II skyrius
LIETUVOS BANKUI TEIKIAMa INFORMACIJA
4. Draudimo įmonė privalo turėti tinkamas sistemas, kad galėtų parengti Lietuvos banko nutarimuose, deleguotajame reglamente ir techniniuose įgyvendinimo standartuose nustatytą kiekybinę ir kokybinę, įmonės ir išorės šaltinių, ataskaitinio laikotarpio, praėjusių laikotarpių ir prognozuojamą informaciją, kurią turi atskleisti viešai ar pateikti Lietuvos bankui nustatytais terminais arba tada, kai įvyksta svarbūs įvykiai (angl. pre-defined events), dėl kurių pasikeičia ar gali reikšmingai pasikeisti įmonės veikla, veiklos rezultatai, valdymo sistema, rizikos pobūdis, mokumo ir finansinė būklė, arba tada, kai atliekamas draudimo įmonės patikrinimas ar tyrimas.
5. Draudimo įmonės valdyba arba įmonės vadovas turi patvirtinti politiką, kurią taikant būtų užtikrinama, kad Lietuvos bankui teikiama informacija atspindi draudimo įmonės veiklos pobūdį, mastą, sudėtingumą ir jos veiklai būdingą riziką, yra aktuali, išsami, teisinga, palyginama ir išlieka nuosekli ilguoju laikotarpiu.
6. Ketvirtinius duomenis, kurių turinys aprašytas techniniuose įgyvendinimo standartuose ir kurie atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos paskelbtą duomenų modelio aprašymą rengiami XBRL formatu, draudimo įmonė teikia Lietuvos bankui šiais terminais:
6.1. pasibaigus 2016 metų I, II, III, IV ketvirčiui – ne vėliau nei iki 2016 m. gegužės 26 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. lapkričio 25 d., 2017 m. vasario 25 d.;
6.2. pasibaigus 2017 metų I, II, III, IV ketvirčiui – ne vėliau nei iki 2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. lapkričio 18 d., 2018 m. vasario 18 d.;
6.3. pasibaigus 2018 metų I, II, III, IV ketvirčiui – ne vėliau nei iki 2018 m. gegužės 12 d., 2018 m. rugpjūčio 11 d., 2018 m. lapkričio 11 d., 2019 m. vasario 11 d.;
6.4. pasibaigus 2019 metų ir vėlesnių metų I, II, III, IV ketvirčiui – ne vėliau nei iki gegužės 5 d., rugpjūčio 4 d., lapkričio 4 d., kitų metų vasario 4 d.
7. Reguliariąją priežiūros ataskaitą, kurios turinio reikalavimai yra nustatyti deleguotajame reglamente, ir ją papildančius metinius duomenis, kurių turinys aprašytas techniniuose įgyvendinimo standartuose ir kurie atsižvelgiant į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos paskelbtą duomenų modelio aprašymą rengiami XBRL formatu, draudimo įmonė teikia Lietuvos bankui pasibaigus finansiniams metams gruodžio 31 d. šiais terminais:
7.1. pasibaigus 2016 metams – ne vėliau nei iki 2017 m. gegužės 20 d.;
7.2. pasibaigus 2017 metams – ne vėliau nei iki 2018 m. gegužės 6 d.;
7.3. pasibaigus 2018 metams – ne vėliau nei iki 2019 m. balandžio 22 d.;
7.4. pasibaigus 2019 metams ir vėlesniems finansiniams metams – ne vėliau nei iki kitų metų balandžio 7 d.
8. Mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, kurios turinio reikalavimai yra nustatyti Nuostatų III skyriuje ir detalizuojami deleguotajame reglamente ir ją papildančius metinius duomenis, kurių turinys aprašytas techniniuose įgyvendinimo standartuose, draudimo įmonė viešai skelbia ir teikia Lietuvos bankui pasibaigus finansiniams metams šiais terminais:
8.1. pasibaigus 2016 metams – ne vėliau nei iki 2017 m. gegužės 20 d.;
8.2. pasibaigus 2017 metams – ne vėliau nei iki 2018 m. gegužės 6 d.;
8.3. pasibaigus 2018 metams – ne vėliau nei iki 2019 m. balandžio 22 d.;
8.4. pasibaigus 2019 metams ir vėlesniems finansiniams metams – ne vėliau nei iki kitų metų balandžio 7 d.
9. Nuostatų 6–8 punktuose nustatyti informacijos ir duomenų teikimo terminai dalyvaujančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms, draudimo kontroliuojančiosioms įmonėms ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms įmonėms prailginami šešiomis savaitėmis.
10. Nuostatų 6–9 punktuose nurodytos ataskaitos ir duomenys teikiami per Lietuvos banko informacinę sistemą.
11. Lietuvos bankas mažiausioms draudimo įmonėms, kurių bendrai kontroliuojama atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis, nustatyta atsižvelgus į Nuostatų 13 punktą, neviršija 20 procentų, turi teisę sumažinti reikalavimus dėl teikiamų ataskaitų, kurios yra patvirtintos techniniais įgyvendinimo standartais ir kurių teikimo terminai yra trumpesni nei vieni metai, išskyrus minimalaus mokumo kapitalo ataskaitą, jeigu:
11.1. šios informacijos teikimas būtų per didelė našta, palyginti su draudimo įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, atsižvelgiant į Nuostatų 15 punkte nustatytus kriterijus;
11.2. draudimo įmonė, priklausanti draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei, įrodo, kad informaciją teikti dažniau nei kartą per metus nebūtina, atsižvelgiant į draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
12. Lietuvos bankas mažiausioms draudimo įmonėms, kurių bendrai kontroliuojama atitinkamai gyvybės ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis, nustatyta atsižvelgus į Nuostatų 13 punktą, neviršija 20 procentų, turi teisę sumažinti reikalavimus dėl teikiamų ataskaitų, kuriose pateikiami duomenys papunkčiui, arba leisti draudimo įmonei neteikti šios, techniniais įgyvendinimo standartais patvirtintos, ataskaitos, jeigu:
12.1. šios informacijos teikimas būtų per didelė našta draudimo įmonei, palyginti su draudimo įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, atsižvelgiant į Nuostatų 15 punkte nustatytus kriterijus;
12.2. draudimo įmonė, priklausanti draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei, įrodo, kad informaciją teikti nebūtina, atsižvelgiant į draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupės rizikos pobūdį, mastą, sudėtingumą;
12.3. šią informaciją teikti nebūtina dėl veiksmingos draudimo įmonės priežiūros;
12.4. taikant šią išimtį nedaromas neigiamas poveikis draudimo sistemos stabilumui;
12.5. įmonė pajėgi teikti atitinkamą informaciją ad hoc.
13. Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodyta ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma pagal bendrą pasirašytų įmokų sumą, o gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos dalis nustatoma pagal bendrą techninių atidėjinių sumą.
14. Lietuvos bankas turi teisę sumažinti reikalavimus dalyvaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei arba draudimo kontroliuojančiajai įmonei dėl techniniais įgyvendinimo standartais patvirtintų dažniau nei kartą per metus teikiamų grupės lygmens ataskaitų ir grupės lygmens ataskaitų, kuriose pateikiami duomenys papunkčiui, jeigu reikalavimai dėl šių ataskaitų yra sumažinti visoms draudimo ir (ar) perdraudimo grupei priklausančioms draudimo įmonėms.
15. Lietuvos bankas, vertindamas, ar atitinkamos informacijos teikimas būtų per didelė našta draudimo įmonei, kaip nustatyta Nuostatų 11.1 ir 12.1 papunkčiuose, atsižvelgia į šias aplinkybes:
15.1. draudimo ir perdraudimo įmokų, techninių atidėjinių ir turto dydį;
15.2. žalų ir išmokų kintamumą;
15.3. rinkos riziką, kurią kelia įmonės investicijos;
15.4. rizikos koncentracijos lygį;
15.5. bendrą skaičių gyvybės ir ne gyvybės draudimo veiklos grupių, kurioms suteiktas leidimas;
15.6. galimą įmonės turto valdymo poveikį finansiniam stabilumui;
15.7. Nuostatų 4 punkte nurodytas įmonės sistemas, naudojamas informacijai priežiūros tikslais rengti ir teikti, Nuostatų 5 punkte nurodytą rašytinę politiką;
15.8. įmonės valdymo sistemos tinkamumą;
15.9. mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo padengimo nuosavomis lėšomis lygį;
15.10. tai, ar draudimo įmonė yra priklausoma draudimo ar perdraudimo įmonė (angl. captive insurance and reinsurance undertaking), draudžianti tik nuo rizikos, kuri siejama su pramonės arba prekybos grupe, kuriai priklauso įmonė;
15.11. kitas svarbias aplinkybes.
III skyrius
VIEŠAI ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA
16. Draudimo įmonė privalo kasmet rengti ir viešai skelbti mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, kurią tvirtina įmonės vadovas, valdyba arba stebėtojų taryba. Draudimo įmonė mokumo ir finansinės būklės ataskaitoje privalo atskleisti Nuostatų 17 punkte nurodytą informaciją.
17. Mokumo ir finansinės būklės ataskaitoje pateikiama ši informacija:
17.1. draudimo įmonės verslo modelio ir veiklos rezultatų aprašymas;
17.2. valdymo sistemos aprašymas ir vertinimas, ar ji atitinka draudimo įmonės rizikos pobūdį;
17.3. atskiras kiekvienos rizikos rūšies pozicijos, rizikos koncentracijos, rizikos mažinimo priemonių ir jautrumo rizikai aprašymas;
17.4. turto, techninių atidėjinių ir kitų įsipareigojimų vertinimo pagrindų ir metodų aprašymas, taip pat reikšmingų pagrindų ir metodų, naudojamų vertinant turtą, techninius atidėjinius ir kitus įsipareigojimus mokumo tikslais bei finansinėse ataskaitose, skirtumų paaiškinimas;
17.5. kapitalo valdymo aprašymas, įskaitant bent šiuos aspektus:
17.5.1. nuosavų lėšų struktūrą, sumą ir kokybę;
17.5.2. mokumo kapitalo reikalavimo ir minimalaus kapitalo reikalavimo dydžius;
17.5.3. kai taikytina, informaciją, sudarančią galimybę tinkamai suprasti pagrindinius standartinę formulę ir vidaus modelį, kurį įmonė naudoja mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, pagrindžiančių prielaidų skirtumus;
17.5.4. bet kokio dydžio sumą, kuria nepadengtas minimalaus kapitalo reikalavimas, arba reikšmingą sumą, kuria nepadengtas mokumo kapitalo reikalavimas, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba neatitikusią ataskaitinio laikotarpio metu, net ir tuo atveju, jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje draudimo įmonė tenkina kapitalo reikalavimus, tačiau jų netenkino ataskaitinio laikotarpio metu. Draudimo įmonė turi paaiškinti neatitikimo priežastis ir pasekmes bei priemones, kurių imtasi mokumo padėčiai ištaisyti.
18. Kai apskaičiuojant techninius atidėjinius taikoma suderinimo korekcija, Nuostatų 17.4 papunktyje nurodyta informacija turi apimti suderinimo korekcijos ir įsipareigojimų bei priskirtojo turto portfelio, kuriam ji taikoma, aprašymą, taip pat kiekybinio poveikio, kurį įmonės finansinei padėčiai turėtų suderinimo korekcijos prilyginimas nuliui, įvertinimą.
19. Teikiant Nuostatų 17.4 papunktyje nurodytą informaciją nurodoma, ar įmonė taiko svyravimų korekciją, ir įvertinamas kiekybinis poveikis, kurį įmonės finansinei padėčiai turėtų svyravimų koeficiento prilyginimas nuliui.
20. Nuostatų 18 ir 19 punktuose nurodytas kiekybinio poveikio įmonės finansinei padėčiai, kai suderinimo korekcija ir svyravimų korekcija prilyginama nuliui, įvertinimas apima įtakos techninių atidėjinių, mokumo kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimo, pagrindinių nuosavų lėšų ir nuosavų lėšų tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti dydžiams įvertinimą.
21. Teikiant Nuostatų 17.5.1 papunktyje nurodytą informaciją turi būti išanalizuoti visi svarbūs pokyčiai, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, paaiškinti reikšmingi skirtumai tarp nuosavų lėšų elementų vertės finansinėse ataskaitose bei mokumo ir finansinės būklės ataskaitoje, taip pat trumpai aprašytos galimybės perleisti kapitalą.
22. Atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą pagal Nuostatų 17.5.2 papunktį, atskirai nurodoma suma, apskaičiuota pagal standartinę formulę ir pagal visišką arba dalinį vidaus modelį, ir papildomo kapitalo, nustatyto pagal Draudimo įstatymo 48 straipsnį, arba įmonei būdingų parametrų, kuriuos draudimo įmonė turėjo taikyti pagal Draudimo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, poveikis, taip pat trumpa informacija apie priežastis, dėl kurių Lietuvos bankas priėmė sprendimą nustatyti papildomą kapitalą arba įmonei būdingus parametrus, išskyrus Nuostatų 32 punkte nustatytą išimtį. Jeigu draudimo įmonė mano, kad mokumo kapitalo reikalavimo dydis gali pakisti po priežiūros institucijos įvertinimo, tai turi būti nurodoma atskleidžiant informaciją apie mokumo kapitalo reikalavimą.
23. Lietuvos bankas leidžia draudimo įmonei neatskleisti Nuostatų 17 punkte, išskyrus Nuostatų 17.5 papunktį, nurodytos informacijos, kai tenkinama bent viena iš sąlygų:
23.1. atskleidus šią informaciją draudimo įmonės konkurentai įgytų nepagrįstai didelį pranašumą;
23.2. dėl įsipareigojimų draudėjams arba santykių su kitomis sandorio šalimis draudimo įmonė turi laikytis slaptumo ar konfidencialumo.
24. Kai Lietuvos bankas leidžia neatskleisti informacijos, draudimo įmonė tai atskleidžia mokumo ir finansinės būklės ataskaitoje bei nurodo Nuostatų 23 punkte nustatytas priežastis.
25. Mokumo ir finansinės būklės ataskaitoje teikdama Nuostatų 17.1–17.5 papunkčiuose nurodytą informaciją draudimo įmonė gali pateikti nuorodą į informaciją, viešai atskleistą pagal kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jeigu viešai atskleista informacija pagal pobūdį ir mastą yra lygiavertė minėtuose papunkčiuose reikalaujamai atskleisti informacijai.
26. Įvykus svarbiems įvykiams, turintiems didelę įtaką pagal Nuostatų 16–25 punktus atskleistos informacijos tinkamumui, draudimo įmonė atskleidžia atitinkamą informaciją apie šių svarbių įvykių pobūdį ir poveikį, skelbdama atnaujintą mokumo ir finansinės būklės ataskaitą. Svarbiais yra laikomi bent šie įvykiai:
26.1. kai nustatoma, jog nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, ir Lietuvos bankas, įvertinęs draudimo įmonės pateiktą informaciją apie susidariusią padėtį, nusprendžia, kad draudimo įmonė nesugebės pateikti pagrįsto trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano, arba per vieną mėnesį po to, kai buvo nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimo, draudimo įmonė nepateikia šio plano Lietuvos bankui;
26.2. kai nustatoma, jog reikšmingai nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, ir per du mėnesius po to, kai buvo nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimo, draudimo įmonė nepateikia pagrįsto finansinės būklės atkūrimo plano Lietuvos bankui.
27. Esant Nuostatų 26.1 papunktyje nurodytai padėčiai, draudimo įmonė turi nedelsdama nurodyti dydį, kuriuo nuosavos lėšos yra mažesnės už minimalaus kapitalo reikalavimą, ir paaiškinti susidariusios padėties priežastis, pasekmes ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Jeigu, nepaisant trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano, minimalaus kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per tris mėnesius nuo nustatymo dienos, draudimo įmonė informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant priemones, kurių imtasi ir planuojama imtis padėčiai ištaisyti, turi atskleisti pasibaigus nurodytam trijų mėnesių laikotarpiui.
28. Esant Nuostatų 26.2 papunktyje nurodytai padėčiai, draudimo įmonė turi nedelsdama nurodyti dydį, kuriuo nuosavos lėšos yra mažesnės už mokumo kapitalo reikalavimą, ir paaiškinti susidariusios padėties priežastis, pasekmes ir priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Jeigu, nepaisant finansinės būklės atkūrimo plano, didelis mokumo kapitalo reikalavimo neatitikimas nebuvo ištaisytas per šešis mėnesius nuo nustatymo dienos, draudimo įmonė informaciją apie neatitikimą, jo pobūdį ir pasekmes, įskaitant priemones, kurių imtasi ir planuojama imtis padėčiai ištaisyti, turi atskleisti pasibaigus nurodytam šešių mėnesių laikotarpiui.
29. Draudimo įmonė gali savanoriškai atskleisti bet kokią su mokumu ir finansine būkle susijusią informaciją ar paaiškinimus, kurių nereikalaujama atskleisti pagal Nuostatų 16–28 punktus.
30. Jeigu apie draudimo įmonę, priklausančią draudimo ir (ar) perdraudimo įmonių grupei, bendroje grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitoje, nurodytoje Draudimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje, nepateikiama informacija pagal Nuostatų 16–28 punktus ir praleista informacija yra svarbi, draudimo įmonė turi atskleisti minėtą informaciją, jei to reikalauja Lietuvos bankas.
31. Draudimo įmonė privalo turėti tinkamas sistemas, kad galėtų parengti ir viešai atskleisti informaciją pagal Nuostatų 16–28 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat įmonės vadovo arba valdybos patvirtintą rašytinę politiką, kuria vadovaudamasi draudimo įmonė užtikrintų, kad pagal Nuostatų 16–29 punktus atskleidžiama informacija yra tinkama.
