APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIAUS 2024 M. KOVO 5 D. ĮSAKYMO NR. AV – 46 „DĖL TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI KIEKYBINIO (EX ANTE) VERTINIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ APLINKOS IR KLIMATO KAITOS SRITIMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. lapkričio 13 d. Nr. AV-240
Vilnius
Pakeičiu Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2024 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. AV-46 „Dėl Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinio (ex ante) vertinimo metodinių rekomendacijų aplinkos ir klimato kaitos sritims patvirtinimo“ ir papildau 1.4 papunkčiu:
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2024 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. AV-240
TEISĖKŪROS POVEIKIO ŽIEDIŠKUMO INDEKSO POKYČIUI VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėkūros poveikio žiediškumo indekso pokyčiui vertinimo (toliau – Poveikio vertinimas) metodinės rekomendacijos (toliau – Metodika) aprašo Poveikio vertinimo skaičiuoklių sudarymo principus, naudojamus duomenis, šių duomenų šaltinius, terminus, santrumpas ir skaičiuoklių atnaujinimo informaciją.
2. Metodikos tikslas – už sprendimų priėmimą atsakingoms valstybės institucijoms palengvinti teisėkūros iniciatyvų poveikio žiediškumo indekso pokyčiui nustatymą, skirtingų teisėkūros iniciatyvų analizės variantų palyginimą ir efektyviausio sprendimo išteklių naudojimo efektyvumo valdymui pasirinkimą.
3. Metodika taikoma antrinių žaliavų naudojimo kiekio ir medžiagų vidaus vartojimo reguliavimo poveikio žiediškumo indekso pokyčiui nustatymui.
4. Metodika parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
TERMINAI, JŲ PAAIŠKINIMAS IR SANTRUMPOS
5. Metodikoje vartojami terminai, jų paaiškinimas ir santrumpos.
5.1. Antrinių žaliavų naudojimo kiekis – tai kiekis medžiagų, kurios buvo pakartotinai panaudotos arba perdirbtos iš atliekų ar šalutinių produktų grąžinant į gamybos procesą, taip pakeičiant pirminių (neperdirbtų) žaliavų poreikį. [21]
5.2. Antrinių žaliavų naudojimo kiekio pokytis – antrinių žaliavų naudojimo kiekis, kurį numatoma reguliuoti.
5.4. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas. [23]
5.5. Bazinis antrinių žaliavų naudojimo kiekis – antrinių žaliavų naudojimo kiekis prieš numatomą veiklos rodiklio reguliavimą.
5.6. Bazinis medžiagų vidaus vartojimas – medžiagų vidaus vartojimas prieš numatomą veiklos rodiklio reguliavimą.
5.8. Išteklių naudojimo efektyvumas – rodiklis, apibūdinantis, kaip efektyviai naudojami gamtiniai ir kiti ištekliai gamybos, verslo ar bet kurioje kitoje veikloje. Šis rodiklis parodo, kaip optimaliai naudojami riboti gamtiniai ištekliai (pvz., vanduo, energija, žaliavos), siekiant sukurti vertę arba produktus.
5.9. Medžiagų vidaus vartojimas – ekonominis ir aplinkosaugos rodiklis, naudojamas vertinant šalies išteklių naudojimą ir jo poveikį aplinkai. Jis parodo, kiek medžiagų (tokių kaip energijos ištekliai, metalai, mineralai, biologinės medžiagos ir kt.) yra suvartojama per tam tikrą laikotarpį šalies viduje, atsižvelgiant į šalies išteklių gavybą, importą ir eksportą.
5.10. Medžiagų vidaus vartojimo kiekio pokytis – tai medžiagų vidaus vartojimo kiekis, kurį numatoma reguliuoti.
5.12. Projektinis antrinių žaliavų naudojimo kiekis – antrinių žaliavų naudojimo kiekis, kuris susidarytų įgyvendinus teisėkūros iniciatyvą.
5.13. Projektinis medžiagų vidaus vartojimas – suvartotų medžiagų kiekis, kuris susidarytų įgyvendinus teisėkūros iniciatyvą.
5.14. Variantas – specifinėmis prielaidomis ir parametrų duomenimis paremtas teisėkūros iniciatyvos poveikio žiediškumo indekso pokyčiui analizės variantas.
5.15. Žiediškumo indeksas – išteklių naudojimo efektyvumo rodiklis, kuris parodo antrinių žaliavų (atgautų medžiagų) panaudojimo ir bendro suvartotų medžiagų kiekio santykį. [21]
III SKYRIUS
ŽIEDIŠKUMO INDEKSO POKYČIO VERTINIMAS
6. Vienas iš išteklių naudojimo efektyvumo rodiklių yra žiediškumo indeksas, kuris parodo antrinių žaliavų (atgautų medžiagų) panaudojimo ir bendro suvartotų medžiagų kiekio santykį – procentais. Kuo didesnė dalis naudojamų medžiagų yra antrinės žaliavos, tuo labiau tiesiogiai ar netiesiogiai mažinamas pirminių medžiagų (išteklių) naudojimas. [21]
7. Siekiant nustatyti, kokį poveikį teisėkūros iniciatyva, reguliuojanti antrinių žaliavų naudojimo kiekį ir/ar medžiagų vidaus vartojimą, turės žiediškumo indekso pokyčiui, nustatomas projektinio žiediškumo indekso ir bazinio žiediškumo indekso skirtumas:
|
|
|
(1) |
čia:
– žiediškumo indekso pokytis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– projektinė žiediškumo indekso reikšmė po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– bazinė žiediškumo indekso reikšmė iki teisėkūros iniciatyvos taikymo;
m – Variantas; m = {1,2, …, n}.
8. Skaičiuoklėje projektinis žiediškumo indeksas, susidarantis skirtingais antrinių žaliavų naudojimo kiekio ir/ar medžiagų vidaus vartojimo reguliavimo atvejais, buvo apskaičiuotas pagal Eurostat taikomą metodologiją [20, 21]:
|
|
|
(2) |
čia:
CMU projektinis – projektinis žiediškumo indeksas;
U projektinis – projektinis antrinių žaliavų naudojimo kiekis;
DMC projektinis – projektinis medžiagų vidaus vartojimas.
9. Skaičiuoklėje bazinis žiediškumo indeksas buvo apskaičiuotas pagal Eurostat metodologiją [20, 21]:
|
|
|
(3) |
čia:
CMU bazinis – bazinis žiediškumo indeksas;
U bazinis – bazinis antrinių žaliavų naudojimo kiekis;
DMC bazinis – bazinis medžiagų vidaus vartojimas.
|
|
|
(4) |
čia:
U bazinis – bazinis antrinių žaliavų naudojimo kiekis;
???????? – bazinis pakartotinai panaudotų ar perdirbtų į antrines žaliavas atliekų kiekis;
???? – bazinis antrinių žaliavų ir perdirbimui į antrines žaliavas tinkamų atliekų į Lietuvos Respubliką įvežtas (importuotas) kiekis;
???? – bazinis antrinių žaliavų ir perdirbimui į antrines žaliavas tinkamų atliekų iš Lietuvos Respublikos išvežtas (eksportuotas) kiekis.
10. Skaičiuoklės sudarymui buvo naudojami 1 lentelėje pateikti duomenys.
1 lentelė. Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai
| Duomenų tipas |
Duomenų šaltinis |
| Perdirbta ir panaudota atliekų (tūkst. t per metus)* |
Eurostat, 2020 m. |
| Eksportuota atliekų (tūkst. t. per metus)* |
Eurostat, 2020 m. |
| Importuota atliekų (tūkst. t. per metus)* |
Eurostat, 2020 m. |
| Medžiagų vidaus vartojimas (tūkst. t. per metus) |
Eurostat, 2020 m. |
* duomenys naudoti antrinių žaliavų naudojimo kiekio U apskaičiavimui
11. Dėl žiediškumo indekso skaičiavimuose naudojamų duomenų pateikimo Eurostat specifikos, skaičiuoklėje naudojami duomenys yra 2020 metų.
IV SKYRIUS
DUOMENŲ IR INFORMACIJOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
V SKYRIUS
REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS
15. Teigiama žiediškumo indekso pokyčio reikšmė (> 0 procentinių punktų) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva žiediškumo indeksą didina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis žiediškumo indekso pokyčiui yra teigiamas.
16. Neigiama žiediškumo indekso pokyčio reikšmė (< 0 procentinių punktų) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva žiediškumo indeksą mažina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis žiediškumo indekso pokyčiui yra neigiamas.
VI SKYRIUS
METODIKOS ATNAUJINIMAS
VII SKYRIUS
METODIKOS INFORMACIJOS SKLAIDA
VIII SKYRIUS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
20. Eurostat. Circular material use rate (cei_srm030) ESMS Indicator Profile (ESMS-IP). https://ec.europa.eu/eurostat/cache/metadata/en/cei_srm030_esmsip2.htm
21. Eurostat, 2018. Circular material use rate calculation method, manuals and guidelines. https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/9407565/KS-FT-18-009-EN-N.pdf/b8efd42b-b1b8-41ea-aaa0-45e127ad2e3f?t=1543310039000
22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0635c170d54511eead77e967e3995264
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS