LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2006 M. BIRŽELIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 3-238 „DĖL BENDRŲJŲ EISMO SAUGOS RODIKLIŲ NUSTATYMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. gegužės 7 d. Nr. 3-177(1.55)
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 3-238 „Dėl Bendrųjų eismo saugos rodiklių nustatymo aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BENDRŲJŲ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS RODIKLIŲ NUSTATYMO APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 6 straipsnio 18 dalies 1 punktu ir įgyvendindamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/110/EB (OL 2008 L 345, p. 62), 2009 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos direktyvą 2009/149/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB nuostatas, susijusias su bendraisiais saugos rodikliais ir bendraisiais eismo įvykių žalos apskaičiavimo metodais (OL 2009 L 313, p. 65), ir 2014 m. liepos 9 d. Europos Komisijos direktyvą 2014/88/ES, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB nuostatos dėl bendrųjų saugos rodiklių ir bendrųjų avarijų nuostolių skaičiavimo metodų (OL 2014 L 201, p. 9),
2. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu patvirtinto Bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos rodiklių nustatymo aprašo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2015 metų ir vėlesnių metų bendruosius geležinkelių transporto eismo saugos rodiklius ir teikiant informaciją apie juos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3-238
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2015 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr.3-177(1.5) redakcija)
BENDRŲJŲ GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS RODIKLIŲ NUSTATYMO APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos rodiklių nustatymo aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos rodiklių (toliau – bendrieji eismo saugos rodikliai) grupes, bendrųjų eismo saugos rodiklių turinį, šių rodiklių apskaičiavimo ir priskyrimo atitinkamai bendrųjų eismo saugos rodiklių grupei tvarką.
2. Šiame apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme ir kituose geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai), įmonės, kurios manevruoja ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos (toliau – įmonės, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra), iki kiekvienų kalendorinių metų birželio 30 d. pateikia Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) praėjusių metų eismo saugos ataskaitą. Šios ataskaitos reikalavimus nustato Inspekcija, vadovaudamasi šiame apraše nustatytais bendraisiais eismo saugos rodikliais.
4. Inspekcija, gavusi geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, parengtas eismo saugos ataskaitas, kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., savo interneto svetainėje skelbia metinę veiklos ataskaitą ir šią ataskaitą pateikia Europos geležinkelių agentūrai.
5. Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie:
5.1. eismo saugos tobulinimą ir bendruosius eismo saugos rodiklius, šio aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotus ir priskirtus atitinkamai bendrųjų eismo saugos rodiklių grupei;
5.3. saugos sertifikatų išdavimo geležinkelio įmonėms (vežėjams), įmonėms, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, ir įgaliojimų eismo saugos srityje suteikimo geležinkelių infrastruktūros valdytojams procedūrų tobulinimą;
5.4. geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, eismo saugos audito rezultatus ir su geležinkelių transporto eismo sauga (toliau – eismo sauga) susijusią patirtį;
6. Jeigu po metinės veiklos ataskaitos pateikimo nustatoma naujų faktų arba klaidų, kiek įmanoma skubiau, tačiau ne vėliau kaip kitų metų metinėje ataskaitoje, Inspekcija privalo papildyti arba pakeisti atitinkamų metų bendruosius eismo saugos rodiklius.
7. Pateikdama metinėje veiklos ataskaitoje informaciją apie bendruosius eismo saugos rodiklius, Inspekcija kiekvieną didelį geležinkelių transporto eismo įvykį (toliau – didelis eismo įvykis) priskiria didelių eismo įvykių grupei, nepaisant to, kad antrinės geležinkelių transporto eismo įvykio (toliau – eismo įvykis) sukeltos pasekmės yra sunkesnės, nei kilusios pirmiau (pvz., dėl geležinkelių riedmenų nuriedėjimo kyla gaisras geležinkelių riedmenyse). Taip pat šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie kiekvieną grėsmę, dėl kurios įvyko arba neįvyko eismo įvykiai ar dideli eismo įvykiai. Teikiant informaciją apie grėsmę, dėl kurios įvyko eismo įvykis, vadovaujamasi šio aprašo VI skyriaus, o teikiant informaciją apie grėsmę, dėl kurios įvyko didelis eismo įvykis, – šio aprašo III skyriaus ir VI skyriaus nuostatomis.
