LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03-147 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2014 m. gegužės 20 d. Nr. 03-86
Vilnius
1. Pakeisti Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-147 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo, valdymo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Taisyklių teisinis pagrindas – Įstatymo 15 ir 80 straipsniai. Taisyklės detalizuoja Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 80 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Taisyklėmis įgyvendinama 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos direktyva 2010/43/ES, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2010 L 176, p. 42–61). Rengiant Taisykles atsižvelgta į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto 2010 m. liepos 28 d. gaires dėl suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties bei sandorio šalies rizikos skaičiavimo Nr. CESR/10-788, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2012 m. kovo 23 d. gaires kompetentingoms institucijoms ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms dėl struktūrizuotųjų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos vertinimo ir dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtos rizikos apimties skaičiavimo Nr. ESMA/2012/197 ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2012 m. gruodžio 18 d. gaires kompetentingoms institucijoms ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms dėl biržoje prekiaujamų fondų ir kitų su suderintaisiais kolektyvinio investavimo subjektais susijusių klausimų Nr. ESMA/2012/832.“
1.2. Išdėstyti 52 punktą taip:
„52. Jeigu finansinis užstatas reinvestuojamas į finansinį turtą, dėl kurio galima gauti daugiau pelno nei duotų nerizikinga grąža (angl. risk-free return), skaičiuojant prisiimtos rizikos apimtį įtraukiami šie dydžiai:
1.3. Išdėstyti VI skyriaus antrojo skirsnio poskirsnį „Finansinis užstatas (angl. collateral)“ taip:
„Finansinis užstatas (angl. collateral)
102. Visas turtas, kurį valdymo įmonė gauna taikydama efektyvaus portfelio valdymo metodus, laikomas finansiniu užstatu ir turi atitikti Taisyklių 103 punkte nustatytus reikalavimus.
103. Jeigu valdymo įmonė, sudarydama sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, ir taikydama efektyvaus portfelio valdymo metodus, sandorio šalies rizikos apimčiai sumažinti priima finansinį užstatą, jis turi nuolat atitikti šiuos kriterijus:
103.1. likvidumas – bet kuris gautas finansinis užstatas (išskyrus piniginį finansinį užstatą) turi būti labai likvidus ir juo turi būti prekiaujama skaidrios kainodaros reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, kad jį būtų galima greitai parduoti už kainą, artimą prieš pardavimą nustatytai finansinio užstato kainai. Gautas finansinis užstatas taip pat turi atitikti Įstatymo 77 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
103.2. vertinimas – gauto finansinio užstato vertė turi būti nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Turtas, kuriam būdingas didelis kainų svyravimas, negali būti priimamas finansiniu užstatu, nebent taikomi tinkami konservatyvūs maržos (paskolos dydžio ir finansinio užstato rinkos vertės skirtumo) įvertinimo metodai (angl. haircuts);
103.3. finansinio užstato davėjo kreditingumas – gautas finansinis užstatas turi būti aukštos kokybės;
103.4. koreliacija – gautas finansinis užstatas turi būti išleistas nuo sandorio šalies nepriklausomo subjekto ir labai nekoreliuoti su sandorio šalies veiklos rezultatais;
103.5. finansinio užstato diversifikavimas (turto koncentracija) – finansinis užstatas turi būti pakankamai diversifikuotas tarp šalių, rinkų ir emitentų. Laikoma, kad emitento koncentracija tenkina pakankamo diversifikavimo kriterijų, jeigu valdymo įmonė iš kitos sandorio dėl efektyvaus portfelio valdymo metodų ir sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, šalies gauna finansinio užstato krepšelį, kuriame atitinkamo emitento atžvilgiu turima pozicija sudaro ne daugiau kaip 20 proc. kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas turi pozicijas kelių sandorio šalių atžvilgiu, skaičiuojant 20 proc. ribą skirtingi finansinio užstato krepšeliai turi būti sumuojami.
Nesilaikydama ankstesnių šiame papunktyje nustatytų reikalavimų, valdymo įmonė finansiniu užstatu gali priimti vieno emitento skirtingus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, išleistus arba garantuotus valstybės narės ar jos savivaldybės, trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė. Šiuo atveju finansines priemones valdymo įmonė turi gauti iš ne mažiau kaip 6 skirtingų emisijų, o vienos emisijos finansinės priemonės gali sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Valdymo įmonė, ketinanti pasinaudoti šioje pastraipoje numatyta galimybe, šį faktą turi atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto prospekte. Be kita ko, kolektyvinio investavimo subjekto prospekte turi būti nurodytos valstybės narės, jų savivaldybės, trečiosios šalys arba tarptautinės organizacijos, kurių išleidžiamus ar garantuojamus perleidžiamuosius vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones valdymo įmonė gali priimti finansiniu užstatu viršijant 20 proc. kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės ribą. Kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodyti atvejai, kai iš emitento gautas finansinis užstatas viršijo 20 proc. kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės ribą, taip pat ar valdymo įmonė pasinaudojo šioje pastraipoje numatyta galimybe. Šioje pastraipoje nurodyta išimtis neturi įtakos kitiems šiame skirsnyje finansiniam užstatui nustatytiems reikalavimams;
103.6. tokios su finansinio užstato valdymu susijusios rizikos rūšys, kaip veiklos rizika ir teisinė rizika, turi būti nustatytos, valdomos ir sumažinamos rizikos valdymo proceso metu;
103.7. jeigu perduodama nuosavybės teisė į finansinį užstatą, gautas finansinis užstatas turi būti saugomas kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriume. Kitais atvejais finansinis užstatas saugomas pas saugotoją (angl. custodian), kuriam taikoma riziką ribojančių reikalavimų laikymosi priežiūra ir kuris yra niekaip nesusijęs su finansinio užstato davėju;
103.8. valdymo įmonė turi turėti galimybę bet kada realizuoti visą gautą finansinį užstatą nesikreipdama į kitą sandorio šalį arba neprašydama jos patvirtinimo;
103.10. piniginis finansinis užstatas gali būti tik:
103.10.1. investuotas į indėlius Įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytoje kredito įstaigoje;
103.10.3. naudojamas sudarant atvirkštinio atpirkimo sandorius su kredito įstaigomis, jeigu valdymo įmonė bet kada galės atsiimti visą sukauptą grynųjų pinigų sumą;
104. Reinvestuojamas piniginis finansinis užstatas turi būti diversifikuotas pagal nepiniginiam finansiniam užstatui taikomus diversifikavimo reikalavimus.
105. Valdymo įmonė gali nepaistyti sandorio šalies rizikos, jeigu finansinio užstato vertė rinkos kainomis ir įvertinus visas atitinkamas nuolaidas visada yra didesnė už sumą, dėl kurios kilo rizika.
106. Vertindama finansinį užstatą, kuriam būdingi dideli vertės svyravimai, valdymo įmonė turi taikyti riziką ribojančias diskonto normas (angl. prudent discount rates).
107. Valdymo įmonė, priimanti finansinį užstatą, kuris sudaro bent 30 proc. kolektyvinio investavimo subjekto turto, turi turėti tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis politiką (angl. stress testing policy), kuri užtikrintų reguliarių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atlikimą įprastomis ir ypatingomis likvidumo sąlygomis, kad valdymo įmonė galėtų įvertinti su finansiniu užstatu susijusią likvidumo riziką. Likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis politikoje turi būti nurodyta bent ši informacija:
107.1. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus analizės, įskaitant kalibravimo, sertifikavimo ir jautrumo analizes, sudarymas;
107.2. empiriniai poveikio vertinimo metodai, įskaitant likvidumo rizikos įvertinimo grįžtamąjį patikrinimą (angl. back-testing);
108. Valdymo įmonė turi turėti aiškią maržos įvertinimo metodų politiką, pritaikytą kiekvienai kaip finansinis užstatas gautai turto klasei. Rengiant šią politiką turi būti atsižvelgiama į tokias atitinkamam turtui būdingas savybes, kaip kreditingumas (angl. credit standing) arba kainų kintamumas, taip pat į pagal Taisyklių 107 punktą atliktų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus. Maržos įvertinimo metodų politika turi būti įtvirtinta dokumentais ir turi pagrįsti kiekvieną sprendimą tam tikrai turto klasei taikyti arba netaikyti atitinkamą maržos įvertinimo metodą.
109. Kolektyvinio investavimo subjekto prospekte, be kita ko, turi būti nurodyta informacija apie priimant kolektyvinio investavimo subjekto finansinį užstatą taikomą politiką. Kartu su šia informacija turi būti nurodyta, kokios rūšies finansinis užstatas yra priimamas, kokio lygio jis turi būti, taip pat maržos įvertinimo metodų politika. Jeigu priimamas piniginis finansinis užstatas, taip pat turi būti nurodyta reinvestavimo politika (įskaitant su reinvestavimo politika susijusias rizikos rūšis).“
1.4. Išdėstyti VI skyriaus antrojo skirsnio poskirsnį „Sandorio šalies rizika ir emitento rizika“ taip:
„Sandorio šalies rizika ir emitento rizika
110. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad sandorio šalies rizikai, kylančiai dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, būtų taikomi Įstatymo 76 straipsnyje ir 80 straipsnio 5 dalyje nustatyti apribojimai.
111. Valdymo įmonė, skaičiuodama kolektyvinio investavimo subjekto sandorio šalies rizikos apimtį, privalo atsižvelgdama į Įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus naudoti tikrąją ir kiekvieną dieną nustatomą sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, sudaryto su šia sandorio šalimi, rinkos vertę.
112. Valdymo įmonė, skaičiuodama sandorio šalies rizikos apimtį, gali naudoti kolektyvinio investavimo subjekto ir tos pačios sandorio šalies išvestinių finansinių priemonių pozicijų tarpusavio užskaitą, jeigu ji turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti tarpusavio užskaitos susitarimus su šia sandorio šalimi. Tarpusavio užskaita leidžiama tik išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, su ta pačia sandorio šalimi atžvilgiu, tačiau ne dėl jokių kitų pozicijų, dėl kurių kolektyvinio investavimo subjektas gali būti sudaręs sandorių su ta pačia sandorio šalimi, atžvilgiu.
113. Valdymo įmonė, skaičiuodama sandorio šalies riziką, privalo atsižvelgti į finansinį užstatą, kaip nurodyta Įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 5 dalyje, kai valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita perduoda finansinį užstatą kitai sandorio dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, šaliai. Į perduotą finansinį užstatą galima atsižvelgti naudojant tarpusavio užskaitą tik tada, jeigu valdymo įmonė turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti tarpusavio užskaitos susitarimus su šia sandorio šalimi.
114. Valdymo įmonė privalo emitentams skaičiuoti investicijų ribas, kaip nurodyta Įstatymo 76 straipsnyje ir 80 straipsnio 5 dalyje, remdamasi tikrąja rizikos apimtimi, kylančia dėl išvestinių finansinių priemonių naudojimo, ir laikydamasi įsipareigojimų metodo.
115. Rizikos apimties, kylančios iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kaip nurodyta Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu, valdymo įmonė skaičiuodama privalo įtraukti visas iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kylančias sandorio šalies rizikos apimtis.
116. Skaičiuojant Įstatymo 76 straipsnyje ir 80 straipsnio 5 dalyje nustatytas sandorio šalies rizikos ribas, sandorio šalies rizikos apimtys, kylančios iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, ir dėl efektyvaus portfelio valdymo metodų taikymo, turi būti sudedamos.
117. Vadovaujantis Įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kylanti sandorio šalies rizikos apimtis negali viršyti 5 proc. šio subjekto turto. Ši riba gali būti padidinta iki 10 proc., jeigu šie sandoriai sudaryti su kredito įstaigomis. Taip pat skaičiuojant Įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nustatytas iš sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už reguliuojamos rinkos ribų, kylančios sandorio šalies rizikos apimties ribas turi būti apskaičiuojama finansų maklerio įmonei mokama pradinė marža (angl. initial margin) ir iš finansų maklerio įmonės gautina svyruojanti marža (angl. variation margin), susijusi su reguliuojamoje rinkoje arba už jos ribų prekiaujamomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuri neapsaugota kliento pinigų saugojimo taisyklėmis (angl. client money rules) ar kitais panašiais susitarimais, skirtais apsaugoti kolektyvinio investavimo subjektą nuo finansų maklerio įmonės nemokumo.
118. Skaičiuojant Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 proc. emitento rizikos ribą, turi būti įtrauktos ir visos grynosios sandorio šalies pozicijos (angl. net exposure), atsiradusios įvykdžius akcijų skolinimo (angl. stock-lending) arba atpirkimo sandorį (angl. repurchase). Grynoji pozicija suprantama kaip kolektyvinio investavimo subjekto gautina suma, atėmus priimtą finansinį užstatą. Skaičiuojant emitento riziką turi būti atsižvelgiama į pozicijas, atsiradusias reinvestavus finansinį užstatą.
119. Skaičiuodama pozicijas pagal Įstatymo 76 straipsnį ir 80 straipsnio 5 dalį, valdymo įmonė privalo nustatyti, ar atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pozicija yra už reguliuojamo rinkos įvykdyto sandorio šalies, finansų maklerio įmonės ar tarpuskaitos namų.
120. Išvestinių finansinių priemonių, įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones, pozicijos dydis bazinio turto atžvilgiu į perleidžiamuosius vertybinius popierius, tokius kaip pinigų rinkos priemones arba kolektyvinio investavimo subjektai, jeigu reikia, kartu su pozicijomis, atsiradusiomis iš tiesioginių investicijų, negali viršyti Įstatymo 76, 79 straipsniuose ir 80 straipsnio 5 dalyje nurodytų ribų.
121. Skaičiuojant emitento riziką, nustatant galutinę poziciją turi būti peržiūrėtos finansinės išvestinės priemonės, įskaitant įterptąsias išvestines finansines priemones. Į šią poziciją turi būti atsižvelgiama skaičiuojant emitento riziką. Jeigu taikoma, ji apskaičiuojama taikant įsipareigojimų metodą arba, jeigu tai konservatyvesnis metodas, pagal didžiausią galimą nuostolį dėl emitento negalėjimo įvykdyti įsipareigojimų. Šią poziciją privalo apskaičiuoti visi kolektyvinio investavimo subjektai, nesvarbu, ar prisiimtai rizikos apimčiai skaičiuoti jie taiko VaR metodą, ar ne.
1.6. Išdėstyti 126 punktą taip:
1.7. Išdėstyti 127 punktą taip:
1.8. Išdėstyti 130 punktą taip:
„130. Taisyklų 128.1–128.4 papunkčiuose nustatytus kriterijus atitinkantys kolektyvinio investavimo subjektai, kurie įsteigti iki 2011 m. liepos 1 d., neprivalo atitikti Taisyklių 8–95 punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu šie subjektai atitinka visas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas prisiimtos rizikos apimties skaičiavimo taisykles.“
1.9. Išdėstyti 131 punktą taip:
„131. Valdymo įmonė, prisiimtos rizikos apimčiai skaičiuoti taikydama Taisyklių 127 punkte nurodytą įsipareigojimų metodą, kolektyvinio investavimo subjekto prospekte turi nurodyti:
131.1. išsamią informaciją, susijusią su investavimo politika, bazine pozicija ir išmokų formulėmis. Ši informacija turi būti pateikiama neprofesionaliajam investuotojui aiškiai suprantama kalba;
131.2. aiškus įspėjimas dėl rizikos, informuojantis investuotojus, kad jeigu jie pareikalaus išpirkti jiems priklausančius investicinius vienetus ar akcijas anksčiau nustatytos investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo dienos, jiems nebus išmokama iš anksto nustatyta išmoka ir kad jie gali turėti didelių nuostolių.“