LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINIO APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2021 m. kovo 22 d. Nr. D1-154
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi ir įgyvendindamas 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 1979 metų Konvenciją „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“ ir jos protokolus:
2. Pavedu Aplinkos apsaugos agentūrai rengti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų Nuostatų 26 punkte nurodytą informaciją, ją teikti Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai jų nustatyta forma, Nuostatų 26 punkte nustatytais terminais.
3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2021 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. D1-154
VALSTYBINIO APLINKOS MONITORINGO NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja valstybinės aplinkos monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo, monitoringo duomenų, informacijos saugojimo ir teikimo tvarką.
2. Nuostatai privalomi visiems valstybinį aplinkos monitoringą vykdantiems, kontrolę užtikrinantiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
II SKYRIUS
VALSTYBINĖ APLINKOS MONITORINGO PROGRAMA
4. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą (toliau – Programa).
5. Programos objektai – Aplinkos monitoringo įstatymo 5 straipsnyje nurodyti aplinkos monitoringo objektai.
6. Programa turi:
6.1. būti skirta gamtinės aplinkos kokybei vertinti, kad pagal stebėjimų ir tyrimų rezultatus būtų galima formuoti bendrą aplinkos procesų valdymo strategiją ir aplinkosaugos politiką, rengti atitinkamas rekomendacijas, informuoti specialistus ir visuomenę apie esamą ir prognozuojamą gamtinės aplinkos būklę;
6.2. aprėpti visų gamtinės aplinkos sferų stebėjimus, kad aplinkos ar atskirų stebimų aplinkos elementų būklę būtų galima kompleksiškai vertinti Lietuvos mastu;
6.3. užtikrinti neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms monitoringą, pagrįstą stebėjimo vietų tinklu, kuris apima Lietuvai būdingų tipų gėlo vandens, natūralias, pusiau natūralias ir miško ekosistemas, taikant ekonomiškai efektyvų ir rizikos vertinimu grindžiamą požiūrį;
6.5. būti orientuota į Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, numatytus tikslus ir uždavinius aplinkos kokybės srityje;
6.6. padėti įgyvendinti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su aplinkos būklės stebėjimu, analize ir prognoze;
7. Programoje nurodomi:
7.3. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės nurodant stebimus parametrus ar parametrų grupes, stebėjimo vietų skaičių ir dažnumą, atsakingus vykdytojus;
III SKYRIUS
VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO PROGRAMOS RENGIMAS, DERINIMAS, VYKDYMAS IR KONTROLĖ
8. Programa rengiama 6 metams. Jos projektą rengia aplinkos ministro įsakymu sudaroma darbo grupė, į kurią įeina Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių institucijų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų valstybės institucijų, vykdančių valstybinį aplinkos monitoringą, atstovai, įvairių sričių ekspertai.
9. Programa derinama ir tvirtinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
10. Valstybinį aplinkos monitoringą, išskyrus valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą, pagal kompetenciją vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos. Valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, jį vykdo Radiacinės saugos centras sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
11. Atsižvelgdamos į Programos nuostatas, valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios institucijos pagal kompetenciją rengia metinius Programos uždavinių įgyvendinimo planus, kuriuos pagal kompetenciją tvirtina Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
12. Metiniuose Programos uždavinių įgyvendinimo planuose turi būti nustatytos atitinkamais metais planuojamos įgyvendinti priemonės, stebėjimo vietos ir konkretūs jų pavadinimai, stebėjimo vietų koordinatės pagal valstybinę koordinačių sistemą arba kita analogiška informacija; kur reikia, numatomi stebėti parametrai ir matavimo vienetai, parametrų stebėjimų dažnumas, atsakingi vykdytojai.
13. Valstybiniam aplinkos monitoringui atlikti vykdomų stebėjimų vietų parinkimo principai, matuojami ar stebimi parametrai turi būti nustatomi atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jei tokių nėra, – tarptautinių susitarimų reikalavimus.
14. Nuostatų 6.3 papunktyje nurodytu tikslu turi būti koordinuojami veiksmai su kitomis monitoringo ar stebėsenos programomis, parengtomis remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su visais pakeitimais, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus su visais pakeitimais, 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje su visais pakeitimais, 1979 metų Konvencija „Dėl tolimų atmosferos teršalų pernašų“ (toliau – TTOTP konvencija) ir jos protokolais ir, kai tinka pagal neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms monitoringui keliamus stebėjimo vietų tinklo ir stebimų rodiklių reikalavimus, naudoti pagal minėtas programas surinktus duomenis.
15. Siekiant įgyvendinti Nuostatų 6.3 papunktyje ir 14 punkte nustatytus reikalavimus, galima naudoti Nuostatų priede išvardytus neprivalomus monitoringo rodiklius.
