RIETAVO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. lapkričio 28 d. Nr. T1-166
Rietavas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 6 ir 9 dalimis, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Rietavo savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Rietavo savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. T-144 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2024 m. gruodžio 1 d., išskyrus sprendimo 1 punkte patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo VIII skyrių. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo VIII skyrius įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d.
4. Šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir Rietavo savivaldybės interneto svetainėje www.rietavas.lt.
PATVIRTINTA
Rietavo savivaldybės tarybos
2024 m. lapkričio 28 d.
sprendimu Nr. T1-166
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už šias paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus, finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja Savivaldybės meras ir kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš Savivaldybės biudžetui skiriamų valstybės biudžeto dotacijų. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas, taip pat tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) nustatytą maksimalų konkrečios socialinės paslaugos išlaidų finansavimo dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu, mokama paslaugos gavėjo ar jo globėjo (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir socialinių paslaugų teikėjo tarpusavio susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas), Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas) ir šiuo Aprašu.
5. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės administracijos tarpusavio teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir Rietavo savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) sutartimi, kurią pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.
6. Aprašo 5 punkte nurodytoje sutartyje turi būti nustatyta paslaugos rūšis, sudėtis, paslaugos teikimo dažnumas ir trukmė, mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui, aprūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.
7. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
8. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
9. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
10. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
11. Visos bendrosios socialinės paslaugos asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už 2,0 VRP (toliau – valstybės remiamos pajamos), teikiamos nemokamai.
12. Asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra didesnės nei 2,0 VRP, už transporto organizavimo paslaugas moka Savivaldybės tarybos patvirtintą transporto organizavimo paslaugos įkainį.
13. Mokėjimas už transporto organizavimo paslaugą skaičiuojamas nuo paslaugų gavėjo paėmimo vietos iki galutinės jo nuvežimo vietos, skaičiuojant nuvykimą, laukimą ir grįžimą į paslaugos gavėjo pageidaujamą vietą.
14. Asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra didesnės nei 2,0 VRP, už maitinimo organizavimo paslaugas moka Savivaldybės tarybos patvirtintą maitinimo organizavimo paslaugos įkainį.
15. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimą už bendrąsias socialines paslaugas, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
18. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 VRP, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.
19. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP.
20. Nemokamai teikiamos iš Savivaldybės biudžeto ar iš valstybės biudžeto dotacijų Savivaldybės biudžetui arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, šios socialinės priežiūros paslaugos:
20.5. pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti;
20.8. palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste);
21. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus 20 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui, neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų arba 20 procentų šeimos pajamų, jeigu šios paslaugos teikiamos šeimai.
22. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, išskyrus 20 punkte nurodytas paslaugas, dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:
22.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
23. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
23.1. didesnės kaip 2 VRP, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis yra 5 procentai asmens pajamų;
23.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis yra 10 procentų asmens pajamų;
24. Šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra:
24.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis – 5 procentai šeimos pajamų;
24.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis – 10 procentų šeimos pajamų;
25. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 23 ir 24 punktuose, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis yra 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.
26. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinės priežiūros paslaugos 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiamos nemokamai.
27. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
30. Dienos socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
32. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą:
32.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
33. Asmens, kuris pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą negauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ir kurio mėnesio pajamos yra:
33.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;
34. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 33 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų.
35. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
38. Mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
39. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
40. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
41. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. – ir į asmens turtą.
44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
45. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
46. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
47. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
48. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
49. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ
50. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui.
51. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis:
51.1. neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;
51.2. neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.
VIII SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS
53. Rietavo savivaldybės administracija skiria ir moka vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) pagalbos pinigus:
53.2. pasibaigus vaiko globai (rūpybai), asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, baigiamaisiais mokymosi metais mokami iki tų metų rugsėjo 1 dienos, ir asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, mokama 1 BSI dydžio išmoka per mėnesį.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
54. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos jo (jos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jam (jai) nustatytas.
55. Asmuo pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie asmens turtą, nurodytą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).
56. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, Savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.
57. Kreipiantis dėl socialinių paslaugų gavimo, informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu. Jeigu informacija, reikalinga vertinant asmens finansines galimybes, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar ją savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmuo šios informacijos teikti neprivalo.
58. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą ir laikiną atokvėpį (kai paslauga teikiama institucijoje) vertina Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Skyrius) specialistai.
59. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už kitas šio Aprašo 59 punkte nenurodytas socialines paslaugas vertina socialinių paslaugų teikėjo socialiniai darbuotojai.
60. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos ir apskaičiuojamos vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, dovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
61. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybės administracija turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
62. Jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą ir jei šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.
63. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
65. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, (rūpintojas, aprūpintojas) pagal Aprašo 5 punkte nurodytoje sutartyje ir Aprašo 6 punkte nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir (ar) turto pokyčių dienos praneša savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5–9, 13, 15, 17–19 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius po ankstesnio (paskutinio) vertinimo.
66. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.
67. Savivaldybės administracija, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo turto pokyčio dienos.
68. Savivaldybės administracija turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančio socialinių paslaugų teikėjo iniciatyva.
69. Socialinių paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas socialinės paslaugos kaina pirmiausia finansuojama asmens mokamomis pajamomis, turtu (ilgalaikei socialinei globai), o likusi dalis finansuojama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau nei Tarybos sprendimu nustatyti maksimalūs socialinių paslaugų išlaidų finansavimo dydžiai.
X SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
70. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.
71. Asmens (šeimos) pajamos yra skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo IX skyriumi.
XI SKYRIUS
ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
72. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas.
73. Asmens turto vertinimą mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas Rietavo savivaldybės gyventojams vertina Skyriaus atsakingi specialistai.
XII SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
75. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo arba jam gali būti sumažinamas mokėjimas už socialines paslaugas.
76. Asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas šiais atvejais:
76.1. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei – socialinė priežiūra 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai;
77. Ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavėjai, kurių turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, turintys mokėti turto mokestį, gali būti atleidžiami nuo šio mokesčio kai turtas yra nelikvidus, apleistas (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės).
78. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių, globėjas, rūpintojas, kitas teisėtas atstovas), pageidaujantis būti atleistas nuo mokėjimo už gaunamas socialines paslaugas šio Aprašo 76.2. papunktyje numatytu atveju ar šio Aprašo 77 punkte numatytu atveju dėl mokėjimo sumažinimo, kreipiasi į Rietavo savivaldybės administraciją ir pateikia raštišką laisvos formos prašymą ir aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.
79. Asmenų prašymus dėl mokesčio už socialines paslaugas sumažinimo ar atleidimo nuo mokesčio svarsto Rietavo savivaldybės socialinių paslaugų skyrimo komisija (toliau – Komisija), priimanti rekomendacinio pobūdžio sprendimą. Sprendimą dėl mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas, vadovaudamasis Komisijos siūlymu, priima Rietavo savivaldybės meras ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
80. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
81. Ginčai dėl Savivaldybės priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.