Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 81 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1084 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1085
2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 806
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1084 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1084) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1085 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1085) dėl toliau išdėstytų priežasčių:
1.1. Įtvirtinus Įstatymo projektu Nr. XIIP-1084 siūlomas nuostatas, kad asmenų atestavimas saugos ir sveikatos srityje bus vykdomas vienoje viešojoje įstaigoje Technikos priežiūros tarnyboje (toliau – Tarnyba), būtų nepagrįstai neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytus sąžiningos konkurencijos ir asmens ūkinės veiklos laisvės principus ir sudarytos sąlygos vienam ūkio subjektui – Tarnybai – monopolizuoti rinką. Tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai, numatančiai, kad riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę bei sąžiningą konkurenciją, galima tik laikantis ribojimo sąlygų: ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalies (1997 m. liepos 2 d. redakcija), 2 straipsnio 1 dalies (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (1995 m. balandžio 18 d. redakcija), 4 straipsnio 2 dalies (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija), 13 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija), 30 straipsnio 1 dalies (1997 m. liepos 2 d. redakcija) bei 44 straipsnio 4 dalies (2002 m. birželio 20 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 67 „Dėl Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių 7 bei 9 punktų (2001 m. sausio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Įtvirtinus minėtą teisinį reguliavimą, asmens ūkinės veiklos laisvė ir sąžininga konkurencija bus ribojamos neatsižvelgiant į tai, ar toks ribojimas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir ar tokių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1084 siūloma teisinio reguliavimo priemonė nėra proporcinga Įstatymo projekto Nr. XIIP-1084 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-1085 tikslui – nustatyti teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis būtų sukurta valstybinė centralizuota asmenų atestavimo saugos ir sveikatos srityje sistema. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektai įpareigoti užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Remiantis šia nuostata, Įstatymo projekto Nr. XIIP-1084 ir Įstatymo projekto
Nr. XIIP-1085 aiškinamajame rašte trūksta svarios argumentacijos, kodėl atestavimo funkcija centralizuojama ir suteikiama būtent Tarnybai.
Pažymėtina, kad Tarnybai būtų sukuriama neterminuota išimtinė padėtis, nes ši institucija nepatirtų su konkurencinio spaudimo, dėl to mažėtų paskatos gerinti savo teikiamų paslaugų kokybę, mažinti jų kainą ar tobulinti jų teikimo būdus. Asmenų atestavimo saugos ir sveikatos srityje paslaugos nėra tiek specifinės, kad jų negalėtų teikti daugiau nei vienas ūkio subjektas, todėl ūkinės veiklos laisvės ribojimas nėra objektyviai pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti asmenų atestavimo saugos ir sveikatos srityje paslaugų kokybę.
1.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1084 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-1085 aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projektui Nr. XIIP-1084 įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nereikės. Tačiau Tarnyba nurodė, kad įgyvendinant šiuos projektus programinei įrangai sukurti, serveriams bei kompiuteriams įsigyti, testų moduliams ir kokybės sistemos dokumentams parengti, akreditacijai pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17024:2012 „Atitikties įvertinimas. Bendrieji reikalavimai, keliami asmenų sertifikavimo įstaigoms (ISO/IEC 17024:2012)“ įgyti ir darbo vietoms įrengti reikės 465 tūkst. litų investicijų, o įdiegtai atestavimo sistemai prižiūrėti kasmet reikės 610 tūkst. litų. Šias investicijas Tarnyba planuoja skirti iš savo lėšų. Pažymėtina, kad Tarnybos 2013 metų finansinių ataskaitų rinkinio Veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas veiklos rezultatas prieš apmokestinimą ir grynasis veiklos rezultatas buvo neigiami. Tarnyba yra savarankiškas juridinis asmuo, kurio turtas, teisės ir įsipareigojimai atskirti nuo šios viešosios įstaigos steigėjo – valstybės – turto, teisių ir įsipareigojimų. Taigi Tarnybos galimybės finansuoti šio projekto įgyvendinimą yra finansiškai nepagrįstos.
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos trišalės tarybos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje Įstatymo projektui Nr. XIIP-1084 ir Įstatymo projektui Nr. XIIP-1085 nepritarta.