Administracinė byla Nr. eA-1071-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03845-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. N. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas K. N. N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 24S159448 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą̨ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4683-535/2022, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respublikos 3 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįvertinus pareiškėjui kylančios realios grėsmės kilmės valstybėje;
2.2. pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad jis yra homoseksualus ir todėl bijo grįžti į kilmės valstybę, nes jis gali netekti laisvės, gali būti pasikėsinta į jo sveikatą ar gyvybę. Atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą LGBT bendruomenei yra nepatikimas, pramanytas ir pateiktas siekiant „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį;
2.3. įvertinus Sprendimo turinį, kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovas laikėsi visų standartų bei ar atsakovo kompetencija yra pakankama tinkamai užduoti ir įvertinti klausimus, kai naudojamas DSSH modelis (angl. Difference Stigma Shame Harm model). Atliekant apklausas pagal DSSH modelį, neužtenka teisinių žinių, būtinos specialios žinios, kurios leistų įvertinti psichologinius aspektus. Atsakovas, siekdamas tinkamai įvertinti pareiškėjo situaciją, privalėjo apklausoje pasitelkti psichologinį išsilavinimą ir kompetencijas turintį žmogų, kuris papildytų atsakovo kompetencijas ir padėtų jam tinkamai užduoti klausimus ir įvertinti pareiškėjo pasakojimą. Kadangi ginčui reikšmingas aplinkybes vertino Departamento tarnautojas, neturintis specialaus pasiruošimo, neaišku, kodėl Sprendime padarytos atitinkamos išvados, pavyzdžiui, kodėl nuspręsta, jog pareiškėjas nepatyrė gėdos jausmo dėl savo homoseksualumo;
2.4. pareiškėjo paaiškinimai turėjo būti vertinami ypač detaliai ir jautriai, atsižvelgiant į kultūrinius ir kalbinius skirtumus. Iš apklausos medžiagos matyti, kad Departamento tarnautojas skyrė mažai dėmesio ir pastangų išaiškinti pareiškėjui labai jautrius jo lytiškumo aspektus. Klausimai buvo užduoti paviršutiniškai ir formaliai, buvo mažai tikslinančių klausimų. Apklausą vykdantis asmuo akivaizdžiai „neprisitaikė“ prie pareiškėjo, neįgijo jo pasitikėjimo;
2.5. neaišku, kodėl atsakovas atmetė pateiktas organizacijos „Gydytojai be sienų“ (pranc. Médecins Sans Frontières) pažymas, kuriose diplomuoti medikai (įskaitant psichologą) išreiškė nuomonę, jog „paciento apžiūros metu nustatyta psichinė reakcija, atitinkanti paciento teiginius“. Atsakovas, be jokios kitos psichologinės ekspertizės, atmetė profesionalių gydytojų išvadas, remdamasis tik savo išvedžiojimais, kad pateiktos pažymos patvirtina tik fizinių sužalojimų faktus, o ne jų atsiradimo aplinkybes;
2.6. minėtame 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendime jau buvo įvertinta, kad pareiškėjo pasakojimas yra nuoseklus, pasižymėjo pakankamu detalumu ir buvo gan išsamus, o atsakovo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas neįrodo jo seksualinės orientacijos, yra netinkama. Neaišku, kodėl, pareiškėjo pozicijai nepasikeitus ir vertinant tą patį pasakojimą, atsakovas Sprendime nesivadovavo teismo išvadomis. Šiuo atveju galiojančiame teismo sprendime jau yra nustatytas pareiškėjo homoseksualumo faktas, todėl bet koks šio klausimo tolesnis aiškinimas neturi teisinės reikšmės. Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad Departamentas turėjo surinkti papildomą medžiagą apie pareiškėjo kilmės valstybę, o ne vėl kvestionuoti jo homoseksualumą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sprendimas buvo priimtas, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti, taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nes pareiškėjo pateikti duomenys, vertinant juos kitų byloje esančių duomenų kontekste, buvo pripažinti prieštaraujančiais bendrai ir specifinei kilmės valstybės informacijai, o didžioji dalis dokumentų atmesti dėl akivaizdžių klastojimo požymių;
4.2. pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas neturėjo pakankamai kompetencijos atlikti apklausą DSSH modelio metodais ir privalėjo apklausoje pasitelkti asmenį, turintį psichologinį išsilavinimą ir kompetencijas, nėra pagrįsti nei pabėgėlių teisės normomis, nei praktika. DSSH modelis buvo sukurtas mokslininkų būtent tam, kad prašymus suteikti prieglobstį nagrinėjantys viešojo sektoriaus darbuotojai galėtų atlikti apklausas su asmenimis, kurie savo prašymus grindžia persekiojimu, patiriamu dėl priklausymo LGBT bendruomenei. Vengrijos Helsinkio komiteto (angl. Hungarian Helsinki Committee (HHC)) parengtose gairėse „Credibility Assessment in Asylum Procedures - A Multidisciplinary Training Manual, Volume 2, 2015, Volume 2“ (toliau – ir HHC gairės) kaip tik akcentuojama, kad, siekiant suprasti ir taikyti šias gaires, įskaitant DSSH modelį, nėra būtina būti teisininku, psichologu, psichiatru ar antropologu. Nagrinėjamu atveju atliekant apklausą, neprireikė atitinkamo specialisto ar eksperto, pareiškėjas pats taip pat neišreiškė tokios valios;
4.3. pareiškėjo argumentai, jog per apklausą pateikti klausimai, taikant DSSH modelį, buvo suformuluoti netinkamai, taip pat yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Vadovaujantis HHC gairėmis, pateikiamas nebaigtinis pavyzdinių temų, kurios turėtų būti analizuojamos per apklausas, sąrašas. Iš pareiškėjo apklausos transkripcijos bei esamo teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjui buvo užduodami patikslinamieji klausimai, jo apklausa buvo išsami, detali;
4.4. pareiškėjas, tiek savarankiškai teikdamas laisvą pasakojimą, tiek atsakydamas į daugybę konkrečių ir patikslinančių klausimų, nesugebėjo pademonstruoti savo kitoniškumo, vertinant nuo vaikystės. Pareiškėjas ne tik nesugebėjo atskleisti savęs, kaip kitokio nei bendraamžiai, suvokimo, bet ir bendrai paminėti elgsenos, išvaizdos ar kitų bruožų, kurie jį išskirtų iš jo 15 bendraamžių. Pareiškėjas negebėjo pademonstruoti, kad jį, kaip kitokį nei bendraamžiai, suvokia visuomenė (bendrąja prasme), artimi draugai, giminaičiai, kaimynai ir t. t. Darytina išvada, kad pareiškėjas neatitinka kumuliatyvaus „kitoniškumo“ kriterijaus;
4.5. pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kaip jį veikia kilmės valstybėje egzistuojantis homoseksualių asmenų stigmatizavimas, ir pateikti konkrečius pavyzdžius, kaip jo kitoniškumas nulėmė jo stigmatizavimą, kokiomis formomis tai pasireiškė. Taigi, pareiškėjas neatitinka kumuliatyvaus „stigmos“ kriterijaus;
4.6. gėda yra natūralus stigmos padarinys. Nepritarimas ir kitos negatyvios visuomenės reakcijos asmens yra kaupiamos viduje, kas priveda asmenį prie jausmo, kad kažkas su juo yra blogai, kati tai turi būti pakeičiama ar bent slepiama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užduodami klausimai apie tai, ar jis yra turėjęs santykių su vyrais, ar jis tai suvokia kaip normalų dalyką, ir pan., o pareiškėjas atsakė, jog jam tai normalu. Tai yra vienas iš esminių momentų, keliančių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo homoseksualumo. Pareiškėjas nekėlė klausimų dėl jausmų, kuriuos jis staiga pradėjo jausti tos pačios lyties asmeniui, ir dėl suderinamumo su jo visuomenėje, mokykloje, bažnyčioje, gatvėje ir šeimoje dėstoma pasaulėžiūra. Pareiškėjas ne tik kad nejautė neigiamų vidinių jausmų ir gėdos, bet, priešingai, jis jautėsi laimingas. Pareiškėjas savo teiginiais atskleidė, kad kilmės valstybėje jis nepatyrė gėdos ar kitų neigiamų reiškinių, kurie pasireiškia dėl visuomenėje nusistovėjusios stigmos, todėl darytina išvada, jog jis neatitinka kumuliatyvaus „gėdos“ kriterijaus;
4.7. pareiškėjas nurodė, jog jis žino, kad homoseksualumas yra kriminalizuotas ir visuomenė smerkia homoseksualumą, bet jis papasakojo apie viešus bučinius su partneriu bare. Tai leidžia kvestionuoti pareiškėjo grėsmės suvokimą, adekvatų galimų grėsmių ir pasekmių vertinimą. Pareiškėjo paaiškinimai, jog kilmės valstybėje nėra organizacijų, teikiančių pagalbą homoseksualiems asmenims (tai yra draudžiama, todėl homoseksualūs asmenys palaiko vienas kitą slapta), nesutampa su Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę, kad (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas Lietuvoje gyvena apie 3 metus, bet jis nesidomėjo homoseksualių asmenų, jų organizacijų veikla, susitikimo vietomis, nerinko apie juos informacijos, nesiekė su jais bendrauti, negalėjo įvardyti LGBT organizacijų ar kitokios formos bendruomenių Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas klaidino tyrimą (teikė skirtingą informaciją apie savo amžių, suklastotus dokumentus) bei nepateikė jo homoseksualumą pagrindžiančių rašytinių dokumentų, jam neatitinkant kitų DSSH modelio kriterijų, žalos vertinimas nėra aktualus, nes asmuo nelaikytinas homoseksualiu. Atitinkamai, pareiškėjas neatitinka kumuliatyvaus „žalos“ kriterijaus;
4.8. organizacijos „Gydytojai be sienų“ medicininėje pažymoje pateikiama klinikinės apžiūros epikrizė (sužeidimai, jų pobūdis ir vieta) ir papildomi paaiškinimai. Šiame dokumente iš esmės nenurodyta, kokie veiksmai, tyrimai buvo atlikti (jeigu buvo atlikti). Paprasta medicininė apžiūra nėra skirta (ir negali nustatyti) tokių aplinkybių kaip tai, kas sukėlė nustatytus simptomus (kūno sužalojimus), ar kūno sužalojimai padaryti tyčia, ar jie nebuvo padaryti paties paciento (savęs žalojimas), dėl kokių priežasčių buvo padaryti kūno sužalojimai, ir t. t. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bandė klaidinti tyrimą, teikdamas suklastotus dokumentus ir skirtingus duomenis apie jo amžių, jis negali būti laikomas patikimu informacijos šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo organizacijos „Gydytojai be sienų“ medikui nurodytos aplinkybės, susijusios su jo patirtais sužalojimais, yra atmestinos dėl patikimumo stokos. Ši medicininė pažyma taip pat nepatvirtina pareiškėjo baimės kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl Ženevos konvencijoje (t. y. 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija) su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu) nurodytų priežasčių;
4.9. ta aplinkybė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4683-535/2022 nurodyta, jog pareiškėjo per apklausą (2022 m. kovo 24 d.) pateikti paaiškinimai yra gana išsamūs, nėra pagrindas teigti, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas yra neteistas ir nepagrįstas. Minėtas teismo sprendimas buvo priimtas neturint ir nevertinant tų duomenų, kurie buvo surinkti šioje byloje (2024 m. gegužės 30 d. apklausa, pareiškėjo pateikti dokumentai, kurie buvo pripažinti suklastotais, kt.). Nustačius naujas aplinkybes, paneigtos 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados;
4.10. šiuo klausimu (t. y. kai prašymas suteikti prieglobstį yra grindžiamas prašytojo seksualine orientacija) teismų praktika yra pasikeitusi: tokiu atveju šios aplinkybės laikomos pagrįstomis, jeigu, be kita ko, nustatoma, jog su tuo susiję prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi, nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo kilmės šalies informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2533-556/2022). Be to, priešingai nei nurodyta minėtame 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendime, Departamentas neprivalo neigti teiginių, jog prieglobsčio prašytojas yra homoseksualus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį, grindžiamo prieglobsčio prašytojo baime būti persekiojamam dėl seksualinės orientacijos, nagrinėjimą, turėtų šio prieglobsčio prašytojo nurodytą orientaciją laikyti tik šio prašytojo pareiškimais įrodytu faktu; tokie pareiškimai, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, kuriomis pateikiami prašymai suteikti prieglobstį, gali būti laikomi tik atspirties tašku, atliekant 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva) 4 straipsnyje numatytą faktų ir aplinkybių vertinimą (2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas A, B, C prieš Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie, C-148/13–C-150/13, EU:C:2014:2406).
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo K. N. N. I. skundą, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą̨ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 2 d. sulaikė 11 asmenų, kurie nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Tarp sulaikytųjų asmenų buvo ir pareiškėjas, kuris pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje;
6.2. Departamentas 2022 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 22S45077, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą 3 metams;
6.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4683-535/2022 tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį;
7. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį (pirminį, 2021 m. liepos 6 d.) grindė tuo, jog jis iš savo šalies išvyko dėl seksualinės orientacijos, t. y. jis yra homoseksualus (gėjus). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas per 2022 m. kovo 24 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. apklausas papildė pasakojimą aplinkybėmis dėl jo sulaikymo 5 paroms policijoje, apie tai, kad dėl jo orientacijos iš namų išėjo jo brolis, apie santykius su F., pareiškėjo gydymą nuo homoseksualumo.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek per apklausas Departamente, tiek teisme prisistatė kaip homoseksualus asmuo. Departamentas, atlikęs pareiškėjo apklausas, vadovavosi prielaida, kad pareiškėjo deklaruojamas homoseksualumas yra daugiau pramanytas, nurodytas siekiant prašymą suteikti prieglobstį pagrįsti aplinkybėmis, kurių neįmanoma objektyviai patikrinti ir, atitinkamai, paneigti. Departamentas pareiškėjo nepatikimumą konstatavo dėl to, kad pareiškėjo nurodomas amžius, tyrimo metu, nuolat kito; per apklausas pateikti duomenys ir dokumentai (konkrečiai, gimimo liudijimas, akademinis vertinimas iš (duomenys neskelbtini) universiteto) prieštaravo bendrai ir specifinei kilmės valstybės informacijai; pareiškėjo pateikti iš policijos gauti šaukimai yra klastotės; organizacijos „Gydytojai be sienų“ medicininės apžiūros pažymos patvirtina tik tai, kad pareiškėjas nenustatytomis aplinkybėmis patyrė kūno sužalojimus specifinėse kūno lokacijose, kurie ant jo kūno paliko randus, tačiau nepatvirtina tikrosios pareiškėjo orientacijos. Dėl šių aplinkybių atsakovas konstatavo pareiškėjo patikimumo stoką.
9. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog tokiais kaip šis atvejais Departamentas turi taikyti tokį įrodymų visapusiškumo ir patikimumo standartą, pagal kurį jų teisinis vertinimas leistų remtis principu „faktas nustatytas“, o ne principu „mažiau tikėtina, nei ne“, konstatavo, jog pareiškėjo paaiškinimų neatitikimai yra iš esmės nereikšmingi, o atsakovo argumentai, kad nurodytą atsakovo prielaidą paaiškina pareiškėjo negebėjimas plačiau papasakoti apie savęs, kaip „kitokio“, suvokimą, savaime nepaneigia pareiškėjo tvirtinimo, jog jis yra homoseksualus asmuo. Iš esmės mažai tikėtina, o teisiniu požiūriu šios bylos kontekste net neįmanoma paneigti pareiškėjo tvirtinimų apie jo santykius su jo nurodytais asmenimis, todėl tai, jog pareiškėjas yra homoseksualus asmuo, laikytina byloje nustatytu faktu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ši aplinkybė buvo išnagrinėta ir administracinėje byloje Nr. eI3-4683-535/2022 (teismo sprendimas įsiteisėjęs) ir nebuvo paneigta.
10. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Direktyvos nuostatas ir jas aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Teismas akcentavo, kad kilmės šalies situacijos vertinimui yra svarbi Departamento surinkta informacija. Nagrinėjamu atveju Departamentas, atlikęs tyrimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
11. Teismas pažymėjo, kad, Departamento teigimu, pareiškėjas negalėjo nurodyti konkrečių teisės aktų ar straipsnių, draudžiančių homoseksualius santykius, o per apklausą prisiminė tik vieną atvejį, apie kurį buvo plačiai aprašyta vietinėje žiniasklaidoje. Iš šių aplinkybių atsakovas sprendė, kad nors pareiškėjas ir nurodė žinantis, jog homoseksualumas jo šalyje yra kriminalizuotas ir visuomenė smerkia homoseksualizmą, tačiau jis pateikė tik pasakojimą apie viešus bučinius su partneriu bare, kas, Departamento teigimu, leidžia kvestionuoti asmens grėsmės suvokimą ir adekvatų galimų grėsmių ir pasekmių jam vertinimą. Departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo pateikta informacija apie jo šalyje veikiančias organizacijas, kurios teikia pagalbą homoseksualiems asmenimis, nesutapo su Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę. Kaip nustatė atsakovas, šiuo metu (duomenys neskelbtini) veikia mažiausiai kelios nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia pagalbą ir paramą seksualinėms mažumoms. Departamentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena apie 3 metus, tačiau jis nesidomėjo homoseksualių žmonių, jų organizacijų veikla, susitikimo vietomis, nerinko apie juos informacijos, nesiekė su jais bendrauti, negalėjo įvardyti LGBT organizacijų ar kitokios formos bendruomenių Lietuvos Respublikoje. Iš surinktų duomenų Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimai nėra pagrįsti individualia patirtimi, apsiriboja tik bendro pobūdžio informacija, o, pareiškėjui nepateikus rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo homoseksualumą, nustatė rimtus pareiškėjo pasakojimo trūkumus.
12. Teismo vertinimu, atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymo aplinkybes, iš esmės akcentavo įrodymų trūkumą pareiškėjo įrodinėjamo jo tapatumo aspektu ir šią aplinkybę pripažino neįrodyta, dėl ko šios aplinkybės (pareiškėjo homoseksualumo) neįvertino kilmės valstybės informacijos kontekste. Aplinkybė dėl pareiškėjo homoseksualumo yra pripažinta šiame sprendime anksčiau nurodytais argumentais, todėl ši aplinkybė turėtų būti įvertinta ir surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas tiek prašyme prašyme suteikti prieglobstį, tiek Departamento apklausose gana nuosekliai ir pakartodamas nurodė, kad jis dėl savo seksualinės orientacijos buvo sulaikytas policijos, seksualiai išnaudojamas, ne vieną kartą sumuštas. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, be kita ko, patvirtina tikimybę, kad pareiškėjas dėl savo homoseksualumo, kaip teigia, galėjo būti įkalintas, patirti prievartą ar kitokį smurtą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kilmės valstybės įstatymai nustato homoseksualaus elgesio baudžiamumą ((duomenys neskelbtini)) ir šiuo aspektu byloje nėra ginčo, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, būtina ištirti, ar pareiškėjui pritaikytas sulaikymas ir jo patirtas smurtas, kilmės valstybės informacijos kontekste, galėtų būti pripažintas persekiojimu, kaip jį plačiai aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, dėl pareiškėjo seksualinės orientacijos.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko neišsamiai. Atsakovas tinkamai ir visapusiškai kilmės valstybės informacijos kontekste neįvertino visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, dėl ko Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu.
III.
14. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
15. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
15.1. teismas nenurodė nė vieno argumento, sietino konkrečiai su pareiškėju, kuris pagrindžia išvadą dėl pareiškėjo homoseksualumo. Teismo sprendime pateikiama tik Departamento surinkta kilmės valstybės informacija ir cituojamos ištraukos iš Sprendimo. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją, padarė priešingą išvadą nei teismas;
15.2. pareiškėjas klaidino tyrimą. Pareiškėjas teikė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta įvairi jo gimimo data, todėl jo biologinį amžių nustatė Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Pareiškėjo pasakojimas apie jo mokslą / studijas kilmės valstybėje nesuderinamas su surinkta kilmės valstybės informacija, t. y. pareiškėjas, būdamas jo nurodyto jauno amžiaus, negalėjo pradėti studijų. Pareiškėjas teikė suklastotus dokumentus, t. y. šaukimus į policiją ir pranešimą apie paieškomą asmenį (patikrinus duomenis, nustatyta, kad šaukimuose į policiją nurodytas pareigūnas šių dokumentų pasirašymo metu nėjo tų pareigų, kurios nurodytos šiuose dokumentuose, ir neturėjo įgaliojimų išduoti šaukimus; pranešimas apie paieškomą asmenį turi formos trūkumų, lyginant su viešai prieinamuose šaltiniuose randamais pranešimais). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui netaikytina abejonės privilegija (Įstatymo 83 str. 5 d.);
15.3. teismas priėmė sprendimą, išsamiai, objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių viseto, nesivadovaudamas įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija yra vertinama individualiai. Be to, teismas nekvestionavo Departamento atlikto DSSH modelio vertinimo;
15.4. teismas nepagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kilmės valstybės įstatymai nustato homoseksualaus elgesio baudžiamumą (tokia seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė yra kriminalizuojama) ir šiuo aspektu byloje nėra ginčo, būtina ištirti, ar pareiškėjui pritaikytas sulaikymas ir jo patirtas smurtas, kilmės valstybės informacijos kontekste, galėtų būti pripažintas persekiojimu dėl pareiškėjo seksualinės orientacijos. Bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama kilmės valstybės informacija, o pareiškėjas nepateikė naujesnės, patikimesnės ar Departamento surinktą informaciją paneigiančios kilmės valstybės informacijos;
15.5. teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo patikimumo (jo pasakojimų (ne)prieštaringumo, tyrimo klaidinimo ir pan.), netinkamai aiškino Įstatymo 83 straipsnio 2 ir 5 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujantis prieglobsčio prašytojo pasakojimas atmetamas, nesant dokumentų ir pasakojimui nesant išsamiam, nuoširdžiam, detaliam ir neprieštaringam.
16. Pareiškėjas K. N. N. I. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas teigia, kad teismas nagrinėjo bylos aplinkybes visas kartu, išklausydamas pareiškėjo pasakojimą bei vertindamas atsakovo surinktą informaciją. Teismas vertino ne tik pareiškėjo pasakojimą, bet ir pareiškėjo pateiktas jo ir jo partnerių nuotraukas, paieškos dokumentus, be to, atsakovo nuomonė, kad pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas, nėra privaloma teismui. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nesutiko su Departamento išvadomis dėl DSSH modelio vertinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 24S159448, kuriame nuspręsta, be kita ko, nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų nusiskundimų pagrįstumo, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, akcentuodamas įrodymų trūkumą pareiškėjo įrodinėjamo jo tapatumo (homoseksualumo) aspektu, tinkamai neįvertino pareiškėjo pasakojimo ir jo nurodytų aplinkybių kilmės valstybės informacijos kontekste, todėl pakartotinai tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ir priėmė Sprendimą, kuris yra naikintinas. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, mano, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo šios bylos aplinkybių ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimo (nepasisakė dėl kai kurių esminių atsakovo argumentų). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat iš dalies pritardama atsakovo pozicijai dėl tikrinamo teismo sprendimo motyvų neišsamumo, nusprendžia papildyti tikrinamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
21. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktą, terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris, be kita ko, dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba.
22. Europos Sąjungos Taryba, konstatavusi, be kita ko, kad yra būtina įvesti bendrus prieglobsčio prašytojų pripažinimo pabėgėliais pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį kriterijus (Direktyvos konstatuojamosios dalies 17 p.), taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi papildomos apsaugos statuso apibrėžimo ir apibūdinimo turinio standartai; papildoma apsauga turėtų papildyti Ženevos konvencijoje numatytą pabėgėlių apsaugą (Direktyvos konstatuojamosios dalies 24 p.), priėmė Direktyvą, kurios tikslas – nustatyti būtiniausius trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartus (Direktyvos 1 str.).
23. Direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal Ženevos konvencijos 1A straipsnį turi būti: a) pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį; arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte. Direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį inter alia (be kita ko, įskaitant) gali būti tokios formos: a) fizinio ir psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; c) persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; <...>.
24. Direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti faktoriai, į kuriuos atsižvelgia valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, tarp jų d punkte – grupe laikoma tam tikra socialinė grupė, kurioje visų pirma: tos grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis negali būti verčiamas jų atsisakyti; ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga; atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Seksualinė orientacija nėra veiksmai, kurie pagal valstybių narių įstatymus būtų laikomi nusikaltimu: su lytimi susiję aspektai gali būti nagrinėjami, nors savaime nesudaro šio straipsnio taikomumo prezumpcijos.
25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl homoseksualių asmenų pripažinimo sudarančiais socialinę grupę, atsižvelgdamas į Direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas dvi kumuliacines sąlygas, yra pažymėjęs, kad dėl pirmosios šių sąlygų yra aišku, kad asmens seksualinė orientacija yra šiuo klausimu esminė savybė, kurios jis negali būti verčiamas atsisakyti. Šį aiškinimą patvirtina Direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punkto antra pastraipa, iš kurios matyti, kad, atsižvelgiant į aplinkybes kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Antroji sąlyga reiškia tai, kad atitinkamoje kilmės šalyje tos pačios seksualinės orientacijos asmenų grupė turi savo tapatumą, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga. Šiuo klausimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad dėl to, jog egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kaip antai nagrinėjami visose pagrindinėse bylose, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys sudaro atskirą grupę, kurią aplinkinė visuomenė suvokia kaip skirtingą. Taigi, Direktyvos 10 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad dėl to, jog egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kaip antai nagrinėjami visose pagrindinėse bylose, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys turi būti laikomi sudarančiais tam tikrą socialinę grupę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą X, Y, Z prieš Minister voor Immigratie en Asiel, C‑199/12–C‑201/12, EU:C:2013:720).
26. Akcentuotina ir tai, jog Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas įvertinamas individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus įvertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir taisykles bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas buvo ar gali būti persekiojamas ar gresia smurto veiksmai; c) prašytojo asmeninę padėtį ir aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal asmenines prašytojo aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį arba ją vykdyti ar galimi veiksmai galėtų būti persekiojimas arba būtų susiję su smurtu; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta siekiant vienintelio arba pagrindinio tikslo – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl šios veiklos į tą šalį grįžęs prašytojas būtų persekiojamas ar jam arba jai grėstų smurto veiksmai; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų pasinaudoti kitos šalies apsauga, kurioje jis galėtų gauti pilietybę.
27. Direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar buvo imtasi smurto veiksmų arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis smurto veiksmų, yra rimtas pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti smurtą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas ar smurtas nesikartos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojo pareiga yra pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimo faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nebūtina patvirtinti, jei: a) prašytojas sąžiningai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamas paaiškinimas dėl kitos svarbios informacijos nepateikimo; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs bei patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos anksčiausiu įmanomu laiku, nebent jis arba ji gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas yra patikimas.
28. Nacionaliniu lygmeniu vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos prieglobsčio bylose aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
29. Pagal Tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į šio aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
30. Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtinta, kad, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu. Remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina šio aprašo 99.1–99.5 nurodytas aplinkybes.
31. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais šio aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog prieglobsčio procedūros metu nustatytų faktų ir aplinkybių vertinimas vyksta dviem skirtingais etapais. Pirmasis etapas yra susijęs su faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti materialūs reikalavimai, priėmimu. Nors paprastai prieglobsčio prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją. Valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Tačiau šis reikalavimas aktualus pirmuoju etapu, t. y. kai nustatomi faktai ir aplinkybės, kurie gali būti prieglobsčio prašymą pagrindžiantys įrodymai; antruoju etapu, t. y. nustatant, ar informacija iš tikrųjų atitinka prašomos tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimus, prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimas yra vien kompetentingos nacionalinės institucijos atsakomybė, todėl šioje procedūros stadijoje reikalavimas, kad institucija bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, neturi reikšmės (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-277/11, EU:C:2012:744).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, sulaikytas neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną 2021 m. liepos 2 d., pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį grindė jam kylančia grėsme kilmės valstybėje dėl to, kad jis yra homoseksualus asmuo. 2021 m. liepos 6 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa.
34. Pareiškėjas 2022 m. kovo 24 d. apklausoje Departamentui paaiškino, kad:
34.1. pareiškėjo tėvas mirė, kai jis buvo dar mažas. Pareiškėjas augo kartu su motina ir vyresniuoju broliu (duomenys neskelbtini) (sostinėje). Pareiškėjo motina buvo labai griežta, neleisdavo vaikams niekur išeiti, bendrauti su kitais asmenimis;
34.2. pareiškėjas turėjo vienintelį draugą – J., kuris mokėsi toje pačioje klasėje ir buvo labai protingas, todėl motina leisdavo jam ateiti į jų namus, kartu mokytis. Pareiškėjas ir J. visas dienas leido drauge, viską darydavo kartu. Jų santykiai prasidėjo kaip žaidimas, kai jie imituodavo tai, ką matė filmuose (pvz., bučiuodavosi), bet jų „draugystė perėjo į kitą dalyką“, jie mylėjo vienas kitą, pareiškėjas daugiau nieko nemylėjo. Jie pirmą kartą pasibučiavo 2014 metais. Pareiškėjo šeima sužinojo apie jo seksualinę orientaciją 2016 metais, kai pareiškėjo brolis užklupo jį ir J. bučiuojantis. Pareiškėjo brolis pranešė apie tai policijai, taip pat pareikalavo jų motinos išvaryti pareiškėją iš namų. Kai motina atsisakė išvaryti pareiškėją iš namų, jo brolis nusprendė pats išeiti iš namų, teigdamas, kad jis negali gyventi kartu su gėjumi, ir paskelbė apie pareiškėjo seksualinę orientaciją visam kvartalui. 2016 m. (duomenys neskelbtini) atvyko policija ir išsivežė pareiškėją. Pareiškėjas buvo sulaikytas 5 dienas, iki kol jo motina sumokėjo policijai;
34.3. 2017 m. (duomenys neskelbtini) motina išsiuntė pareiškėją pas savo draugę į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, būdamas atskirtas nuo J., galvodavo tik apie jį, net negalėdavo susikoncentruoti mokykloje ir pan. Naujoje mokykloje pareiškėjas susidraugavo su F., ir vėliau suprato, kad F. taip pat nori draugauti tik su berniukais. Pareiškėjas buvo kartu su F. iki jo tėvai apie tai sužinojo. F. tėvai iškvietė pareiškėjui policiją ir tvirtino, jog jis išvedė F. iš kelio. Kai motinos draugė sužinojo, kad pareiškėjas yra gėjus, ji taip pat jį atstūmė. Motina nuvedė pareiškėją pas tradicinį gydytoją, kad gydytojas jį „nuplautų“ ir po to jis nebejaustų noro vyrams, pradėtų jausti norą moterims. Gydytojas uždėjo kažkokių produktų, tepalų ant pareiškėjo lyginių organų, dėl kurių pareiškėjui atsirado odos problemų;
34.4. pareiškėjas 2018–2019 metais gyveno namie, 2019–2020 mokslo metais lankė universitetą. Pareiškėjo motina mirė 2018 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis dar kartą iškvietė policiją dėl pareiškėjo po motinos mirties, nes manė, kad ji mirė dėl pareiškėjo. Dėl to pareiškėjas turėjo palikti šeimos narius ir išvykti į kitą kvartalą;
34.5. pareiškėjas ir J. 2020 m. (duomenys neskelbtini) buvo viename bare. Jie gėrė ir pradėjo bučiuotis. Žmonės, kurie buvo bare, liepė jiems išeiti ir tai daryti lauke. Jiems išeinant, žmonės pradėjo juos mušti, mėtyti butelius. Išėjus į lauką, žmonės toliau juos mušė, mėtė butelius ir akmenis. Pareiškėjui pavyko pabėgti ir pasislėpti garaže, bet jis negalėjo apginti savo draugo (pareiškėjas iki šiol nežino, ar J. išgyveno, ir labai pergyvena dėl to, kad jo nėra šalia). Pareiškėjas paskambino savo draugui N., kuris yra homoseksualus, aktyvistas, ir paprašė padėti. N. atsiuntė jam J. C. K. numerį. Kai pareiškėjas susisiekė su J. C. K., jis atsiuntė du vyrus paimti pareiškėją su automobiliu, kurį jie nuvežė į viešbutį (nežino pavadinimo) pas J. C. K.. Kai pareiškėjas paprašė nuvažiuoti padėti ir jo draugui, J. C. K. atsakė, kad negali, nes jis pats irgi rizikuoja (jis yra labai svarbus žmogus, kuris turi daug galios, bet net ir jis nėra virš įstatymo (įstatymai draudžia homoseksualumą), todėl jį gali nubausti, be to, ir visuomenė gali pradėti jį mušti). J. C. K. pasiūlė padėti pareiškėjui išvykti iš šalies, jeigu pareiškėjas sutiks su juo miegoti. Pareiškėjas, įvertinęs savo situaciją (kilusį pavojų gyvybei, būtinybę slapstytis), sutiko su šiuo pasiūlymu. Pareiškėją po 2 dienų pervežė į (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame jis gyveno viešbutyje, niekur neišeidavo;
34.6. vieną dieną J. C. K. atėjo pas pareiškėją, įteikė jam suklastotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą bei pranešė apie paruoštą jo išvykimą. Pareiškėjas 2020 m. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą, kuriame sutiko kitą homoseksualų asmenį (nežino vardo), jie kartu išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nežinojo, per kokias valstybes jis keliavo. Minėtas homoseksualus asmuo kitame oro uoste įlaipino pareiškėją į kitą lėktuvą, bet pats išvyko kitu maršrutu. Kitame taške pareiškėją pasitiko baltaodis vyras, kuris teigė, jog jį atsiuntė J. C. K.. Pareiškėjas su minėtu baltaodžiu vyru ilgai keliavo autobusu, po to automobiliu. Šis vyras atsivežė pareiškėją į savo namus, bet nebeleido jam išeiti. Šis vyras vartojo daug alkoholio, narkotikų, grasindavo pareiškėjui (pvz., kad iškvies policiją), jį mušdavo, versdavo lytiškai santykiauti. Pareiškėjui pavyko pabėgti 2021 m. (duomenys neskelbtini), kai minėtas vyras buvo labai apsvaigęs. Pareiškėjas sutiko juodaodį taksistą, kuris pažadėjo jam padėti, kai sugrįš po savaitės. Pareiškėjas savaitę gyveno gatvėje, kol taksistas sugrįžo, nupirko jam autobuso bilietą į (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė pas savo draugą, kuris turėjo padėti pareiškėjui patekti į Lenkijos Respubliką. Išlipus iš autobuso, stotelėje pareiškėjo niekas nelaukė, tačiau netoliese buvo trys irakiečiai, kurie sutiko padėti pareiškėjui. Pareiškėjas ir irakiečiai ilgai važiavo mikroautobusu, po to buvo išlaipinti miške. Jie pradėjo eiti mišku, bet, kai pareiškėjas pavargo ir sustojo pailsėti, irakiečiai nuėjo be jo. Pareiškėjas ryte pastebėjo juodaodžių grupę, kurie leido jam prisijungti, ir jie ėjo toliau iki tol, kol juos sulaikė policija ir pranešė, jog jie neteisėtai kirto valstybės sieną. Tai buvo liepos 2 d.
35. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. apklausoje Departamentui nurodė labai panašias aplinkybes, kad:
35.1. pareiškėjo motina norėjo, kad jis ir jo brolis koncentruotųsi į mokslus, todėl neleido jiems bendrauti su bendraamžiais ir pan. Pareiškėjui buvo leidžiama bendrauti tik su J., nes jis buvo labai protingas ir labai gerai mokėsi. Pareiškėjas visas dienas leisdavo su J., laikui bėgant jie vienas kitą įsimylėjo. Jų santykiai prasidėjo 2014 metais. 2016 metais pareiškėjo brolis užtiko juos besibučiuojančius miegamajame. Pareiškėjo brolis pareikalavo motinos, kad arba iškviestų policiją, arba išvarytų pareiškėją iš namų. Pareiškėjo motina atsisakė jį išvaryti, nes jis yra labai jaunas ir jam būtų pavojinga gyventi vienam. Tuomet pareiškėjo brolis nusprendė pats išeiti iš namų, nes homoseksualumas yra prakeiksmas šeimai. Po kelių dienų (2016 m. (duomenys neskelbtini)) į namus atvyko policija ir išsivežė pareiškėją, nes jo brolis pateikė pareiškimą, jog jis praktikuoja homoseksualumą, yra nusikaltėlis ir miega su visais kvartalo jaunuoliais. Pareiškėjas buvo uždarytas komisariate 5 dienas, iki kol atvyko jo mama ir sumokėjo užstatą. Pareiškėjo brolis pranešė apie pareiškėjo seksualinę orientaciją visiems kvartalo gyventojams, todėl jis tapo kvartalo gėda, žmonės pradėjo iš jo tyčiotis, jį įžeidinėti, mušti, jis nebegalėdavo išeiti iš namų, į mokyklą eidavo labai anksti ryte;
35.2. 2017 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina išsiuntė jį pas savo draugę į (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėn. jis pradėjo lankyti naują mokyklą. Ten pareiškėjui buvo ramu, niekas jo nepažinojo, bet jam buvo sunku, jis vis galvodavo apie tai, kas įvyko (duomenys neskelbtini). Mokykloje jis susipažino su F.. Laikui bėgant, pareiškėjas išsipasakojo F., taip pat sužinojo, kad F. taip pat priklauso LGBT bendruomenei. Vėliau pareiškėjas ir F. užmezgė meilės santykius, kurie tęsėsi iki tol, kol F. motina jo mobiliajame telefone aptiko jų susirašinėjimą. Kai pareiškėjas kitą kartą nuėjo susitikti su F., jo laukė tik F. motina ir 2 policininkai. F. motina pasakė policijai, kad pareiškėjas įtraukė jos sūnų į homoseksualų praktiką, todėl policija pareiškėją sulaikė ir nuvežė į komisariatą. Pareiškėjas buvo sulaikytas iki tol, kol jo motina sumokėjo užstatą (tai įvyko 2018 m. (duomenys neskelbtini)). Kai motinos draugė sužinojo apie pareiškėjo seksualinę orientaciją, ji pasiūlė jo motinai nuvesti pareiškėją pas gydytoją, dirbantį pagal tradicinius metodus, kuris gali padaryti taip, kad pareiškėjas nebeturėtų noro, geismo vyrams. Pareiškėjo motina sutiko, kad pareiškėjas būtų nuvestas pas tą gydytoją. Gydytojas, apžiūrėjęs pareiškėją, užpylė ant jo lytinių organų kažkokio produkto, aliejaus, o po kelių atsirado pareiškėjo odos pažeidimų. Pareiškėjas nufotografavo pažeidimus ant savo lyginių organų ir nusiuntė nuotrauką savo motinai, bet, kai motina tai pamatė, ją ištiko širdies smūgis ir ji paniro į komą;
35.3. pareiškėjas 2018 m. (duomenys neskelbtini) nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų būti prie motinos. Motina mirė 2018 m. (duomenys neskelbtini). Po motinos laidotuvių situacija tapo dar sudėtingesnė, nes pareiškėjo brolis nukreipė prieš jį visą šeimą, sakė, kad pareiškėjas yra kaltas dėl motinos mirties. Pareiškėjo brolis dar kartą pateikė pareiškimą dėl pareiškėjo. Po kelių mėnesių nuo motinos mirties ((duomenys neskelbtini) mėn.) pareiškėjo kaimynai jam pasakė, jog brolis su policija ieško pareiškėjo. Pareiškėjas, supratęs, jog jo brolis siekia, kad jis būtų uždarytas, nusprendė pabėgti. Pareiškėjas paskambino draugui iš LGBT bendruomenės – N. (jis yra vyras, bet naudoja moterišką vardą), kuris padeda jaunuoliams, kurie atsiduria sunkioje padėtyje. Pareiškėjas apsigyveno pas N. ir pradėjo dirbti smulkius darbus, siekdamas susitaupyti pinigų mokyklai. Pareiškėjas 2019 m. (duomenys neskelbtini) pradėjo studijuoti universitete;
35.4. po kiek laiko N. pasakė pareiškėjui, jog gali padėti jam susisiekti su J. Pareiškėjas, gavęs J. telefono numerį, vėl pradėjo su juo bendrauti. 2020 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susitiko su J. bare. Bare jie gėrė, kalbėjosi ir pradėjo bučiuotis. Kiti bare esantys žmonės pradėjo juos įžeidinėti ir liepė išeiti, daryti tai lauke. Pareiškėjui ir J. einant prie išėjimo, žmonės juos įžeidinėjo, pradėjo mėtyti butelius. Žmones nusekė paskui juos į lauką ir pradėjo mušti, mėtyti akmenis. Pareiškėjui pavyko pabėgti ir pasislėpti garaže, bet jis negalėjo padėti J. Pareiškėjas, iš N. gavęs telefono numerį, susisiekė su J. C. K.. Pastarasis atsiuntė 2 vyrus ir automobilį, kurie paėmė pareiškėją ir nuvežė į viešbutį. Pareiškėjas, susitikęs su J. C. K., prašė jo nuvažiuoti padėti ir J., bet jis atsisakė ir paaiškino pareiškėjui, kad žmonės gali užpulti ir jį, nes homoseksualumas (duomenys neskelbtini) yra draudžiamas, o pareiškėjas negali viešai bučiuotis su draugu. J. C. K., išklausęs pareiškėjo istoriją (be kita ko, kad jis yra ieškomas policijos), pasiūlė padėti jam išvykti iš šalies. Pareiškėjas sutiko, todėl jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) miestą ir apgyvendintas viešbutyje;
35.5. 2020 m. (duomenys neskelbtini) J. C. K. atvežė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, tą pačią dieną jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Oro uoste pareiškėjas sutiko kita gėjų, kuriam padėjo J. C. K.. Pareiškėjas išskrido iš (duomenys neskelbtini) su tuo kitu asmeniu. Minėtas asmuo kitame oro uoste įsodino pareiškėją į kitą lėktuvą, o pats išskrido dar kitu lėktuvu. Oro uoste pareiškėją pasitiko baltaodis vyras, kuris teigė, jog jį atsiuntė J. C. K.. Pareiškėjas su minėtu asmeniu važiavo autobusu, po to automobilius. Minėtas vyras nuvežė jį į savo butą ir jį ten uždarė, paėmė iš jo visus dokumentus. Minėtas vyras daug gerdavo, vartodavo narkotikus, pareiškėją prievartaudavo, mušdavo, grasindavo, kad jis iškvies policiją ir pareiškėjas bus išsiųstas atgal į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pavyko pabėgti 2021 m. (duomenys neskelbtini), kai vyras buvo girtas. Pareiškėjas sutiko afrikietį taksistą, kuris sutiko jam padėti kitą savaitę. Pareiškėjas savaitę gyveno gatvėje. Po savaitės toje pačioje vietoje minėtas taksistas jį paėmė ir nuvežė į autobusų stotį, nupirko bilietą į (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad pareiškėją pasitiks jo draugas, kuris padės pareiškėjui patekti į Lenkijos Respublikoje, o Lenkijoje pareiškėjas galės pasikreipti į policiją. Tačiau, kai pareiškėjas atvyko į (duomenys neskelbtini), stotyje jo niekas nelaukė, o pareiškėjo telefonas buvo išsijungęs, todėl jis negalėjo paskambinti gautu telefono numeriu. Pareiškėjas pastebėjo tris vyrus (irakiečius), kurie leido pareiškėjui vykti kartu su jais. Jie mikroautobusu nuvyko iki miško, toliau ėjo mišku. Kai pareiškėjas pavargo ir nebegalėjo eiti toliau, irakiečiai jį paliko. Ryte pareiškėją pažadino grupė afrikiečių, kurie leido jam eiti kartu su jais. Vėliau juos sulaikė pasieniečiai, kurie nurodė, jog jie neteisėtai kirto valstybės sieną ir yra Lietuvos Respublikoje;
36. Atsakovas pareiškėjo pasakojimo, kuriuo jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, patikimumo vertinimą atliko, vadovaudamasis DSSH modeliu, kuris remiasi 4 elementų vertinimu. Šie elementai yra: kitoniškumas, stigma, gėda ir žala. Atsakovas Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo homoseksualumas, t. y. esminė aplinkybė, kuria jis grindžia tarptautinės apsaugos poreikį, yra išgalvotas, siekiant tinkamai pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas tyrimo metu nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
37. Šiame kontekste pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendime byloje F. prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal, C-473/16, EU:C:2018:36, išaiškino, kad, kai valstybės narės vertina, ar prašytojas pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi savybę, dėl kurios priskiriamas prie tam tikros persekiojamos socialinės grupės, jei tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Todėl priimant sprendimą dėl baimės būti persekiojamam dėl seksualinės orientacijos pagrįsto tarptautinės apsaugos prašymo, kai atliekamas faktų ir aplinkybių vertinimas, ne visada reikia vertinti, ar prašytojas tikrai yra tam tikros seksualinės orientacijos. Negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į specifines tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimų dėl jo lytinės orientacijos vertinimo aplinkybes, tam tikrų rūšių ekspertizė gali būti naudinga vertinant faktus ir aplinkybes ir galėtų būti atliekama nepažeidžiant šio prašytojo pagrindinių teisių. Prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams valstybės narės suteikia galimybę, kai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių, kaip antai lyčių, klausimais, kurie, be kita ko, apima klausimus dėl lyties tapatybės ir seksualinės orientacijos. Vis dėlto tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus tokį prašymą individualiai, atsižvelgiant, be kita ko, į visus svarbius faktus, susijusius su prašytojo kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, jo pateiktą svarbią informaciją ir svarbius dokumentus, individualią padėtį ir asmenines aplinkybes. Prireikus kompetentinga institucija taip pat turi atsižvelgti į pateiktus paaiškinimus, kodėl nebuvo pateikti įrodymai, ir apskritai į tai, ar prašytoju galima tikėti. Todėl sprendžiančiosios institucijos sprendimai negali būti pagrįsti vien ekspertizės išvadomis, ši institucija, vertindama prašytojo pareiškimus dėl jo seksualinės orientacijos, negali būti saistoma šių išvadų. Be to, kompetentingoms institucijoms draudžiama atlikti psichologinę prašytojo ekspertizę – remiantis projekciniais asmenybės testais apibūdinti tarptautinės apsaugos prašytojo seksualinę orientaciją, ir ja remtis siekiant įvertinti šio prašytojo teiginių dėl jo seksualinės orientacijos tikrumą.
38. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo teiginiams apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė būtent dėl Sprendime pateikto vertinimo pagal DSSH modelį. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus tikrinamame teismo sprendime išdėstytų motyvų visumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4683-535/2022 jau buvo pateiktas panašių Departamento argumentų 2022 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. 22S45077 vertinimas, su kuriuo, kaip galima suprasti, pirmosios instancijos teismas sutiko, šis trūkumas nelaikytinas esminiu ir yra ištaisomas šioje nutartyje.
39. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, vertinant pareiškėjo pasakojimą apie jo seksualinę orientaciją, buvo vadovaujamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro parengtas Tarptautines apsaugos gaires Nr. 9 „Seksualinė orientacija ir / ar lyties tapatybė“ (HCR/GIP/06/07, 2012 m. spalio 23 d.), taip pat HHC gaires. Tačiau, kaip Sprendime pažymėjo pats Departamentas, nepaisant poreikio ir bandymų sukurti patikimą seksualinės orientacijos „patvirtinimo“ modelį, universalus „standartas“, kurį turėtų atitikti LGBT asmuo, neegzistuoja, visų pirma, dėl to, jog lytinė tapatybė yra paties asmens savęs identifikavimo objektas. Minėtos rekomendacijos iš esmės apsiriboja pokalbio temų ar aktualių elementų identifikavimu, bet patikimas būdas įrodyti ar paneigti asmens teiginius apie tai, kaip jis pats save identifikuoja, neegzistuoja. Tokiu būdu, asmens savęs identifikavimas, kaip LGBT, iš viso nėra ir objektyviai negali būti racionalaus „patikimumo testo“ objektu.
40. Kaip minėta, DSSH modelis remiasi 4 elementų vertinimu, Sprendime dėl kiekvieno iš šių elementų pasisakyta atskirai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje Sprendimo dalyje išdėstyti argumentai nekelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo paaiškinimų apie jo seksualinę orientaciją (homoseksualumą) patikimumo.