II SKYRIUS
BENDRŲJŲ EISMO SAUGOS RODIKLIŲ GRUPĖS
8. Bendrieji eismo saugos rodikliai skirstomi į šias grupes:
III SKYRIUS
EISMO ĮVYKIŲ RODIKLIAI
9. Eismo įvykių rodikliai yra šie:
9.1. visų didelių eismo įvykių skaičius ir santykinis didelių eismo įvykių skaičius (eismo įvykių skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams), susidedantis iš:
9.1.1. traukinių susidūrimų su geležinkelių riedmenimis skaičiaus ir atitinkamai santykinio traukinių susidūrimų su geležinkelių riedmenimis skaičiaus;
9.1.2. traukinių susidūrimų su kliūtimis, nepažeidžiant jų gabaritų, skaičiaus ir atitinkamai santykinio traukinių susidūrimų su kliūtimis, nepažeidžiant jų gabaritų, skaičiaus, traukinių nuriedėjimų nuo bėgių skaičiaus ir atitinkamai santykinio traukinių nuriedėjimų nuo bėgių skaičiaus;
9.1.3. traukinių nuriedėjimų nuo bėgių skaičiaus ir atitinkamai santykinio traukinių nuriedėjimų nuo bėgių skaičiaus;
9.1.4. eismo įvykių, kurie įvyko geležinkelio pervažose (toliau – pervažos), ir atitinkamai santykinio eismo įvykių, kurie įvyko pervažose, skaičiaus, susidedantis iš:
9.1.4.1. reguliuojamosiose pervažose su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema įvykusių eismo įvykių skaičiaus ir atitinkamai santykinio reguliuojamosiose pervažose su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema įvykusių eismo įvykių skaičiaus;
9.1.4.2. reguliuojamosiose pervažose su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema įvykusių eismo įvykių skaičiaus ir atitinkamai santykinio reguliuojamosiose pervažose su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema įvykusių eismo įvykių skaičiaus;
9.1.4.3. reguliuojamosiose pervažose su bėgių apsauga įvykusių eismo įvykių skaičiaus ir atitinkamai santykinio reguliuojamosiose pervažose su bėgių apsauga įvykusių eismo įvykių skaičiaus;
9.1.4.4. rankiniu valdymu reguliuojamose pervažose įvykusių eismo įvykių skaičiaus ir atitinkamai santykinio rankiniu valdymu reguliuojamosiose pervažose įvykusių eismo įvykių skaičiaus;
9.1.5. eismo įvykių, kurių metu dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia žmonės, išskyrus savižudybes ir bandymus nusižudyti, skaičiaus ir santykinio eismo įvykių, kurių metu dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia žmonės, išskyrus savižudybes ir bandymus nusižudyti, skaičiaus;
9.1.6. gaisrų geležinkelių riedmenyse skaičiaus ir santykinio gaisrų geležinkelių riedmenyse skaičiaus;
9.2. eismo įvykiuose žuvusių asmenų skaičius ir santykinis žuvusių asmenų skaičius (žuvusių asmenų skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams), susidedantis iš:
9.2.1. žuvusių keleivių skaičiaus ir santykinio žuvusių keleivių skaičiaus (tenkančio keleivio nuvažiuotiems kilometrams ir keleivinio traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
9.2.2. žuvusių darbuotojų, susijusių su geležinkelių transporto eismu (įskaitant sutarčių šalių personalą ir savarankiškai dirbančius asmenis), ir (ar) darbuotojų, susijusių su geležinkelių transporto eismu (įskaitant sutarčių šalių personalą ir savarankiškai dirbančius asmenis), skaičiaus ir santykinio žuvusių darbuotojų, susijusių su geležinkelių transporto eismu, skaičiaus;
9.2.5. žuvusių kitų perone esančių asmenų skaičiaus ir santykinio žuvusių kitų perone esančių asmenų skaičiaus;
9.3. sunkiai sužeistų asmenų skaičius ir santykinis sunkiai sužeistų asmenų skaičius, susidedantis iš:
9.3.2. sunkiai sužeistų darbuotojų, susijusių su geležinkelių transporto eismu (įskaitant sutarčių šalių personalą ir savarankiškai dirbančius asmenis), skaičiaus ir santykinio sunkiai sužeistų darbuotojų, susijusių su geležinkelių transporto eismu (įskaitant sutarčių šalių personalą ir savarankiškai dirbančius asmenis), skaičiaus;
9.3.3. sunkiai sužeistų pervažų naudotojų skaičiaus ir santykinio sunkiai sužeistų pervažų naudotojų skaičiaus;
9.3.5. sunkiai sužeistų kitų perone esančių asmenų skaičiaus ir santykinio sunkiai sužeistų kitų perone esančių asmenų skaičiaus;
IV SKYRIUS
PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU RODIKLIAI
10. Pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu rodikliai yra šie:
10.1. eismo įvykių, kurie susiję su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu, skaičius ir santykinis eismo įvykių, kurie susiję su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu, skaičius (eismo įvykių, kurie susiję su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu, skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
10.2. eismo įvykių, kurie susiję su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu, kai pavojingieji kroviniai pateko į aplinką, skaičius ir santykinis eismo įvykių, kurie susiję su pavojingųjų krovinių vežimu geležinkelių transportu, kai pavojingieji kroviniai pateko į aplinką, skaičius (eismo įvykių, kurie susiję su pavojingųjų krovinių vežimu, kai pavojingieji kroviniai pateko į aplinką, skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams).
