NacionalinĖs ŽemĖs tarnybos

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

direktorius

 

įsakymas

DĖL NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. KOVO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1p-(1.3.)-39 „DĖL Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2016 m. sausio 26 d. Nr. 1P-34-(1.3.)

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimų sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-39 „Dėl Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimų sąrašo patvirtinimo“, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

L. e. p. direktoriaus pavaduotoja,

atliekanti direktoriaus funkcijas                                                                         Aušra Kalantaitė

 


 

PATVIRTINTA

Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2011 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 1P-39

(Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2016 m. sausio 26 d.

įsakymo Nr. 1P-34-(1.3.)

redakcija)

 

GEODEZININKŲ KVALIFIKACIJOS EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠAS

 

I skyrius

Žemės teisės pagrindai

 

1. Ar gali būti padalijamas žemės sklypas, suformuotas statiniams eksploatuoti?

 

2. Ar gali būti įkeičiama valstybinės žemės nuomos teisė? Jeigu gali, nurodykite kokiais atvejais.

 

3. Kurie iš toliau išvardytų valstybinės žemės patikėtinių turi teisę išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus?

 

4. Nuo kurio momento žemės sklypas laikomas suformuotu?

 

5. Kokiam maksimaliam terminui gali būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas?

 

6. Ar gali Europos Sąjungos valstybės pilietis įsigyti Lietuvos Respublikoje privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypą?

 

7. Kokia institucija tvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus?

 

8. Kokio dydžio palūkanos mokamos už įsiskolinimo likutį valstybinės žemės sklypą perkant išsimokėtinai?

 

9. Pagal kokį dokumentą (projektą, planą) gali būti formuojamas žemės sklypas miestų ir miestelių teritorijose?

 

10. Kokia institucija išduoda leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą?

 

II SKYRIUS

Georeferencinio pagrindo kadastras, valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, topografiniai ir ortofotografiniai žemėlapiai

 

11. Georeferencinio pagrindo kadastro apibrėžimas:

 

12. Ar už Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis naudotojai turi mokėti?

 

13. Georeferencinio pagrindo kadastro objektus įregistruoja ir išregistruoja, duomenis bei informaciją keičia:

 

14. Ką privalo atlikti Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų teikėjai?

 

15. Ar Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis gali gauti užsienio fiziniai, juridiniai asmenys ar kitos užsienio valstybių organizacijos?

 

16. Koks teisės aktas reglamentuoja Lietuvos teritorijos valstybinių ortofotografinių žemėlapių atnaujinimo periodiškumą?

 

17. Kaip identifikuojami realaus pasaulio objektai sudarant erdvinių objektų rinkinį?

 

18. Kas būtina, kad būtų užtikrintas georeferencinio pagrindo ir teminių erdvinių duomenų rinkinių sąveikumas?

 

19. Kokia informacija sudaro savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius?

 

20. Topografinio žemėlapio sąvoka:

 

21. Geodezinės ir kartografinės veikos produkcija visiems vartotojams teikiama neatlygintinai, išskyrus atvejus, kai ši produkcija naudojama:

 

22. Žemėlapio arba plano mastelio sąvoka:

 

23. Kas yra žemėlapių nomenklatūra?

 

24. Kokią paraišką asmuo turi užpildyti norėdamas gauti patvirtintas topografinių žemėlapių kopijas?

 

25. Kokia institucija tvirtina valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąrašą?

 

26. Ar galima naudoti neoficialius erdvinių duomenų rinkinius bei georeferencinio pagrindo žemėlapius kuriant valstybinius erdvinius duomenų rinkinius?

 

27. Norint valstybinius georeferencinius erdvinius duomenis ir georeferencinio pagrindo žemėlapius atsisiųsti iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt, reikia:

 

III SKYRIUS

Valstybinis geodezinis pagrindas

 

28. Nurodykite Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94 projekciją:

 

29. Koks yra Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94 projekcijos mastelis ties ašiniu dienovidiniu?

 

30. Kokio dydžio paklaidai daro įtaką 0,9998 projekcijos mastelis ties ašiniu dienovidiniu?

 

31. Lietuvos valstybiniam geodeziniam pagrindui priskiriami:

 

32. Kokiu pagrindu sukurta Lietuvos geodezinių koordinačių sistema LKS-94?

 

33. Kiek punktų sudaro Lietuvos valstybinį GPS nulinės klasės tinklą?

 

34. Kokiu tikslumu skaičiuojamos Lietuvos valstybinio GPS tinklo punktų tarpusavio padėties paklaidos?

 

35. Elipsoidinis taško aukštis – tai:

 

36. Nuolat veikiančių GPNS stočių tinklas sudaro sąlygas:

 

37. Kiek punktų sudaro Lietuvos valstybinio GPNS antrosios klasės tinklą, sudarytą 1994–1996 metais?

 

38. Kaip orientuojamas bendrasis Žemės elipsoidas?

 

39. Kokiomis koordinatėmis apibūdinama taško erdvinė padėtis geodezinėje koordinačių sistemoje?

 

40. Ką reikia žinoti apie nustatomus taškus, kad elipsoidinius (geodezinius) aukščius būtų galima perskaičiuoti į normalinius aukščius ir atvirkščiai?

 

41. Ar galima, žinant taškų erdvines stačiakampes ekvatorines geocentrines koordinates, apskaičiuoti tų taškų geografines koordinates?

 

42. Ar galima erdvines stačiakampes koordinates perskaičiuoti iš vienos koordinačių sistemos į kitą?

 

43. Kaip orientuota cilindro ašis skersinėse cilindrinėse kartografinėse projekcijose?

 

44. Kaip atvaizduojami dienovidiniai ir lygiagretės skersinėje cilindrinėje kartografinėje projekcijoje?

 

45. Kokiai projekcijų rūšiai pagal elipsoido vaizdavimo plokštumoje būdą priklauso Gauso-Kriugerio kartografinė projekcija?

 

46. Ar pagal tas pačias geodezines koordinates apskaičiuotos skirtingų kartografinių projekcijų plokštuminės stačiakampės koordinatės bus tos pačios?

 

47. Pagal kokias ribas Lietuvos teritorijoje nesutampa (apytikriai) normaliniai ir elipsoidiniai aukščiai?

 

48. Iš kelių poligonų sudarytas Lietuvos pirmosios klasės vertikalusis geodezinis tinklas?

 

49. Kokia Lietuvos antrosios klasės vertikaliojo geodezinio tinklo išmatuotų aukščių skirtumų vieno kilometro ilgio ėjimo vidutinė kvadratinė paklaida?

 

50. Kokios vidutinių atstumų tarp pirmosios klasės GPS tinklo punktų apytikrės reikšmės?

 

51. Kokios vidutinių atstumų tarp antrosios klasės GPS tinklo punktų apytikrės reikšmės?

 

52. Kokias pataisas reikia apskaičiuoti redukuojant vietovėje išmatuotus atstumus į LKS-94 plokštuminių koordinačių sistemą?

 

53. Koks pataisų dėl vietovės aukščio virš jūros lygio ženklas, redukuojant atstumus į
LKS-94 plokštuminių koordinačių sistemą?

 

54. Kokiu tikslumu GPS matavimais galima nustatyti punktų koordinates, naudojantis LitPOS tinklo nuolat veikiančiomis GPS stotimis?

 

55. Koks atstumas turi būti tarp geodezinio pagrindo punktų sudarant Lietuvos valstybinį pirmosios klasės vertikalųjį tinklą?

 

56. Nuo ko priklauso GPS prietaisais pamatuotų koordinačių tikslumas?

 

57. Kokie NAVSTAR GPS yra pagrindiniai navigaciniai dažniai?

 

58. Kokie yra GPS geodezinių matavimų būdai (metodai)?

 

59. Kokiu tikslumu galima nustatyti koordinates naudojant realaus laiko kinematinį GPS padėties nustatymo būdą?

 

60. LitPOS – tai:

 

61. Kas sudaro LitPOS:

 

62. Geodeziniams punktams priskiriami:

 

63. Geodezinis tinklas pagal nustatomus parametrus skirstomas į:

 

64. Savivaldybės teritorijos administracinių ribų matavimo, ženklinimo ir kartografijos darbus organizuoja, derina topografinius planus ir atlieka jų kontrolę:

 

65. Ar žemės sklypų bei statinių savininkai privalo leisti įrengti geodezinius ženklus jiems priklausančiuose nekilnojamuose daiktuose?

 

66. Geodezinio tinklo uždarų poligonų atitinkamų išmatuotų dydžių nesąryšiai yra:

 

67. Kokį aukštį galima nustatyti GPS metodu?

 

68. Geodezinių matavimo rezultatų apdorojimas atliekamas:

 

IV SKYRIUS

MATAVIMO TECHNIKA IR TECHNOLOGIJOS

 

69. Kokių tipų yra teleskopinės sistemos?

 

70. Kokiais formatais transliuojamos LitPOS tinklo pataisos?

 

71. Kas yra geometrinis niveliavimas?

 

72. Kokių atstumų nesant nepasireiškia refrakcija?

 

73. Kas kiek laiko turi būti metrologiškai tikrinami tacheometrai bei nivelyrai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis?

 

74. Ką vadiname ekeriu?

 

75. Kokie elektromagnetiniai virpesiai naudojami elektroniniuose tolimačiuose?

 

76. Tolimačio pastovioji pataisa, arba konstanta, sudaryta iš dėmenų:

 

77. Nurodykite, kuri teodolito techninės būklės tikrinimo sąlyga yra neteisinga:

 

78. Matavimo prietaisų centravimui naudojamas:

 

79. Ar optiniais nivelyrais yra nustatomas atstumas?

 

80. Kokios konstrukcijos gulsčiukai gali būti montuojami į elektroninius tacheometrus?

 

81. Ar nivelyrais matuojami horizontalūs kampai?

 

82. Kurie veiksniai turi įtakos tikslumui, naudojant elektroninius tacheometrus?

 

83. Kokie reikalavimai LitPOS naudotojo GPNS įrangai, vietovėje atliekant matavimus RTK metodu?

 

84. Kokiu GPNS matavimo metodu taško padėtis vietovėje, LKS-94 koordinačių sistemoje, yra nustatoma iš karto, centimetriniu tikslumu?

 

85. Koks veiksnys turi įtakos GPNS matavimo rezultatų tikslumui, atliekant GPNS matavimus užstatytoje ar miškingoje teritorijoje?

 

V SKYRIUS

Erdvinės informacinės sistemos, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra

 

86. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros apibrėžimas:

 

87. Kokios paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą visais atvejais teikiamos neatlygintinai?

 

88. Lietuvos erdvinės informacijos portalas – tai:

 

89. Ar prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša?

 

90. Lietuvos erdvinės informacijos portale naudotojai gali:

 

91. Koks teisės aktas reglamentuoja Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkymo ir erdvinių duomenų rinkinių teikimo naudotojams tvarką?

 

92. Ką reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2007/2/EB (INSPIRE) direktyva?

 

93. Kas yra Žemės informacinė sistema?

 

94. Kokie erdvinių duomenų rinkiniai sudaro Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą?

 

95. Kokie erdvinių duomenų rinkiniai sudaro Žemės informacinę sistemą?

 

96. Geodezinio ir kartografinio pagrindo informacinė sistema suteikia naudotojui galimybę:

 

97. Koks esminis skirtumas tarp geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcionalumo lyginant ją su automatizuota projektavimo sistema (CAD):

 

98. Kas yra topologija?

 

99. Kas yra erdvinių duomenų rinkinių metaduomenys?

 

100. Erdvinio duomenų rinkinio vektorinis duomenų modelis apibrėžiamas:

 

101. Erdvinio duomenų rinkinio rastrinis duomenų modelis apibrėžiamas:

 

VI SKYRIUS

TERITORIJŲ PLANAVIMAS

 

102. Kas yra vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga?

 

103. Kas gali panaikinti teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus?

 

104. Kas tvirtina Lietuvos teritorijos bendrąjį (generalinį) planą?

 

105. Kokiose teritorijose galima rengti žemės sklypo planą prilyginamą detaliajam planui?

 

106. Kas gali pateikti prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams?

 

107. Kada patvirtintas Lietuvos teritorijos bendrasis planas?

 

108. Kokios yra teritorijų planavimo rūšys?

 

109. Kas priima sprendimą leisti paimti žemę visuomenės poreikiams?

 

110. Kas tvirtina detaliuosius planus?

 

111. Kokie žemėtvarkos planavimo dokumentai priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams?

 

112. Kas tvirtina parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus?

 

113. Kokiuose teisės aktuose nustatomi kompleksinio teritorijų planavimo tikslai?

 

114. Kokie yra teritorijų planavimo lygmenys?

 

115. Kiek laiko galioja patvirtinti detalieji planai?

 

116. Kas yra detaliųjų planų objektai?

 

117. Kiek kvadratinių metrų gali būti užimta statiniais 17 arų ploto žemės sklype, kurio užstatymo tankumas – 30 procentų?

 

118. Kas yra statybos zona?

 

119. Kokiais dokumentais remiantis žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį, kai numatoma įveisti mišką daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto?

 

VII SKYRIUS

Geodezininkų teisės, pareigos, atsakomybė

 

120. Asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos turi pateikti šiuos dokumentus:

 

121. Kokie kvalifikaciniai reikalavimai keliami fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą?

 

122. Ar gali asmuo, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas, vykdyti veiklą kitoje Europos Sąjungos šalyje?

 

123. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas:

 

124. Geodezininko veiklos pažeidimai pagal pobūdį gali būti:

 

125. Ar privaloma geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turinčiam asmeniui užtikrinti tvarkingą geodezinių punktų aplinką?

 

126. Ar turi teisę geodezininkas, atlikdamas geodezinius ir kartografinius darbus, įeiti į gretimus, nepriklausančius užsakovui, nekilnojamuosius daiktus?

 

127. Nustačius nešiurkščius geodezininko veiklos pažeidimus, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip:

 

128. Kokia sankcija taikoma geodezininkui, jeigu jis per vienus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė šiurkštų pažeidimą?

 

129. Nurodykite nešiurkščius geodezininko veiklos pažeidimus:

 

130. Galimi geodezininkų veiklos pažeidimai tiriami pagal šią informaciją:

 

131. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas, jeigu:

 

132. Panaikinus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo gali teikti ne anksčiau kaip po:

 

VIII SKYRIUS

Topografinių planų rengimas

 

133. Kokiai klasei priskiriamų erdvinių objektų kodavimo taisyklių nenustato Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“:

 

134. Topografinius planus derina:

 

135. Stambaus mastelio topografinių planų sudarymo tvarką nusako:

 

136. Kokia leidžiama teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 nuotrauką?

 

137. Kokių dydžių neturi viršyti topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu?

 

138. Teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 nuotrauką:

 

139. Topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu neturi viršyti:

 

140. Techninės niveliacijos ėjimo aukščių nesąryšis neturi būti didesnis kaip:

 

141. Sudarant kontrolinę geodezinę nuotrauką pastovūs vietovės objektai matuojami:

 

142. Jeigu M 1:2 000 plane linijos ilgis yra 7,5 cm, tai vietovėje linijos ilgis:

 

143. Mažiausias akimi įžiūrimas ilgis:

 

144. Kuo trumpesnis atstumas tarp dviejų gretimų horizontalių, tuo:

 

145. Linijos nuolydis skaičiuojamas:

 

146. Linijos D ilgis horizontalinėje projekcijoje d skaičiuojamas:

 

147. Tacheometrinėje nuotraukoje objektų padėtis nustatoma:

 

148. Tacheometrinėje nuotraukoje objektų aukštis nustatomas:

 

149. Geometrinio niveliavimo ribinė aukščių skirtumų klaida niveliavimo kilometrui:

 

150. Poligono kampų nesąryšis susidaro dėl:

 

151. Daugiakampio vidaus kampų suma yra lygi:

 

152. Teodolitinių ėjimų ribinis santykinis nesąryšis neturi viršyti:

 

153. Niveliavimo ėjimo aukščių skirtumų suma yra lygi:

 

154. Dviejų taškų aukščių skirtumas trigonometriniame niveliavime yra lygus:

 

155. Stambaus mastelio topografinių planų sudarymo reglamentavimo pagrindinis tikslas:

 

156. Savaiminio nuotėkio inžinerinių tinklų vamzdžiams suteikiama:

 

157. Vamzdynus ar kabelius išreiškiančių linijinių erdvinių objektų nenutrūkstamumas kamerose tai:

 

158. Inžinerinių tinklų šulinių arba kamerų inventorizacijos kortelių rastrinio TIFF formato byloms suteikiamas:

 

IX SKYRIUS

Inžinerinių planų rengimas

 

159. Nustatant požeminių komunikacijų planinę padėtį, statmenys, jeigu status kampas nustatomas ekeriu, turi būti ne ilgesni, kaip:

 

160. Per kiek laiko statytojas (užsakovas) iki objekto priėmimo komisijos darbo pradžios savivaldybei pateikia naujai pastatytų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinę nuotrauką?

 

161. Inžinerinių statinių gylis ieškikliais nustatomas du kartus. Skirtumas tarp matavimo rezultatų neturi skirtis daugiau kaip:

 

162. Kas kiek metrų fiksuojama inžinerinių statinių padėtis ieškikliu tiesiose atkarpose 1:500 mastelio nuotraukoms:

 

163. Kada prie šulinio ar kameros numerio rašoma mažoji raidė?

 

164. Kiek vertikalių pjūvių braižoma kabelinių inžinerinių tinklų šuliniams?

 

165. Inžinerinių tinklų plane koordinuojami šie inžinerinio tinklo elementai (taškai):

 

166. Kada inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų linijos planuose būtina papildomai nurodyti objekto ašį šiaurės–pietų orientavimo kryptimi?

 

167. Nuo ko matuojamas šuliniuose esančių vamzdžių paklojimo gylis?

 

168. Kokiu tikslumu nustatomas šuliniuose esančių vamzdžių gylis?

 

169. Kai inžineriniai statiniai įrengti be šulinių, jų gylis nustatomas ne rečiau kaip:

 

170. Kokiu tikslumu nustatomas šulinio dangčio aukštis, kai nustatomi savitakio vamzdyno linijų su nuolydžiu iki 0,001 aukščiai?

 

171. Tiksliai vietovėje atpažįstami geodezinės nuotraukos situacijos elementai geodezinio tinklo taškų atžvilgiu turi būti vaizduojami plane šiuo tikslumu:

 

172. Inžinerinių tinklų šulinių dangčių, vandens pralaidų viršaus, vandens horizonto, statinių grindų aukščiai nustatomi šiuo niveliavimo metodu:

 

173. Kaip inventorizacinėse kortelėse braižomas vertikalus pjūvis?

 

174. Kaip numeruojami vamzdžiai, esantys kamerose ir šuliniuose?

 

175. Plane šuliniai ir kameros numeruojami pagal:

 

176. Nustatomos šios techninės požeminių komunikacijų charakteristikos:

 

177. Plane vamzdžių skersmenys žymimi ne rečiau kaip kas:

 

178. Kas atliekama požeminių inžinerinių tinklų tyrimų metu?

 

179. Išilginio trasos profilio aukščių mastelis:

 

180. Kokie duomenys nurodomi vamzdinių komunikacijų išilginiame profilyje?

 

181. Kokie duomenys nurodomi linijinių hidrotechninių įrenginių išilginiame profilyje?

 

182. Inžinerinių tinklų automatizuoto projektavimo procese naudojami inžinerinių komunikacijų skaitmeniniai erdviniai duomenys turi turėti:

 

X SKYRIUS

Pastatų ir statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas. Statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje

 

183. Įrengus nuosėdžių matavimo išeities atraminius reperius bei markes yra sudaromos jų įrengimo schemos. Reperių ir markių įrengimo vietų susiejimo tikslumas turi neviršyti:

 

184. Nuosėdžių matavimų tikslumas priklauso nuo grunto geologinės sąrangos ir jo sudėties. Statiniams pastatytiems ant supiltų gruntų bei ant durpingų gruntų sėdimų vidutinė kvadratinė paklaida neturi viršyti:

 

185. Deformacines markes horizontalių poslinkių matavimams geriausia įrengti statiniuose:

 

186. Kokiu atstumu nuo statybvietės yra įrengiami aukštesnio tikslumo niveliacijos reperiai?

 

187. Kaip yra projektuojamos požeminių komunikacijų ašys?

 

188. Nuo ko priklauso ženklinamo taško tikslumas linijine sankirta?

 

189. Nuo ko priklauso ženklinamo taško tikslumas kampine sankirta?

 

190. Kokia pagrindinė sąlyga keliama ženklinant linijinės sankirtos būdu?

 

191. Kokios geodezinių ženklinimo darbų tikslumo rūšys yra taikomos, kai atliekami statybos-montavimo darbai?

 

192. Kokios klasės niveliacija dažniausiai taikoma daugeliui pastatų ir statinių nuosėdžių matavimuose?

 

193. Kokios klasės niveliacija taikoma statinių vertikaliosiomis deformacijoms stebėti, kai statiniai statomi ant susispaudžiančių gruntų, užtvankų, dambų, pylimų?

 

194. Kaip nustatomas viso pastato vidutinis sėdimo dydis Svid?

 

195. Kokiu tikslumu turi būti atliekami vertikalių deformacijų matavimai statiniams, pastatytiems ant uolingų gruntų?

 

196. Kokiu tikslumu atliekami vertikalių deformacijų matavimai, kai statiniai pastatyti ant smėlingų ir molingų gruntų?

 

197. Kada vertikaliųjų sėdimų stebėjimus galima nutraukti ir juos atnaujinti po dviejų ar daugiau metų?

 

198. Kokiu atstumu turi būti statomas teodolitas sąvarose, stebint statinio posvyrį?

 

199. Kaip apskaičiuojamas konstrukcijų posvyris?

 

200. Kokioms inžinerinėms komunikacijoms inžinerinių planų geodeziniai matavimai turi būti atliekami iki užkasant tranšėjas?

_________________________