LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2002 M. BIRŽELIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 189 „DĖL PRAŠYMŲ GRĄŽINTI UŽSIENIO APMOKESTINAMIESIEMS ASMENIMS JŲ SUMOKĖTĄ PVM PATEIKIMO IR NAGRINĖJIMO BEI PVM GRĄŽINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. sausio 13 d. Nr. 1K-17
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 189 „Dėl prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 671 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas“ 1.16 papunkčiu ir įgyvendindamas 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktąją Tarybos direktyvą dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 129) ir 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvą 2008/9/EB, nustatančią Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL 2008 L 44, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. spalio 14 d. Tarybos direktyva 2010/66/ES (OL 2010 L 275, p. 1),“.
1.3. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Prašymų grąžinti kitose valstybėse narėse įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims jų Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisykles:
1.3.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Prašymų grąžinti kitose valstybėse narėse įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims jų Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja, kokia tvarka ir terminais pateikiami ir nagrinėjami kitose valstybėse narėse įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų, atitinkančių Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 116 ir 117 straipsniuose nurodytas sąlygas, prašymai grąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už prekes ir paslaugas, nurodytas Įstatymo 118 straipsnyje, taip pat kokia tvarka šis PVM grąžinamas.“
1.3.2. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Kitoje valstybėje narėje įsikūręs apmokestinamasis asmuo (toliau – pareiškėjas) su prašymu dėl PVM, sumokėto Lietuvos Respublikoje per laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ 2.2 papunktyje, grąžinimo turi kreiptis į Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių (toliau – Lietuvos mokesčių administratorius). Pareiškėjo prašymas grąžinti PVM 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/9/EB, nustatančios Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL 2008 L 44, p. 23), nustatyta tvarka pateikiamas jo valstybės narės mokesčių administratoriui ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kurių atitinkamą laikotarpį norima susigrąžinti PVM, rugsėjo 30 dienos.“
1.4. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintas Prašymų grąžinti už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims jų Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisykles:
1.4.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Prašymų grąžinti už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims jų Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja, kokia tvarka ir terminais pateikiami ir nagrinėjami prašymai grąžinti už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų, atitinkančių Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 116 ir 117 straipsniuose nurodytas sąlygas, sumokėtą Lietuvos Respublikoje pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už prekes ir paslaugas, nurodytas Įstatymo 118 straipsnyje, taip pat kokia tvarka šis PVM grąžinamas.“
1.4.2. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Pareiškėjas – už Europos Sąjungos teritorijos ribų įsikūręs apmokestinamasis asmuo (toliau – pareiškėjas), norintis susigrąžinti per laikotarpį, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ 2.2 papunktyje, sumokėtą Lietuvos Respublikoje PVM, ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kurių atitinkamą laikotarpį norima susigrąžinti PVM, birželio 30 dienos turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) su centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos prašymu. Šiame punkte nurodytame prašyme grąžinti PVM pareiškėjas privalo deklaruoti, kad nevykdo Lietuvos Respublikoje jokios veiklos, kuri pagal Įstatymą yra PVM objektas, išskyrus Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą. Prašymo grąžinti PVM ir prie jo pridedamų dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
1.4.3. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Pareiškėjas, norintis susigrąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM, gali įgalioti bet kurios valstybės narės apmokestinamąjį asmenį (toliau – įgaliotas asmuo) atlikti Taisyklėse jam numatytus veiksmus. Kartu su Taisyklėse nustatytais dokumentais VMI turi būti pateikta legalizuota pavedimo sutartis (įgaliojimas). Legalizuota pavedimo sutartis (įgaliojimas) nėra būtina, kai Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, tačiau tokiais atvejais pavedimo sutartis (įgaliojimas) turi būti patvirtinta vienos iš susitarusiųjų šalių įstaigos, kuri yra įgaliota tvirtinti tokius dokumentus. Legalizuota pavedimo sutartis (įgaliojimas) nėra būtina ir tuo atveju, jeigu ji yra sudaryta Lietuvoje pagal Lietuvoje galiojančią teisę. Jeigu pavedimo sutartis (įgaliojimas) išrašyta ne lietuvių ar anglų kalba, turi būti pateiktas šio dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Pareiškėjas Taisyklėse numatytus veiksmus atlikti gali įgalioti tik vieną asmenį.“
1.4.4. Pakeičiu 4.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„4.2. užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduota pažyma (sertifikatas), kuria patvirtinama, kad pareiškėjas valstybėje arba valstybėje, kurioje veikia per nuolatinę buveinę, yra registruotas PVM ar jam tapataus mokesčio mokėtoju. Jeigu pažyma (sertifikatas) išrašyta ne lietuvių ar anglų kalba, turi būti pateiktas šio dokumento vertimas. Jei pareiškėjas prašo grąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtą PVM nebe pirmą kartą, pažyma (sertifikatas) turi būti pateikiama tik tuo atveju, jeigu nuo anksčiau pateiktos pažymos (sertifikato) išdavimo dienos praėjo daugiau negu 12 mėnesių arba pasikeitė pažymoje (sertifikate) nurodyti rekvizitai.“