V SKYRIUS
SAVIŽUDYBIŲ RODIKLIAI
VI SKYRIUS
EISMO ĮVYKIŲ GRĖSMĖS RODIKLIAI
12. Eismo įvykių grėsmės rodikliai yra šie:
12.1. lūžusių geležinkelio bėgių atvejų skaičius ir santykinis lūžusių geležinkelio bėgių atvejų skaičius (lūžusių geležinkelio bėgių atvejų skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
12.2. bėgių (vėžės) nuokrypių atvejų skaičius ir santykinis bėgių (vėžės) nuokrypių atvejų skaičius (bėgių (vėžės) nuokrypių atvejų skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
12.3. klaidingo signalizavimo atvejų skaičius ir santykinis klaidingo signalizavimo atvejų skaičius (klaidingo signalizavimo atvejų skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
12.4. pravažiuotų draudžiamųjų signalų, važiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius ir santykinis pravažiuotų draudžiamųjų signalų, važiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius (pravažiuotų draudžiamųjų signalų, važiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
12.5 pravažiuotų draudžiamųjų signalų, nevažiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius ir santykinis pravažiuotų draudžiamųjų signalų, nevažiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius (pravažiuotų draudžiamųjų signalų, nevažiuojant pro pavojingą vietą, atvejų skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
12.6. naudojamų geležinkelių riedmenų sugadintų ašių atvejų skaičius ir santykinis naudojamų geležinkelių riedmenų sugadintų ašių atvejų skaičius (naudojamų geležinkelių riedmenų sugadintų ašių atvejų skaičius, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
VII SKYRIUS
EISMO ĮVYKIŲ EKONOMINIO POVEIKIO RODIKLIAI IR JŲ SKAIČIAVIMAS
13. Eismo įvykių ekonominio poveikio rodikliai yra šie:
13.1. žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis eurais ir santykinis žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis (žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis eurais, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
13.2. žalos, padarytos aplinkai, dydis eurais ir santykinis žalos, padarytos aplinkai, dydis (žalos, padarytos aplinkai, dydis eurais, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
13.3. žalos, padarytos geležinkelių riedmenims ir (ar) geležinkelių infrastruktūrai, dydis eurais ir santykinis žalos, padarytos geležinkelių riedmenims ir (ar) geležinkelių infrastruktūrai, dydis (žalos, padarytos geležinkelių riedmenims ir (ar) geležinkelių infrastruktūrai, dydis eurais, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams);
13.4. žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis eurais ir santykinis žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis (žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis eurais, tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams).
14. Žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis skaičiuojamas pagal šią formulę:
čia:
Džs – žalos dėl asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų dydis (eurais);
IAV – išvengtos aukos vertė (eurais);
N – asmenų žūčių ir sunkių sužeidimų skaičius.
15. Išvengtos aukos vertė skaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
IAV – išvengtos aukos vertė (eurais);
NMV – noro mokėti vertė (eurais);
ITN – tiesioginės ar netiesioginės išlaidos (eurais).
16. Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos skaičiuojamos pagal šią formulę:
čia:
ITN – tiesioginės ar netiesioginės išlaidos (eurais);
IMR – medicinos ir reabilitacijos išlaidos (eurais);
ITPG – teismo išlaidos, su policijos darbu, privačiais eismo įvykių tyrimais, greitosios pagalbos teikimu susijusios išlaidos, administracinės draudimo išlaidos (eurais);
NPr – produktyvumo nuostoliai, kurie skaičiuojami nustatant prekių, kurias galėjo pagaminti, ir paslaugų, kurias galėjo suteikti į eismo įvykį patekęs asmuo, jeigu eismo įvykis nebūtų įvykęs, vertę visuomenei (eurais).
17. Pagal šio aprašo 15 punkte nustatytą formulę apskaičiuota išvengtos aukos verte (IAV) nesivadovautina atlyginant eismo įvykiu padarytą žalą.
18. Skaičiuojant noro mokėti vertę ir tiesiogines bei netiesiogines išlaidas turi būti atsižvelgta į šiuos principus:
18.1. skaičiuojant noro mokėti vertę:
18.1.1. sąmatos turi būti susijusios su mirtingumo rizikos mažinimo transporto sektoriuje vertinimo sistema ir pagrįstos noro mokėti verte pagal nurodytosios pirmenybės metodus;
18.1.2. geležinkelių transportu besinaudojančių asmenų grupės apklausos rezultatai turi parodyti šios grupės asmenų amžių ir pajamas, taip pat kitas socialines, ekonomines ar demografines charakteristikas;
19. Geležinkelių riedmenims arba geležinkelių infrastruktūrai padarytos materialinės žalos dydis lygus naujų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros, kurių funkcionalumas ir techniniai parametrai yra tokie patys kaip sugadintų ir nebepataisomų geležinkelių riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros funkcionalumas ir techniniai parametrai, įsigijimo išlaidoms ir pataisomų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros remonto išlaidoms jų būklei iki eismo įvykio atkurti, geležinkelių riedmenų nuomos išlaidoms.
20. Žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis skaičiuojamas pagal šią formulę:
, čia:
DKK – žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis (eurais);
CMP – keleivinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);
TKV – keleivinio traukinio vėlavimo laikas (min.);
CMF – prekinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);
TPV – prekinio traukinio vėlavimo laikas (min.).
21. Keleivinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė skaičiuojama pagal šią formulę:
, čia:
CMP – keleivinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);
VTP – keleivio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);
Akel – keleivių nuvažiuoti kilometrai (km);
R – visų traukinių rida (km);
K1 – koeficientas.
22. Keleivio sutaupyto kelionės laiko vertė skaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
VTP – keleivio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);
VDR – darbo reikalais važiuojančių keleivių sutaupyto kelionės laiko piniginė vertė (eurais/val.);
VidDR – darbo reikalais važiuojančių keleivių metinis procentinis vidurkis;
VNDR – ne darbo reikalais važiuojančių keleivių sutaupyto kelionės laiko piniginė vertė (eurais/val.);
VidNDR – ne darbo reikalais važiuojančių keleivių metinis procentinis vidurkis.
23. Prekinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė skaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
CMF – prekinio traukinio vienos minutės vėlavimo vertė (eurais/min.);
VTF – prekinio traukinio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);
K2 – koeficientas.
24. Prekinio traukinio sutaupyto kelionės laiko vertė skaičiuojama pagal šią formulę:
, čia:
VTF – prekinio traukinio sutaupyto kelionės laiko vertė (eurais/val.);
Akrov – traukinių darbo apimtis (tkm bruto);
R – visų traukinių rida (trauk. km).
25. Apskaičiuojamas žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydis taikomas įvykus dideliam eismo įvykiui ar katastrofai. Apskaičiuojant žalos, kurią dėl traukinių vėlavimų patyrė keleiviai ir (ar) krovinių siuntėjai (gavėjai), dydį atsižvelgiama į:
25.1. traukinio linijos galinėje geležinkelio stotyje nustatytus faktinius vėlavimus geležinkelių linijose, kuriose įvyko eismo įvykiai ir katastrofos;
26. Šio aprašo 15 punkte nurodytą noro mokėti vertę, aprašo 21 ir 23 punktuose nurodytus koeficientus, atsižvelgdama į Europos geležinkelių agentūros rekomendacijas, nustato Inspekcija. Koeficientų K1 ir K2 vertės patenka į intervalą tarp traukinių važiavimų laiko vertės ir vėlavimų vertės, atsižvelgiant į tai, kad dėl vėlavimų prarastas laikas vertinamas kur kas nepalankiau nei įprastas kelionės laikas.
VIII SKYRIUS
GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS TECHNINĖS SAUGOS IR JOS UŽTIKRINIMO RODIKLIAI
28. Geležinkelių infrastruktūros techninės saugos ir jos užtikrinimo rodikliai yra šie:
28.2. traukinio nuvažiuotų kilometrų naudojant geležinkelių riedmenyse įrengtas traukinių apsaugos sistemas procentinė dalis, kai geležinkelių riedmenyse įrengtos traukinių apsaugos sistemos užtikrina įspėjimo arba įspėjimo ir automatinio sustabdymo arba įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės arba įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės funkcijas;
28.3. reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema skaičius ir santykinis reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema skaičius (reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema skaičius, tenkantis geležinkelių linijos kilometrui, ir reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema skaičius, tenkantis geležinkelių bėgių kelių kilometrui);
28.4. reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema skaičius ir santykinis reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema skaičius (reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema skaičius, tenkantis geležinkelių linijos kilometrui, ir reguliuojamų pervažų su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema skaičius, tenkantis geležinkelių bėgių kelių kilometrui);
28.5. reguliuojamų pervažų su bėgių apsauga skaičius ir santykinis reguliuojamų pervažų su bėgių apsauga skaičius (reguliuojamų pervažų su bėgių apsauga skaičius, tenkantis geležinkelių linijos kilometrui, ir reguliuojamų pervažų su bėgių apsauga skaičius, tenkantis geležinkelių bėgių kelių kilometrui);
28.6. rankiniu valdymu reguliuojamų pervažų skaičius ir santykinis rankiniu valdymu reguliuojamų pervažų skaičius (rankiniu valdymu reguliuojamų pervažų skaičius, tenkantis geležinkelių linijos kilometrui, ir rankiniu valdymu reguliuojamų pervažų skaičius, tenkantis geležinkelių bėgių kelių kilometrui);
IX SKYRIUS
EISMO ĮVYKIŲ, KATASTROFŲ IR RIKTŲ PRISKYRIMAS BENDRIESIEMS EISMO SAUGOS RODIKLIAMS
29. Inspekcija, gavusi informaciją apie eismo įvykius, katastrofas ir riktus, priskiria juos atitinkamiems šiame apraše nurodytiems bendriesiems eismo saugos rodikliams vadovaudamasi šiais paaiškinimais:
29.1. eismo įvykių rodikliams:
29.1.1. didelis eismo įvykis – eismo įvykis, į kurį pateko bent vienas judantis geležinkelių riedmuo ir žuvo arba buvo sunkiai sužeistas bent vienas asmuo arba buvo padaryta didelė žala geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai, kitiems įrenginiams arba aplinkai ar buvo sukelti dideli geležinkelių transporto eismo sutrikimai, išskyrus eismo įvykius, įvykusius geležinkelių įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros ir įmonių, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, valdytojų dirbtuvėse, sandėliuose ir depuose;
29.1.2. didelė žala geležinkelių riedmenims, geležinkelių infrastruktūrai, kitiems įrenginiams arba aplinkai – ne mažesnė kaip 150 000 eurų žala;
29.1.3. didelis geležinkelių transporto eismo sutrikimas – geležinkelių transporto eismo sutrikimas, dėl kurio geležinkelių transporto eismas viešosios geležinkelių infrastruktūros geležinkelių linijose negali būti vykdomas 6 ir daugiau valandų;
29.1.4. traukinys – viena arba daugiau geležinkelių transporto priemonių, naudojančių trauką, traukiančių vieną arba daugiau geležinkelių riedmenų, ar viena judanti geležinkelių transporto priemonė, naudojanti trauką, kurioms suteiktas numeris arba kurios juda iš vienos paskirties vietos į kitą (traukiniu taip pat laikomas vieninis lokomotyvas – lokomotyvas, kuris netraukia kitų geležinkelių riedmenų);
29.1.5. traukinio susidūrimas su geležinkelių riedmenimis – priekinis, galinis arba šoninis susidūrimas, kurio metu bet kuri traukinio dalis susiduria su kito traukinio dalimi ar kitais geležinkelių riedmenimis;
29.1.6. traukinio susidūrimas su kliūtimi nepažeidžiant jų gabaritų – traukinio dalies susidūrimas su objektais, stacionariai įtaisytais arba laikinai esančiais geležinkelio kelyje arba šalia jo (išskyrus objektus pervažose, kuriuos pametė pervažą kertanti transporto priemonė arba pervažos naudotojas), įskaitant orinės kontaktinės linijos kliudymą;
29.1.7. traukinio nuriedėjimas nuo bėgių – eismo įvykis, kai bent vienas traukinio ratas nurieda nuo bėgių;
29.1.8. eismo įvykis pervažoje – eismo įvykis, kai geležinkelių riedmenys pervažose susiduria su bent viena pervažą kertančia transporto priemone, kitais pervažos naudotojais, pavyzdžiui, pėsčiaisiais, ar kitais pervažą kertančios transporto priemonės naudotojo pamestais objektais, laikinai esančiais geležinkelio kelyje arba šalia jo;
29.1.9. eismo įvykis, kurio metu dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia žmogus, – eismo įvykis, kurio metu dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia bent vienas žmogus arba žmogų sužaloja prie geležinkelių riedmenų pritvirtintas ir nuo jų atitrūkęs objektas (šiems žmonėms taip pat priskiriami žmonės, keliaujantys geležinkeliais, iškritę iš geležinkelių riedmenų, parkritę ar sužaloti nepritvirtintų objektų);
29.1.10. gaisras geležinkelių riedmenyse – gaisras ir sprogimas geležinkelių riedmenyse, įvykę geležinkelių riedmenims važiuojant iš išvykimo geležinkelio stoties į paskirties vietą, taip pat įvykę geležinkelių riedmenims stovint išvykimo geležinkelio stotyje, atvykimo geležinkelio stotyje ar tarpinėse stotelėse ir manevruojant;
29.1.11. kitos rūšies eismo įvykis – bet koks eismo įvykis, išskyrus traukinių susidūrimus, traukinių nuriedėjimus, eismo įvykius pervažose, įvykusius dėl judančių geležinkelių riedmenų, kurių metu nukentėjo žmonės, gaisrus geležinkelių riedmenyse;
29.1.12. keleivis – geležinkelių transportu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius; renkant statistinius eismo įvykių duomenis, keleiviais taip pat laikomi asmenys, mėginantys įlipti į judantį traukinį ar išlipti iš jo;
29.1.13. darbuotojas, susijęs su geležinkelių transporto eismu (įskaitant sutarties šalies personalą ir savarankiškai dirbančius asmenis), – asmuo, kurio profesinės pareigos susijusios su geležinkelių transporto eismu ir kuris jas vykdo eismo įvykio metu (geležinkelių darbuotojams, susijusiems su geležinkelių transporto eismu, priskiriami traukinio brigados nariai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su geležinkelių riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros įrenginių priežiūra);
29.1.14. pervažos naudotojas – asmuo, kuris bet kokia transporto priemone ar pėsčiomis kerta geležinkelio kelią pervažoje;
29.1.15. pažeidėjas – asmuo, esantis pavojingojoje geležinkelio zonoje tam nenustatytose vietose, išskyrus geležinkelio pervažos naudotojus;
29.1.16. kitas perone esantis asmuo – perone esantis asmuo, išskyrus keleivį, geležinkelių darbuotoją, susijusį su geležinkelių transporto eismu, pervažos naudotoją ir pažeidėją;
29.1.17. kitas ne perone esantis asmuo – ne perone esantis asmuo, išskyrus keleivį, geležinkelių darbuotoją, susijusį su geležinkelių transporto eismu, pervažos naudotoją ir pažeidėją;
29.1.18. žuvęs asmuo – asmuo, dėl eismo įvykio miręs iš karto arba per 30 dienų, išskyrus savižudybes;
29.2. pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu rodikliams:
29.2.1. pavojingieji kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedo Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles (toliau – RID) arba kuriuos leidžiama vežti tik RID nustatytomis sąlygomis;
29.3. savižudybių rodikliams:
