HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo NR. 596 „DĖL APLINKOS ORO kokybės VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. rugsėjo 13 d. Nr. D1-307

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1.1Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas nauja redakcija nedėstomas):

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL APLINKOS ORO kokybės VERTINIMO VALSTYBĖS LYGMENIU TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 4, 5 punktais, 6 dalimi ir siekdamas užtikrinti, kad aplinkos oro kokybės vertinimas valstybės lygmeniu atitiktų 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/1480, kuria iš dalies keičiami keli Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB priedai, kuriuose nustatytos aplinkos oro kokybės vertinimo pamatinių metodų taikymo, duomenų patvirtinimo ir mėginių ėmimo vietų išdėstymo taisyklės, reikalavimus:

1. T v i r t i n u Aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu (toliau – aplinkos oro kokybės vertinimas) organizuoja, koordinuoja ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą vykdo Aplinkos apsaugo agentūra;

2.2. aplinkos oro kokybės vertinimas vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, padalintoje į aplinkos oro užterštumo vertinimo zonas (toliau – zona) ir aglomeracijas, įrašytas į Zonų ir aglomeracijų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 470/581 „Dėl Zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – zonų ir aglomeracijų sąrašai);

2.3. valstybės lygmeniu pagal Tvarkos aprašą vertinamas aplinkos oro užterštumo Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, nurodytais teršalais lygis

2.4. siekiant aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu duomenis papildyti aplinkos oro kokybės vertinimo savivaldybių lygmeniu, vykdomo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka rengiamą ir tvirtinamą savivaldybės aplinkos monitoringo programą, duomenimis, Aplinkos apsaugos agentūra:

2.4.1. rengia rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros;

2.4.2. Bendruosiuose savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. vasario 26 d. įsakymu „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka derindama savivaldybių aplinkos monitoringo programas, kuriose numatytas aplinkos oro monitoringas, teikia derinimo išvadas dėl tose programose nurodytą aplinkos oro užterštumo (ypač kietosiomis dalelėmis KD10, kietosiomis dalelėmis KD2,5) lygio matavimo trukmę ir matavimo metodus atitinkančių matavimo duomenų tinkamumo naudoti valstybinio aplinkos monitoringo tikslams su metodiniais pasiūlymais tobulinti programose numatytas sąlygas ir (ar) reikalavimus siekdama gauti aplinkos oro kokybės vertinimo savivaldybės lygmeniu duomenis, tinkamus naudoti valstybinio aplinkos monitoringo tikslams;

2.5. Aplinkos apsaugos agentūra valstybės ir savivaldybių lygmeniu atlikto aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų, ūkio subjektų vykdytų aplinkos oro užterštumo lygio matavimų ir kitų aplinkos oro kokybės vertinimo duomenų pagrindu ir vadovaudamasi Tvarkos aprašu klasifikuoja zonas ir aglomeracijas, rengia siūlymus Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl Zonų ir aglomeracijų sąrašų keitimo.

3. Skiriu Aplinkos apsaugos agentūrą atsakingą už:

3.1. matavimo sistemų (metodų, įskaitant naudojamų matuoti kietųjų dalelių KD2,5 cheminę sudėtį, įrangos, įskaitant jos tipo patvirtinimą, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, įskaitant įrangos atitikties pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą (LST EN ISO/IEC 17025) tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą);

3.2. bandymo ataskaitų ir visų bandymo rezultatų teikimą kitoms kompetentingoms institucijoms arba jų paskirtoms įstaigoms;

3.3. ėminių ėmimo vietų išdėstymo dokumentų rengimą ir saugojimą;

3.4. minimalaus matavimų, atliekamų siekiant gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei valstybės lygmeniu įvertinti, skaičiaus nustatymą;

3.5. matavimų kokybės užtikrinimą;

3.6. aplinkos oro kokybės vertinimo metodų parinkimą ir vertinimo kokybės užtikrinimą;

3.7. Europos Sąjungos mastu Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (toliau – Jungtinis tyrimų centras) organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir kitų aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje;

