PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. liepos 25 d. Nr. T1-195
Plungė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 6, 9 dalimis, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Plungės rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Plungės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. T1-61 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
3. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Plungės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.plunge.lt.
PATVIRTINTA
Plungės rajono savivaldybės tarybos
2024 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T1-195
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas Plungės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas Plungės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) gyventojams, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų dydžio nustatymą ir jų mokėjimo atvejus, finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas ir kitų sąlygų vertinimą.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir Savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja Savivaldybės meras ir kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu mokamas paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, turtą, įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes, asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
4. Konkretus asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas), socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
6. Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų teikiamų socialinių paslaugų kainos nustatomos Savivaldybės tarybos sprendimu. Kitos socialinės įstaigos nustato savo teikiamų socialinių paslaugų kainas ir informuoja Savivaldybę, jei ji finansuoja jų teikimą.
7. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.
8. Asmens (šeimos) ir Savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo ir Savivaldybės administracijos sutartimi. Sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, Savivaldybės administracijos apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie Savivaldybės administracijos apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui, aprūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.
9. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, (rūpintojas, aprūpintojas) privalo pranešti Savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį ar per laikotarpį nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių įvertinimo iki šių paslaugų suteikimo.
10. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
12. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
13. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
14. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
15. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
17. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai), išskyrus šio Aprašo 20 punkte nurodytas paslaugas, nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
18. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 VRP, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.
19. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP.
20. Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
21. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
21.1. didesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų;
21.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
22. Šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra:
22.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 5 procentų šeimos pajamų;
22.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 10 procentų šeimos pajamų;
23. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 21 ir 22 punktuose, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.
24. Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas.
25. Tuo atveju mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui:
25.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;
25.2. neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.
26. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis (ji) atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas 7 pirmąsias kalendorines dienas.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
29. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
29.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
30. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 29 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų.
31. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas.
32. Tuo atveju mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę globą dydis asmeniui:
32.1. neturi viršyti 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;
32.2. neturi viršyti 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.
33. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai jam teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
35. Jei asmuo, gaunantis dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
37. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
38. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
39. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
40. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į asmens turtą.
43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
44. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
45. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
46. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
47. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
48. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ
49. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui.
50. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis:
50.1. neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, dydžio;
50.2. neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, dydžio.
VIII SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS
52. Savivaldybės administracija skiria ir moka vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai, šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) pagalbos pinigus.
53. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami kiekvieną mėnesį Savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojančiam vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynai, budinčiam ir nuolatiniam globotojui, po 3 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmokas už kiekvieną prižiūrimą ir (ar) šeimoje globojamą (rūpinamą) vaiką iki 18 metų ir vyresnį vaiką, jeigu jis gyvena vaikus globojančioje (rūpinančioje) šeimoje, šeimynoje, pas budintį globotoją ar nuolatinį globotoją, bei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, baigiamaisiais metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (taip pat ir asmeniui, kurio mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sueis 24 metai, kuriam globa (rūpyba) yra ar buvo nustatyta šeimoje ir (ar) Globos centre, nuo patvirtintos formos prašymo pateikimo mėnesio 1 dienos.
54. Pagalbos pinigai neskiriami, o jeigu paskirti – mokėjimas nutraukiamas:
54.3. vyresniam nei 18 metų asmeniui nutraukus mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ar išvykus iš globėjo (rūpintojo) šeimos, šeimynos, budinčio ar nuolatinio globotojo gyventi savarankiškai;
54.4. globojamas (rūpinamas) vaikas suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;
54.6. jei vaiko globėjas (rūpintojas) deklaravo savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir / ar išvyko gyventi į kitą valstybę.
54.7. mirus prižiūrimam ar globojamam (rūpinamam) vaikui ar vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviui, budinčiam ar nuolatiniam globotojui;
55. Sprendimą dėl pagalbos pinigų mokėjimo, mokėjimo trukmės ir nutraukimo priima Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
56. Kai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatomas vaiko apsaugos poreikis ir jis laikinai apgyvendinamas pas budintį globotoją nuo laikinojo apgyvendinimo dienos iki vaiko sugrąžinimo į šeimą ar laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, budinčiam globotojui per Globos centrą už vaikų priežiūrą skiriami pagalbos pinigai, kurių dydis 0,3 BSI už vaiko faktiškai gyventą dieną budinčio globotojo šeimoje.
57. Vaiko globėjas (rūpintojas), šeimynos dalyvis ar Globos centras turi informuoti Savivaldybės administraciją apie aplinkybės, turinčias įtakos pagalbos pinigų mokėjimui ar jų dydžiui.