41. Atsakovas, vertindamas elementą „kitoniškumas“, iš esmės akcentavo tai, kad pareiškėjas neatsakė / sunkiai atsakė į klausimus, susijusius su „homoseksualumo“ ir panašiomis sąvokomis, negalėjo paaiškinti skirtumų tarp įvairių seksualinių orientacijų, nenuosekliai nurodė, kada jis pradėjo save suvokti kaip „homoseksualų“, ir pan. Tačiau tai, kad pareiškėjui yra sudėtinga operuoti tokiame kontekste vartojamomis sąvokomis, savaime nepaneigia, jog pareiškėjas priklauso atitinkamai socialinei grupei, ypač kai pareiškėjas pateikė aiškius ir nedviprasmiškus paaiškinimus, be kita ko, apie tai, jog jis laisva valia buvo sukūręs romantinius santykius su tos pačios lyties asmenimis. Atsakovas, apžvelgęs pareiškėjo paaiškinimus apie jo santykius su J., tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjas negebėjo pademonstruoti laipsniško potraukio tos pačios lyties asmenims formavimosi ir pateikė „stereotipinį“ suvokimą apie tai, kaip formuojasi santykiai tarp vyresnio amžiaus homoseksualių asmenų. Atsakovo abejonės dėl pareiškėjo teiginių, kad jo motina ir brolis ilgai neužtiko jo ir J., užsiimant erotinio pobūdžio veiklomis tuose pačiuose namuose, ypač kai tai vyko reguliariai, savaime nepaneigia nei pareiškėjo teiginių apie jo santykius su tos pačios lyties asmeniu, nei teiginių apie jo šeimos sužinojimo apie tokius santykius momentą. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas per apklausą nesugebėjo savarankiškai atskleisti savo kitoniškumo, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas per apklausas pateikė išsamius paaiškinimus apie tai, kad jį traukė (ir iki šiol traukia) tos pačios lyties asmenys, jis buvo sukūręs romantinius santykius su tos pačios lyties asmenimis, jis slėpdavo savo seksualinę orientaciją nuo šeimos, draugų ir aplinkinių, bijodamas neigiamų pasekmių (atstūmimo, smurto ir pan.), apie savo tapatybę (homoseksualumą) galėjo kalbėti tik su kitais LGBT asmenimis, dėl savo tapatybės buvo ne kartą sulaikytas policijos, homoseksualumas jo šalyje yra kriminalizuotas, smerkiamas ir laikomas prakeiksmu šeimai, bei t. t. Nors Sprendime atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas per apklausą atsisakė pateikti jo naudojamų socialinių tinklų paskyrų pavadinimus, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei nurodyta Sprendime, toks atsisakymas nebuvo kategoriškas (2024 m. gegužės 30 d. apklausos transkripcijoje užfiksuotas pareiškėjo atsakymas: „Nežinau, man tai netrukdo, bet... nes yra kai kurie intymūs dalykai, tai nežinau, ar ten yra labai reikalinga“), ir nenustatyta, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, kaip toks atsisakymas gali būti įvertintas (priešingai, 2024 m. gegužės 30 d. apklausos transkripcijoje užfiksuotas Departamento darbuotojo komentaras: „Nėra problema, jeigu jūs nenorite, nesutinkate, kadangi ten yra privati informacija, nes mes gerbiame privatų gyvenimą ir tikrai nenorime be leidimo įeiti“), be to, Sprendime nėra įvertintos pareiškėjo pateiktos tokio atsisakymo priežastys (be kita ko, kad pareiškėjas ir Lietuvoje patyrė neigiamų reakcijų į tai, jog jis yra gėjus, pvz., po to, kai jis buvo perkeltas į „LGBT sektorių“, ankstesni jo draugai pradėjo iš jo juoktis, o pasieniečiai liovėsi su juo sveikintis, todėl pareiškėjas iki šiol gyvena baimėje, nėra visiškai atsipalaidavęs ir nerimauja, kad, jei kiti jo draugai sužinos apie jo seksualinę orientaciją, jie pradės iš jo tyčiotis, taip pat kiltų problemų darbe), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo atsisakymas neturėtų būti vertinamas pareiškėjo nenaudai.
42. Atsakovas, vertindamas elementą „stigma“, nurodė, kad, pareiškėjui neatskleidus aplinkybių, kad jis bei jį supanti visuomenė suprato jį, kaip kitokį nei bendraamžiai, pareiškėjas negebėjo paaiškinti, kaip jį veikia (duomenys neskelbtini) visuomenėje egzistuojantis homoseksualių asmenų stigmatizavimas. Toks atsakovo vertinimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas pateikė konkrečius pavyzdžius, kaip jo seksualinė orientacija nulėmė jo stigmatizavimą: pareiškėjas privalėjo slėpti šį savo tapatybės aspektą nuo aplinkinių ir galėjo apie tai kalbėtis tik su kitais LGBT asmenimis; kai pareiškėjo šeimos nariai (pirmiausiai, brolis) ar draugai sužinodavo apie jo seksualinę orientaciją, jie jį atstumdavo; kvartalo gyventojai, sužinoję apie pareiškėjo seksualinę orientaciją, pradėjo jį įžeidinėti, mušti, pilti ant jo vandenį; jeigu pareiškėjas viešai pabučiuodavo savo partnerį, bandydavo apginti kitą LGBT bendruomenės narį ar pan., jį galėdavo užpulti; LGBT bendruomenės nariai yra baudžiami, patį pareiškėją dėl homoseksualumo ne kartą buvo suėmusi policija; kt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pasakojimas šiuo aspektu yra suderinamas su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija.
43. Atsakovas, vertindamas elementą „gėda“, atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus apie jausmus, kuriuos jis patyrė, kai pradėjo save suvokti kaip homoseksualų asmenį: „Tai tas noras jau buvo manyje. Aš negalėjau be jo apsieiti“, „Aš jaučiausi laimingas, nes aš supratau, kad aš jaučiuosi savimi. Ir, nors (duomenys neskelbtini) tai nėra paprasta, bet aš esu toks“, kt. Šioje Sprendimo dalyje atsakovas iš esmės apsiribojo bendro, teorinio pobūdžio argumentais apie gėdą kaip natūralų stigmos padarinį, tapatybės atsiskleidimo stadijas, bei pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas nepajuto jokių neigiamų pojūčių dėl traukos tos pačios lyties asmeniui, jame nekilo vidinė priešprieša, yra visiškai neįprasta asmenims, atrandantiems savo netradicinę seksualinę orientaciją homofobiškoje visuomenėje. Atsakovas nepagrindė, kaip gėdos kriterijaus nenustatymas tokioje kaip ši situacijoje paneigia (gali paneigti) pareiškėjo nurodytą jo tapatybę.
44. Atsakovas, vertindamas elementą „žala“, be kita ko, apžvelgė surinktą kilmės valstybės informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) tos pačios lyties asmenų santykiai yra draudžiami įstatymu ((duomenys neskelbtini)) ir yra informacijos apie tokiu pagrindu nubaustus asmenis (laisvės atėmimo bausmėmis ir baudomis). Sprendime nurodyta, kad, remiantis nurodytais šaltiniais, (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas per apklausą nurodė, jog girdėjo ne vieną atvejį, kai homoseksualūs asmenys buvo įkalinti dėl savo seksualinės orientacijos. Pareiškėjas galėjo konkrečiai įvardyti tik vieną tokio įkalinimo atvejį, bet, kaip nustatė atsakovas, šis atvejis buvo plačiai aprašytas vietinėje žiniasklaidoje. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog žino, kad homoseksualumas yra kriminalizuotas ir visuomenė smerkia homoseksualizmą, bet jis papasakojo apie viešus bučinius su partneriu bare, kas leidžia kvestionuoti pareiškėjo grėsmės suvokimą bei adekvatų galimų grėsmių ir pasekmių vertinimą. Atsakovas Sprendime išsamiau neatskleidė, kokie motyvai lėmė pastarąją išvadą, ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie dėl minėto įvykio bare patirtą žalą (t. y. kiti žmonės, buvę bare, pradėjo juos įžeidinėti, varyti lauk, vėliau – mėtyti į juos butelius ir akmenis, mušti), ypač kai pareiškėjas būtent po šio įvykio apsisprendė pabėgti iš kilmės valstybės. Atsakovas šiame kontekste atsižvelgė taip pat į tai, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog kilmės valstybėje nėra organizacijų, teikiančių pagalbą homoseksualiems asmenims, neatitinka surinktos informacijos, jog kilmės valstybėje yra mažiausiai kelios nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia pagalbą ir paramą seksualinėms mažumoms, be to, pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, nesidomėjo homoseksualių asmenų, jų organizacijų veikla, susitikimo vietomis, nesiekė su jais bendrauti ir pan., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Sprendime nepaaiškino, kokią teisinę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad pareiškėjas nei kilmės valstybėje, nei Lietuvoje nesidomėjo LGBT organizacijomis, seksualinėms mažumoms paramą ir pagalbą teikiančiomis organizacijomis ar panašiomis organizacijomis, o rėmėsi individualių LGBT bendruomenės narių pagalba, bei ignoravo pareiškėjo paaiškinimus 2024 m. gegužės 30 d. apklausoje šiuo aspektu (pvz., pareiškėjas yra uždaro būdo, Lietuvoje jį nelabai priima dėl odos spalvos, todėl jis daugiausiai būna su draugais afrikiečiais, bet jis jiems negali atskleisti savo tapatybės, nes jie gali nebenorėti su juo draugauti; organizacija „Gydytojai be sienų“ buvo davusi pareiškėjui kažkokį LGBT organizacijos kontaktą ir pareiškėjas su juo susisiekė, tas žmogus pareiškėjui pažadėjo perskambinti, bet taip ir neperskambino).
45. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su Sprendime pateiktu atsakovo vertinimu, jog, remiantis DSSH modeliu, pareiškėjo pasakojimas turi trūkumų, t. y. yra prieštaringas, paviršutiniškas ir dažnai grindžiamas stereotipiniu LGBT bendruomenės suvokimu, todėl pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą LGBT bendruomenei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4683-535/2022, kuris yra įsiteisėjęs, analogiškas Departamento išvadas taip pat pripažino nepagrįstomis, nes, teismo vertinimu, buvo akivaizdu, kad kilmės valstybės informacija nebuvo tinkamai įvertinta pareiškėjo individualios situacijos kontekste, o pareiškėjo per apklausą (turima omenyje 2022 m. kovo 24 d. apklausa Departamente) pateikti paaiškinimai yra gana išsamūs, todėl nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis Departamentas konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas yra nedetalus ir neįrodantis jo galbūt patiriamos grėsmės dėl seksualinės orientacijos. Kaip minėta, pareiškėjas 2024 m. gegužės 30 d. apklausoje Departamentui nurodė labai panašias aplinkybes, esminiai skirtumai tarp pareiškėjo ankstesniojo pasakojimo ir vėlesniojo pasakojimo nenustatyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, šiuo aspektu nepašalino 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo sprendime nustatytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros trūkumų.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą, kuriuo jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių neįvertino kilmės valstybės informacijos kontekste, šį trūkumą laikė pakankamu pagrindu panaikinti Sprendimą ir plačiau nenagrinėjo kitų ginčijamame administraciniame sprendime išdėstytų argumentų, be kita ko, dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų patikimumo vertinimo. Pastebėtina, kad šios dalies nebuvo anksčiau panaikintame Departamento 2022 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. 22S45077.
47. Akcentuotina, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, teikė Departamentui rašytinius dokumentus ir Departamentas Sprendime įvertino šiuos dokumentus: Departamentas 2016 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. sausio 3 d. šaukimus į 4-ąjį policijos komisariatą pripažino klastotėmis, nes juos pasirašęs pareigūnas N. D. M. tuo metu nėjo nurodytų komisaro pareigų (jis tuo metu net nedirbo (duomenys neskelbtini)) ir neturėjo įgaliojimų pasirašyti šiuos šaukimus; Departamentas dėl patikimumo stokos nepriskyrė 2022 m. rugsėjo 21 d. pranešimui apie paieškomą asmenį Nr. (duomenys neskelbtini) įrodomosios galios, atsižvelgdamas į tai, kad, atlikus (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų išduotų pranešimų apie paieškomą asmenį lyginamąją analizę, nustatyta, jog pateiktas pranešimas turi daug formos trūkumų (pvz., tose vietose, kuriose forma turi būti užpildyta tušinuku, tekstas nurodytas skaitmeniniu būdu, ir atvirkščiai; dėl itin prastos nuotraukos kokybės negalima identifikuoti, ar pavaizduotas asmuo yra pareiškėjas), be to, pareiškėjo pateikti šaukimai į policiją jau buvo pripažinti klastotėmis; Departamentas nurodė, kad organizacijos „Gydytojai be sienų“ pažymos (2022 m. liepos 29 d. medikės pažyma ir 2022 m. spalio 13 d. psichologės pažyma) patvirtina tik tai, kad pareiškėjas nenustatytomis aplinkybėmis patyrė kūno sužalojimus specifinėse kūno lokacijose, kurie ant jo kūno paliko randus; Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) universiteto išduotoje pažymoje apie pareiškėjo akademinį vertinimą už 2019/2020 mokslo metus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra akivaizdžių turinio ir formos trūkumų, tačiau šiame dokumente nurodytas pareiškėjo amžius (gimimo data: (duomenys neskelbtini)) yra nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, kad (duomenys neskelbtini) asmuo gali pradėti įgyti aukštąjį išsilavinimą, būdamas ne mažiau nei 19 metų amžiaus; Departamentas akcentavo, kad pareiškėjas žodžiu ir raštu nurodė skirtingas savo gimimo datas ((duomenys neskelbtini)), o Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2022 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. MK-O 97/2022(01) nustatė, kad pareiškėjo biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini). Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių bei klastojimo požymių turinčius dokumentus, siekdamas patvirtinti praeityje patirtą persekiojimą dėl tariamos netradicinės seksualinės orientacijos, todėl pareiškėjas negali būti laikomas patikimu informacijos šaltiniu ir, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, jam netaikytina abejonės privilegija, o duomenys, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, neskaitant pareiškėjo pateiktų dokumentų patikimumo vertinimo (dėl kurio pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas nebuvo išnagrinėtas tikrinamame teismo sprendime), byloje nėra duomenų apie atsakovo atliktus veiksmus, siekiant patikrinti pareiškėjo nurodytas esminę reikšmę turinčias aplinkybes apie kilmės valstybėje vykdomą jo persekiojimą dėl seksualinės orientacijos (homoseksualumo).
49. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas minėtame sprendime X, Y, Z prieš Minister voor Immigratie en Asiel, vadovaudamasis Direktyvos 9 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, kuriais remiantis veiksmai gali būti laikomi persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalį, nurodė, jog:
49.1. pagrindinių teisių, ypatingai susijusių su visose pagrindinėse bylose nagrinėjama seksualine orientacija, pavyzdžiui, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, saugomos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, kurį atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, prireikus skaitomas kartu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu, kuris buvo pavyzdys nustatant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalį, nėra tarp pagrindinių teisių, kurių negalima varžyti. Taigi, vien tai, kad egzistuoja teisės aktai, nustatantys baudžiamąją atsakomybę už homoseksualinius veiksmus, negali būti laikomi faktu, turinčiu prašytojui tokį reikšmingą poveikį, kad būtų pasiektas sunkumo lygis, būtinas, kad šis baudimas būtų laikomas persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį;
49.2. laisvės atėmimo bausmė, nustatyta teisės nuostatose, kaip antai nagrinėjamose pagrindinėse bylose, kuriose nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, savaime gali būti persekiojimo veiksmas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ji veiksmingai taikoma kilmės šalyje, kurioje priimtas toks teisės aktas. Tokia bausmė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kurį atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, ir yra neproporcingas arba diskriminuojantis baudimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 9 straipsnio 2 dalies c punktą;
49.3. šiomis aplinkybėmis, jeigu prieglobsčio prašantis asmuo remiasi – kaip pagrindinėse bylose – tuo, kad jo kilmės šalyje yra teisės aktas, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, nacionalinės institucijos, atlikdamos faktų ir aplinkybių vertinimą pagal Direktyvos 4 straipsnį, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir taisykles ir jų taikymo būdą, kaip numatyta Direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte. Šios institucijos, atlikdamos šį nagrinėjimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prašytojo kilmės šalies teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmė taikoma praktikoje. Atsižvelgdamos į šiuos kriterijus, nacionalinės institucijos turi nuspręsti, ar galima konstatuoti, kad iš tiesų prašytojas pagrįstai bijo, kad grįžęs į savo kilmės šalį bus persekiojamas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2 straipsnio c punktą, skaitomą kartu su jos 9 straipsnio 3 dalimi;
49.4. taigi, Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, skaitomą su 9 straipsnio 2 dalies c punktu, reikia aiškinti taip, kad vien tai, jog homoseksualiniai veiksmai yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas. Tačiau laisvės atėmimo bausmė už homoseksualinius veiksmus, veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas, turi būti laikoma neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu ir todėl yra persekiojimo veiksmas.
50. Primintina, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini).
51. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad, prieglobsčio prašytojui (pareiškėjui) tvirtinant, jog valstybės valdžios institucijos jį persekioja dėl seksualinės orientacijos, kilmės valstybėje jis patyrė smurtą ir kitus netinkamus veiksmus, atsakovas neatliko išsamaus tyrimo ir nenustatė visų su pareiškėjo individualia situacija susijusių aplinkybių, be kita ko, ar nėra prieinamos informacijos apie kilmės valstybėje paskelbtą pareiškėjo paiešką ir jos priežastis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir aptarta teismų praktika, šiuo atveju yra būtina ištirti, ar pareiškėjui taikytas sulaikymas ir patirtas smurtas, kilmės valstybės informacijos kontekste, galėtų būti pripažinti persekiojimu, kaip jį plačiai aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, dėl pareiškėjo seksualinės orientacijos. Atsakovui tinkamai neįvertinus pareiškėjo pasakojimo ir neatlikus visapusiško su pareiškėjo individualia situacija susijusių aplinkybių tyrimo, Sprendimas laikytinas neatitinkančiu jam keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.).
52. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nusprendė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o nustatyti pirmosios instancijos teismo motyvų trūkumai nėra esminiai ir yra ištaisomi šia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija