Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 157 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3100
2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 834
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.14 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3100 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pagal taikomas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas tie nuteistieji, kurie neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, laikomi turinčiais didesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl ir tikimybė, kad jiems bus taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, yra mažesnė.
2. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas susiaurintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo galimybes. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. gruodžio 22 d. buvo priėmęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 543 straipsniu ir 43, 541, 542 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymą, kuriame buvo nustatyta papildoma lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlyga – reikalavimas atlyginti bent pusę nusikaltimu padarytos materialinės žalos. Įsigaliojus šiam įstatymui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas sumažėjo apie 10 procentų, o įstatymo tikslas – veiksmingiau atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą – taip ir liko nepasiektas, nes daugelis nuteistųjų pataisos įstaigose neturėjo darbo, taip pat lėšų ir turto, iš kurių būtų galima šią žalą atlyginti. Atsižvelgdamas į ribotas nuteistųjų galimybes atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir siekdamas neužkirsti galimybių taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų tiems nuteistiesiems, kuriems taikyti jį tikslinga, Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. liepos 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 541, 542, 141, 2261, 2273 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 2082 straipsniu įstatymą, kuriame minėtos sąlygos taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakyta. Kadangi laisvės atėmimo vietose ir šiuo metu sudėtinga aprūpinti visus norinčius dirbti nuteistuosius darbu (2014 metais pataisos įstaigose (ūkio darbus) ir valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ dirbo vidutiniškai tik 29,2 procento visų pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų), o nuteistieji dažniausiai neturi lėšų ir turto, iš kurių galėtų savarankiškai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, įstatymo projekto, kaip ir minėto anksčiau galiojusio įstatymo, tikslas nebūtų pasiektas, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų atvejų tik sumažėtų, nes nebūtų vykdoma viena iš jo taikymo sąlygų – atlyginta minimali nusikaltimu padarytos žalos dalis.
3. Lygtinai iš pataisos įstaigų paleistų nuteistųjų atlyginama nusikaltimais padaryta žala yra daug didesnė nei tų, kurie bausmę atlieka pataisos įstaigose. Pavyzdžiui, per 2014 metus 61,7 procento visų iš pataisos įstaigų lygtinai paleistų nuteistųjų, kurie buvo įpareigoti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, atlygino visą žalą ar jos dalį, o tarp laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų šis rodiklis – tik apie 21,5 procento. Veiksmingesnį žalos atlyginimą lygtinio paleidimo laikotarpiu lemia didesnės nuteistųjų įsidarbinimo galimybės, taip pat Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta pareiga visiems darbingiems nuteistiesiems įsidarbinti lygtinio paleidimo laikotarpiu (įsidarbina arba darbo biržoje užsiregistruoja apie 88 procentai visų lygtinai paleistų asmenų). Be to, lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistiesiems gali būti nustatyta ir specialioji pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ar dalį žalos. Lygtinio paleidimo laikotarpiu taip pat prižiūrima, kaip ši pareiga vykdoma, nuteistieji skatinami įsidarbinti, jiems teikiama praktinė pagalba įsidarbinant (rengiami susitikimai su galimais darbdaviais, teikiama informacija apie darbo biržų teikiamas paslaugas ir panašiai), tai sudaro palankesnes galimybes gauti didesnių pajamų, iš kurių galėtų būti atlyginta (ar išieškota) nusikaltimu padaryta žala. Taigi platesnis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas prisideda ir prie spartesnio nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.
4. Siekiant užtikrinti platesnį nuteistųjų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, jau dabar taikomi ir kiti teisiniai mechanizmai, taip pat įgyvendinamos papildomos priemonės, kurios ne tik nedaro neigiamos įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymui, bet minėtos žalos atlyginimo procesą daro sklandesnį. Galiojantys teisės aktai nustato priverstinį skolos išieškojimo mechanizmą, todėl ir iš nuteistųjų, kurie savanoriškai neatlygina nusikaltimais padarytos žalos, ši žala Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka išieškoma priverstinai, jeigu jie turi turto ar piniginių lėšų, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą. Be to, Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą, kuriame, be kita ko, siekiant sukurti daugiau darbo vietų nuteistiesiems, nustatyta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla galės būti finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; didinant nuteistųjų, dirbančių už pataisos įstaigų ribų, skaičių, jų elgesys išvykus už pataisos įstaigų ribų galės būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis; artėjant galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų terminui, nuteistieji, kurie susirado darbą laisvėje, galės būti apgyvendinami už šių įstaigų teritorijos ribų esančiuose specialiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose). Be to, iš esmės pertvarkoma nuteistųjų socialinės reabilitacijos planavimo ir įgyvendinimo sistema, kurios paskirtis – įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą, tai yra užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą. Nuo 2014 metų spalio mėnesio įgyvendinamas 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamas projektas „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose“. Pradėjus taikyti mediaciją probacijos tarnybų įskaitoje esantiems asmenims, 2015 metų vasario – birželio mėnesiais įvyko 216 nukentėjusiųjų ir kaltininkų, įpareigotų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, mediacijų ir pasirašyta 210 susitarimų dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems tvarkos ir terminų. Todėl mediacijos modelio baudžiamojoje justicijoje taikymas taip pat prisideda prie skatinimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.