58. Jeigu vaiko globėjas (rūpintojas) per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos pagalbos pinigų mokėjimui arba jų dydžiui, ir dėl to susidaro permoka, permokėta suma vaiko globėjo (rūpintojo) gali būti grąžinama visa ar dalimis, arba išskaičiuojama iš vaiko globėjui (rūpintojui) pagal šį Aprašą priklausančių pagalbos pinigų po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra vaiko globėjo (rūpintojo) raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
59. Jei pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, permoka (likusi permokos suma) vaiko globėjo (rūpintojo) raštišku sutikimu gali būti išskaitoma iš bet kurios kitos jo gaunamos išmokos, kurią moka Savivaldybės administracija.
IX SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
61. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos jo (jos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jam (jai) nustatytas.
62. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas).
63. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turtą, nurodytą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).
64. Kreipiantis dėl socialinių paslaugų gavimo, informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir turtą pateikiama raštu. Jeigu informacija, reikalinga vertinant asmens finansines galimybes, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar ją Savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) Savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmuo šios informacijos teikti neprivalo.
65. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Socialinės paramos skyriaus specialistai.
66. Informacija apie apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikiama asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo pažymoje.
67. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, Savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.
68. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
69. Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, padovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
70. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimą, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.
71. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Socialinės paramos skyrius turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.
72. Jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą ir jei šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.
73. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, jei asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
74. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų, aprūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu (nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, ryšys su asmeniu, dėl kurio kreipiamasi, ar juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens gaunamas pajamas (pajamų sumos) ir (ar) turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas) per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas ir (ar) turtą.
75. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos Savivaldybės administracijos prašymu (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis) turi parengti ir pateikti jai informaciją, susijusią su asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimu.
76. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pagal Aprašo 8 punkte nurodytoje sutartyje nurodytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir (ar) turto pokyčių dienos praneša Savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5–9, 13, 15, 17–19 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius po ankstesnio (paskutinio) vertinimo.
77. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-čios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.
78. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo turto pokyčio dienos.
X SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
80. Nustatant asmens finansines galimybes, į asmens pajamas įskaitomos Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.
81. Jeigu suaugęs asmuo su negalia ar vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, nustatant asmens finansines galimybes (jei skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, dienos socialinė globa), į jo pajamas įskaitomos tik Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos pajamos.
82. Jeigu socialinės paslaugos teikiamos šeimai, nustatant šeimos finansines galimybes, į jos pajamas įskaitomos Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytos šeimos narių gaunamos pajamos.
83. Jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos asmens pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, į asmens pajamas įskaitomos jo pajamos, gautos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, atitinkamai atskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas, jeigu šios įmokos atskaitomos.
84. Jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos asmens su negalia pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti vienos minimaliosios mėnesinės algos dydį.
85. Asmens (šeimos) pajamos nustatomos skaičiuojant 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamų vidurkį.
86. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, kurį pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
87. Vertinant vidutines šeimos pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuojantys aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariais nelaikomi.
88. Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 8, 9 punktuose nurodytos pajamos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į asmens pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
XI SKYRIUS
ASMENS TURTO VERTINIMAS
90. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas.
91. Jei Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą.
92. Jeigu asmeniui Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
93. Jeigu asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
94. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, Savivaldybės administracijos gaunamus iš Nekilnojamojo turto registro ir (ar) kadastro.
95. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre, jis turi teisę finansines galimybes vertinusiam Socialinės paramos skyriui pateikti turto vertinimo, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ne vėliau kaip per 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo, ataskaitą.
96. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas).
97. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą.
98. Jei vertinamas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, turėtas per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) dienos, bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu jis pakeistas į kitą kurį nors Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
99. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą (jei mokėjimas už ją nustatomas, atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka tol, kol jo turto vertė viršija Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, išskyrus atvejus, kai Aprašo XI skyriuje nustatyta tvarka asmuo atleidžiamas nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą ar šis mokėjimas sumažinamas arba kai įvyksta jo turto ir (ar) pajamų pokytis ir šiuo pagrindu jau nebereikia mokėti už ilgalaikę socialinę globą.
100. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo pagal Savivaldybės administracijos ir Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju sudarytas duomenų teikimo sutartis ir (ar) prašymus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas).
101. Turto vertės normatyvas nustatomas, turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos pagal deklaravimo adresą normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, – iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
103. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
XII SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
104. Savivaldybės administracija turi teisę atleisti asmenis nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais nei šio Aprašo 26 ir 40 punktuose numatytais atvejais įvertinusi visą turimą informaciją ir aplinkybes.
105. Nuo mokėjimo už socialines paslaugas (ar nustatyto turto mokesčio) gali būti atleisti arba nustatyto mokesčio už socialines paslaugas dydis (ar nustatyto turto mokesčio dydis) gali būti sumažintas Savivaldybės gyventojams, kurių galimybės savimi pasirūpinti dėl vienišumo, senyvo amžiaus, negalios, socialinių problemų yra iš dalies ar visiškai sumažėjusios ir kai:
105.1. socialinių paslaugų gavėjas paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti (pateikiami pateisinami dokumentai (medicininių dokumentų išrašas (forma Nr. 027/a) arba stacionaro epikrizė, dokumentai, įrodantys patirtas (patiriamas) gydymosi išlaidas);
105.2. socialinių paslaugų gavėjas paslaugų gavimo laikotarpiu patiria nuostolius dėl gaisro, stichinių nelaimių ar kitų aplinkybių (pateikiami pateisinami dokumentai, draudimo bendrovės nuostolių ar žalos aktas, patvirtinantis kad įvykis nėra draudžiamasis, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą apie gaisrą ar kitas pažymas apie ištikusias nelaimes);
105.3. kitais nenumatytais atvejais, kai pateikiami pateisinami dokumentai, įvertinamos socialinių paslaugų gavėjo gyvenimo ir buities sąlygos ir surašomas jų patikrinimo aktas, atsižvelgiama į akte nurodytas atsakingo specialisto, seniūnijų ar socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų rekomendacijas.
106. Asmuo, jei jo turto vertė viršija Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą ir jam neužtenka jo gaunamų pajamų, gali būti atleistas nuo turto mokesčio, kuriuo iš dalies apmokama už ilgalaikės socialinės globos paslaugas, ar jam nustatyto turto mokesčio dydis sumažintas, šiais atvejais:
106.1. kai asmens turtas yra menkavertis, nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės arba jų vertė mažesnė už turimas skolas, žemė toli nuo socialinės infrastruktūros, turtas nukentėjęs nuo gaisro ir kt.) ir nėra pirkėjo, kuris jį pirktų;
107. Asmenys pageidaujantys būti atleisti nuo mokėjimo už gaunamas socialines paslaugas pateikia laisvos formos prašymą ir aplinkybes pagrindžiančius dokumentus Savivaldybės administracijai.
108. Savivaldybės mero nustatyta tvarka sudaryta komisija (toliau – Komisija) svarsto socialines paslaugas gaunančių asmenų prašymus, įvertina socialinių paslaugų įstaigų, seniūnijų, kitų įstaigų (pvz. sveikatos priežiūros įstaigų, policijos, antstolių ir kt.) pateiktus dokumentus, rekomendacijas, įvertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir teikia pasiūlymą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir nurodo terminą.
109. Asmuo atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas Komisijos protokoliniu siūlymu Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Įsakymas rengiamas tik tuo atveju, jeigu yra protokolinis siūlymas asmenį atleisti nuo mokėjimo už socialines paslaugas.
110. Konkretus atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas būdas ir atleidimo terminas nustatomas Komisijos posėdžio metu atsižvelgiant į visų pateiktų faktų ir aplinkybių visumą.
111. Galimi atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas terminai: 3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 12 mėnesių. Tik ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavėjas gali būti atleistas nuo turto mokesčio mokėjimo ar jam nustatyto mokamo turto mokesčio dalis gali būti sumažinta neterminuotai.
112. Pasibaigus nustatytam atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas terminui lengvatų dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas terminas socialinių paslaugų gavėjui gali būti taikomas tik pateikus naują prašymą, kuris nagrinėjamas Aprašo nustatyta tvarka.
113. Įsakymo kopija per 5 darbo dienas išsiunčiama pareiškėjui ir socialines paslaugas asmeniui teikiančiai įstaigai. Jeigu pagal Aprašo 8 punkte nurodytoje sutartyje nurodytas sąlygas reikalinga įsakymo pagrindu papildoma sutartis ar jos priedai.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
115. Seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustatantys socialiniai darbuotojai konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
116. Savivaldybės administracija ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
117. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
118. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos Savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui lėšomis.
119. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai yra atsakingi už teisingą mokėjimo už suteiktas socialines paslaugas apskaičiavimą paslaugų gavėjams, gautų lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka.
120. Nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) teisės aktų nustatyta tvarka raštu gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui.
121. Apskundus nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti pakartotinai įvertintos asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas ir nustatytas asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis. Nustačius, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis buvo nustatytas neteisingai, mokėjimo už socialines paslaugas dydis tikslinamas. Apie patikslintą mokėjimo už socialines paslaugas dydį per 5 (penkias) darbo dienas nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas įvertinimo dienos informuojamas asmuo (šeimą) ir socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikianti įstaiga.
122. Asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo išvadas mokėjimui už socialines paslaugas, kurių teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, (rūpintojas, aprūpintojas), kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
124. Aprašo įgyvendinimo kontrolę vykdo Savivaldybės meras ir Savivaldybės administracijos direktorius savo kompetencijos ribose.
125. Ginčai dėl Savivaldybės mero, Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.