TEISĖJŲ TARYBA
NUTARIMAS
DĖL TEISĖJŲ TARYBOS 2008 m. lapkričio 13 D. NUTARIMO NR. 13P-202-(7.1.2.) „DĖL teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ paKEITIMO
2024 m. birželio 20 d. Nr. 13P-76-(7.1.2.)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 16 punktu, Teisėjų taryba n u t a r i a:
Pakeisti Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 13P-202-(7.1.2.) „Dėl Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Teisėjų tarybos
2008 m. lapkričio 13 d.
nutarimu Nr. 13P-202-(7.1.2.)
(Teisėjų tarybos
2024 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 13P-76-(7.1.2.) redakcija)
TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLOMS NAGRINĖTI NUSTATYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti (toliau – teisėjų specializacija) nustatymo tvarką ir principus.
2. Teisėjų specializacijos nustatymo tikslas – atitinkamos kategorijos bylų nagrinėjimo kokybės gerinimas, organizacinių prielaidų tinkamam teismo procesui sudarymas, efektyvus teismo darbo organizavimas.
3. Teisėjų specializacija neturėtų sudaryti sąlygų atitinkamos kategorijos bylas skirti nagrinėti tam pačiam iš anksto žinomam teisėjui.
4. Specializacija negali būti nustatoma vienam teismo teisėjui (išskyrus ikiteisminio tyrimo teisėją). Specializacijai priskirtiną teisėjų skaičių nustato teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į gaunamų tam tikros kategorijos bylų skaičių teisme, taip pat įvertinęs įstatyme įtvirtintus tam tikrų kategorijų maksimalius bylų išnagrinėjimo terminus.
5. Bylos atitinkamos specializacijos teisėjams skirstomos vadovaujantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis bylų paskirstymą naudojant informacines technologijas.
II. TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS NUSTATYMO PRINCIPAI
7. Teisėjų specializacija konkrečiai bylų kategorijai nagrinėti, jai priskirtinas teisėjų skaičius, specializacijos terminas, teisėjų atrankos ir skyrimo į specializaciją kriterijai, vadovaujantis šiuo Aprašu, nustatomi su teismo teisėjų susirinkimu suderinta ir teismo pirmininko įsakymu patvirtinta teisėjų specializacijos nustatymo teisme tvarka. Teisėjų specializacija gali būti nustatoma bet kurių kategorijų byloms, jei teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų kvalifikaciją ir atskiros srities žinias, teisės aktuose numatytas bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus, siekį bylas išnagrinėti teisingai bei operatyviai, įvertinęs teismo teisėjų susirinkimo arba teismo teisėjų apklausos būdu išreikštą nuomonę, įžvelgia poreikį tokią specializaciją nustatyti.
8. Teisėjai skiriami į specializacijas vadovaujantis savanoriškumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principais, užtikrinant rotaciją ir vienodas kiekvieno teisėjo galimybes specializuotis. Savanoriškumo principo gali būti nepaisoma tik tuo atveju, kai specializacija teisme yra būtina užtikrinti teisingumo vykdymą. Kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama paskiriant teisėjus į teisme nustatytas specializacijas:
8.3. teismo teisėjų susirinkimo išreikšta arba teismo teisėjų apklausos metu gauta nuomonė dėl konkrečių teisėjų paskyrimo į specializaciją;
9. Teisme specializacija (išskyrus specializaciją įstatymų nustatytoms ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijoms atlikti) gali būti nenustatoma, jei per mažas teisėjų skaičius teisme (o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų – teismo rūmuose), ar teismo pirmininkas, įvertinęs teismo teisėjų susirinkimo arba teismo teisėjų apklausos būdu išreikštą nuomonę, nusprendžia, kad nustatyti specializaciją netikslinga.
III. TEISĖJŲ SPECIALIZACIJOS IR JOS TERMINO NUSTATYMO TVARKA
11. Konkretaus teisėjo specializacija ir jos terminas nustatomi motyvuotu teismo pirmininko įsakymu. Teisėjui gali būti nustatyta daugiau nei viena specializacija. Dėl teisėjų specializacijos nustatymo, pakeitimo, termino pratęsimo (sutrumpinimo) teisėjas kreipiasi į teismo pirmininką.
