PIRMASIS SKIRSNIS
SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ DUOMENYS
5. 2021 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ (toliau – tyrimas) duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų (65 proc.) mano, kad tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą (iš 18) po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 35 proc. gyventojų, tai yra tiek pat, kaip ir 2020 metais.
6. Labiausiai paplitusios korupcijos formos, gyventojų nuomone, yra nepotizmas (64 proc.), partijos narių protegavimas (59 proc.) ir papirkimas (51 proc.), įmonių vadovų nuomone – nepotizmas (50 proc.), sprendimų priėmimo vilkinimas (50 proc.) ir partijos narių protegavimas (48 proc.), valstybės tarnautojų nuomone – partijos narių protegavimas (64 proc.), nepotizmas (56 proc.) ir tam tikrai grupei asmenų palankių įstatymų priėmimas (45 proc.).
7. Valstybės tarnautojai, vertindami korupcijos paplitimą viešajame sektoriuje, nurodė, kad susidūrė su situacija, kai politikai protegavo partijų narius įdarbinant (34 proc.), darė spaudimą, kurio tikslas – privatūs interesai (17 proc.), darė spaudimą, kurio tikslas – partijos interesai (14 proc.). 60 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad girdėjo apie situacijas, kai politikai arba valstybės tarnautojai priėmė sprendimus, siekdami naudos konkrečiai interesų grupei, o ne viešajam interesui, 38 proc. girdėjo apie situacijas, kai politikai arba valstybės tarnautojai, baigę tarnybą, gavo pareigas privačiame sektoriuje už priimtus sprendimus.
8. Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, dažniausiai daryti įtaką sprendimų priėmimui siekia Lietuvoje registruoti lobistai ir asociacijos, veikdami teisėtais ir neteisėtais būdais (dalyvaudami neoficialiuose susitikimuose, neoficialiai teikdami pasiūlymus, pasinaudodami pažintimis, paremdami politines partijas, kampanijas, pažadėdami finansinį atlygį už palankų sprendimą, dalyvaudami oficialiose darbo grupėse, susitikimuose, teikdami pastabas).
9. Visuomenės grupių atsakomybės dėl Lietuvoje esančio korupcijos masto vertinimo duomenimis, „labai atsakingais“ ir „atsakingais“ nurodyti teisėjai, prokurorai, politikai, valstybės tarnautojai ir mažesniu mastu – kitos grupės.
10. Antikorupcinio potencialo tyrimo duomenimis, dauguma respondentų žino, į ką reikėtų kreiptis norint pranešti apie korupciją, tačiau apie tai praneštų 21 proc. gyventojų, 27 proc. įmonių vadovų ir 56 proc. valstybės tarnautojų. Visos tyrimo respondentų grupės nurodė pagrindines priežastis, kurios galėtų pateisinti nutylėjimą apie kyšio davimą ar paėmimą, – mano, kad pranešę asmenys nukenčia skaudžiausiai, nėra prasmės, nes kyšį davę ar paėmę asmenys nenuteisiami, nėra įsitikinę, kad tai korupcija.
11. Atliekant tyrimą respondentų buvo prašoma įvertinti, kiek korumpuotos yra Lietuvos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos. 2021 metais 20 proc. gyventojų, 16 proc. įmonių atstovų ir 9 proc. valstybės tarnautojų nurodė, kad korupcija ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose yra labai paplitusi. 2020 metais šie rodikliai buvo daug geresni, t. y. atitinkamai 10, 7 ir 4 proc. Ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklą įvertino kaip visai nekorumpuotą atitinkamai 11, 15 ir 17 proc. respondentų. Siekiant pagerinti šiuos vertinimus, Plane numatomos korupcijos prevencijos priemonės, kuriomis bus veiksmingiau prisidedama prie Plano tikslo ir uždavinių įgyvendinimo.
12. Nors tyrimas atskleidė, kad tarp įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų pastebimas tolesnis korupcijos, kaip problemos, reikšmės mažėjimas, o tarp gyventojų ši tendencija sustojo, vis dėlto, korupcija vertinama kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių piliečių nusivylimą valstybe. Tyrimo duomenimis, vykdant skaidrumo veiklas svarbiausia yra aiškiai ir viešai pateikti informaciją apie institucijos veiklą, atsiskaityti visuomenei už vykdomas veiklas, užtikrinti, kad, esant interesų konfliktui, būtų nusišalinama nuo sprendimų.
ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO EFEKTYVUMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMAS
13. Iki Plano patvirtinimo ministerija, įstaigos ir finansų ministro valdymo sričių įmonės (toliau – įmonės) vykdė Finansų ministerijos antikorupcinę programą įgyvendindamos šios programos priede – Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių plane – nurodytas korupcijos prevencijos priemones.
14. Finansų ministerijos antikorupcinės programos tikslo – didinti veiklos skaidrumą, viešumą ir atskaitingumą visuomenei, stiprinti atsparumą korupcijai finansų ministro valdymo srityse – buvo siekiama įgyvendinant korupcijos prevencijos priemones, skirtas administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo kokybei gerinti, sprendimų ir procedūrų skaidrumui, viešumui ir atskaitingumui visuomenei didinti, valstybinės tarnybos atsparumui korupcijai stiprinti, kuriant ir įgyvendinant naujas korupcijos prevencijos priemones, didinant antikorupcinio švietimo sklaidą ir stiprinant antikorupcinės elgsenos paskatas.
15. Kasmet antikorupciniu požiūriu buvo įvertinama bent 10 proc. antikorupciniu požiūriu rizikingiausių ministerijos, įstaigų ir įmonių veiklos sričių ir pagal poreikį įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės. Buvo sudarytos galimybės asmenims pranešti apie korupcijos apraiškas ministerijos, įstaigų ir įmonių veikloje vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu (elektroninio pašto adresu pranesimai@finmin.lt). Sukurta, įdiegta ir ministerijos interneto svetainėje adresu lietuvosfinansai.lt paskelbta informacinė sistema „Atvirieji Lietuvos finansai“, kurioje viešinami detalūs duomenys apie viešojo sektoriaus subjektų – valstybės, savivaldybės, biudžetinių įstaigų, išteklių fondų, mokesčių fondų, fondų fondų ir pelno nesiekiančių juridinių asmenų – pajamas ir išlaidas.
16. 2020–2022 metais buvo įgyvendintos 37 priemonės, parengtos pagal 2019–2020 metų korupcijos pasireiškimo tikimybės analizės antikorupciniu požiūriu rizikingiausiose veiklos srityse rezultatus. Šios priemonės padėjo ministerijai koordinuoti, vykdyti sistemingą ir kryptingą antikorupcinę politiką, stiprinant vykdomos veiklos ir atliekamų procedūrų skaidrumą, atskleidžiant ir sumažinant arba pašalinant galimas korupcijos atsiradimo prielaidas. Įvertinus Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo praktinę patirtį ir rezultatus, korupcijos pasireiškimo tikimybės analizė ir vertinimas, pagrįstas konkrečių teisės aktų nuostatų ir vykdomos veiklos duomenų analize, vertinimu ir argumentais dėl poreikio įgyvendinti tikslingas korupcijos prevencijos priemones, laikytini viena iš efektyviausių korupcijos prevencijos priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką ministerijoje ir koordinuojant finansų ministro valdymo sričių įstaigų ir įmonių korupcijos prevenciją. Įgyvendinant šią korupcijos prevencijos priemonę pavyko ne tik antikorupciniu požiūriu įvertinti visas pagrindines ministerijos, įstaigų ir įmonių veiklos sritis, išsiaiškinti didžiausią riziką keliančias procedūras, parengti ir įgyvendinti reikiamas korupcijos prevencijos priemones, bet ir įtraukti į antikorupcinę veiklą tiek analizę atlikusių ministerijos administracijos padalinių darbuotojus ‒ finansų ministro sudarytų darbo grupių narius, tiek ir analizuotose veiklos srityse funkcijas atliekančius darbuotojus, suteikiant jiems antikorupcinių kompetencijų, skatinant juos ne tik tiksliai taikyti teisės aktų nuostatas atliekant pavestas funkcijas, bet ir atidžiau vertinti atliekamų procedūrų skaidrumą, aktyviau reikšti antikorupcines iniciatyvas, teikiant profesionalius siūlymus dėl galimų rizikų mažinimo. Todėl ir įgyvendinant Planą tikslinga tęsti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, prireikus kurti ir vykdyti naujas korupcijos prevencijos priemones, atsižvelgiant į praktinę patirtį ir aktualijas.
17. Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo laikotarpio korupcijos rizikos veiksnių analizė ir faktinė informacija rodo, kad Plane būtina numatyti daugiau korupcijos prevencijos priemonių, skirtų korupcijai atspariai aplinkai kurti ir darbuotojų antikorupciniam sąmoningumui didinti, kurti ir įgyvendinti naujas ir tobulinti esamas vidinės komunikacijos priemones, užtikrinti grįžtamąjį ryšį, kuris padėtų įvertinti įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių tikslingumą ir poveikį. Taip pat būtina vykdyti ministerijos darbuotojų ir visuomenės apklausas, siekiant operatyviau nustatyti galimas veiklos skaidrumo problemas, rasti jų sprendimo būdus, kaupti ir analizuoti informaciją apie įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumą ir prireikus koreguoti antikorupcinę veiklą. Nepakanka ir šiuo metu iš esmės tik nuotoliniu būdu įgyvendinamos priemonės ‒ naujai priimtiems į pareigas ministerijoje, grįžusiems į pareigas ministerijoje po ilgesnės pertraukos ir kitiems pageidavusiems informacijos darbuotojams rengti ir skelbti ministerijos intranete apibendrintą informaciją apie teisės aktų reikalavimus dėl privačių interesų deklaravimo, darbuotojams elektroniniu paštu siunčiamų priminimų ir naujausios informacijos apie privačių interesų deklaravimo naujoves, nuolat teikiamų konsultacijų elektroniniu paštu, telefonu ir žodžiu. Tokios informacijos atnaujinimus ne visi darbuotojai linkę sekti, su jais susipažinti ir jais vadovautis. Pagal ministerijos administracijos padalinių pateiktą informaciją apie mokymų poreikį, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama antikorupcinių mokymų organizavimui, ypač viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos temomis. Vis dar būtina kelti darbuotojų sąmoningumo ir korupcijos padarinių suvokimo lygį ‒ rengti paskaitas, seminarus antikorupcinėmis temomis. Siekiant maksimaliai sumažinti korupcijos rizikos veiksnius, reikia imtis daugiau vidinių ministerijos priemonių ‒ į antikorupcinių nuostatų nustatymą įtraukti aukštas pareigas einančius asmenis, kurie pristatytų ir aptartų su darbuotojais visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą aktualią informaciją, susijusią su ministerijos ir (arba) darbuotojų veikla ir funkcijomis, informuotų darbuotojus apie esamą situaciją, ministerijos poziciją, padėtų suprasti, kaip reikėtų atpažinti aptariamas problemines situacijas ir tinkamai jas valdyti. Būtent minėtas veiklas apims Plane numatomos korupcijos prevencijos priemonės, kuriomis bus prisidedama prie Plano tikslo ir uždavinių įgyvendinimo.
18. Stiprybių ir silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:
| Vidiniai veiksniai |
| Stiprybės |
Silpnybės |
| Ministerijos administracijos padalinių veikla yra reglamentuota – kiekvieno administracijos padalinio nuostatuose nustatyti veiklos tikslai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos organizavimas ir kontrolė, darbuotojų pareigybių aprašymuose nustatytos pareigybių charakteristikos, darbuotojų atliekamos funkcijos. |
Žmogiškasis veiksnys – ne visada vadovaujamasi ministerijos administracijos padalinio nuostatais ir pareigybių aprašymais. |
| Ministerijoje organizuota ir įgyvendinama korupcijos prevencija (įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės, nustatoma korupcijos pasireiškimo tikimybė finansų ministro valdymo srityse, vykdomos kitos korupcijos prevencijos priemonės). |
Formalus požiūris į korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ministerijos administracijos padaliniuose, nenoras dalyvauti antikorupcinėje veikloje, vyraujantis požiūris, kad korupcijos prevencija yra tik korupcijos prevencijos funkcijas atliekančių darbuotojų pareiga. |
| Nuolat vykdoma korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė. |
Nepakankamas korupcijos prevencijos funkcijas atliekančio ministerijos administracijos padalinio darbuotojų skaičius ir kvalifikacija, reikalinga vertinant, ar tinkamai įgyvendintos korupcijos prevencijos priemonės. |
| Nuolat rengiama ir ministerijos interneto svetainėje viešinama informacija apie ministerijoje įgyvendinamą korupcijos prevenciją, korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. |
Dėl silpnos vidinės komunikacijos ministerijos darbuotojai nepakankamai informuojami apie ministerijoje įgyvendinamą korupcijos prevenciją, nepakankamai skatinami įsitraukti į antikorupcinę veiklą. |
| Ministerijos darbuotojai yra aukščiausios kvalifikacijos, kūrybingi ir geba kompetentingai atlikti savo tiesiogines funkcijas. |
Žmogiškasis veiksnys – dėl didelio darbo krūvio trūksta laiko, taip pat ir paskatų dalyvauti ir antikorupcinėje veikloje. |
| Išoriniai veiksniai |
| Galimybės |
Grėsmės |
| Užtikrinta galimybė vidiniu kanalu pranešti apie galimą korupcinio pobūdžio veiką. |
Žmogiškasis veiksnys – nenoras dalyvauti antikorupcinėje veikloje, baimė, nepasitikėjimas valstybės institucijomis, |
| Interneto svetainėje lietuvosfinansai.lt atverti susisteminti ir detalūs Lietuvos viešųjų finansų duomenys, kurių šaltiniai yra biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rinkiniai. Duomenų atvėrimu siekiama užtikrinti valstybės finansinių duomenų viešumą, paskatinti visuomenės domėjimąsi valstybėje vykstančiais finansų valdymo procesais, sudaryti prielaidas didesniam viešojo sektoriaus subjektų veiklos skaidrumui ir suprantamumui, skelbiamus duomenis galima įvairiais pjūviais analizuoti, tirti, viešinti konkrečiais duomenimis pagrįstas išvadas ir įžvalgas apie galimai neskaidriai priimamus sprendimus dėl valstybės finansinių išteklių panaudojimo. |
Nesusiformavusi aktyvi visuomenė, kuri reikalautų išsamios informacijos apie valstybėje vykstančius finansų valdymo procesus, trūksta gebėjimų vertinti viešai skelbiamus Lietuvos viešųjų finansų duomenis. |