16. Valstybiniam aplinkos monitoringui atlikti vykdomas ėminių ėmimas, tyrimų atlikimas, duomenų analizė turi būti atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais metodais ar procedūromis. Jei atitinkamų metodų ar procedūrų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nereglamentuota, – taikomi Lietuvos, Europos ar tarptautiniuose standartuose įtvirtinti metodai ir procedūros.
17. Stebėjimų vietos, jų skaičius ir išdėstymas, stebėjimų dažnumas ir stebimi parametrai turi būti nustatyti taip, kad leistų surinkti objektyvią, statistiškai patikimą informaciją apie stebimų gamtinės aplinkos elementų būklę ar joje vykstančius procesus, leistų efektyviai ją vertinti ir prognozuoti jos pokyčius nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
18. Valstybinio aplinkos monitoringo vykdymą pagal kompetenciją kontroliuoja Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios institucijos.
19. Valstybiniam aplinkos monitoringui atlikti gali būti naudojami savivaldybių aplinkos monitoringo, vykdomo laikantis Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-117 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, ir Nuostatų 13 ir 16 punktuose nustatytų reikalavimų, duomenys.
IV SKYRIUS
VALSTYBINIO APLINKOS MONITORINGO DUOMENŲ ir INFORMACIJOS KAUPIMAS, SAUGOJIMAS IR TEIKIMAS
20. Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys ir informacija pagal kompetenciją kaupiami, tvarkomi ir saugomi informacinėje sistemoje „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“), kitose valstybinį aplinkos monitoringą vykdančių institucijų tvarkomose informacinėse sistemose ar duomenų bazėse teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Renkant Nuostatų priede nurodytą informaciją ir apie ją teikiant ataskaitas, gali būti naudojamos metodikos, nustatytos TTOTP konvencijoje ir TTOTP konvencijos Vadovuose dėl tarptautinių bendradarbiavimo programų.
23. Valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios institucijos pagal kompetenciją su valstybiniu aplinkos monitoringu susijusią informaciją (metinių Programos uždavinių įgyvendinimo planus, informaciją apie šių planų įgyvendinimą, atliktų stebėjimų, tyrimų rezultatų analizę) turi skelbti savo interneto svetainėse.
24. Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys ir informacija juridiniams ir fiziniams asmenims teikiami teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys ir informacija kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms teikiama teisės aktų ir tarptautinių susitarimų nustatyta tvarka.
26. Europos Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai teikiama Nuostatų 6.3 papunktyje nurodyta tokia informacija:
26.1. ne vėliau kaip 2022 m. liepos 1 d., vėliau kas ketverius metus – kur yra stebėjimo vietos, kokie stebimi rodikliai naudojami oro taršos poveikio monitoringui ir;
Valstybinio aplinkos
monitoringo nuostatų
priedas
NEPRIVALOMI ORO TARŠOS POVEIKIO MONITORINGO RODIKLIAI
1. Stebint gėlo vandens ekosistemas, nustatomas biologinės žalos, įskaitant jautriesiems receptoriams (mikrofitams, makrofitams ir titnagdumbliams), mastas ir žuvų išteklių ar bestuburių nykimas:
1.1. pagrindinis rodiklis – rūgščių neutralizavimo geba, pagalbiniai rodikliai – rūgštingumas (pH), ištirpusi sieros rūgšties druska (SO4), nitratas (NO3) ir ištirpusi organinė anglis: ėminių ėmimo dažnumas – nuo karto per metus (per rudeninį ežerų vandens maišymosi ciklą) iki karto per mėnesį (upeliuose).
2. Stebint žemės ekosistemas, vertinamas dirvožemio rūgštingumas, dirvožemio maistinių medžiagų netekimas, su azotu susijusi padėtis, azoto balansas ir biologinės įvairovės nykimas:
2.1. pagrindinis rodiklis – dirvožemio rūgštingumas: bazinių katijonų frakcijų mainai (sotinimas bazėmis) ir aliuminio mainai dirvožemyje: ėminių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų. Pagalbiniai rodikliai – pH, sieros rūgšties druska, nitratas, baziniai katijonai, aliuminio koncentracija dirvožemio tirpale: ėminių ėmimo dažnumas – kasmet (jei taikoma);
2.2. pagrindinis rodiklis – nitratų išplovimas iš dirvožemio (NO3,leach): ėminių ėmimo dažnumas – kasmet;
2.3. pagrindinis rodiklis – anglies ir azoto santykis (C/N), pagalbinis rodiklis – bendras azoto kiekis dirvožemyje (Ntot): ėminių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų;
3. Stebint žemės ekosistemas, vertinama ozono žala augmenijos augimui ir biologinei įvairovei:
3.1. pagrindinis rodiklis – augmenijos augimas ir žala lapijai, pagalbinis rodiklis – anglies srautas (Cflux): ėminių ėmimo dažnumas – kasmet;