IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. GRUODŽIO 2 D. SPRENDIMO NR. T-160 „DĖL IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. liepos 16 d. Nr. T-173
Ignalina
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdama į savivaldybės įmonės „Kompata“ 2020 gegužės 29 d. raštą Nr. S-120 „Dėl Ignalinos rajono atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo“, Ignalinos rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pakeisti Ignalinos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. T-160 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).
3. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Ignalinos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.ignalina.lt.
PATVIRTINTA
Ignalinos rajono savivaldybės tarybos
2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. T-173
IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO
TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-831, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711.
2. Taisyklių paskirtis – savivaldybės teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius, ekonominius ir higienos reikalavimus bei savivaldybės ir regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
3. Taisyklės reglamentuoja savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei tvarką.
4. Taisyklės nustato reikalavimus šioms savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:
5. Atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:
5.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi;
6. Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).
7. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos perdirbti mišrios komunalinės bei kitos atliekos apdorojamos Utenos regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiuose, esančiuose Utenos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno (toliau – sąvartynas) teritorijoje Mockėnų kaime, Utenos rajone. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos apdoroti MBA įrenginiuose atliekos šalinamos sąvartyne.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
9. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
9.1. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – administratorius) – savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.
9.2. Komunalinių atliekų tvarkytojas – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su Ignalinos rajono savivaldybės administracija.
9.3. Mišrios komunalinės atliekos – atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
9.4. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir/ar atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.
9.5. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
9.6. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
9.7. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.
9.8. Didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelė – aikštelė, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardytų komunalinių atliekų bei atliekų, kurių neapima gamybos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
11.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
11.4. netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;
IV SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
12. Ignalinos rajono savivaldybės administracija (toliau – savivaldybės administracija) organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti ir užtikrina šios sistemos funkcionavimą.
13. Dalį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijų įstatymų nustatyta tvarka savivaldybė yra pavedusi administratoriui.
14. Pagrindinės administratoriaus funkcijos yra:
14.2. pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, ją rinkti;
14.3. sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais ir vykdyti jose atliekų turėtojams numatytų įsipareigojimų kontrolę;
15. Administratorius organizuoja mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, biologiškai skaidžių (žaliųjų) bei didelių gabaritų atliekų savivaldybės teritorijoje surinkimą bei jų išvežimą į atitinkamus atliekų tvarkymo įrenginius.
16. Administratoriaus pareigos atlikti jam pavestas sistemos organizavimo funkcijas nustatytos savivaldybės tarybos sprendimu bei savivaldybės ir administratoriaus sudarytoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo sutartyje.
17. Administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.
18. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir savivaldybės atliekų tvarkymo planu.
19. Daliai atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti savivaldybės taryba kartu su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis yra įsteigusi UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Utenos RATC), kurios veikla apibrėžta šios įmonės įstatuose ir kituose šios įmonės steigėjų sudarytuose dokumentuose. Komunalinių atliekų tvarkymo funkcijų pasidalinimas yra nustatytas savivaldybės administracijos ir Utenos RATC sutartyje.
20. Utenos RATC organizuoja Utenos regiono atliekų tvarkymo įrenginių (regioninio sąvartyno, MBA įrenginių bei kitos infrastruktūros) veiklą, nustato šių įrenginių eksploatavimo tvarką (techninius reglamentus ir kitas sąlygas) bei tvirtina regioninio sąvartyno vartų mokestį.
21. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos).
22. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
23. Savivaldybės administracija ir administratorius organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
24. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą) lėšomis.
25. Nustatant įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžius, vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis.
26. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti organizacijos, neįtraukiamos į gyventojų įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą.
27. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas taip pat gali būti finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
29. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis su komunalinių atliekų turėtojais sudaro administratorius.
30. Sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys).
31. Administratorius nekilnojamojo turto objekto savininkui, jei yra keli bendraturčiai – jiems visiems, arba įgaliotiems asmenims raštu pateikia pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per 45 dienas nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
32. Paslaugos gavėjai, sudarę sutartį pagal standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas 31 punkte nurodyta tvarka nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į administratorių dėl sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas.
33. Jeigu apmokestinamas nekilnojamasis turtas priklauso keliems bendraturčiams, komunalinių atliekų tvarkymo sutartis sudaroma su kiekvienu iš jų atskirai, kiekvienam jų skaičiuojant pastoviąją įmokos dalį, tenkančią pagal nekilnojamojo turto objekto nuosavybės dalį, o kintamoji įmokos dalis apskaičiuojama taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka. Visiems bendraturčiams įgaliojus vieną asmenį sudaryti sutartį, skaičiuojama viena pastovioji ir viena kintamoji įmokos dalis.
34. Savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja savivaldybės administracija. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami savivaldybės biudžeto lėšomis
35. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.
36. Savivaldybės administracija atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako savivaldybės administracija.
38. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo–perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atsisakydamas priimti rūšiavimo konteinerį, atliekų turėtojas tai pažymi atliekų tvarkymo sutarties priede. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.
39. Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių taisyklių bei statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ nuostatomis.
40. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai nustatomi taip, kad surenkamomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos.
41. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta Ignalinos rajono savivaldybės įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika (toliau – metodika).
42. Savivaldybės tarybai įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžių apskaičiavimą pateikia administratorius.
44. Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžius kartą per metus indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 1,1.
45. Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios.
46. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas.
47. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, Ignalinos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo taisyklių, patvirtintų Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V2-349 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – įmokos taikymo taisyklės), 23.1 papunktyje numatytais atvejais.
48. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kurie naudojasi savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Įmokos kintamosios dalies dydis priklauso nuo nekilnojamojo turto objekte deklaruotų žmonių skaičiaus, išskyrus šių taisyklių 50 punkte nurodytus atvejus.
49. Mirus žmogui, administratoriui per 3 mėnesius nuo asmens mirties dienos turi būti pateiktas mirties liudijimas. Tuomet nuo mirties datos (jei mirties liudijimas pateikiamas mėnesio 15 dieną ar vėliau – nuo kito mėnesio 1 dienos) stabdomas šio nekilnojamojo turto objekto įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimas. Vėliau gavęs mirties liudijimą, administratorius gali perskaičiuoti mokestį tik už laikotarpį nuo dokumento pateikimo datos. Atsiradus naujam savininkui (naudotojui), nekilnojamojo turto objektas įtraukiamas į mokėtojų sąrašą.
50. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nesinaudos nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu mišrios komunalinės atliekos nebus surenkamos. Nekilnojamojo turto savininkas ar įgaliotas asmuo, kurio nekilnojamojo turto objektas nebus naudojamas laikotarpiu, ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis, administratoriui pateikia deklaraciją apie nekilnojamojo turto objekto nenaudojimą pagal įmokos taikymo taisyklėse nustatytą tvarką.
51. Nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys, deklaruodami, kad nesinaudoja ir nesinaudos nekilnojamuoju turtu, taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims ir nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra bei deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla.
52. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo deklaruoto laikotarpio pabaigos, nekilnojamojo turto savininkas ar įgaliotas asmuo, kurio nekilnojamojo turto objektas buvo nenaudojamas ir pageidaujantis, kad jam būtų neskaičiuojama įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamoji dalis, administratoriui pateikia prašymą pagal įmokos taikymo taisyklėse nustatytą tvarką kartu su licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažyma apie sunaudotą elektros energijos kiekį nekilnojamojo turto objekte.
53. Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamoji dalis neskaičiuojama tik tuo atveju, jeigu per vieną ketvirtį, už kurį nekilnojamojo turto savininkas ar įgaliotas asmuo prašo netaikyti kintamosios dalies, nebuvo sunaudota daugiau nei 35 kWh elektros energijos (arba atitinkamai 140 kWh elektros energijos per metus).
54. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto savininkai ar įgalioti asmenys turi teisę tikslinti faktiškai gyvenančių gyventojų skaičių, pagal kurį skaičiuojama įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamoji dalis, administratoriui pateikdami prašymą ir pridėdami faktinį gyventojų skaičių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte įrodančius dokumentus.
55. Įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų namų ūkio pajamų. Jeigu už metus priskaičiuota įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą viršija 1 procentą praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų, nekilnojamojo turto savininko ar įgalioto asmens prašymu gali būti pritaikyta lengvata savivaldybės nustatyta tvarka. Lengvata taikoma metinės įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą tai daliai, kuri viršija 1 procentą praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų. Dėl lengvatos pritaikymo nekilnojamojo turto savininkas ar įgaliotas asmuo gali kreiptis į savivaldybės administraciją, pateikdamas:
55.4. visų namų ūkyje gyvenančių asmenų (išskyrus nedarbingo amžiaus vaikus) pažymas apie visas gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus.
Šiame punkte įtvirtintos nuostatos taikomos tik Ignalinos rajone gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims už ne daugiau kaip 3 skirtingų rūšių nekilnojamojo turto vienetus (butą daugiabučiame name, individualų namą, sodo namą sodų bendrijoje, garažą garažų bendrijoje ir kt.).
V SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
56. Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinkti savivaldybės administracijos. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešose vietose ir žiniasklaidos priemonėse.
57. Kiekvieno žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto objekto, esančio savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už tinkamą juose esančių atliekų surinkimą ir jų išvežimą, vadovaujantis šiomis taisyklėmis, nesvarbu, ar tas sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centre, ar ne.
58. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
58.1. gauti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą arba tvarkyti komunalines atliekas patys šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka;
58.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);
58.3. pasikeisti individualų mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekį, kaip numatyta šių taisyklių XIII skyriuje;
58.4. teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui, administratoriui, savivaldybės administracijai ir organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;
58.5. šių taisyklių 55 punkte numatytu atveju pasinaudoti įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą lengvata;
59. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:
59.2. sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su administratoriumi ir laiku sumokėti savivaldybės tarybos patvirtintą įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą;
59.3. rūšiuoti susidarančias atliekas jų susidarymo vietoje į šias frakcijas:
59.3.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastikus, metalus, įskaitant iš šių medžiagų pagamintų pakuočių atliekas, kombinuotųjų pakuočių ir kitų pakuočių atliekas bei tekstilės atliekas);
59.4. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;
59.5. neperpildyti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, t. y., konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant konteinerių perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką) atliekų turėtojai privalo apmokėti papildomai pastatomo konteinerio tuštinimo išlaidas (Įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą kintamąją dalį), jeigu administratorius priima sprendimą pastatyti papildomą ar kito dydžio konteinerį;
59.6. užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių (privažiavimai prie konteinerių stovėjimo vietų ar aikštelių turi būti neužstatyti transporto priemonėmis) tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir savivaldybės administracijos suderintą ir viešai paskelbtą grafiką; komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;
60. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.
61. Komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai) privalo, savivaldybės administracijai, administratoriui bei komunalinių atliekų tvarkytojui pareikalavus, pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys – apie darbuotojų, apgyvendinimo vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti.
62. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:
62.3. užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
62.5. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose vietose bei palikti atliekas šalia konteinerių;
62.7. į konteinerius mesti gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
62.8. mesti į bendro naudojimo teritorijas privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas;
62.10. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;
62.11. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz. atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);
62.12. deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato Aplinkos ministro patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.
63. Jei atliekų surinkimo priemonės tampa netinkamos naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, jos keičiamos atlygintinai kitais to paties dydžio, taip pat aptarnaujamais ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais.
VI SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
65. Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo savivaldybės nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
66. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.
67. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:
67.1. teikti paslaugas pagal minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei sutarties su savivaldybe sąlygas;
67.2. neimant papildomo mokesčio suteikti atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų konteinerius;
67.3. pagal administratoriaus kreipimąsi raštu per 15 kalendorinių dienų pakeisti anksčiau skirtą(-us) mišrių komunalinių atliekų konteinerį(-ius) kito dydžio konteineriu(-iais), naudojamu(-ais) savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas pateikia administratoriui, kuris atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;
67.4. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris) bei informacija, kokioms atliekoms šie konteineriai yra skirti. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę vykdyti konteinerių ir jų tuštinimo apskaitą, pažymėdamas juos kitomis priemonėmis (lipdukais, mikroschemomis ir pan.);
67.5. komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir savivaldybės nustatytus reikalavimus;
67.6. mišrias komunalines atliekas surinkimo ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;
67.7. konteinerius tuštinti pagal sudarytą grafiką, kuris skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose (toliau – grafikas). Grafikas, kuris yra komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties dalis, gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;
67.8. ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;
67.9. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės);
67.10. plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius (bendrus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas sutarties su savivaldybe sąlygose;
67.11. pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais, suderinus su administratoriumi nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos; jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama atlygintinai, taip kaip numatyta šių taisyklių 63 punkte;
67.12. didelių gabaritų, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su savivaldybės administracija suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose taisyklėse ir sutarties su savivaldybe sąlygose;
67.13. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymui, apie tai informuoti administratorių; esant mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymui daugiau kaip tris kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), kaip numatyta 59.5 papunktyje, ir gavus administratoriaus prašymą raštu, kaip numatyta 67.3 papunktyje, pastatyti papildomą ar naują konteinerį;
67.14. periodiškai skelbti spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;
67.16. savivaldybės administracijai ir (ar) administratoriui pareikalavus, teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių komunalinių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti.
68. Komunalinių atliekų tvarkytojas, surenkantis mišrias komunalines atliekas iš individualių konteinerių, išveža tik į konteinerį supiltas atliekas. Papildomos atliekos, kurios nebetelpa į pastatytus individualius konteinerius, išvežamos tik atliekų turėtojui(-ams) atskirai paprašius ir už tai papildomai sumokant.
69. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę reikalauti papildomo apmokėjimo už papildomų mišrių komunalinių atliekų išvežimą iš komunalinių atliekų turėtojų, jeigu tai nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartyje.
70. Jeigu kolektyviniai (bendri) konteineriai būna perpildyti iki jų išvežimo dienos, tos teritorijos seniūnas prašo administratoriaus pastatyti papildomus konteinerius.
71. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
71.1. jei atliekų turėtojai nepastato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;
71.2. yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz.: jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis ir pan.);
72. Jei atliekų tvarkytojas dėl šių taisyklių 71 punkte nurodytų priežasčių (išskyrus 71.1 papunktyje nurodytą atvejį) negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Esant reguliariems (pasikartojantiems) atvejams, atliekų tvarkytojas turi informuoti savivaldybės administraciją ir / ar administratorių.
VII SKYRIUS
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
73. Komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:
73.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje;
73.2. komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti atliekų privačioje valdoje, atskirtas biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.
75. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų konteinerių aikštelėse.
76. Miesto daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas miestą tvarkančios įmonės pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.
77. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (apgyvendinimo ir / ar viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos (švietimo įstaigos, globos namai ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
78. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam nurodytas vietas.
VIII SKYRIUS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
80. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
81. Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (toliau – pakuočių atliekos), surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių taisyklių 2 priede.
82. Pakuočių atliekos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius pakuočių atliekų surinkimo konteinerius išrūšiuojant jas pagal tai, kokioms atliekoms yra skirti konteineriai ir pagal atliekų rūšiavimo taisykles.
83. Taisyklių 82 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
84. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštele ir Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
85. Savivaldybėje įdiegus atskirą tekstilės atliekų surinkimą, atliekų turėtojai privalės tekstilės atliekas šalinti į specialiai šioms atliekoms skirtas talpas (konteinerius, maišus ar pan.).
86. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi rūšiuoti ir mesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendrus) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštele bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
87. Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal poreikį, seniūnijos atsakingų darbuotojų nurodytu dažnumu.
88. Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).
89. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriomis komunalinėmis atliekomis.
90. Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.
91. Draudžiama šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
92. Šių taisyklių 71 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
93. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui, o esant pasikartojantiems atvejams ir savivaldybės administracijai.
94. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų šių taisyklių 71 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir pakuočių atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o pakuočių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
95. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę.
96. Įmonės, įstaigos ar organizacijos gali naudotis savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.
97. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Renginių organizatorius atliekų surinkimo konteineriais aprūpina komunalinių atliekų tvarkytojas.
98. Komunalinių atliekų turėtojai surūšiuotas tekstilės atliekas (senus drabužius, kilimus, patalynę ir pan.) pristato į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti tekstilės atliekas specialiais konteineriais, komunalinių atliekų turėtojai tekstilės atliekas privalo talpinti į šioms atliekoms skirtus konteinerius.
IX SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
99. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
100. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių taisyklių 5.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
101. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
102. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti pavojingų atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką.
103. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
104. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas organizacijų interneto svetainėse, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
X SKYRIUS
ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
106. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
107. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių taisyklių 5.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:
107.1. pristato į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;
107.2. perduoda elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką;
108. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.
109. Komunalinių atliekų turėtojai į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
111. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
112. Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) savivaldybės administracija reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.
113. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių taisyklių 5.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
114. Komunalinių atliekų turėtojai į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę gali pristatyti ir pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.), kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
115. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
116. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.
117. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
118. Atliekų turėtojai gali kreiptis raštu dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
XII SKYRIUS
STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS
120. Taisyklės reglamentuoja tik statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių pas atliekų turėtojus, nurodytus taisyklių 5.1 papunktyje, atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
121. Atliekų turėtojai, nurodyti taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko patys arba perduoda tvarkyti statybos ir griovimo atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
122. Atliekų turėtojai, nurodyti taisyklių 5.1 papunktyje, statybines ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz., asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, šiferis, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikštelę, kurioje jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.
123. Atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių ir pavojingųjų atliekų priėmimo aikšteles, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais.
124. Statybinės ir griovimo atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo statybos ir griovimo atliekų tvarkytojui saugomos apvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.
XIII SKYRIUS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS
126. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės parinkti komunalinių atliekų tvarkytojai.
127. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.
128. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
129. Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.
130. Savivaldybės teritorijoje susidariusios mišrios komunalinės atliekos daugiabučių namų kvartaluose, iš įmonių, organizacijų ir individualių namų Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais konteineriais, kurių skaičius nustatomas pagal poreikį, mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir konteinerių ištuštinimo dažnumą.
131. Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojai pagal jų su savivaldybės administracija sudarytose sutartyse numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių taisyklių 67.11 papunktyje nustatyta tvarka.
132. Mišrių komunalinių atliekų, susikaupiančių individualiose namų valdose ir daugiabučių namų butuose, metinė susikaupimo norma yra 223 kg 1 asmeniui per metus.
133. Individualių namų atliekų turėtojai vieną kartą per metus gali kreiptis į administratorių motyvuotu prašymu pakeisti konteinerį į didesnės ar mažesnės talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį, atsižvelgiant į valdoje faktiškai gyvenančių gyventojų skaičių, šių taisyklių 132 punkte nustatytas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir kitas aplinkybes. Administratorius priima sprendimą tenkinti arba netenkinti prašymą, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymu ir kitais galiojančiais teisės aktais.
134. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką kaip numatyta šių taisyklių 67.7 papunktyje.
135. Mišrios komunalinės atliekos iš individualių namų valdų turi būti išvežamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
136. Šių taisyklių 71 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų taisyklių 71 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.
137. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti savivaldybės nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje.
138. Konteinerių stovėjimo aikštelės įrengiamos savivaldybės lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar aikšteles, atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkytojo ir administratoriaus pasiūlymus, nustato seniūnijos seniūnas ir savivaldybės ekologas, suderinę su savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriumi.
139. Aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti.
140. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu juos aptarnauti.
141. Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.
142. Atliekų surinkimui, esant reikalui, savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.
143. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Renginių organizatorius atliekų surinkimo konteineriais aprūpina komunalinių atliekų tvarkytojas.
XIV SKYRIUS
GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
145. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.
146. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.
XV SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
148. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Šios taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto svetainėje.
149. Atliekų turėtojai aplinkos ministro patvirtintuose Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama savivaldybės, administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
150. Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
151. Gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai, teisės aktų nustatyta tvarka.
152. Savivaldybė įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas savivaldybės atliekų tvarkymo plane.
153. Atliekų rūšiavimui skatinti savivaldybė ir administratorius privalo ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą savivaldybės teritorijoje, pateikiant informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, taip pat informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir/ar vykdyti rūšiuojamojo antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimo priemones.
154. Savivaldybė ir administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą gyventojams, o taip pat šią informaciją skelbti interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje vietos (nurodant surenkamas atliekas, darbo laiką, kontaktinę informaciją, kainas, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės, perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.
XVI SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA
155. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja savivaldybės teritoriją aptarnaujantys komunalinių atliekų tvarkytojai, administratorius ir savivaldybė.
156. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su savivaldybe nustatytus reikalavimus.
157. Komunalinių atliekų tvarkytojų įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad:
157.1. komunalinių atliekų turėtojų skundai bus registruojami ir apie juos bus pranešama savivaldybės administracijai;
158. Savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai, pasibaigus metams, per 30 kalendorinių dienų savivaldybės administracijai turi pateikti duomenis apie savivaldybės teritorijoje įvairiuose šaltiniuose surinktų ir perduotų apdoroti visų komunalinių atliekų, įskaitant rūšiuojamuoju būdu ir apvažiavimo būdu surinktų komunalinių atliekų, kiekį pagal atliekų rūšis ir atskiras atliekų turėtojų grupes raštu ir elektroniniu būdu.
159. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į savivaldybę arba administratorių su skundu dėl komunalinių atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo.
160. Savivaldybės administracija teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę vertina pagal šiuos paslaugos kokybės rodiklius:
160.5. trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas ir/ar sutvarkymas nustatytu terminu;
XVII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ
162. Šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja savivaldybės administracija, Ignalinos rajono policijos komisariatas. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.
164. Asmenims, pažeidusiems šių taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
Ignalinos rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
1 priedas
REKOMENDACIJOS INDIVIDUALIAM KOMPOSTAVIMUI
Fiziniams asmenims, individualiai kompostuojantiems atliekas kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse, rekomenduojama laikytis šių reikalavimų:
1. kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį);
2. individualiam kompostavimui tinkamos atliekos: pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos, arbatos tirščiai, medienos kuro pelenai ir anglys, kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, kiaušinių dėklai, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai, augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų žemė, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlas, smulkios šakos, seni šiaudai ir šienas, velėna;
3. individualiam kompostavimui netinkamos atliekos: pavyzdžiui, mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai, fekalijos, nuotekų valymo dumblas;
4. kompostuojamose atliekose neturi būti pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų;
6. subrendusį kompostą prieš naudojimą rekomenduojama persijoti per retą tinklą (angų dydis 1-2,5 cm) siekiant atskirti šakų likučius ir kitas priemaišas. Visos atsijotos kompostavimui tinkamos priemaišos gali būti naudojamos kitam kompostui ruošti;
7. subrendęs kompostas vienalytis, tamsus, kvepia žeme. Pagamintą subrendusį kompostą galima naudoti savoms reikmėms, pavyzdžiui, mėgėjiškoje daržininkystėje, gėlininkystėje, kambariniams augalams auginti.
Ignalinos rajono savivaldybės
atliekų tvarkymo taisyklių
2 priedas
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į ATITINKAMUS PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, SĄRAŠAS*
| Pakuočių atliekų rūšys |
Atliekos, kurias galima mesti į konteinerius |
Atliekos, kurių negalima mesti į konteinerius |
| Stiklo |
Stikliniai buteliai, stiklainiai, stiklo indai, įvairaus dydžio stiklo duženos.
Buteliai ir stiklainiai turi būti visiškai ištuštinti, popierinių etikečių pašalinti nebūtina |
Porcelianas, krištolas, keramika; veidrodžiai; elektros lemputės; dažais ar tepalais užteršta pakuotė; ampulės, stikliniai vaistų buteliukai; armuotas stiklas bei stiklo lakštai; automobilių langų stiklai |
| Popieriaus ir kartono |
Žurnalai, laikraščiai ir kiti spaudiniai (gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele); knygos be kietų viršelių; kartoninės dėžutės, gofruoto kartono dėžės, popieriniai krepšiai; lankstinukai, vokai, skrajutės, spaudos ir rašomasis popierius, knygos be kietų viršelių; kita neužteršta popierinė pakuotė ir pakavimo popierius
Popieriaus ir kartono atliekos neturi būti riebaluotos ir užterštos maisto likučiais |
Pergamentinis popierius; kalkinis ir riebaluotas popierius; drėgmei ir vandeniui atsparus impregnuotas, kreiduotas popierius; laminuotas popierius, padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu; panaudoti tapetai; servetėlės, popierinės nosinės ir rankšluosčiai; sauskelnės; pakeliai nuo traškučių |
| Plastikų ir metalo |
Plastikiniai buteliai nuo gėrimų ir kitų maisto produktų; plastikiniai indeliai ir dėžutės nuo padažų, majonezo ir kitų maisto produktų, indų ploviklio, šampūno ir pan.; polietileno maišeliai ir plėvelė; kita plastikinė pakuotė, kurioje yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklai; kartoninės sulčių, pieno, pieno produktų, sulčių ir kitų gėrimų pakuotės (pvz., „Tetra pak“); traškučių pakeliai; konservų dėžutės; skardinės nuo gėrimų; aliuminio lėkštės ir kepimo skardos; metaliniai dangteliai, dėžutės, visos kitos buityje susidarančios metalinės pakuotės atliekos Pakuotės turi būti visiškai ištuštintos, pašalinti maisto likučiai, buteliai ir pakeliai suspausti, užsukti kamšteliai |
Dažų, tepalų ir cheminių medžiagų likučiais užteršta tara; žaislai iš plastiko su elektroniniais įtaisais; plastikiniai medicinos gaminiai bei priemonės; videokasetės, fotojuostelės, CD, DVD ir LP plokštelės; skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai; aerozoliniai flakonai |
* Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, kurias galima mesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.
** Individualaus naudojimo konteineriais, skirtais visų rūšių pakuočių atliekų (išskyrus stiklinių) bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekų surinkimui iš individualių gyvenamųjų namų valdų turi būti surenkamos visos aukščiau nurodytos komunalinių atliekų rūšys, išskyrus nurodytas stiklinių pakuočių ir kitas stiklo atliekas (kai pastarųjų atliekų surinkimui naudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai). Iki tol, kol stiklinių pakuočių ir kitų stiklo atliekų surinkimui nenaudojami atskiri individualaus naudojimo konteineriai, individualaus naudojimo konteineriais iš individualių gyvenamųjų namų valdų surenkamos visų rūšių pakuočių atliekos bei kitos tinkamos perdirbti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo atliekos, išskyrus stiklo atliekas.