29.3.1. savižudybė – tyčinis veiksmas siekiant save sužeisti, dėl kurio asmuo miršta ir kurį registruoja ir atitinkamai klasifikuoja policija;
29.4. eismo įvykių grėsmės rodikliams:
29.4.1. lūžęs bėgis – į dvi arba daugiau dalių lūžęs bėgis arba nuo bėgio riedėjimo paviršiaus nulūžusi didesnė kaip 50 mm ilgio ar 10 mm gylio bėgio dalis;
29.4.2. klaidingas signalizavimas – geležinkelių infrastruktūros arba geležinkelių riedmenų signalizacijos techninis sistemos veikimo sutrikimas, dėl kurio perduodama klaidinga informacija;
29.4.3. bėgio (vėžės) nuokrypis ar kitokia bėgių (vėžės) nesutaptis – geležinkelio kelio vientisumo ir geometrijos horizontalūs pažeidimai, dėl kurių būtina uždrausti geležinkelių transporto eismą arba sumažinti greitį iki saugaus greičio;
29.4.4. pravažiuotas draudžiamas signalas važiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai traukinys ar jo dalis pravažiuoja draudžiamą signalą negavus leidimo, važiuodamas geležinkelio kelio ruože tarp pavojingos vietos pradžią ir pabaigą žyminčių ženklų;
29.4.5. pravažiuotas draudžiamas signalas nevažiuojant pro pavojingą vietą – atvejis, kai traukinys ar jo dalis pravažiuoja draudžiamą signalą negavus leidimo, tačiau draudžiamo signalo pravažiavimo momentu važiuoja ne geležinkelio kelio ruože tarp pavojingos vietos pradžią ir pabaigą žyminčių ženklų;
29.4.6. važiavimas negavus leidimo – atvejai, kai pravažiuojamas geležinkelių šviesoforą ar semaforą signalizuojantis draudžiamasis signalas arba nepaisoma įsakymo sustoti geležinkelio keliuose, neveikia traukinių apsaugos sistemos; pravažiuojamas saugos užtikrinimo atstumas, numatytas traukinių apsaugos sistemoje; pravažiuojama vieta, apie kurią buvo nurodyta taisyklių, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismą, nustatyta tvarka; pravažiuojama nevykdant sustojimo signalinių ženklų (išskyrus aklakelių užkardas) arba rankinių signalų nurodymų (važiavimu negavus leidimo nelaikomi atvejai, kai juda nevaldomi geležinkelių riedmenys arba geležinkelių riedmenys be prikabintų traukos riedmenų, ir atvejai, kai pasikeičia leidžiamasis signalas į draudžiamąjį tuo metu, kai prie to signalo juda geležinkelių riedmenys, bet jiems sustabdyti yra per trumpas atstumas);
29.5. geležinkelių infrastruktūros techninės saugos ir jos užtikrinimo rodikliams:
29.5.1. traukinių apsaugos sistema – sistema, kurią taikant užtikrinama, kad būtų tinkamai reaguojama į signalus ir laikomasi greičio apribojimų;
29.5.2. geležinkelių riedmenyse įrengtos traukinių apsaugos sistemos – sistemos, kurios padeda traukinio mašinistui stebėti geležinkelio kelio ir traukinio mašinisto kabinos signalizacijos signalus ir taip užtikrina, kad būtų apsaugotos pavojingos vietos ir laikomasi greičio apribojimų; geležinkelių riedmenyse įrengtos sistemos priskiriamos geležinkelių riedmenyse įrengtoms traukinių apsaugos sistemoms, kai atlieka šias funkcijas:
29.5.2.2. įspėjimo ir automatinio sustabdymo – automatiškai įspėja traukinio mašinistą ir automatiškai sustabdo traukinį, jeigu pravažiuojamas draudžiamasis signalas;
29.5.2.3. įspėjimo, automatinio sustabdymo ir diskrečiosios greičio kontrolės – užtikrina pavojingų vietų apsaugą; diskrečioji greičio kontrolė reiškia greičio kontrolę artėjant prie signalo vietose, kur įrengti ribinio greičio viršijimo jutikliai;
29.5.2.4. įspėjimo, automatinio sustabdymo ir nuolatinės greičio kontrolės – užtikrina pavojingų vietų apsaugą ir nuolatinę greičio kontrolę pagal geležinkelio kelio greičio apribojimus; nuolatinė greičio kontrolė reiškia, kad nuolat rodomas didžiausias kiekviename kelio ruože leistinas greitis ir užtikrinama, kad jis nebūtų viršijamas; šias funkcijas užtikrinanti sistema laikoma automatine traukinių apsaugos sistema;
29.5.3. pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su keliu vieta; pervažoms nepriskiriamos perėjos tarp geležinkelio stoties platformų ir tik darbuotojams skirtos perėjos tarp bėgių;
29.5.4. kelias – viešasis arba privatus kelias, gatvė ar greitkelis, įskaitant greta įrengtus pėsčiųjų takus ir dviračių juostas;
29.5.5. perėja – viešasis ar privatus takas, skirtas žmonėms arba gyvūnams eiti arba transporto priemonėms ar technikai važiuoti, išskyrus takus, atitinkančius kelio sąvoką;
29.5.6. reguliuojamoji pervaža – pervaža, kurios naudotojai apsaugomi nuo artėjančio traukinio arba įspėjami apie jį įjungiant įrenginius, parodančius, kad kirsti pervažą yra nesaugu (apsaugai užtikrinti naudojami šie fiziniai įrenginiai: pusės geležinkelio kelio arba viso geležinkelio kelio užtvaros, vartai; kiti fiziniai įrenginiai (pvz., vibraciją sukeliantys greičio ribojimo kalneliai); įspėjama naudojant pervažose įrengtą stacionarią įrangą: regimuosius įrenginius (šviesoforus), girdimuosius įrenginius (varpelius, ragelius, sirenas ir pan.); reguliuojamosios pervažos skirstomos į:
29.5.6.1. reguliuojamosios pervažos su automatine pervažos naudotojų įspėjimo sistema –pervažos, kuriose naudotojų įspėjimo signalas įsijungia artėjant traukiniui;
29.5.6.2. reguliuojamosios pervažos su automatine pervažos naudotojų apsaugos sistema –pervažos, kuriose naudotojų apsaugos įtaisai įsijungia artėjant traukiniui; prie šių pervažų priskiriamos ir pervažos, kuriose įrengtos abi – naudotojų apsaugos ir įspėjimo – sistemos;
29.5.6.3. reguliuojamosios pervažos su bėgių apsauga – pervažos, per kurias signalas ar kitokia traukinių apsaugos sistema leidžia traukiniui važiuoti tik tada, kai pervažos naudotojai yra visiškai apsaugoti ir pervažoje nėra kliūčių;
29.6. eismo įvykių ekonominio poveikio rodikliams:
29.6.1. aplinkai padarytos žalos vertė – vadovaujantis geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar įmonių, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, patirtimi įvertintos išlaidos, kurios buvo patirtos siekiant atkurti aplinkos būklę, buvusią iki eismo įvykio;
29.6.2. geležinkelių riedmenims arba geležinkelių infrastruktūrai padarytos materialinės žalos vertė – vadovaujantis geležinkelio įmonių (vežėjų), geležinkelių infrastruktūros valdytojų ar įmonių, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, patirtimi nustatytos naujų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros, kurių funkcionalumas ir techniniai parametrai yra tokie patys kaip ir sugadintų, nepataisomų geležinkelių riedmenų ir geležinkelių infrastruktūros funkcionalumas ir techniniai parametrai, įsigijimo išlaidos ir pataisomų geležinkelių riedmenų ar geležinkelių infrastruktūros remonto išlaidos, kurios būtinos buvusiai jų būklei atkurti (taip pat į šią vertę įtraukiamos geležinkelių riedmenų nuomos išlaidos);
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Inspekcija, apskaičiuodama bendruosius eismo saugos rodiklius, vadovaujasi šiais matavimo vienetų paaiškinimais:
30.1. traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą; šiuo atveju turi būti naudojamas atstumas, kurį traukinys nuvažiavo iš tikrųjų, jeigu šis atstumas yra žinomas; jeigu toks atstumas nėra žinomas, turi būti skaičiuojamas atstumas, kurį nuvažiuoja traukinys nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos Lietuvos Respublikos teritorija;
30.2. keleivio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieno keleivio vežimą geležinkeliu vieną kilometrą (atsižvelgiama tik į Lietuvos Respublikos teritorija nuvažiuotą atstumą);
30.3. geležinkelio linijos kilometras – geležinkelių tinklo ilgis kilometrais; jeigu geležinkelis yra daugiakelis, turi būti skaičiuojamas tik atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos;