LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141, 142, 143, 144 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2014 m. kovo 13 d. Nr. XII-781
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi:
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 5 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Vyriausybė steigia žinybinį Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis, valdytoja.“
2. Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi:
„6. Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas registro objektas yra ūkio subjektai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka suteikta ar perleista perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą), ir jiems skirta žvejybos limito, išreiškiamo didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais ir (arba) žvejybos limito dalis, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi.“
3. Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi:
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato Aplinkos ministerija. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą Aplinkos ministerija nustato tik remdamasi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 142 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.“
3. Papildyti 6 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu
Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:
„141 straipsnis. Teisė į žvejybos kvotą
2. Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ir (arba) žvejybos kvota, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi.
3. Kiekvienais metais verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui apskaičiuojamos pagal skirtą žvejybos limito dalį procentais. Jeigu suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui neskirta žvejybos limito, išreikšto didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, dalis procentais, Aplinkos ministerijai nustačius tokį žvejybos limitą, žvejybos kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektams skiriamos proporcingai pagal žvejybos kvotą skirtų verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą Aplinkos ministerijos.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 142 straipsniu
Papildyti Įstatymą 142 straipsniu:
„142 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas
2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam skaičiui ūkio subjektų, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki
7 000 ha – 3.
3. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos limito dalies, skaičiuojant atskirai kiekvieno tipo žvejybos įrankius ir (ar) žuvų sugavimo kvotas;
2) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės penkerius metus po ungurių įveisimo;
3) šio įstatymo įsigaliojimo metu 3 metus teisę į žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą, išreikštą tam tikro tipo ir tam tikru verslinės žvejybos įrankių skaičiumi ar žuvų rūšimis kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 2 procentus Aplinkos ministerijos nustatyto žvejybos limito.
4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos nustatytus aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.).
5. Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, kasmet skiria pradinę Žemės ūkio ministerijos nustatytą kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu žuvų ištekliams atkurti ir saugoti skiria aukcione pasiūlytą kainą.
6. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato Žemės ūkio ministerija.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.
8. Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems aplinkosauginiams, socialiniams ir (ar) ekonominiams kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.
9. Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki šio straipsnio 6 dalyje nurodytos komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.
10. Nustačius naujas žvejybos vietas, limitus naujoms žuvų rūšims, papildomus verslinės žvejybos įrankius ar padidinus jų skaičių, perleidžiant ar atšaukus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą nei žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams.
13. Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.
14. Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.
15. Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
16. Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje išvardytas teises.
17. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
18. Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises.
19. Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.“
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 143 straipsniu
Papildyti Įstatymą 143 straipsniu:
„143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir atšaukimas
1. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) už padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka atimama teisė žvejoti;
3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Prieš sustabdant teisės į žvejybos kvotą galiojimą, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;
2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
3) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;
3. Atšaukus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukiama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo neteisingai įvertintas ūkio subjektas;
4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės atšaukimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą.
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 144 straipsniu
Papildyti Įstatymą 144 straipsniu:
„144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas
1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį gali Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje, kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui ir iš naujo suteikiant teisę į žvejybos kvotą ūkio subjektui, kuris buvo perleidęs ar išnuomojęs savo žvejybos kvotą, vertinama tik to ūkio subjekto vykdyta verslinė žvejyba.
2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka aukciono būdu.
3. Ūkio subjektai, siekiantys perleisti teisę į žvejybos kvotą, kreipiasi su prašymu dėl perleidimo į Žemės ūkio ministeriją, nurodydami pageidaujamą teisės perleidimo laikotarpį. Nuo prašymo pateikimo momento, ūkio subjektas praranda teisę į žvejybos kvotą jo prašyme nurodytam laikotarpiui. Gavusi ūkio subjekto prašymą dėl teisės į žvejybos kvotą perleidimo, Žemės ūkio ministerija organizuoja aukcioną dėl perleidžiamos teisės į žvejybos kvotą, kuriame neturi teisės dalyvauti ūkio subjektai, turintys 10 proc. žvejybos limito dalies.
4. Pasibaigus teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui, iš naujo suteikiant šią teisę ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos kvotą, vertinama tiek jo, tiek ir perleidusio teisę į žvejybos kvotą ūkio subjekto anksčiau vykdyta verslinė žvejyba.
5. Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti ir papildyti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas
1. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimai išduodami ne trumpesniam kaip vienos paros ir ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, bet leidimo galiojimas negali būti ilgesnis nei tame vidaus vandenų telkinyje nustatyto žvejybos limito galiojimo laikotarpis.
2. Ūkio subjektui išduodamas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas pateikus prašymą, jeigu yra visos šios sąlygos:
3) ūkio subjektas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka yra skyręs lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
3. Prašymą išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.
4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išduoda verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą, arba kitu prašyme nurodytu būdu.
5. Jeigu pareiškėjas prašyme išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą pateikia ne visą privalomą pateikti informaciją, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus trūkstamą informaciją.
6. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas yra elektroninės arba ūkio subjekto prašymu popierinės formos.
7. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
8. Verslinės žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas to leidimo galiojimas:
9. Iš dalies sustabdžius teisės į žvejybos kvotą galiojimą arba perleidus dalį žvejybos kvotos, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas turi būti keičiamas. Atšaukus teisę į žvejybos kvotą arba kai ją ūkio subjektas visam teisės į žvejybos kvotą galiojimo laikotarpiui perleidžia kitam ūkio subjektui, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas.
10. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriems buvo išduotas verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas;
11. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo galiojimas gali būti nenaikinamas, o pateikiama žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas ir nustatomas protingas terminas pažeidimams pašalinti, kuris, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, jeigu šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra nepadaryta žalos viešiesiems ar šio įstatymo saugomiems interesams arba padaryta žala labai nežymi.
9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti ir papildyti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Šiurkštūs verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimai
1. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais, už kuriuos taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė, laikomi:
1) žvejyba be verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimo arba žuvų išteklių naudotojui daugiau kaip 10 procentų viršijus jam skirtą žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) žvejyba naudojant draudžiamus ar tuo metu draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, negu nurodyta verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidime;
3) žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu, įskaitant ir atvejus, kai žvejojamos tų rūšių žuvys, kurių žvejyba visiškai arba tik tuo metu uždrausta;
2. Šiurkščiais verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimais taip pat laikomi Aplinkos ministerijos nustatytos žvejybos produktų apskaitos pažeidimai, nenurodant žvejybos datos, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšių arba nurodant neteisingą žvejybos datą, žvejybos įrankių ir sugautų žuvų rūšis, jų kiekius, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas