūros, vadovėlių, paskaitų konspektų, knygų, žurnalų ir kitos literatūros fondus, duomenų bazių, pakankamą skaičių kompiuterių su tinkama programine įranga (literatūros katalogais, paieškos sistemomis, ryšiu su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšiu).

37. Akademinė parama studentams teikiama šiais būdais:

37.1. dėstytojai turi skatinti studentus įsitraukti į fakulteto, katedros mokslinę veiklą;

37.2. aukštosios mokyklos turi nuolat teikti patarimus įvairiais studijų planavimo ir tobulinimo klausimais;

37.3. aukštosios mokyklos turi sudaryti galimybes studijuoti studentams, turintiems specialiųjų poreikių;

37.4. aukštosios mokyklos turi sudaryti studentams galimybes organizuoti kultūrinius renginius aukštosios mokyklos patalpose, steigti būrelius, klubus, studentų organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;

37.5. aukštosios mokyklos turi sudaryti studentams galimybes nuolat tobulinti savo studijas, teikti grįžtamąjį ryšį dėstytojams ir administracijai, dalyvauti studijų programų komitetų ir kitose aukštosios mokyklos valdymo organų veiklose.

38. Aukštosios mokyklos administracija turi užtikrinti studentams galimybę gauti reikalingas konsultacijas karjeros, finansų valdymo klausimais, galimybę gauti psichologinę pagalbą.

39. Studentai turi būti informuojami apie karjeros galimybes bei galimybes gauti socialines ir skatinamąsias stipendijas.

40. Rekomenduojama organizuoti mokomąją lauko praktiką ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad būtų galima pažinti kitų regionų geologinę įvairovę, susipažinti su kitokia nei Lietuvoje geologine aplinka. Atlikti profesinės praktikos studentai gali būti siunčiami į pažangias technologines bazes turinčias įmones.

________________