3.8. bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Europos Komisija šiuo įsakymu priskirtos kompetencijos klausimais;

3.9. informacijos ir ataskaitų, nurodytų Tvarkos aprašo VI skyriuje, taip pat pagal Europos Komisijos prašymą teikimą tarptautinėms organizacijoms (Europos Komisijai ir Jungtiniam tyrimų centrui);

3.10. aplinkos oro taršos dėl kelių barstymo smėliu ar druska jų slidumui mažinti poveikio aplinkos oro užterštumo lygiui vertinimą ir Europos Komisijai reikalingų pateikti įrodymų, kad valstybės lygmeniu vykdomo aplinkos oro kokybės vertinimo metu nustatytą kietųjų dalelių KD10 ribinės vertės viršijimą lėmė resuspenduotos kietosios dalelės dėl kelių barstymo smėliu ar druska jų slidumui mažinti ir kad imtasi visų pagrįstų priemonių šio teršalo koncentracijai aplinkos ore sumažinti, rengimą;

3.11. informacijos ir metinių ataskaitų apie aplinkos oro užterštumo lygį zonose ir aglomeracijose teikimą visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

4. P a v e d u:

4.1. Aplinkos apsaugos agentūrai:

4.1.1. atlikti Tvarkos apraše nurodytos nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas;

4.1.2. informuoti atitinkamų kaimyninių Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Europos Komisija aplinkos oro kokybės valdymo klausimais, apie atvejus, kai netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos viršijamas informavimo apie aplinkos oro užterštumą slenkstis arba aplinkos oro užterštumo pavojaus slenkstis;

4.2. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupei Aplinkos apsaugos agentūros teikimu rengti, derinti ir teikti aplinkos ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti zonų ir aglomeracijų sąrašų pakeitimus.“

1.2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašą:

1.2.1. Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip:

APLINKOS ORO kokybės VERTINIMO VALSTYBĖS LYGMENIU TVARKOS APRAŠAS“.

1.2.2. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

1. Aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), parengtas pagal 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/1480, kuria iš dalies keičiami keli Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB priedai, kuriuose nustatytos aplinkos oro kokybės vertinimo pamatinių metodų taikymo, duomenų patvirtinimo ir mėginių ėmimo vietų išdėstymo taisyklės, nustato aplinkos oro užterštumo Direktyvoje 2008/50/EB nurodytais teršalais vertinimo reikalavimus (vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, ėminių ėmimo vietų parinkimo, pamatinių matavimo metodų taikymo, taršos iš gamtinių teršimo šaltinių ir dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai keliai jų slidumui mažinti barstomi smėliu ar druska, vertinimo), visuomenės ir suinteresuotų institucijų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius ir su aplinkos oro kokybės vertinimu susijusios informacijos ir ataskaitų teikimo tarptautinėms organizacijoms (Europos Komisijai ir Europos Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui (toliau – Jungtinis tyrimų centras)) reikalavimus.

Toks aplinkos oro kokybės vertinimas reikalingas minimaliai pakankamai informacijai apie aplinkos oro kokybę aplinkos oro užterštumo vertinimo zonose (toliau – zona) ir aglomeracijose gauti siekiant ją valdyti, įskaitant aplinkos oro kokybės gerinimą ten, kur viršijamos aplinkos oro užterštumo normos, nustatytos Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“ (toliau – aplinkos oro užterštumo normos), arba kyla grėsmė jas viršyti, ir kiek galima geresnės aplinkos oro kokybės palaikymą ten, kur aplinkos oro užterštumo lygiai nesiekia aplinkos oro užterštumo normų.“

1.2.3. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Aplinkos oro teršimas iš gamtinių šaltinių (toliau – teršimas iš gamtinių šaltinių) – teršalų išmetimas į atmosferą ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos, bet dėl gamtinių įvykių, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimo, seisminių reiškinių, geoterminių reiškinių, laukinės gamtos plotų gaisrų, vėjo audrų, bangomūšos, atmosferinės resuspensijos arba natūralių dalelių pernešimo iš sauso klimato regionų.

2.2. Aplinkos oro užterštumo vertinimas (toliau – vertinimas) – bet kokiu metodu atliekamas aplinkos oro užterštumo lygio matavimas, apskaičiavimas, numatymas (prognozavimas) ar įvertinimas.

2.3. Aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio šalies gyventojams rodiklis (toliau – vidutinio poveikio rodiklis arba VPR) vidutinis aplinkos oro užterštumo lygis, išreiškiamas mikrogramais kubiniame metre, kuris aplinkos ministro įgaliotos aplinkos oro kokybės vertinimą valstybės lygmeniu vykdančios institucijos nustatomas iš aplinkos oro užterštumo lygio matavimo foninėse miesto vietovėse visoje šalies teritorijoje duomenų ir kuris rodo oro taršos poveikį šalies gyventojams ir  naudojamas apskaičiuoti nacionalinį aplinkos oro užterštumo poveikio šalies gyventojams mažinimo uždavinį ir įsipareigojimą dėl aplinkos oro užterštumo poveikio  žmonių sveikatai mažinimo koncentracijos.

2.4. Azoto oksidai azoto junginiai su deguonimi. Azoto oksidų kiekis skaičiuojamas kaip azoto monoksido (azoto oksido) ir azoto dioksido milijardinių tūrio santykinių dalių suma ir išreiškiamas azoto dioksido masės koncentracijos vienetais (mikrogramais kubiniame metre).

2.5. Fiksuotieji aplinkos oro užterštumo lygio matavimai (toliau – fiksuotieji matavimai)aplinkos oro užterštumo lygio matavimai, atliekami tose pačiose ėminių ėmimo vietose imant juos ištisai arba atsitiktinai, siekiant nustatyti aplinkos oro užterštumo lygį pagal nustatytus duomenų kokybės tikslus.

2.6. Foninės miesto vietovės – miesto vietos, kuriose nustatyti aplinkos oro užterštumo lygiai rodo tipinį aplinkos oro kokybės poveikį visiems miesto gyventojams.

2.7. Ilgalaikis aplinkos oro užterštumo mažinimo tikslas (toliau – ilgalaikis tikslas) – aplinkos oro užterštumo lygio verte išreiškiamas aplinkos oro užterštumo lygio sumažinimo per ilgą laiką tikslas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, išskyrus atvejus, kai aplinkos oro užterštumo lygio sumažinti neįmanoma naudojant proporcingas priemones.

2.8. Indikatoriniai aplinkos oro užterštumo lygio matavimai (toliau – indikatoriniai matavimai) tam tikriems tikslams skirti aplinkos oro užterštumo lygio matavimai, kurie atitinka mažiau griežtus duomenų kokybės tikslus nei tie, kurie taikomi fiksuotiesiems aplinkos oro užterštumo lygio matavimams.

2.9. Informavimo apie aplinkos oro užterštumą slenkstis (toliau – informavimo slenkstis) – aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kurią viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai, labai jautrioms aplinkos oro užterštumui gyventojų grupėms net dėl trumpalaikio poveikio ir kuriai esant būtina skubiai pateikti tinkamą informaciją visuomenei.

2.10. Įsipareigojimas dėl aplinkos oro užterštumo poveikio žmonių sveikatai mažinimo koncentracijos (toliau – įsipareigojimas dėl poveikio koncentracijos) – aplinkos oro užterštumo lygis, išreiškiamas mikrogramais kubiniame metre, nustatytas remiantis aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio gyventojams rodikliu, iki kurio per nustatytą laikotarpį turi būti sumažintas aplinkos oro užterštumo lygis siekiant sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai.

2.11. Kietosios dalelės KD10 – kietosios dalelės, kurių 50 procentų praeina pro 10 µm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu kietųjų dalelių KD10 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, nurodytu perimtajame standarte LST EN 12341 „Aplinkos oro kokybė. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas tvyrančių kietųjų dalelių KD10 arba KD2,5 masės koncentracijai nustatyti“.

2.12. Kritinis aplinkos oro užterštumo lygis (toliau – kritinis lygis) – aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus kai kurie receptoriai, pavyzdžiui, medžiai, kiti augalai arba natūralios ekosistemos, bet ne žmonės, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį.

2.13. Lakieji organiniai junginiai – iš antropogeninių ir biogeninių šaltinių išmetami organiniai junginiai, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminiai oksidatoriai.

2.14. Nacionalinis aplinkos oro užterštumo poveikio šalies gyventojams mažinimo uždavinys (toliau – nacionalinis poveikio sumažinimo uždavinys) – procentais išreiškiamas ataskaitiniams metams nustatyto aplinkos oro užterštumo vidutinio poveikio šalies gyventojams rodiklio sumažinimas, kuris, siekiant sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, kur įmanoma, turi būti įvykdytas per nustatytą laikotarpį.

2.15. Ozono pirmtakai (ozono prekursoriai) (toliau – ozono pirmtakai) – medžiagos, turinčios įtakos pažemio ozono susidarymui.

2.16. Suminės iškritos (toliau – iškritos) – bendra teršalų masė, nusėdusi iš atmosferos ant dirvožemio, augmenijos, vandens ar pastatų paviršiaus tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laikotarpį.

2.17. Viršutinė aplinkos oro užterštumo vertinimo riba (toliau – viršutinė vertinimo riba) aplinkos oro užterštumo lygis, kuris viršija žemutinę aplinkos oro užterštumo vertinimo ribą ir iki kurio galima aplinkos oro užterštumą vertinti atliekant fiksuotuosius aplinkos oro užterštumo lygio matavimus ir modeliavimą ir (arba) indikatorinius aplinkos oro užterštumo lygio matavimus.

2.18. Žemutinė aplinkos oro užterštumo vertinimo riba (toliau – žemutinė vertinimo riba) aplinkos oro užterštumo lygis, iki kurio galima aplinkos oro užterštumą vertinti atliekant modeliavimą arba objektyvų vertinimą.“

1.2.4. Pakeičiu V skyrių ir jį išdėstau taip:

V SKYRIUS. TARŠOS DĖL KELIŲ BARSTYMO SMĖLIU AR DRUSKA JŲ SLIDUMUI MAŽINTI POVEIKIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO LYGIUI VERTINIMAS

 

29. Aplinkos oro kokybės vertinimo dalimi laikoma aplinkos oro taršos dėl kelių barstymo smėliu ar druska jų slidumui mažinti poveikio aplinkos oro užterštumo lygiui vertinimas ir įrodymų Komisijai, kad bet kokį užterštumo lygio viršijimą lėmė resuspenduotos kietosios dalelės ir kad imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti, rengimas pagal Komisijos paskelbtas taršos dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska, nustatymo gaires.

30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 470/581 „Dėl Zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“ nustatyta tvarka gali būti nustatomos zonos arba aglomeracijos, kuriose aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygis viršija ribinę vertę dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai keliai jų slidumui mažinti barstomi smėliu ar druska.“

1.2.5. Pakeičiu 32.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

32.4. atvejais, kai zonoje ar aglomeracijoje aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygis tais metais viršijo ribinę vertę dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai keliai jų slidumui mažinti barstomi smėliu ar druska (jei tokių viršijimų buvo), pateikiamas taršos dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai keliai barstomi smėliu ar druska jų slidumui mažinti, poveikio aplinkos oro užterštumo lygiui įvertinimas (pateikiama informacija apie kietųjų dalelių KD10 koncentraciją, taršos šaltinius) ir pagal Tvarkos aprašo 29 punktą parengti įrodymai;“.

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šis įsakymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.;

2.2. kituose teisės aktuose nuorodos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tvarkos aprašo patvirtinimo“; nuorodos į Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašą reiškia nuorodą į Aplinkos oro kokybės vertinimo valstybės lygmeniu tvarkos aprašą.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Simonas Gentvilas