Nuasmeninta

Byla Nr. 7-A/2021-16-A/2021-17-A/2021-18-A/2021

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

dĖL Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

2021 m. gruodžio 30 d. Nr. KT205-A-N16/2021

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53¹ straipsniais, Teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 16 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 7-A/2021-16-A/2021-17-A/2021-18-A/2021 pagal:

– pareiškėjų [duomenys neskelbiami] ir [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-222/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija);

– pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-30/2021, 1A-46/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija);

– pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-47/2021, 1A-63/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija);

– pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-85/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija).

Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 7-A/2021-16-A/2021-17-A/2021-18-A/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Prašymų aplinkybės ir pareiškėjų argumentai

1. Pareiškėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymais ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje inter alia nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas.

Pareiškėjai, nesutikdami su dėl jų priimtais apeliacinės instancijos teismo sprendimais, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinius skundus dėl šių sprendimų peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti pareiškėjų kasacinius skundus, konstatavęs, jog pateikti kasaciniai skundai neatitinka CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

2. Pareiškėjų prašymai grindžiami šiais argumentais.

2.1. Pareiškėjai nurodo, jog ginčijamu CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad kasacinį skundą surašo advokatas, ribojama asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Pareiškėjų teigimu, asmuo, privalėdamas samdyti advokatą tam, kad jis surašytų kasacinį skundą civilinėje byloje, patiria papildomų išlaidų, kai jo materialinė padėtis ir taip gali būti sunki. Taigi, CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, pasak pareiškėjų, perteklinį reikalavimą kreiptis į advokatą, kad jis surašytų kasacinį skundą, užkertamas kelias arba itin pasunkinama galimybė kreiptis į teismą ir savo pažeistas konstitucines teises ginti teisme. Taip, pareiškėjų nuomone, pažeidžiama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą.

2.2. Pareiškėjų prašymuose Nr. 1A-222/2020, 1A-30/2021, 1A-46/2021, 1A-85/2021 taip pat nurodoma, kad prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą asmenys privalo išnaudoti visas teisminės gynybos priemones, taigi jie privalo kreiptis ir į kasacinės instancijos teismą. Vadinasi, kreipimasis į kasacinės instancijos teismą tampa privalomas norint pasinaudoti konstitucine teise pateikti individualų konstitucinį skundą. Pareiškėjų teigimu, CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasacinis skundas privalo būti surašytas advokato, jei asmuo neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nepagrįstai pasunkina asmenų galimybę pasinaudoti privaloma teisine gynybos priemone – kreiptis į kasacinės instancijos teismą tam, kad asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

2.3. Pareiškėjo prašymuose Nr. 1A-47/2021, 1A-63/2021 taip pat nurodoma, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas teigia, kad fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, gali turėti dalyvavimo teismuose ir dokumentų rengimo patirties, taigi gali pats surašyti CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį kasacinį skundą. Todėl, jo nuomone, toks teisinis reguliavimas, kuriuo neleidžiama to padaryti, yra neteisingas.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresniojo patarėjo Sauliaus Švedo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

3.1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad Lietuvoje veikia vienas kasacinės instancijos teismas, kurio paskirtis – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, kuri yra būtina sąlyga asmenų lygybei prieš įstatymą užtikrinti, teisinio tikrumo ir saugumo, pasitikėjimo teise ir teisingumu garantas. Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikiamą įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimą atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadinasi, kasacijos institutas skirtas viešajam interesui tenkinti, vykdo viešąją funkciją. Pagrindinis kasacijos tikslas yra ginti viešąjį interesą.

3.2. Taigi, pasak suinteresuoto asmens atstovų, kasacija yra išskirtinė (neordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimo forma. Skirtingai nei apeliacinės instancijos teismas, kuris bylas nagrinėja apeliacine tvarka, t. y. įprasta (ordinarine) teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma, kasacinės instancijos teismas sprendžia tik teisės (jos aiškinimo ir taikymo) klausimus. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas neturi pareigos nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį kiekviena byla turėtų būti išnagrinėta ne tik pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, bet ir kasacinės instancijos teisme.

Bendrosios kompetencijos teismams priskirtose bylose šalių ginčas paprastai iš esmės yra išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Vadinasi, bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir bylos šalims pasinaudojus įstatyme nustatyta galimybe pirmosios instancijos teismo sprendimą peržiūrėti apeliacinės instancijos teisme, bylos šalys iš esmės jau yra išnaudojusios teisę į teisminę gynybą. Taigi, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę į teisminę gynybą asmenys įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, jog tokios pozicijos, kad kasacija nėra byloje dalyvaujančio asmens teisė, asmens teisės kreiptis į teismą sudedamoji dalis, o yra ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik išimtiniais atvejais, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei mokslinėje civilinio proceso doktrinoje.

3.3. Suinteresuoto asmens atstovai, remdamiesi oficialiąja konstitucine doktrina, pažymi ir tai, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, inter alia jos sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme.

Suinteresuoto asmens nuomone, minėti kasacijos tikslai nulemia ir kasacijos proceso ypatumus, inter alia tam tikrus kasacijos pagrindus, reikalavimus kasacinio skundo turiniui ir reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų tik advokatas. Reikalavimas, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, paaiškinamas tuo, kad kasacinis teismas nagrinėja tik tokias bylas, kuriose plėtojami teisės klausimai arba užtikrinamas vienodas teisės aiškinimas, keliamas viešajam interesui svarbus teisės klausimas. Kasaciniame skunde nepakanka vien nurodyti kasacijos pagrindų buvimą – kasacinį skundą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais. Be to, CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas patvirtina, kad kasacija leidžiama ne bet kokiais teisės klausimais, o tik itin išskirtiniais, kurie reikšmingi vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Suinteresuoto asmens atstovų manymu, įvertinti, ar yra pagrindas bylą peržiūrėti kasacinės instancijos teisme ir tai tinkamai argumentuoti kasaciniame skunde, gali tik aukščiausios kvalifikacijos teisininkai, kurie yra ir advokatai. Būtent advokatams Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme yra nustatyti aukšti kvalifikaciniai reikalavimai jų išsilavinimui, darbo patirčiai, kvalifikacijos kėlimui, reputacijai, be to, užtikrinamas žalos, padarytos klientams teikiant teisines paslaugas, atlyginimas, nustatyta pareiga laikytis profesinės etikos standartų ir kt. Tokie reikalavimai užtikrina, kad advokatais esantys asmenys turės reikiamą kompetenciją parengti kasacinius skundus ir, esant poreikiui, atstovauti asmenims teismo procese kasacinės instancijos teisme.

3.4. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo ir tai, kad daugelyje užsienio valstybių kasacinius skundus gali surašyti tik advokatai arba atitinkamą teisinį išsilavinimą turintys asmenys. Toks teisinis reguliavimas, pasak suinteresuoto asmens atstovų, yra įtvirtintas Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vokietijoje.

3.5. Be to, pasak suinteresuoto asmens atstovų, asmenys, neišgalintys pasisamdyti advokato, gali gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuri pagal galiojantį teisinį reguliavimą gali būti teikiama ir tiems asmenims, kurių pajamos viršija valstybės nustatytą lygį, ir tiems, kuriems bendrais pagrindais būtų atsisakyta tokią pagalbą teikti, įvertinus jų individualią situaciją, taip pat valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama visais atvejais, kai to reikalaujama dėl viešojo intereso vykdyti teisingumą.

III

Byloje gauta medžiaga

4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanės prof. dr. Lyros Jakulevičienės pateikta Privatinės teisės instituto prof. dr. Virginijaus Bitės parengta nuomonė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vadovės dr. Ingridos Mačernytės-Panomariovienės rašytinės nuomonės.

4.1. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto prof. dr. V. Bitės rašytinėje nuomonėje pažymėta, jog vertinant reikalavimo, kad kasacinį skundą civiliniame procese surašytų advokatas, pagrįstumą ir tikslingumą turi būti atsižvelgiama į šios proceso ypatumus ir paskirtį, be kita ko, į tai, kad šiame etape nagrinėjami tik teisės klausimai, kurie teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui neretai yra sunkiai suprantami. Atsižvelgiant į kasacinio proceso ypatumus, manytina, jog reikalavimas, kad skundą surašytų tik pakankamai teisinių žinių turintys asmenys, įskaitant ir advokatus, ne riboja asmens teisę į teismą, o kaip tik ją užtikrina. Profesionalaus teisininko pagalba surašant kasacinį skundą neabejotinai padidina galimybes pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą per nustatytus terminus. Taigi, įstatymų leidėjas tokiu teisiniu reguliavimu siekė teisėtų ir pagrįstų tikslų – užtikrinti tinkamą teisingumo sistemos funkcionavimą ir kasacinio proceso efektyvumą bei kokybę.

4.2. Teisingumo ministrės E. Dobrovolskos rašytinėje nuomonėje nurodyta, kad CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas sudaro pakankamas teisines prielaidas asmenims įgyvendinti teisę į teisminę gynybą kasaciniame procese. Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti įgyvendinama bet kokiu būdu: Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Profesionalus teisinis atstovavimas yra svarbi efektyvios teisingumo sistemos prielaida, taip pat tinkamo paties asmens, kuris kreipiasi į teismą, teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo sąlyga. CPK įtvirtintos kasacinio skundo surašymo sąlygos yra pagrįstos, nes jomis siekiama užtikrinti kokybišką atstovavimą teismuose, taip pat sudaromos geresnės prielaidos efektyviam ir greitam bylų nagrinėjimo kasacine tvarka procesui.

4.3. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vadovės dr. I. Mačernytės-Panomariovienės rašytinėje nuomonėje nurodyta, kad pagal CPK 350 straipsnį kasacinių skundų priimtinumo klausimus sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija, kuri jau laikytina šiam teismui pateikiamų kasacinių skundų tam tikru filtru, tad abejotina, ar pagrįstas yra reikalavimas, kad kasacinius skundus surašytų advokatas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

5. Pareiškėjų prašymuose Nr. 1A-222/2020, 1A-30/2021, 1A-46/2021, 1A-85/2021 prašoma ištirti, ar CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, o prašymuose Nr. 1A-47/2021, 1A-63/2021 prašoma ištirti, ar CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjų prašymus tirs, ar CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Seimas 2002 m. vasario 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, kurio 1 straipsniu patvirtintas Civilinio proceso kodeksas įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. (2 straipsnis).

CPK ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Seimo 2016 m. lapkričio 8 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu, kurio 48 straipsniu CPK 347 straipsnio 3 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija) buvo išdėstyta nauja redakcija.

7. Pareiškėjų ginčijamoje CPK 347 straipsnio „Kasacinio skundo turinys“ 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyta:

„Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“

Taigi CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) yra išvardyti subjektai, galintys surašyti kasacinį skundą.

7.1. Aiškinant CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, jog joje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad kasacinį skundą surašo advokatas, taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys – nurodyti kiti subjektai, kurie tam tikrais nustatytais atvejais gali surašyti atitinkamai fizinio ar juridinio asmens kasacinį skundą. Pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, gali būti nesilaikoma, jei tokį skundą surašo asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jis atstovauja savo paties interesams arba yra juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas. Kiti subjektai, pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) galintys be advokato surašyti kasacinį skundą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose.

7.2. Pažymėtina, jog CPK 56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalies 4–7 punktuose nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (4 punktas); profesinės sąjungos atitinkami atstovai, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose (5 punktas); asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi, atitinkamas atstovas (6 punktas); antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų (7 punktas).

Pareiškėjo ginčijamą CPK 347 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) aiškinant kartu su joje nurodytomis CPK 56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalies 4–7 punktų nuostatomis konstatuotina, kad, be advokato, surašyti kasacinį skundą taip pat gali:

– asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau tik tose bylose, kuriose atstovauja sau arba savo artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalies 4 punktas);

– profesinės sąjungos, kurios narys yra kasacinį skundą paduoti norintis asmuo, atstovas darbo teisinių santykių bylose (56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalies 5 punktas); asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens, kurių vienas iš tikslų yra ginti tam tikros grupės asmenis teisme, nurodytas atstovas bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šios asociacijos veiklos tikslais ir sritimi (56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalies 6 punktas); antstolių padėjėjai, kuriems taip pat taikomas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir būti įgaliotiems atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų (56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalies 7 punktas).

Taigi pagal CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su CPK 56 straipsnio (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) 1 dalies 4–7 punktais, kasacinį skundą civilinėse bylose surašyti gali tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgiję asmenys arba atskirais nurodytais atvejais – asmenys, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, tačiau turintys tam tikrų specialių žinių (kaip antai profesinių sąjungų atstovai, jei jos atstovauja savo nariams darbo santykių bylose, ir asociacijų ar kiti viešųjų juridinių asmenų atstovai bylose dėl asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens veiklos įstatymo numatytais atvejais). Vadinasi, pagal ginčijamą CPK 347 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, savo byloje negali surašyti kasacinio skundo.

8. Pareiškėjo ginčijamas CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų šio straipsnio, taip pat kitų CPK nuostatų, susijusių su kasacinio skundo padavimu civilinėse bylose, ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatų, kuriomis įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija, kontekste.

8.1. Pažymėtina, kad pagal CPK 347 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinti kasaciniam skundui keliami reikalavimai, kasaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas (1 punktas); turtiniuose ginčuose – ginčijama suma (2 punktas); išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą (3 punktas); kasatoriaus prašymas (4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pagal šio straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

Vadinasi, pagal CPK 347 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą kasacinis skundas turi būti grindžiamas tik išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bent vieno iš CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, jame negali būti pateikti jokie nauji įrodymai, faktinės aplinkybės ar jų vertinimas, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

8.2. Pažymėtina, kad pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą kasacine tvarka bylas dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (340 straipsnio 1, 2 dalys), užtikrinantis vienodos teismų praktikos formavimą (4 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija)).

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Pagal šio straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

8.3. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 346 straipsnį kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai (1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra:

– materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (1 punktas);

– nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) (2 punktas);

– Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas (3 punktas).

Taigi pagal CPK 346 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismų sprendimus (nutartis) peržiūrėti kasacine tvarka galima tik tuo atveju, kai yra nustatomas bent vienas iš trijų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš CPK 346 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kasacinis skundas gali būti paduodamas tik dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų (t. y. tik tais atvejais, kai yra padarytas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, tačiau ne bet koks, o tik toks, kuris turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir tik jeigu toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui) arba esant poreikiui užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą (t. y. tais atvejais, kai skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ar ji ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda).

Iš CPK 346 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti ir tai, kad kasaciniam skundui surašyti reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti, kuris teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, nustatyti, ar skundžiamame teismo sprendime nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar ta praktika nėra prieštaringa; aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai taip pat būtini siekiant įvykdyti CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą pateikti išsamius teisinius argumentus, pagrindžiančius CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.

Paminėtina, kad pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus minėtų kasacijos pagrindų nebuvimas, taip pat kasacinio skundo neatitiktis CPK 347 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, inter alia reikalavimui skundą pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais, yra pagrindas atsisakyti priimti kasacinį skundą.

8.4. Pažymėtina, kad pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas.

Vadinasi, pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su CPK 347 straipsnio 3 dalimi (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), atsiliepimą į kasacinį skundą taip pat privalo surašyti advokatas arba aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo (išskyrus numatytas išimtis).

8.5. Apibendrinant CPK 4 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 340 straipsnio 1, 2 dalyse, 347 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnyje, 350 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą ir atsižvelgiant į Teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija), 2 dalį konstatuotina, kad bylų dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išskirtinis teismo procesas, kurio metu siekiant apginti, asmens manymu, pažeistas jo teises ar laisves sprendžiami esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei vienodos teismų praktikos formavimui turintys teisės klausimai. Taigi pagal minėtą CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą ne kiekviena apeliacine tvarka išnagrinėta byla gali būti peržiūrima kasacinės instancijos teisme: kasacinis skundas negali būti paduodamas dėl tokio materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimo, kuris neturi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir kuris negalėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat kai skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos arba ši praktika ginčijamu teisės klausimu yra aiški ir vienoda.

8.6. Pareiškėjų ginčijamą CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant CPK 4 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 340 straipsnio 1, 2 dalių, 347 straipsnio 1 dalies, 346, 350, 351 straipsnių nuostatų kontekste pažymėtina, jog CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtinta bendra taisyklė, kad kasacinį skundą surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), nustatyta atsižvelgiant inter alia į tai, kad kasacinis skundas gali būti paduodamas tik esant bent vienam iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, kurie yra susiję su sudėtingais teisės klausimais, turinčiais esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar vienodam teismų praktikos formavimui, taip pat į tai, kad kasacinis skundas turi būti grindžiamas tik išsamiais teisiniais argumentais, kurių nepateikus kasacinį skundą atsisakoma priimti; taigi kasaciniam skundui surašyti reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti, kuris teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat išsiaiškinti, ar skundžiamame teismo sprendime nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar ta praktika nėra prieštaringa, ir dėl to pateikti išsamius teisinius argumentus.

9. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aiškindamas minėtas CPK nuostatas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad kasacija yra išimtinė, ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, o pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2003); kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus (2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-720/2003); kasacijos ribojimais iš esmės pabrėžiamas kasacinio proceso išimtinumas siekiant užtikrinti teisės aiškinimo ir taikymo vienodumą taip, kad nebūtų neteisėtų sprendimų (2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010); ne tik šalių, bet ir viešojo intereso požiūriu itin svarbu, kad teisės taikymo ir aiškinimo klausimai kasaciniame skunde būtų iškelti, suformuluoti ir argumentuoti atsakingai, kvalifikuotai, išsamiai (2021 m. liepos 8 d. nutartis, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00156-2017-7).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad kasaciniame skunde būtina nurodyti ir argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, kuriuo grindžiamas skundas, yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, todėl dėl jo turėtų pasisakyti kasacinis teismas (2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2003); kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus (2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012).

10. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalį asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu, be kita ko, šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (2 punktas).

10.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad inter alia pagal Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT91-A-S83/2021), kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT95-A-S90/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021).

10.2. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 25, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 53¹, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 67¹ ir 67² straipsniais įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, jog „asmens prašymas galėtų būti paduotas Konstituciniam Teismui, jei pareiškėjas išnaudojo visas jo konkrečiu atveju galimas teisminės gynybos priemones, t. y. jei pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, apskundė priimtą teismo sprendimą apeliacine ir (ar) kasacine tvarka“.

10.3. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto nuostatas šiai bylai aktualiu aspektu sistemiškai aiškinant kartu su CPK, inter alia jo 340 straipsnio, nuostatomis, pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punktą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į kasacinės instancijos teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

Vadinasi, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punktą asmuo, prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų atitikties Konstitucijai, privalo būti kreipęsis į kasacinės instancijos teismą su kasaciniu skundu, kurį pagal ginčijamą CPK 347 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) privalo surašyti advokatas.

11. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamas CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintas reikalavimas, kad kasacinį skundą civilinėse bylose surašytų advokatas (arba kitas nurodytas subjektas), aiškintinas kartu su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis.

Šiame įstatyme reglamentuojamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 straipsnio 1 dalis).

11.1. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) valstybės garantuojama teisinė pagalba apima, be kita ko, dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose (antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba).

11.2. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti arba kurie nurodyti šiame įstatyme kaip turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.

11.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra nurodyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama nepaisant to, kad asmenų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

11.4. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.

Sistemiškai aiškinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalį (2020 m. birželio 26 d. pakeitimu), 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija), pažymėtina, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus, asmuo kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi dėl antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas asmeniui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis arba nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad asmuo savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, asmuo per nustatytą laiką nepateikė nurodytų dokumentų.

11.5. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su ginčijama CPK 347 straipsnio 3 dalimi (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), pagal kurią, kaip minėta, reikalaujama, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba, inter alia kasaciniam skundui civilinėse bylose parengti, teikiama asmenims, atitinkantiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia sąlygą, kad tokio asmens turtas ir gaunamų pajamų lygis neviršytų nustatytojo, taip pat nesant kitų atsisakymo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagrindų, o išimtiniais atvejais, atsižvelgus į asmens prašymą ir įvertinus konkretaus asmens individualią situaciją, gali būti teikiama nepaisant to, kad asmens turtas viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį ar yra kiti nurodyti pagrindai neteikti tokios pagalbos (išskyrus tokius pagrindus, kai dėl objektyvių priežasčių, kaip antai asmens skundas yra akivaizdžiai neperspektyvus ar asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tokia pagalba negali būti teikiama).

12. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu paminėtina, jog toks teisinis reguliavimas, kai kreipiantis į kasacinį teismą reikalaujama, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba tik tam tikrą kvalifikaciją turintis advokatas, nustatytas daugelyje Europos valstybių (inter alia Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vokietijoje).

II

Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina

13. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį reikalaujama, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, atitiktis Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

14. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų; teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo – vieno pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; teisingumas gali būti įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant interesų priešpriešos (inter alia 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai); viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (2006 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2018 m. gegužės 4 d. nutarimai).

Neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga – asmens teisė kreiptis į teismą (inter alia 2003 m. kovo 17 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

15. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teisės kreiptis į teismą doktriną, atskleidęs konstitucinius imperatyvus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant atitinkamus santykius (2016 m. birželio 28 d. sprendimas, 2021 m. kovo 19 d. nutarimas).

15.1. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija (inter alia 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas, 2016 m. birželio 28 d. sprendimas).

15.2. Pagal Konstituciją teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (inter alia 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai); asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (inter alia 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme; priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2019 m. kovo 1 d. nutarimas).

15.3. Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos; įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2013 m. liepos 5 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinta asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarka, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (inter alia 2006 m. lapkričio 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai); įstatymų leidėjas turi diskreciją, laikydamasis konstitucinio teisinės valstybės principo, nustatyti, į kokį teismą ir kokia tvarka asmuo gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių ir laisvių gynimo (2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas, 2016 m. birželio 28 d. sprendimas).

16. Pagal Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Konstitucijoje (inter alia jos 111 straipsnio 1 dalyje) yra nustatyta bendrosios kompetencijos teismų sistema, įtvirtinti bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos, kaip bylų teisminio nagrinėjimo procesinių pakopų sistemos, pagrindai (2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas); Lietuvoje įstatymais yra įtvirtinta trijų pakopų bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema (2006 m. kovo 28 d. nutarimas), kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tapo išimtinai kasacine instancija (1994 m. gruodžio 22 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Konstitucija įpareigoja įstatymų leidėją visų Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teismų steigimą ir kompetenciją nustatyti įstatymu (inter alia 2007 m. spalio 22 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje įvykdyti neteisingumo (2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai (2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

16.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos teismo ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (2006 m. sausio 16 d. nutarimas); teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą arba pakeisti nuosprendį paaiškėjus naujoms aplinkybėms (1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas); žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (2006 m. kovo 28 d. nutarimas); pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis (2019 m. kovo 1 d. nutarimas).

16.2. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog konstitucinės teisingumo vykdymo ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos sampratos suponuoja tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas pagal įstatymus vykdytų būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos instancijos teismams (2006 m. kovo 28 d. nutarimas); įstatymų leidėjas turi nustatyti tokius visų instancijų bendrosios kompetencijos teismų įgaliojimus (jurisdikciją), kurie būtų konstituciškai pagrįsti (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Konstitucinėje jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų jurisdikcija, kiti įgaliojimai yra skirtingi; tai lemia proceso ypatumus nagrinėjant bylas pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, taip pat atitinkamų teismų sprendimų teisinę reikšmę (2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų ištrintas esminis skirtumas tarp bylų proceso pirmosios instancijos teisme, bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ir (arba) bylų proceso kasacinės instancijos teisme, taip pat nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, ir (arba) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo, konstitucinė prigimtis (2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

16.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinamą kartu su kitomis Konstitucijomis nuostatomis, inter alia su jos 111 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia bendrosios kompetencijos teismų instancinę sistemą, kurios paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti galimas klaidas, taip pat su konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo principais, bylų proceso kasacinės instancijos teisme, kuris pagal Konstituciją išimtinai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ypatumai, taip pat iš Konstitucijos kylantis draudimas teisiniu reguliavimu paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo, konstitucinę prigimtį inter alia suponuoja tai, kad bylų dėl asmens galimai pažeistų teisių ir laisvių gynimo nagrinėjimas kasacine tvarka yra išskirtinis teismo procesas, kuris negali būti sulyginamas nei su bylų procesu pirmosios instancijos teisme, nei su bylų procesu apeliacinės instancijos teisme, kuriame ištaisomos bet kurios fakto ar teisės klaidos, dėl kokių nors priežasčių padarytos pirmosios instancijos teismo.

Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, demokratinėse teisinėse valstybėse yra susiklosčiusi tokia teismų instancinės sistemos tradicija, kad kasacinės instancijos teisme jokie bylos išsprendimui reikšmės turintys faktai nėra iš naujo nustatinėjami, nes tai jau yra padaręs apeliacinės instancijos teismas, bet yra iš naujo sprendžiami teisės taikymo klausimai. Taigi pažymėtina, jog konstitucinė kasacinės instancijos teismo prigimtis ir paskirtis suponuoja tai, kad bylos kasacinio proceso tvarka ginant galimai pažeistas asmens teises ir laisves nagrinėjamos tik dėl itin svarbių teisės klausimų, kai siekiama užtikrinti inter alia viešąjį interesą – vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą. Vadinasi, konstituciniai kasacinės instancijos teismo įgaliojimai vykdant teisingumą siejami su tokiu asmens teisių ir laisvių gynimu, kuris yra svarbus ir viešajam interesui – turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formavimui.

Atsižvelgdamas į kasacijos instituto specifiką, konstitucinę kasacinio proceso paskirtį, taip pat į bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti tokią teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris yra išimtinai kasacinės instancijos teismas, tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, be kita ko, tam tikrus reikalavimus kasacinio skundo surašymui, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalis, pagal kurią kiekvieną pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą turi būti galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, nesuponuoja reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kiekvieną apeliacine tvarka peržiūrėtą teismo sprendimą būtų galima skųsti kasacinio proceso tvarka.

17. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą (2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai); advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą (2011 m. birželio 9 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad konstitucinės teisės į gynybą įgyvendinimas ypač priklauso nuo advokato profesinio pasirengimo lygio, t. y. nuo teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių; įstatymu nustatant tokius reikalavimus advokatams siekiama užtikrinti labiau kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą gyventojams, t. y. sustiprinti žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir gynimo garantijas (1996 m. liepos 10 d. nutarimas); tik būtiną profesinę kompetenciją turintiems teisininkams gali būti patikėtos atitinkamos funkcijos užtikrinant, kad būtų teisinėmis priemonėmis saugomos ir ginamos asmens teisės ir laisvės (2008 m. vasario 20 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją teisė turėti advokatą, kaip viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų reguliuojant konstitucinės teisės kreiptis į teismą, inter alia teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apeliacinės instancijos teismui, įgyvendinimą, negali būti paversta šią konstitucinę teisę varžančia pareiga inter alia tiek, kad būtų paneigta galimybė pasinaudoti pačia teise (2019 m. kovo 1 d. nutarimas).

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad advokato, kaip būtiną profesinę kompetenciją turinčio teisininko, dalyvavimas yra viena iš asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų, taip pat į konstitucinę kasacinio proceso paskirtį, bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, inter alia į tai, kad bylos kasacinio proceso tvarka dėl galimai pažeistų asmens teisių ir laisvių gynimo nagrinėjamos tik dėl itin svarbių teisės klausimų, įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją naudodamasis jam suteikta diskrecija nustatyti kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tvarką, taip pat tam tikrus reikalavimus kasacinio skundo surašymui, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, gali nustatyti, be kita ko, tai, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas. Taip būtų sudarytos prielaidos užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę gynybą, o kartu ir teisingumo principo įgyvendinimą kasaciniame procese atsižvelgiant į šio proceso konstitucinę paskirtį ir funkcijas.

18. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijoje, inter alia jos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), yra įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo, gindamas savo konstitucines teises ar laisves, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui); teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinama šiam asmeniui išnaudojus visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą terminą; pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) konstitucinės justicijos byloje pagal šio asmens prašymą priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą siekiant apginti to asmens konstitucines teises ar laisves (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas Konstitucijoje nėra savitikslis; juo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).

18.1. Pažymėtina, kad Konstitucijoje, inter alia jos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), įtvirtinta asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) nėra absoliuti – ji įgyvendinama Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis. Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyti terminą, per kurį asmenys gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat kitas šios teisės įgyvendinimo sąlygas, kurios padėtų užtikrinti, kad asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat teisė veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu, būtų ne formali, o reali.

18.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad viena iš Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatytų kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti asmens konstitucines teises ar laisves, sąlygų yra reikalavimas prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT91-A-S83/2021).

Pagal Konstituciją teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau svarbu, kad nebūtų paneigta asmens teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtintu reikalavimu prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones sudaromos prielaidos asmens, jo manymu, pažeistas konstitucines teises ar laisves apginti pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kreipiantis į bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą, taip pat priimtą teismo sprendimą skundžiant aukštesnės instancijos teismui ir taip iš esmės išspręsti kilusį teisinį ginčą bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose. Tik tuomet, kai asmuo, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, negali apginti, jo manymu, pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių kreipdamasis į bendrosios kompetencijos ar specializuotus teismus, jis Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui).

Kartu pažymėtina ir tai, kad Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtintu reikalavimu prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones siekiama užtikrinti ne tik tai, kad asmuo pirmiausia, jo manymu, pažeistas teises ir laisves siektų apginti kreipdamasis į bendrosios kompetencijos ar specializuotus teismus, bet ir tai, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylas pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų skundus, neįsiterptų į bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų kompetenciją ir jiems priskirtus įgaliojimus vykdyti teisingumą ir spręsti teisinius ginčus dėl pažeistų asmens teisių ar laisvių.

18.3. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas reikalavimas prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones, aiškinamas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje pagal Konstituciją yra nustatyta trijų pakopų bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema, be kita ko, reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, privalo kreiptis į pirmosios instancijos teismą, šio teismo sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui, o tuomet, kai jo byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą peržiūrėjo apeliacinės instancijos teismas, privalo kreiptis į kasacinės instancijos teismą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo, jeigu apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti skundžiamas kasacinio proceso tvarka. Išnaudoti visas įstatymuose numatytas teisinės gynybos priemones asmuo turi laikydamasis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos ir sąlygų. Jeigu teisės aktais yra nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kuria pagal teisės aktus privaloma pasinaudoti, asmuo prieš kreipdamasis į teismą privalo ja pasinaudoti.

19. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo bylos teisingo išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos, inter alia teisinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims, kuriems kitaip ji įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis finansuojamą ir specialiomis institucinėmis bei organizacinėmis priemonėmis užtikrinamą teisinę pagalbą (viešąją teisinę paslaugą), turi plačią diskreciją pasirinkti jos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį (2015 m. liepos 9 d., 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai); pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį įstatyme nustatytais atvejais valstybės užtikrinama teisinė pagalba būtų teikiama inter alia civilinėse bylose tiems asmenims, kuriems tokios pagalbos nesuteikus apskritai nebūtų įmanoma įgyvendinti teisės kreiptis į teismą (2019 m. kovo 1 d. nutarimas).

III

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir
užsienio valstybių konstitucinių teismų jurisprudencija

20. Asmens teisė į teismą užtikrinama 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, kad Konvencija siekiama užtikrinti praktines ir veiksmingas teises; tai visų pirma pasakytina apie Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamą teisę kreiptis į teismą (angl. access to a court) atsižvelgiant į tai, kokia svarbi demokratinėje visuomenėje yra teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (angl. fair trial) (2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16580/09; Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą, peticijos Nr.15869/02) tiek sprendžiant asmens civilinių teisių ir pareigų, tiek jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimus.

22. EŽTT, aiškindamas minėtą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą turi būti „praktiška ir veiksminga“; tam, kad asmens teisė kreiptis į teismą būtų veiksminga, jis turi turėti aiškias ir praktines galimybes ginčyti aktą, kuris pažeidžia jo teises (1995 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje Bellet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 23805/94, 36 punktas).

Vis dėlto teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir gali būti apribota (2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16580/09; Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą, peticijos Nr.15869/02); apribojamai yra galimi atsižvelgiant į tai, kad teisė kreiptis į teismą pagal pačią savo prigimtį turi būti reglamentuojama valstybės; šiuo požiūriu valstybė turi tam tikrą vertinimo laisvę; turi būti įsitikinta, kad taikomi apribojimai nevaržo ar nesumažina asmeniui kreipimosi galimybės tiek, kad būtų paneigiama pati teisės kreiptis į teismą esmė; be to, teisės kreiptis į teismą apribojimas bus nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingo santykio tarp taikomų priemonių ir jomis siekiamo tikslo (inter alia Didžiosios kolegijos 1999 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Waite ir Kennedy prieš Vokietiją, peticijos Nr. 26083/94, 59 punktas; Didžiosios kolegijos 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje T. P. ir K. M. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 28945/95, 98 punktas; Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje Cudak prieš Lietuvą, peticijos Nr.15869/02).

22.1. EŽTT jurisprudencijoje yra pažymėta ir tai, kad Konvencijos 6 straipsnis neįpareigoja valstybių steigti apeliacinės ar kasacinės instancijos teismų; tačiau jei tokie teismai valstybėse narėse yra, tuose procesuose taip pat turi būti taikomos Konvencijos 6 straipsnio garantijos, susijusios inter alia su veiksminga asmens teise kreiptis į teismą ginant savo pažeistas civilines teises ir pareigas (inter alia 1996 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Levages Prestations Services prieš Prancūziją (1), peticijos Nr. 21920/93, 44 punktas; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Andrejeva prieš Latviją, peticijos Nr. 55707/00, 97 punktas). Šios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijos apeliacijos ir kasacijos procesams taikomos atsižvelgiant į šių procesų ypatumus ir į procedūrų vidaus teisėje visumą bei kasacinio teismo vaidmenį joje (sprendimo byloje Levages Prestations Services prieš Prancūziją (1), 45 punktas); skundo dėl teisės klausimų priimtinumo sąlygos gali būti griežtesnės nei teismui paduodamo įprastinio apeliacinio skundo (inter alia 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo byloje Kozlica prieš Kroatiją, peticijos Nr. 29182/03, 32 punktas; 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Trevisanato prieš Italiją, peticijos Nr. 32610/07, 34 punktas).

22.2. EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad atitinkami teisės kreiptis į aukštesnės instancijos teismą apribojimai yra galimi ir kad valstybės turi diskreciją, atsižvelgdamos į savo teismų sistemos ypatumus, pasirinkti atitinkamus apribojimus; tačiau teisė į teismą bus nepagrįstai suvaržyta, jei nustatytos taisyklės nebeužtikrins veiksmingo teisinio tikrumo ir teisingumo vykdymo ir taps tam tikra kliūtimi tam tikro asmens bylą iš esmės išnagrinėti kompetentingame teisme (Didžiosios kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Zubac prieš Kroatiją, peticijos Nr. 40160/12).

EŽTT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad teisė į teismą (teisė į teisminę gynybą) tais atvejais, kai sprendžiami tik teisės klausimai, nustačius griežtesnius reikalavimus skundo padavimui, gali būti labiau suvaržyta nei tais atvejais, kai skundas siejasi tiek su teisės, tiek su fakto klausimais (inter alia 1996 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Levages Prestations Services prieš Prancūziją (1), peticijos Nr. 21920/93; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Brualla Gomez de la Torre prieš Ispaniją, peticijos Nr. 26737/95).

22.3. EŽTT, byloje Trevisanato prieš Italiją vertindamas nacionalinėje teisėje nustatytus apribojimus kreiptis į aukščiausios instancijos teismą, pažymėjo, kad priimtinumo sąlygų, ribojančių kasacinio skundo padavimą, teisėtas tikslas yra užtikrinti teisinį tikrumą ir veiksmingą teisingumo vykdymą (2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, peticijos Nr. 32610/07).

23. Spręsdamas dėl reikalavimo, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas, kai pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, EŽTT pažymėjo, jog reikalavimas, kad asmeniui kasaciniame teisme atstovautų kvalifikuotas teisininkas, savaime nepažeidžia Konvencijos 6 straipsnio, nes toks reikalavimas yra aiškiai suderinamas su aukščiausios instancijos teismo, nagrinėjančio bylas teisės klausimais, ypatumais; be to, toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip reiškiantis absoliučią pareigą garantuoti kiekvienam asmeniui, norinčiam pradėti kasacijos procesą, nemokamą teisinę pagalbą (2006 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Tabor prieš Lenkiją, peticijos Nr. 12825/02, 42 punktas).

EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama speciali kasacinio proceso, vertinamo kaip visuma, prigimtis, kuri gali pateisinti tai, kad tik profesionalūs asmenys gali atstovauti asmeniui kasacinės instancijos teisme, taip pat kad toks reikalavimas neužkerta pareiškėjams protingos galimybės paduoti kasacinį skundą savo byloje nustatytomis sąlygomis (Didžiosios kolegijos 2002 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Meftah ir kiti prieš Prancūziją, peticijų Nr. 23911/96, 35237/97 ir 34595/97; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje G. L. ir S. L. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 58811/00).

EŽTT jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad reikalavimu kasacinį skundą surašyti advokatui siekiama, kad kreipimasis atitiktų jam keliamus kokybės reikalavimus, ir toks minėto suvaržymo tikslas yra teisėtas (2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Dyluś prieš Lenkiją, peticijos Nr. 12210/14, 41–42 punktai); taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo vaidmenį ir procesą jame kaip į visumą, tai, kad asmenims neleidžiama patiems atstovauti savo byloje kasaciniame teisme arba su įprasto advokato pagalba ir reikalaujama kreiptis į specialų advokatą, galintį atstovauti kasacinėse bylose, nepažeidžia jų teisės į teisingą teismą Konvencijos 6 straipsnio požiūriu (2003 m. kovo 6 d. sprendimas byloje G. L. ir S. L. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 58811/00).

IV

Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija)
atitikties Konstitucijai vertinimas

24. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktis Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

25. Pareiškėjų nuomone, ginčijamu CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad kasacinį skundą surašo advokatas, užkertamas kelias arba itin pasunkinama galimybė asmeniui kreiptis į teismą ir savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ginti teisme. Be to, kadangi kreipimasis į kasacinės instancijos teismą yra privalomas, norint pasinaudoti konstitucine teise pateikti individualų konstitucinį skundą, tokiu teisiniu reguliavimu ribojama ir teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

26. Minėta, kad CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyta, jog kasacinį skundą civilinėse bylose surašyti gali tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgiję asmenys arba atskirais nurodytais atvejais – asmenys, turintys tam tikrų specialių žinių (kaip antai profesinių sąjungų atstovai, jei jos atstovauja savo nariams darbo santykių bylose, ir asociacijų ar kiti viešųjų juridinių asmenų atstovai bylose dėl asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens veiklos įstatymo numatytais atvejais); fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, savo byloje negali surašyti kasacinio skundo.

Taip pat minėta, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), aiškinamą CPK 347 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio, 350 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų kontekste, bylų dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo nagrinėjimas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išskirtinis teismo procesas, kurio metu siekiant apginti, asmens manymu, pažeistas jo teises ar laisves sprendžiami esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei vienodos teismų praktikos formavimui turintys teisės klausimai. Minėta ir tai, kad iš CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies matyti, jog kasaciniam skundui surašyti reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti, kuris teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat išsiaiškinti, ar skundžiamame teismo sprendime nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika nėra prieštaringa; aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai taip pat būtini siekiant įvykdyti CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą pateikti išsamius teisinius argumentus, pagrindžiančius CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.

27. Sprendžiant dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitikties Konstitucijai pažymėtina, kad, kaip minėta:

– Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; tai neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo, kuris įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, įgyvendinimo sąlyga; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos;

– konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos; įstatymų leidėjas turi diskreciją, laikydamasis konstitucinio teisinės valstybės principo, nustatyti, kokia tvarka asmuo gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių ir laisvių gynimo; įstatymų leidėjas gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme;

– pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis; Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalis, nesuponuoja reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kiekvieną apeliacine tvarka peržiūrėtą teismo sprendimą būtų galima skųsti kasacinio proceso tvarka;

– pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su jos 111 straipsniu, konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo principais, bylų nagrinėjimo proceso kasacinės instancijos teisme, kuris pagal Konstituciją yra išimtinai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ypatumai, taip pat iš Konstitucijos kylantis draudimas teisiniu reguliavimu paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo, konstitucinę prigimtį, inter alia suponuoja tai, kad bylų dėl asmens galimai pažeistų teisių ir laisvių gynimo nagrinėjimas kasacine tvarka yra išskirtinis teismo procesas; konstitucinė kasacinės instancijos teismo prigimtis ir paskirtis suponuoja tai, kad bylos kasacinio proceso tvarka ginant galimai pažeistas asmens teises ir laisves nagrinėjamos tik dėl itin svarbių teisės klausimų, kai siekiama užtikrinti inter alia viešąjį interesą – vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą; konstituciniai kasacinės instancijos teismo įgaliojimai vykdant teisingumą siejami su tokiu asmens teisių ir laisvių gynimu, kuris yra svarbus ir viešajam interesui – turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formavimui;

– atsižvelgdamas į konstitucinę kasacinio proceso paskirtį, taip pat į bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti tokią teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, be kita ko, tam tikrus reikalavimus kreipimuisi, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą;

– viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą; tik būtiną profesinę kompetenciją turintiems teisininkams gali būti patikėtos atitinkamos funkcijos užtikrinant, kad būtų teisinėmis priemonėmis saugomos ir ginamos asmens teisės ir laisvės; įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją naudodamasis jam suteikta diskrecija nustatyti kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tvarką, taip pat tam tikrus reikalavimus kasacinio skundo surašymui, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, gali nustatyti, be kita ko, tai, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas, tam, kad sudarytų prielaidas užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę gynybą, o kartu ir teisingumo principo įgyvendinimą kasaciniame procese.

27.1. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, ginčijamoje CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatydamas reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų advokatas (su nustatytomis išimtimis), atsižvelgė inter alia į tai, kad pagal Konstituciją bylų nagrinėjimas kasacine tvarka yra išskirtinis teismo procesas, kuris negali būti sulyginamas su bylų procesu pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose ir kuriame bylos nagrinėjamos tik dėl svarbių teisės klausimų, kai siekiama užtikrinti inter alia viešąjį interesą – vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, taip pat į tai, kad, kaip minėta, kasaciniam skundui surašyti reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti, ar padarytas teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir ar jis galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat išsiaiškinti, kokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu ir ar nebuvo nukrypta nuo šio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar ta praktika nėra prieštaringa.

Vadinasi, įstatymų leidėjas, įvertinęs inter alia tai, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojamą asmens teisę kreiptis į teismą ginant, jo manymu, pažeistas teises ar laisves asmuo įgyvendino kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą ir šio teismo sprendimą skųsdamas apeliacinės instancijos teismui, taip pat atsižvelgęs į konstitucinę kasacijos instituto paskirtį bei į bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, pasinaudodamas jam suteikta diskrecija nepažeidžiant Konstitucijos nustatyti, kokia tvarka asmuo gali kreiptis į kasacinės instancijos teismą dėl savo pažeistų teisių ir laisvių gynimo, inter alia nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, be kita ko, tam tikrus reikalavimus kreipimuisi, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudarė prielaidas įgyvendinti iš Konstitucijos kylančią pareigą užtikrinti viešąjį interesą vienodai aiškinti ir taikyti teisę bei formuoti vienodą (nuoseklią, neprieštaringą) teismų praktiką.

27.2. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo ir norintis pateikti kasacinį skundą, privalo kreiptis į advokatą, vertintinas kaip būtina ir proporcinga priemonė siekiant konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti minėtą viešąjį interesą: tokiu teisiniu reguliavimu nėra pernelyg apribojama ar paneigiama asmens teisė kreiptis į kasacinės instancijos teismą, nes dėl kasacinio proceso išskirtinumo ir jame keliamų klausimų teisinio pobūdžio ir jų svarbos užtikrinant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, taip pat dėl CPK 347 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo išsamiai teisiškai argumentuoti CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą kasacinį skundą kokybiškai gali surašyti asmenys, turintys aukštą teisinę kvalifikaciją ir atitinkamų teisinio darbo įgūdžių. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę gynybą, o kartu ir teisingumo principo įgyvendinimą tais atvejais, kai asmeniui jau įgyvendinus teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, taip pat teisę šio teismo sprendimą skųsti apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimą peržiūrėti kasacinio proceso tvarka.

Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjai, asmenims, neturintiems aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, suteikus galimybę kasacinį skundą surašyti nesikreipiant į advokatą (ar kitą ginčijamoje nuostatoje nurodytą asmenį), teisė kreiptis į kasacinės instancijos teismą galėtų tapti tik formali, o ne reali ir veiksminga. Tad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį kasacinis skundas privalo būti surašytas pasinaudojant advokato teikiama teisine pagalba, kuri, atsižvelgiant į kasacinio proceso konstitucinę paskirtį ir kasacinio teismo funkcijas, yra reikalinga tam, kad kasacinis skundas atitiktų jam keliamus reikalavimus, inter alia reikalavimą kasacinį skundą pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais, užtikrinama, kad asmuo neprarastų galimybės realiai ir veiksmingai apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves tais atvejais, kai yra pagrindas jo bylą peržiūrėti kasacinio proceso tvarka dėl teisės pažeidimo, turinčio esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar vienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formavimui.

Konstatuotina, kad ginčijamu CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį kasacinį skundą surašo advokatas, sudarytos prielaidos užtikrinti teisingą viešojo intereso vienodai aiškinti ir taikyti teisę bei formuoti vienodą (nuoseklią, neprieštaringą) teismų praktiką ir asmens intereso į veiksmingą teisminę gynybą kasacinės instancijos teisme pusiausvyrą.

27.3. Sprendžiant dėl ginčijamo CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kitu pareiškėjo nurodytu aspektu, t. y. tiek, kiek juo, pasak vieno iš pareiškėjų, ribojama teisė pateikti individualų konstitucinį skundą, pažymėtina, kad, kaip minėta, Konstitucijoje, inter alia jos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), įtvirtinta asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitikties Konstitucijai nėra absoliuti – ji įgyvendinama Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis; Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reikalavimu prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones sudaromos prielaidos asmens, jo manymu, pažeistas konstitucines teises ar laisves apginti pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kreipiantis į bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą, taip pat priimtą teismo sprendimą skundžiant aukštesnės instancijos teismui ir iš esmės išspręsti kilusį teisinį ginčą bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose; išnaudoti visas teisinės gynybos priemones asmuo turi laikydamasis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos ir sąlygų; tik tuomet, kai asmuo, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, negali apginti, jo manymu, pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių kreipdamasis į bendrosios kompetencijos ar specializuotus teismus, jis Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.

27.3.1. Šiame nutarime konstatuota, kad ginčijamu CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį reikalaujama, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, sudaromos prielaidos asmeniui realiai ir veiksmingai siekti ginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves kasacinės instancijos teisme kasacinio proceso tvarka, kuris, kaip minėta, yra išskirtinis teismo procesas, siejamas su tokiu asmens teisių ir laisvių gynimu, kuris yra svarbus ir viešajam interesui – turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formavimui.

27.3.2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją asmuo į Konstitucinį Teismą Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytomis sąlygomis gali kreiptis tik tuomet, kai jis, laikydamasis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos ir sąlygų, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones negali apginti, jo manymu, pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose, inter alia kasacinės instancijos teisme, nėra konstitucinių argumentų teigti, kad CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu reikalavimu, kad kasacinį skundą surašytų advokatas tam, kad asmuo galėtų siekti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves realiai ir veiksmingai ginti kasacinės instancijos teisme, būtų paneigta jo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą esmė.

27.4. Be to, kaip minėta, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, inter alia jo 11 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 26 d. redakcija), įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybės garantuojama teisinė pagalba, inter alia kasaciniam skundui civilinėse bylose parengti, gali būti teikiama asmenims, atitinkantiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas. Minėta ir tai, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) išimtiniais atvejais, atsižvelgus į asmens prašymą ir įvertinus konkretaus asmens individualią situaciją, valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti teikiama nepaisant to, kad asmens turtas viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį ar yra kiti nurodyti pagrindai neteikti tokios pagalbos.

27.5. Konstatuotina, kad ginčijamu CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį kasacinį skundą surašo advokatas (su numatytomis išimtimis), nėra neproporcingai apribojama ar paneigiama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 53¹, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija, TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                                                                   Gintaras Goda

Vytautas Greičius

Danutė Jočienė

Giedrė Lastauskienė

Vytautas Mizaras

Daiva Petrylaitė

Janina Stripeikienė