Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 8, 10, 16, 21 STRAIPSNIŲ, ANTROJO, KETVIRTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1304(3)
2015 m. gegužės 27 d. Nr. 512
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 8, 10, 16, 21 straipsnių, antrojo, ketvirtojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1304(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti – padidinti neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos efektyvumą ir mažinti tos sistemos veiklos sąnaudas – stiprinti socialinės reabilitacijos vaidmenį rengiant neįgaliuosius profesiniam mokymui, motyvuotam dalyvavimui darbo rinkoje ir integracijai į visuomenę – nebūtina keisti esamo teisinio reguliavimo: neįgaliųjų įdarbinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas ir jų įgyvendinamieji teisės aktai. Neįgaliųjų asociacijų dalyvavimas įgyvendinant neįgaliųjų socialinę integraciją numatytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte.
2. Pasiūlymas medicininės reabilitacijos paslaugas teikti kartu su būtinomis pagal susirgimus savarankiško gyvenimo įgūdžių atkūrimo paslaugomis ir atsisakyti profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų siaurina neįgaliųjų galimybes integruotis į darbo rinką ir lygiavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos siekiant ugdyti arba atkurti asmens socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti išsilavinimą, suteikti galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime, įsilieti į darbo rinką.
3. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2001 metais priimtoje Tarptautinėje funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijoje paskelbtas biopsichosocialinis neįgalumo modelis apima visą neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą: vertinamos ne tik sveikatos sutrikimų priežastys, bet ir ligų padariniai, kuriuos galima sumažinti pritaikant aplinką, naudojant technines pagalbos priemones, stengiantis paveikti asmens, turinčio sveikatos sutrikimų, elgseną. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas atitinka biopsichosocialinio neįgalumo modelio principus, vertinant ligų ir traumų padarinius, išryškinami ne tik ligos simptomai, bet ir sutrikdytos veiklos, socialiniai gebėjimai, atsižvelgiama į aplinkos ir asmenybės veiksnius.