12. Nustatant konkretaus teisėjo specializaciją atsižvelgiama į teisėjo nuomonę (sutikimą ar nesutikimą).
13. Teisėjų specializacija nustatoma tokia tvarka:
13.1. Jei sutikimo (prašymo) nagrinėti tam tikros kategorijos bylas nepareiškia reikiamas teisėjų skaičius ir teismo teisėjų susirinkime nenusprendžiama panaikinti teisėjų specializacijos tam tikros kategorijos byloms arba kai atitinkama specializacija teisme yra būtina užtikrinti teisingumo vykdymą, į specializacijas teisėjai skiriami iš teismo pirmininko sudaryto kandidatų sąrašo, į kurį, pradedant nuo didžiausio unikalaus teisėjo kodo, įtraukiami visi teismo (jei teisme yra skyriai – atitinkamo teismo skyriaus) teisėjai, išskyrus teisėjus, turinčius mažesnį nei vienerių metų teisėjo darbo stažą. Sudarius kandidatų sąrašą pagal unikalius teisėjų kodus, į sąrašo pabaigą perkeliami teisėjai, kurie jau specializavosi tos kategorijos bylose, paskutiniais nurodant ką tik kadenciją baigusius ar baigiančius ir daugiausiai kadencijų toje specializacijoje buvusius teisėjus. Kandidatų sąraše virš šių teisėjų ta pačia tvarka perkeliami teisėjai, kuriems kandidatų sąrašo sudarymo metu yra nustatytos kitos specializacijos (išskyrus šakines specializacijas teismuose, kur nėra atitinkamų skyrių (civilinių ir baudžiamųjų bei administracinių nusižengimų bylų)), į žemesnę poziciją keliant teisėjus, kuriems nustatyta daugiau kaip viena specializacija. Iš tokia tvarka sudaryto kandidatų sąrašo į specializaciją skiriami teisėjai, esantys kandidatų sąrašo viršuje.
13.2. Jei sutikimą (prašymą) nagrinėti tam tikros kategorijos bylas pareiškia didesnis teisėjų skaičius, nei į teisėjų specializaciją numatomas paskirti teisėjų skaičius, į specializacijas teisėjai skiriami iš teismo pirmininko sudaryto kandidatų sąrašo, į kurį, pradedant nuo mažiausio unikalaus teisėjo kodo, įtraukiami visi sutikimą (prašymą) pareiškę teisėjai. Sudarius kandidatų sąrašą pagal unikalius teisėjų kodus, į sąrašo pabaigą perkeliami teisėjai, kurie jau specializavosi tos kategorijos bylose, paskutiniais nurodant ką tik kadenciją baigusius ar baigiančius ir daugiausiai kadencijų toje specializacijoje buvusius teisėjus. Kandidatų sąraše virš šių teisėjų ta pačia tvarka perkeliami teisėjai, kuriems kandidatų sąrašo sudarymo metu yra nustatytos kitos specializacijos (išskyrus šakines specializacijas teismuose, kur nėra atitinkamų skyrių (civilinių ir baudžiamųjų bei administracinių nusižengimų bylų)), į žemesnę poziciją keliant teisėjus, kuriems nustatyta daugiau kaip viena specializacija. Iš tokia tvarka sudaryto kandidatų sąrašo į specializaciją skiriami teisėjai, esantys kandidatų sąrašo viršuje.
14. Nustatyti teisėjams specializacijas nesilaikant šio Aprašo 13 punkte numatytos tvarkos galima tik išimtinais, Apraše numatytais atvejais.
15. Įstatymų reglamentuotoms ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijoms atlikti teismo pirmininko įsakymu skiriamas (-i) ikiteisminio tyrimo teisėjas (-ai).
16. Teisėjų specializacijos terminai:
16.1. baudžiamųjų ir (ar) administracinių nusižengimų bei civilinių bylų specializacijos apylinkių teismuose, kuriuose nėra Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių – neterminuotai;
17. Specializacijos terminas gali būti pratęstas (sutrumpintas) teisėjui sutikus arba esant objektyvioms aplinkybėms motyvuotu teismo pirmininko sprendimu.
18. Teisėjų specializacija gali būti nenustatoma teismo pirmininkui, taip pat teisėjui, kurio paskyrimo į to teismo teisėjus darbo stažas trumpesnis nei 1 metai, išskyrus atvejus, kai toks teisėjas yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras ir pageidauja specializuotis atitinkamos kategorijos bylose.
IV. TEISĖJŲ PASIRENGIMAS TAM TIKRŲ KATEGORIJŲ BYLOMS NAGRINĖTI
19. Teisėjų mokymas, kvalifikacijos kėlimas, kai tai susiję su teisėjų specializacija, turėtų būti organizuojamas atitinkamos specializacijos teisėjų grupėms.
20. Esant galimybei, prieš nustatant specializaciją teisėjas turi pirmenybės teise dalyvauti atitinkamos specializacijos teisėjų mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Atskirų kategorijų bylos yra skiriamos nagrinėti atitinkamos specializacijos teisėjams ir tik jiems pagal įstatymą ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalint nagrinėti konkrečių skirstomų bylų, šios bylos gali būti skiriamos nagrinėti kitiems teisėjams, kuriems tokia specializacija nėra nustatyta.
23. Sudarant teisėjų kolegijas, pranešėjas skiriamas vadovaujantis šio Aprašo 22 punktu, tačiau skiriant kitus teisėjų kolegijos narius, ši taisyklė gali būti netaikoma.
24. Specializacijos nustatymas negali būti kliūtis teisėjams skirti nagrinėti kitų kategorijų bylas.
25. Apie teisėjų specializacijos nustatymą, specializacijos pakeitimą informuojama Nacionalinė teismų administracija, elektroninių ryšių priemonėmis pateikiant teismo pirmininko įsakymo kopiją.
Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų
byloms nagrinėti nustatymo tvarkos
aprašo
priedas
Apylinkių, apygardų teismams ir Regionų administraciniam teismui rekomenduojamos nustatyti teisėjų specializacijos
|
|
Apylinkių teismai ir teismo rūmai |
Apygardų teismai |
Regionų administracinis teismas |
| Paprastai nustatomos specializacijos |
1) įstatymų nustatytoms ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijoms atlikti; 2) baudžiamųjų ir (ar) administracinių nusižengimų bylų (kai apylinkės teisme nėra atitinkamo skyriaus); 3) civilinių bylų (kai apylinkės teisme nėra atitinkamo skyriaus); 4) darbo santykių bylų.
|
1) nepilnamečių baudžiamųjų bylų; 2) baudžiamųjų bylų, susijusių su Lietuvos okupacijos ir aneksijos įtvirtinimu ir pasipriešinimu jam, taip pat bylų dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, taip pat dėl nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; 3) darbo santykių bylų; 4) viešųjų pirkimų bylų. |
1) statybos ir (ar) teritorijų planavimo ir (ar) aplinkos apsaugos bylų; 2) valstybės tarnybos bylų; 3) sveikatos ir socialinės apsaugos bylų; 4) mokesčių ir (ar) muitinės teisinių santykių bylų; 5) konkurencijos bylų. |
| Pagal poreikį ir (ar) galimybes nustatomos specializacijos |
1) civilinių bylų su tarptautiniu elementu; 2) asmeninių neturtinių teisių bylų; 3) baudžiamųjų bylų dėl sunkių nusikaltimų; 4) nepilnamečių baudžiamųjų bylų; 5) fizinių asmenų bankroto bylų; 6) šeimos santykių bylų. |
1) civilinių bylų su tarptautiniu elementu; 2) asmeninių neturtinių teisių ir (arba) intelektinės nuosavybės bylų; 3) šeimos santykių bylų. |
1) asmens duomenų apsaugos bylų; 2) bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų bylų; 3) užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio bylų. |
______________