DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO
2015 m. sausio 29d. Nr. T1-9
Druskininkai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, 16 straipsnio 6 dalimi, 17 straipsniu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ ir Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, Druskininkų savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Druskininkų savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T1-276 „Dėl Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo tvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Druskininkų savivaldybės tarybos
2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-9
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) apima Druskininkų savivaldybės gyventojų kreipimosi dėl socialinių paslaugų tvarką, socialinių paslaugų poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimo tvarką, sprendimų dėl socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priėmimo tvarką, informacijos apie socialinių paslaugų gavėją saugojimą bei mokėjimą už socialines paslaugas, finansinių galimybių vertinimą, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, ir kitas sąlygas.
2. Aprašo nuostatos taikomos toms socialinėms paslaugoms, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Druskininkų savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
3. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, ir Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“.
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
5. Savivaldybėje gali būti teikiamos Socialinių paslaugų katalogo nustatytos socialinės paslaugos pagal gyventojų poreikį.
6. Savivaldybės administracijos padalinys - Socialinės paramos skyrius (toliau - Socialinės paramos skyrius) administruoja socialinių paslaugų organizavimą, pagal gyventojų socialinių paslaugų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, kasmet sudaro ir savivaldybės tarybai teikia tvirtinti savivaldybės socialinių paslaugų planą bei kontroliuoja bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.
7. Socialines paslaugas savivaldybėje teikia biudžetinė įstaiga Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centras (toliau - Socialinių paslaugų centras) ir kiti Socialinių paslaugų katalogo nustatyti socialinių paslaugų teikėjai.
8. Savivaldybės administracija tiesiogiai finansuoja Socialinių paslaugų centrą pagal biudžetų asignavimų valdytojo patvirtintas programas. Taip pat tiesiogiai finansuoja socialinės globos įstaigas, kurias pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai) ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, sudarydama sutartis dėl asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo socialinės globos įstaigai. Kitus socialinių paslaugų teikėjus savivaldybės administracija, atsižvelgdama į gyventojų socialinių paslaugų poreikius, parenka viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
II. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMAS IR TEIKIMAS
Kreipimosi dėl socialinių paslaugų tvarka
9. Savivaldybėje socialinės paslaugos teikiamos socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms, vaikams su negalia ir jų šeimoms, likusiems be tėvų globos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos šeimoms, vaikus globojančioms šeimoms, krizinėje situacijoje esančioms šeimoms ir jų nariams, kitiems asmenims ir jų šeimoms, atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir nustatytus socialinių paslaugų poreikius.
10. Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu kreipiasi į Socialinės paramos skyrių arba Socialinių paslaugų centrą ir pateikia šiuos dokumentus:
10.1. užpildytą Prašymą – paraišką socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu;
10.3. informaciją apie asmens (šeimos narių) turimas pajamas (išskyrus informaciją, kurią Savivaldybės administracija gauna pagal duomenų teikimo sutartis);
11. Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymas nebūtinas, kai kreipiamasi dėl informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinių bei kitų bendrųjų socialinių paslaugų.
12. Kitų savivaldybių gyventojai į Socialinės paramos skyrių arba Socialinių paslaugų centrą gali kreiptis dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo tuo atveju, jei asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui.
13. Kai asmuo dėl sveikatos, neįgalumo ir kitų objektyvių priežasčių negali kreiptis dėl socialinių paslaugų skyrimo į Socialinės paramos skyrių arba Socialinių paslaugų centrą, jis gali kreiptis į savivaldybės seniūnijos socialinio darbo organizatorių pagal gyvenamą vietą.
14. Veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.
Socialinių paslaugų poreikio nustatymas
15. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas socialinis darbuotojas.
16. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis dėl socialinės priežiūros nustatomas per 7 kalendorines dienas, dėl socialinės globos – per 30 kalendorinių dienų nuo asmens (šeimos) raštiško prašymo gavimo dienos. Esant reikalui, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu socialinei globai asmens poreikio vertinimo terminas gali būti pratęsiamas.
17. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, peržiūri socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas.
18. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu ir Socialinės globos poreikio likusiam be tėvų globos vaikui, socialinės rizikos vaikui, vaikui su negalia, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nustatymo metodikomis.
Socialinių paslaugų skyrimas ir teikimas
20. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas socialinis darbuotojas. Tais atvejais, kai asmens (šeimos) poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės socialinių paslaugų komisija (toliau - Komisija).
22. Komisijos pirmininkas veikia Komisijos vardu, organizuoja Komisijos darbą, pirmininkauja Komisijos posėdžiams, pasirašo Komisijos posėdžio protokolą.
23. Komisijos posėdžiai atviri – posėdyje savo nuomonę turi teisę pareikšti pageidaujantis paslaugų asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas, rūpintojas, institucijų, asociacijų ir bendruomenės atstovai.
24. Socialinio darbuotojo ar Komisijos teikimu savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimus dėl:
25. Sprendimas dėl bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros skyrimo priimamas per 14 kalendorinių dienų, dėl socialinės globos – per 30 kalendorinių dienų.
26. Jeigu laikinai nėra galimybės teikti socialines paslaugas savivaldybės pavaldumo socialinėse įstaigose, asmuo įrašomas į laukiančiųjų gauti paslaugas eilę pagal sprendimo dėl socialinių paslaugų skyrimo datą (kai yra tos pačios datos sprendimų – pagal asmens prašymo-paraiškos gavimo datą).
27. Asmeniui (šeimai) socialinės paslaugos sustabdomos ar nutraukiamos šiais atvejais:
27.4. paaiškėjus, kad asmuo (šeima), globėjas ar rūpintojas sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;
27.10. pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui tenkinti;
27.11. nesudarant sąlygų teikti socialines paslaugas (neįsileidžiant darbuotojo, nepriimant teikiamos pagalbos ir pan.);
28. Sprendimas sustabdyti ar nutraukti socialinių paslaugų teikimą priimamas nuo tos dienos, kai gaunama informacija apie Aprašo 28 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą.
29. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytos socialinės paslaugos, socialinių paslaugų įstaiga pakartotinai nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį ir teikia išvadas šio Aprašo 25 punkte nurodytam asmeniui.
30. Socialinės paramos skyrius sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo ar nutraukimo per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikia (išsiunčia) asmeniui. Sprendimo originalas įsegamas į asmens bylą.
31. Socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nuostatomis, atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus, poreikius ir savarankiškumo lygį.
Informacijos apie socialinių paslaugų gavėją saugojimas
33. Informacijai kaupti Socialinės paramos skyriuje užvedama asmens (šeimos) registracijos kortelė, kurios formą ir galiojimo terminą nustato savivaldybės administracijos direktorius.
34. Kortelės duomenys atnaujinami atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus. Asmeniui (šeimai) pakartotinai kreipiantis dėl socialinių paslaugų, kortelė papildoma.
35. Asmeniui (šeimai) pakeitus gyvenamąją vietą, kortelės ir dokumentų kopijos persiunčiamos naujos gyvenamosios vietos savivaldybei.
36. Socialinių paslaugų įstaigoje informacija apie asmenį (šeimą), gaunantį socialines paslaugas, kaupiama ir saugoma asmens (šeimos) byloje.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
Bendrosios mokėjimo nuostatos
38. Mokėjimas už socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu.
39. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
40. Už Socialinių paslaugų centro suteiktas socialines paslaugas asmuo (šeima) moka savivaldybės tarybos nustatytas socialinių paslaugų kainas.
41. Asmeniui taikant mokėjimo už socialines paslaugas lengvatas, socialinių paslaugų teikimo kaštai yra dengiami iš savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
42. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio.
43. Asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo už socialines paslaugas, jei apskaičiuotas mokestis už jam suteiktas paslaugas yra mažesnis nei 0,3 euro.
44. Jei asmuo (šeima) neturi finansinių galimybių mokėti už teikiamas socialines paslaugas, už jas moka (dalinai moka) asmens artimieji giminaičiai, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis jais ir juos išlaikyti arba kiti suinteresuoti asmenys.
45. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis socialinėmis paslaugomis ne pilną mėnesį, už socialines paslaugas moka proporcingai teikiamų paslaugų skaičiui ar trukmei.
47. Tarp Socialinių paslaugų centro ir paslaugų gavėjo, jo globėjo, rūpintojo pasirašoma socialinių paslaugų teikimo sutartis, kurioje aptariama mokėjimo už socialines paslaugas dydis ir kitos socialinių paslaugų teikimo sąlygos. Sutartis pasirašoma dėl transporto paslaugų, pagalbos į namus paslaugų (taip pat atskirų paslaugų iš pagalbos į namus paslaugų), apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose ir dienos globos paslaugų.
49. Jei paslaugų gavėjas dėl objektyvių priežasčių (ligos, negalios) negali pats pasirašyti sutarties ir nėra jam teisėtai atstovaujančio ar už paslaugas sutinkančio mokėti asmens, socialinių paslaugų įstaigos vadovas ir socialinis darbuotojas ar jo padėjėjas, teikiantis paskirtas socialines paslaugas, savo parašais patvirtina, jog socialinių paslaugų gavėjui išaiškintas ir jam suprantamas sutarties turinys.
Mokėjimas už bendrąsias socialines paslaugas
50. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
51. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (transporto, skalbimo, aprūpinimo drabužiais ir avalyne, maitinimo organizavimo, asmeninės higienos ir priežiūros, sociokultūrines paslaugas ir kt.) nemoka:
51.3. asmuo (šeima) teisės aktų nustatyta tvarka gaunantis socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
51.4. asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dvigubą dydį išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą“.
52. Už transporto paslaugas iš dalies mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:
52.1. 2-3 VRP – mokama 10 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų.
53. Už atskiras paslaugas iš pagalbos į namus paslaugų ir kitas Aprašo 54 punkte nurodytas socialines paslaugas mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:
53.1. 2-3 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų;
54. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
Mokėjimas už socialinę priežiūrą
56. Už socialinę priežiūrą (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo, pagalbos į namus, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose ir kitas socialines paslaugas) nemoka:
56.3. asmuo (šeima) teisės aktų nustatyta tvarka gaunantis (gaunanti) socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
56.4. asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dvigubą dydį išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
57. Už Aprašo 59 punkte nurodytas socialines paslaugas mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:
57.1. 2-3 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų.
58. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
59. Mokėjimo už socialinę priežiūrą asmeniui dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti daugiau kaip 5 procentų asmens pajamų.
60. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti daugiau kaip 5 procentų šeimos pajamų.
Mokėjimas už dienos socialinę globą
62. Už dienos socialinės globos paslaugas nemoka teismo sprendimu neveiksniais (iš dalies veiksniais) pripažinti asmenys, kuriems nustatyta psichikos sutrikimai ar protinė negalia.
63. Už dienos socialinės globos paslaugas iš dalies mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį:
63.1. iki 2 VRP – mokama 10 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 10 proc. asmens pajamų;
64. Asmuo (šeima) moka visą dienos socialinės globos kainą, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.
65. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
66. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos neviršija trigubo valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
67. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija trigubą valstybės remiamų pajamų dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą
69. Už trumpalaikę socialinę globą nemoka:
70. Kiti asmenys (suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys, vaikai su negalia, socialinės rizikos asmenys) už trumpalaikę socialinę globą moka 80 procentų realiai gaunamų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
71. Asmuo (šeima) moka visą trumpalaikės socialinės globos kainą, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.
Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą
73. Už ilgalaikę socialinę globą nemoka likę be tėvų globos vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa.
74. Kiti asmenys (suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys ir vaikai su negalia) už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų realiai gaunamų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
75. Jeigu suaugusiojo asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
76. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
Asmens (šeimos narių) finansinių galimybių vertinimas
77. Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu, vertina pageidaujančio socialinių paslaugų asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas.
78. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybes nevertinamos, kai asmuo (šeima):
78.2. pageidauja bendrųjų socialinių paslaugų, išskyrus tuos atvejus kai nesutinka su savivaldybės tarybos nustatytu mokėjimo dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai;
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS
ATVEJAI
80. Kai vaikus globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos arba bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
81. Esant lėšų, pagalbos pinigai gali būti skiriami:
81.1. suaugusiam asmeniui su negalia ir, ar senyvo amžiaus asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys, šias atvejais:
83. Aprašo 84.1 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigai neskiriami, jei asmeniui nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ir specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai ir asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
84. Aprašo 84.1 punkte nurodytais atvejais asmuo gautus pagalbos pinigus gali skirti kitam asmeniui už suteiktą pagalbą namuose ir kasdieniniame gyvenime.
85. Pagalbos pinigų negalima skirti socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui, šeimos nariui ar artimam giminaičiui.
86. Sprendimą dėl pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimo ir nutraukimo priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo teisės aktuose nustatytais terminais.
87. Aprašo 84.1 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigų suma vienam asmeniui per mėnesį negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, kurių poreikis nustatytas asmeniui (šeimai), kainą.
88. Aprašo 84.1 punkte nustatyti pagalbos pinigai skiriami ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Esant reikalui, mokėjimo terminas gali būti pratęstas.
89. Aprašo 84.2 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigų suma yra lygi 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiui už kiekvieną globojamą (rūpinamą) vaiką.
92. Socialinės paramos skyrius raštu informuoja socialinių paslaugų gavėją ir socialinių paslaugų įstaigą apie pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimą ar nutraukimą.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
94. Socialinės paramos skyriaus socialinio darbuotojo išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.
95. Sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
96. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
98. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.