PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3-586

DARNAUS JUDUMO PLANŲ RENGIMO REKOMENDACIJOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darnaus judumo planų rengimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato darnaus judumo planų (toliau – Planas) rengimo, derinimo, viešo svarstymo, tvirtinimo ir atnaujinimo tvarką, Plano turinio ir sudėties reikalavimus, planavimo proceso dalyvių santykius.

2. Gali būti rengiamas miesto, funkcinės zonos, savivaldybės teritorijos, savivaldybių grupės, regiono ar kitos numatytos teritorijos Planas.

3. Rekomendacijos taikomos Plano organizatoriams, Plano rengėjams, jį įgyvendinančioms institucijoms, Planą derinančioms, tvirtinančioms ir stebėseną vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese.

4. Planas rengiamas 10 metų laikotarpiui.

5. Rekomendacijos parengtos vadovaujantis 2019 m. privačios tyrimų ir konsultacijų įmonės Rupprecht Consult – Forschung & Beratung GmbH parengtomis „Darnaus judumo mieste plano rengimo ir įgyvendinimo gairėmis“ (II leidimas, 2019 m.) (toliau – Plano rengimo ir įgyvendinimo gairės) ir Europos Komisijos finansuojamoje transporto gerosios praktikos dalijimosi platformoje Eltis pateikiamais teminiais darnaus judumo plano rengimo vadovais, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos patvirtinimo“, 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (KOM (2020) 789 galutinis) (toliau – Darnaus ir išmanaus judumo strategija), 2021 m. gegužės 18 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro priimta Vienos deklaracija, 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“ (KOM (2013) 913 galutinis), 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (KOM (2019) 640 galutinis) (toliau – Žaliasis kursas) ir 2021 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujoji ES judumo mieste sistema“ (KOM (2021) 811 galutinis) (toliau – Naujoji ES judumo mieste sistema).

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:

6.1. Darnus judumas – efektyviu išteklių naudojimu ir jų prieinamumu grindžiama asmenų galimybė keliauti tam tikroje teritorijoje, sukeliant kuo mažesnį poveikį aplinkai.

6.2. Darnaus judumo planas – patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir savivaldybių strateginių plėtros planų pagrindu atsižvelgiant į darnaus judumo planavimo principus rengiamas strateginis miesto, funkcinės zonos, savivaldybės teritorijos, savivaldybių grupės, regiono ar kitos numatytos teritorijos planas, pagal kurį, atliekant visapusišką transporto ir žmonių keliavimo įpročių analizę, siekiama patenkinti žmonių ir įmonių judumo numatytoje teritorijoje poreikius, užtikrinti žmonių, gyvenančių, dirbančių ir keliaujančių numatytoje teritorijoje, geresnę gyvenimo kokybę ir skatinti darnų susisiekimą visomis transporto priemonėmis ar pėsčiomis, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam, bevarikliam arba aplinkos neteršiančiam ar ją mažai teršiančiam transportui.

6.3. Judumo valdymas – visuma priemonių, kuriomis užtikrinamas patogus įvairiarūšių kelionių planavimas, eismo valdymas, erdvinis planavimas, informavimas apie eismą, jo kontrolė, transporto paslaugų apmokėjimas ir tam tikrų keliavimo būdų skatinimas, didinamas skirtingų susisiekimo rūšių prieinamumas ir paklausa. Judumo paklausa valdoma naudojant intelektines transporto sistemas ir paslaugas, duomenimis grindžiamus eismo valdymo sistemų sprendimus, kuriant naujas judumo galimybes ar diegiant susisiekimo sektoriaus inovacijas.

6.4. Transporto sistemos visuotinimas – transporto infrastruktūros planavimas, projektavimas ar rekonstravimas, siekiant ją pritaikyti visų asmenų poreikiams, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės, amžiaus, lyties, materialinės ir socialinės padėties.

7. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.

III SKYRIUS

PLANO RENGIMO ĮRANKIAI

8. Rengiant, atnaujinant ir įgyvendinant Planą, rekomenduojama vadovautis šiais Plano rengimo pagalbiniais įrankiais:

8.1. Plano rengimo ir įgyvendinimo gairėse pateikta dvylikos darnaus judumo planavimo pakopų metodika;

8.2. Plano vertinimo įrankiu (angl. – SUMP Self-Assessment Tool, https://www.sump-assessment.eu/English/start), leidžiančiu įvertinti Plano teritorijos savybes (stiprybes, silpnybes ir kt.).

IV SKYRIUS

PLANO TIKSLAI

9. Rengiant ir įgyvendinant Planą, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos Plano tikslus ir jų siekti:

9.1. įvertinti visų susisiekimo sistemos dalyvių pagrindinius judumo poreikius Plano teritorijoje;

9.2. numatyti ir integruoti įvairius susisiekimo būdus Plano teritorijoje, prioritetą teikiant viešajam keleiviniam transportui ir jo infrastruktūrai, pėsčiųjų, bevariklio transporto (nuosavų, nuomojamų ar dalijimosi platformose siūlomų raumenų jėga varomų įvairių transporto priemonių (pvz., dviračių, krovininių dviračių, paspirtukų ir kt.) ir mikromobilumo priemonių (nuosavų, nuomojamų ar dalijimosi platformose siūlomų įvairių elektra varomų transporto priemonių (pvz., elektrinių dviračių, elektrinių paspirtukų, elektra varomų riedžių, elektra varomų riedlenčių, elektrinių balansinių vienračių ir kt.) infrastruktūrai, netaršioms, alternatyviaisiais degalais varomoms transporto priemonėms ir jų infrastruktūrai;

9.3. siekti, kad Plane pateikti sprendimai mažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD), oro ir triukšmo taršos kiekį, didintų energijos vartojimo efektyvumą, mažintų spūstis ir eismo įvykius keliuose;

9.4. siekti, kad susisiekimo paslaugos būtų prieinamos ir įperkamos visiems asmenims (ypatingą dėmesį skiriant socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms) ir kad kaimo ir atokiau esančios teritorijos būtų įtrauktos į Plano teritoriją;

9.5. išnaudoti Plano teritorijoje esamą susisiekimo infrastruktūrą ir pritaikyti ją viešajam keleiviniam transportui, pėstiesiems, dviratininkams ir kitiems eismo dalyviams;

9.6. plėtoti teikiamas transporto paslaugas, didinti jų veiksmingumą, siekti, kad Plane pateikti sprendimai atitiktų darnaus vystymosi principus (socialinius, ekonominio vystymosi ir aplinkos apsaugos), universalaus dizaino principus (visų lygybės, lankstumo, paprasto ir intuityvaus naudojimo, tinkamos informacijos, tolerancijos klaidoms, mažiausios jėgos sąnaudų, optimalaus dydžio ir erdvės), ekonominio gyvybingumo, socialinės lygybės, sveikatos ir aplinkos kokybės gerinimo poreikių principus ir skatintų pereiti prie saugaus, pažangaus, universalaus, visiems prieinamo bei nulinės taršos judumo numatytoje Plano teritorijoje;

9.7. didinti Plano teritorijos patrauklumą, gerinti joje gyvenimo kokybę ir visuomenės sveikatą;

9.8. didinti Plano teritorijos eismo saugumą;

9.9. užtikrinti sprendimus, didinančius gyventojų saugumą;

9.10. įgyvendinti Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje ir Žaliajame kurse iškeltus tikslus ir pateiktas rekomendacijas;

9.11. siekti prisidėti prie kelių, geležinkelių, oro uostų ir vandens infrastruktūros bendro transeuropinio transporto tinklo (toliau – TEN-T) Europos Sąjungoje (toliau – ES) plėtros, pasiekiamumo, prieinamumo ir didinti ES susisiekimo sistemos veiksmingumą.

V SKYRIUS

PLANO RENGIMO PROCESAS

10. Plano organizatorė yra savivaldybė (ar savivaldybių grupė), ji atlieka šias funkcijas:

10.1. vykdydama viešuosius pirkimus nustato Plano rengėją (tuo atveju, jeigu Plano rengėja nėra pati savivaldybė ar savivaldybių grupė);

10.2. parengia Plano techninę užduotį; Plano techninė užduotis turi būti sudaroma atsižvelgiant į Rekomendacijų IV skyriuje nurodytus tikslus, VI skyriuje įtvirtintus Plano turinio reikalavimus ir VII skyriuje nustatytas temines dalis;

10.3. derina Plano techninę užduotį su darnaus judumo plano komisija (toliau – Komisija) (elektroninėmis priemonėmis ar tiesiogiai); Komisija, suderinusi ir patvirtinusi Plano techninę užduotį, priima protokolinį sprendimą dėl Plano rengimo pradžios;

10.4. kiekvieną parengtą Plano turinio dalį (nurodytą Rekomendacijų VI skyriuje) derina su Plano komitetu (toliau – Komitetas); Komitetas protokoliniu sprendimu turi pritarti kiekvienai Plano daliai;

10.5. parengtą ir su Komitetu suderintą Planą teikia derinti Komisijai; Komisijai protokoliniu sprendimu patvirtinus, Plano projektas teikiamas savivaldybės tarybai (taryboms, jeigu Planą rengia savivaldybių grupė) tvirtinti;

10.6. Komisijai ir savivaldybės tarybai (taryboms, jeigu Planą rengia savivaldybių grupė) patvirtinus Planą, koordinuoja visuomenės supažindinimą su Planu (supažindina Plano rengėjas); patvirtintas Planas turi būti paskelbtas savivaldybės interneto tinklalapyje ir paviešintas socialinėse medijose (pagal poreikį) per vieną mėnesį po Plano patvirtinimo; patvirtintas Planas turi būti viešai prieinamas (savivaldybės interneto tinklalapyje) visą Plano galiojimo laikotarpį (10 metų);

10.7. įgyvendina Plano stebėseną ir užtikrina duomenų teikimą skaitmeninėje Darnaus judumo duomenų platformoje (toliau – Duomenų platforma);

10.8. įgyvendina veiksmų plane numatytas priemones;

10.9. prireikus organizuoja Plano ar atskirų jo dalių atnaujinimą.

11. Komisija sudaroma ir jos sudėtis tvirtinama susisiekimo ministro įsakymu.

12. Komisijos susitikimų protokoliniai išrašai skelbiami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto tinklalapyje. Komisijos darbo nuostatuose, kuriuos tvirtina Komisija pirmo posėdžio metu, nurodoma Komisijos paskirtis, tikslai, uždaviniai, teisės ir darbo organizavimas.

13. Komitetą, kuris derina Plano turinio dalis ir nagrinėja Planui pateiktų fizinių ar juridinių asmenų pasiūlymus, sudaro savivaldybės (savivaldybių, jeigu Plano teritorija apima kelias savivaldybes) administracijos padalinių (eismo saugumo, transporto, infrastruktūros, architektūros, kultūros paveldo, kraštovaizdžio, aplinkosaugos ir kt.), taip pat gyvenamosios vietovės bendruomenių (viešojo transporto, dviratininkų, pėsčiųjų, kt.), bendruomeninių organizacijų ir kitų suinteresuotų subjektų, asociacijų, institucijų, organizacijų ar įmonių atstovai. Plano Komiteto sudėtį tvirtina savivaldybės vykdomoji institucija.

14. Jeigu atnaujinant esamą Planą keičiamos šios Plano turinio dalys: Plano teritorijos apibrėžimas, Plano vizija, Esamos judumo situacijos analizė, Teminių dalių analizė ir (ar) Judumo Plano teritorijoje variantai, taikomos procedūros, nurodytos Rekomendacijų 10.1–10.6 papunkčiuose.

15. Jeigu atnaujinant esamą Planą keičiama Plano turinio dalis Veiksmų planas (prireikus Plano organizatorius gali numatyti naujų priemonių pagal besikeičiančią susisiekimo situaciją, tendencijas, pakitusius Plano teritorijos poreikius ar dėl kitų priežasčių) ir (ar) kitos struktūrinės dalys, nesusijusios su Plano turiniu, Plano organizatorius derina Plano pakeitimus su Susisiekimo ministerija darbo tvarka. Prireikus Susisiekimo ministerija gali surengti Komisijos posėdį ir jame aptarti daromus Plano pakeitimus.

VI SKYRIUS

PLANO turinys

16. Plano rengėjams rengiant Planą rekomenduojama remtis tokiomis Plano turinio dalimis:

16.1. Plano teritorijos apibrėžimas. Numatant Plano teritoriją, reikia:

16.1.1. įvertinti ir apibrėžti geografinę Plane numatomų priemonių taikymo ir tikslų įgyvendinimo sritį atsižvelgiant į esamą judumo situaciją;

16.1.2. įvertinti galiojantį Planą (jeigu toks yra) bei kitas Plano teritorijoje įgyvendinamas susisiekimo valdymo priemones ir planavimo procesus (galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, plėtros programų ir strategijų analizė).

16.2. Plano vizija. Numatant bendrą Plano viziją ir tikslus, turi būti:

16.2.1. kartu su suinteresuotomis grupėmis ir subjektais parengiama bendra Plano vizija;

16.2.2. įvardijami pagrindiniai tikslai ir siektini rezultatai, jų vertinimo rodikliai ir siektinos reikšmės 5 ir 10 metų perspektyvoje.

16.3. Esamos judumo situacijos analizė. Analizuojant esamą judumo situaciją Plano teritorijoje, turi būti:

16.3.1. įvertinama ilgalaikė transporto sistemos (10 metų laikotarpiui) perspektyva remiantis Plano teminių dalių analize;

16.3.2. aptariamos Planų rengimo užsienio šalyse gerosios patirtys;

16.3.3. apžvelgiamos Žaliojo kurso, Darnaus ir išmanaus judumo strategijos ir Naujosios ES judumo mieste sistemos rekomendacijos;

16.3.4. atliekama galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, plėtros programų ir strategijų analizė;

16.3.5. nustatomi Plano teritorijoje disponuojamos susisiekimo informacijos ir duomenų savininkai bei informacijos ir duomenų prieinamumas visuomenei;

16.3.6. įvertinami Plano teritorijos transporto priemonių eismo ir pėsčiųjų srautų tyrimai (ne senesni nei 3 metų), jeigu trūksta informacijos, atliekami transporto srautų ir struktūros natūriniai tyrimai;

16.3.7. įvertinamas numatytos Plano teritorijos svarbiausių lankomų objektų (mokyklos, parko, ligoninės, prekybos centro, autobusų ar geležinkelio stoties ar kt.) pasiekiamumas išnaudojant esamas susisiekimo galimybes (keliaujant įvairių rūšių transportu) ir einant pėsčiomis;

16.3.8. nustatomos pastarųjų 4 metų įskaitinių eismo įvykių Plano teritorijoje (savivaldybių, kurios patenka į Plano teritoriją) tendencijos, Plano teritorijos juodosios dėmės ir avaringos vietos;

16.3.9. nagrinėjami pastarųjų 3 metų Plano teritorijoje registruotų transporto priemonių (savivaldybių, kurios patenka į Plano teritoriją) statistiniai duomenys (pagal transporto priemonių degalų tipą, pagaminimo metus, kategoriją) ir jų kitimo prognozės;

16.3.10. atliekama Plano teritorijos susisiekimo sistemos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė;

16.3.11. atliekama Plane numatytos Plano teritorijos gyventojų skaičiaus kitimo analizė ir prognozė 10 metų perspektyvoje;

16.3.12. atliekama gyventojų anketinė apklausa dėl judumo Plano teritorijoje ir šios apklausos analizė;

16.3.13. nustatomi gyventojų kelionių rodikliai (vidutinis kelionių skaičius, vidutinė kelionių trukmė, kelionių sklaida Plano teritorijoje);

16.3.14. atliekamas triukšmo lygio ir oro užterštumo Plano teritorijoje kaitos modeliavimas;

16.3.15. įvardijama darnaus judumo gerosios praktikos (renginių, akcijų, socialinių tinklų panaudojimo ir kt.), kuria būtų dalijamasi su kitais Lietuvos ir Europos miestais, sklaida.

16.4. Teminių dalių analizė. Atsižvelgiant į nagrinėjamos Plano teritorijos dydį, gyventojų skaičių, plėtros perspektyvas, susisiekimo sistemos savybes ir esamos judumo situacijos Plano teritorijoje rezultatus, atliekant teminių dalių analizę turi būti:

16.4.1. vadovaujantis Rekomendacijų VII skyriumi, pateikiamas išsamus Plano teminių dalių aprašymas ir grafinė dalis;

16.4.2. bendradarbiaujama su socialiai pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, siekiant atliepti šių grupių poreikius;

16.4.3. bendradarbiaujama su įvairiomis visuomenės grupėmis, bendruomenėmis, asociacijomis, institucijomis ir kitais eismo dalyviais, siekiant atliepti visų poreikius;

16.4.4. konsultuojamasi su viešojo ir privataus sektorių suinteresuotomis grupėmis ir subjektais, siekiant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu optimizuoti Plano teritorijos logistiką.

16.5. Judumo Plano teritorijoje variantai (10 metų laikotarpiui). Turi būti pateikti ne mažiau kaip du judumo variantai (darnaus judumo sprendimai pasiekiamumo, socialiniais, ekonominiais, aplinkos apsaugos aspektais), kuriuose:

16.5.1. pateikiamos galimybės veiksmingiau išnaudoti numatytos Plano teritorijos erdves ir esamą infrastruktūrą;

16.5.2. atliekami judumo Plano teritorijoje variantų ekonominiai skaičiavimai taikant kaštų ir naudos analizės metodiką;

16.5.3. rezultatai pateikiami tekstinėje dalyje ir susisiekimo sistemos plėtros schemoje visų rūšių transporto integracijos aspektu.

16.6. Veiksmų planas. Organizuojant Plano įgyvendinimo priemones ir veiksmus, turi būti:

16.6.1. sudarytas veiksmų planas, apimantis priemones 10 metų nuo Plano rengimo pradžios;

16.6.2. nurodytas priemonės įgyvendinimo rodiklis, siekiama rodiklio reikšmė, įvykdymo terminas, lėšų poreikis ir lėšų šaltinis (ar šaltiniai);

16.6.3. kartu su suinteresuotomis grupėmis ir subjektais parenkamos veiksmingiausios priemonės išsikeltiems tikslams įgyvendinti;

16.6.4. nurodomos institucijos, atsakingos už Plane numatyto veiksmų plano įgyvendinimą.

17. Veiksmų plane nurodytos priemonės gali būti finansuojamos kaip dalis integruotos, darnios miesto plėtros strategijos, kuria remiantis sprendžiamos numatytos teritorijos ekonominės, aplinkos, klimato, demografinės, sveikatos ir socialinės problemos ES fondų ir priemonių lėšomis, savivaldybių biudžeto lėšomis ir kitomis lėšomis.

18. Plane rekomenduojama pateikti preliminarų nagrinėtų judumo variantų ir veiksmų plano priemonių biudžeto ir finansavimo planą 10 metų laikotarpiui.

VII SKYRIUS

PLANO TEMINIŲ DALIŲ ANALIZĖ

19. Plano teminės dalys:

19.1. Viešojo transporto patrauklumo didinimas ir naudojimo skatinimas;

19.2. Pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių skatinimas;

19.3. Darnaus judumo skatinimas;

19.4. Eismo ir gyventojų saugumo didinimas;

19.5. Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas;

19.6. Plano teritorijos logistikos organizavimas (Darnios logistikos planas);

19.7. Transporto sistemos visuotinimas;

19.8. Alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimas ir infrastruktūros plėtra;

19.9. Intelektinės transporto sistemos, skaitmenizacija, inovacijos ir naujos judumo paslaugos;

19.10. TEN-T transporto mazgų infrastruktūros plėtra.

20. Viešojo transporto patrauklumo didinimas ir naudojimo skatinimas. Siekiant skatinti naudojimąsi viešuoju transportu, Plane turi būti:

20.1. atliekama esamos infrastruktūros pritaikomumo viešojo transporto poreikiams analizė ir viešajam transportui reikalingos infrastruktūros plėtros analizė;

20.2. atliekama transporto priemonių eismo ir žmonių srautų analizė, siekiant efektyviai optimizuoti Plano teritorijos viešojo transporto pajėgumus, maršrutus ir tvarkaraščius;

20.3. pateikiama ilgalaikė strategija, skirta viešojo transporto paslaugų kokybei, infrastruktūrai (transporto priemonių ir joms veikti būtinos infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra), keleivių saugumui ir integravimui, siekiant, kad turintiems individualių poreikių asmenims, kitoms socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms būtų lengviau naudotis šiomis transporto priemonėmis, ir šios rūšies transporto naudojimui skatinti;

20.4. įvertinamas galimas maršrutų perskirstymas, prireikus nagrinėjamos galimybės pradėti eksploatuoti naujų rūšių viešąjį transportą Plano teritorijoje, atsižvelgiant į anketinėje apklausoje išreikštus gyventojų poreikius ilgalaikėje perspektyvoje, Plano teritorijos plėtrą, keliavimo įpročių pokyčius ir esamų rūšių transportą;

20.5. suderinamos ir įvardijamos visų gyventojų keliavimo daugiarūšiu transportu galimybės;

20.6. įvertinama visų rūšių viešojo transporto (kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, oro transporto) integracija į skaitmeninės piniginės sistemą ar kitus inovatyvius apmokėjimo už paslaugas sprendinius, užtikrinant teritorinį, regioninį ir nacionalinį junglumą;

20.7. numatomos viešojo transporto parko atnaujinimo galimybės: įsigyti daugiau netaršių alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių ir išplėsti viešojo transporto priemonėms reikalingą įkrovimo ir papildymo infrastruktūrą;

20.8. nagrinėjamos galimybės diegti viešojo transporto sąveikos su privačiu transportu schemas, atsižvelgiant į pirmą ir paskutinį kilometrą (angl. First & Last Mile), kai viešojo transporto stotelės yra toli arba viešasis transportas važinėja retai;

20.9. pateikiama viešojo transporto schema, apibendrinanti naudojimosi viešuoju transportu skatinimo analizes, tyrimus ir galimybes.

21. Pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių skatinimas. Siekiant išnaudoti pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių potencialą, Plane turi būti:

21.1. atsižvelgiama į pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių infrastruktūrą visais judumo valdymo, finansavimo, informuotumo didinimo, erdvės paskirstymo, saugaus eismo reikalavimų, tinkamos infrastruktūros planavimo ir kūrimo lygmenimis, ypatingą dėmesį skiriant socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;

21.2. atliekama esamų pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių srautų ir infrastruktūros analizė (bevariklio transporto ir mikromobilumo priemones siūloma sujungti į vieną analizės skyrių);

21.3. numatoma pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių infrastruktūros plėtra, vadovaujantis ES valstybių narių gerąja praktika;

21.4. numatoma, kaip pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių infrastruktūra bus jungiama su zonomis, esančiomis už Plano teritorijos;

21.5. pateikiama ilgalaikė bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių infrastruktūros plėtros vizija (schema), kurioje būtų nurodytos planuojamos ir esamos viešojo transporto sąveikos su privačiu transportu aikštelės (aikštelės „Statyk ir važiuok“ (angl. Park & Ride) ir kt.), viešųjų dviračių, elektrinių paspirtukų ir elektrinių motorolerių dalijimosi (angl. Bike Sharing, E-scooter Sharing), paėmimo ir (ar) grąžinimo stotys, dviračių nuomos, remonto punktai, dviračių statymo galimybės ir kiti infrastruktūros elementai;

21.6. nurodomos zonos, teritorijos ir erdvės, kur galima saugiai palikti viešuosius elektrinius paspirtukus, ir sprendimo būdai, siekiant išvengti šių transporto priemonių statymo ant važiuojamosios dalies, pėsčiųjų ir dviračių takų;

21.7. numatomas investicijų į pėsčiųjų, bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių infrastruktūrą (pėsčiųjų takus, dviračių takus, dviračių ir pėsčiųjų takus, dviračių juostas, dviračių eismo integravimą į mišrųjį eismą ir kt.) užtikrinimas;

21.8. numatomos priemonės, kaip bus skatinamas bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių naudojimas ir jų integravimas į daugiarūšio transporto derinį Plano teritorijoje;

21.9. numatoma bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių vairuotojų informavimo veiklos viešinimo, skatinimo naudoti šias priemones ir mokymo, kaip jomis naudotis, strategija, kurioje informuojama apie galimas rizikas, besikeičiantį eismo organizavimą, saugos šalmų dėvėjimą, ženklinimo pasikeitimus siekiant užtikrinti bevariklio transporto ir mikromobilumo priemonių vairuotojų saugumą.

22. Darnaus judumo skatinimas. Siekiant įvertinti padarytą pažangą ir patobulinti esamą Planą, jame turi būti:

22.1. atliekama modalinė kelionių pasiskirstymo analizė ir prognozė (10 metų laikotarpiui nuo Plano rengimo pradžios);

22.2. numatomi sprendimai keisti keliavimo įpročius ir skatinti keliones netaršiomis transporto priemonėmis (10 metų laikotarpiui nuo Plano rengimo pradžios);

22.3. numatomas savivaldybės struktūrinis padalinys (skyrius, departamentas ar kitas subjektas), atsakingas už kasmetinį duomenų suvedimą į Duomenų platformą;

22.4. numatoma dalyvauti Europos judumo savaitės renginiuose, vykdyti švietėjišką veiklą, dalyvauti bendruose projektuose: perimti kitų Lietuvos ir ES miestų gerąją patirtį, prisidėti prie naudojimosi viešuoju transportu ir netaršiu transportu, sveikatinimo ir aplinkos apsaugos balanso išlaikymo.

23. Eismo ir gyventojų saugumo didinimas. Siekiant, kad keliuose mažėtų eismo įvykių, Plane turi būti:

23.1. atliekama kelių tinklo saugumo analizė: nustatomos juodosios dėmės ir avaringos vietos, pagrindinės eismo įvykių priežastys, veiksniai, dažniausiai į eismo įvykius patenkančios visuomenės grupės ir esamos infrastruktūros defektai;

23.2. numatomos technologinės ir infrastruktūrinės eismo saugumo didinimo priemonės (eismo srautų atskyrimas, numatant nepertraukiamo eismo tranzitinius kelius ir privažiuojamąsias gatves, nenutrūkstamus dviračių ir pėsčiųjų takus su kuo mažiau skirtingų eismo srautų susikirtimų, inžinerinės eismo saugumą gerinančios priemonės ir pan.);

23.3. nurodomos visuomenės švietimo priemonės (socialinės akcijos, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų vaidmuo ir kt.) ir už jų vykdymą atsakingos institucijos (mokyklos, vaikų darželiai, kitos įstaigos);

23.4. pateikiami ir įvertinami savivaldybių saugaus eismo komisijų veiklos rezultatai;

23.5. numatomos priemonės, kuriančios saugią transporto infrastruktūrą ir užtikrinančios pėsčiųjų saugumą ir saugų naudojimąsi transporto priemonėmis;

23.6. numatomos priemonės, užtikrinančios gyventojų saugumą pagrindinėse Plano teritorijos stotyse (autobusų, traukinių), viešojo transporto stotelėse, aikštelėse „Statyk ir važiuok“ ir kitose susisiekimo transporto priemonių dalijimosi aikštelėse.

24. Eismo organizavimo tobulinimas ir judumo valdymas. Siekiant optimizuoti judumą, Plane turi būti:

24.1. nagrinėjamos bilietų sistemos integravimo galimybės, skatinimo naudotis viešuoju transportu priemonės, pėsčiųjų zonų plėtimas, viešųjų dviračių dalijimosi sistemų integravimo galimybės, dalijimosi elektriniais paspirtukais ir elektriniais motoroleriais paslaugų teikimo plėtra, dalijimosi automobiliais (angl. Car Sharing) ar pavėžėjimo (angl. Ride Sharing) koncepcijos;

24.2. analizuojami pažangūs eismo organizavimo sprendimai (kintamos informacijos ženklai, išmanieji šviesoforai, žiedinės sankryžos su kintamu eismo juostų skaičiumi, maršrutiniam transportui skirtų eismo juostų, pažymėtų raide „A“ ar simboliu „A+“, plėtra ir kt.);

24.3. nagrinėjami automobilių statymo problemų sprendimo būdai ir vietinės rinkliavos už naudojimąsi apmokestintomis automobilių stovėjimo vietomis darni plėtra, siekiant sumažinti automobilių eismą miesto centre ir senamiestyje.

25. Plano teritorijos logistikos organizavimas (Darnios logistikos planas). Siekiant gerinti Plano teritorijos logistikos efektyvumą ir mažinti su šia veikla susijusį neigiamą poveikį (taršą, triukšmą, spūstis ir kt.), Plane turi būti:

25.1. bendradarbiaujant su verslo subjektais atliekama krovininio transporto srautų (transporto priemonių skaičiaus, svorio) ir jų erdvinio pasiskirstymo (krovininių transporto priemonių skaičiaus kelių tinkle, pagrindinių Plano teritorijos prieigos taškų) analizė;

25.2. analizuojama Plano teritorijos pramoninių teritorijų paskirtis bei galimybės nukreipti tranzitinius srautus nuo Plano teritorijoje apibrėžtų centrų ir gyvenamųjų kvartalų (esamo gatvių tinklo ir logistinių maršrutų optimizavimas ir kiti sprendimai);

25.3. analizuojamos galimybės organizuoti ir reguliuoti prekių ir paslaugų pristatymo į įstaigas tvarką, siekiant mažinti neigiamas krovininio transporto judėjimo pasekmes miesto centre ir senamiestyje;

25.4. įvertinamas nacionalinis ir TEN-T kontekstas (aplinkkeliai, transeuropinių koridorių tąsos Plano teritorijoje, plėtros galimybės, susisiekimas tarp jungčių);

25.5. numatomos galimybės plėtoti keleivinio transporto sistemą atsižvelgiant į decentralizuotą Plano teritorijos struktūrą (keleivinio transporto terminalų (stočių) jungtys – pagrindinė, pagalbinės miesto autobusų, geležinkelio stotys, jungtys su didesniais terminalais, kt.);

25.6. numatomi siūlymai – darnūs, klimatui neutralūs logistikos sprendimai (pvz., krovininiai dviračiai, nauji paskirstymo modeliai, vidaus vandenų kelių transporto, bepiločių orlaivių logistikos, savivaldžio (autonominio) transporto plėtra ir kt.) siekiant optimizuoti transporto priemonių ir infrastruktūros naudojimą ir sumažinti tuščių ir nereikalingų važiavimų skaičių.

26. Transporto sistemos visuotinimas. Siekiant sudaryti galimybes visiems gyventojams naudotis transporto infrastruktūra ir susisiekimo sistema, naujai planuojant, projektuojant ar rekonstruojant infrastruktūrą ir numatant viešojo transporto parko plėtrą, Plane turi būti:

26.1. įvertinama esama transporto sistemos visuotinimo sprendinių taikymo atitinkamoje Plano teritorijoje situacija ir atskirai atlikta viešojo transporto sistemos (transporto priemonių ir infrastruktūros) pritaikymo individualių poreikių turintiems asmenims analizė, įskaitant taktilinių paviršių, taktilinės įrangos ir (ar) įrenginių (iškiliųjų, liečiamųjų, šiurkštintų, grublėtų), Brailio raštu pateikiamos informacijos poreikio analizę, garsinės informacijos (garso pranešimų, signalų, kt.) poreikio analizę, tekstinės informacijos (tvarkaraščių, informacinių stendų vairuotojams, kitos informacijos), vaizdinės informacijos pateikimo poreikio analizę;

26.2. įvertinama judumo kaip paslaugos (angl. Mobility as a Service, MaaS) koncepcijos (viešųjų ir privačių teikėjų transporto paslaugų teikimas per vieną sistemą sudarant ir valdant kelionę, o naudotojams suteikiant galimybę atsiskaityti naudojant vieną sąskaitą) poreikio analizė.

27. Alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimas ir infrastruktūros plėtra. Siekiant įgyvendinti Alternatyviųjų degalų įstatyme numatytus tikslus, Plane turi būti:

27.1. numatoma transporto priemonių patekimo į miestą taisyklių priemonių (mažos taršos zonos, nulinės taršos zonos, avarinės taršos schemos, zonos be automobilių, kelių apmokestinimo schemos, žaliosios zonos ir kitos priemonės) pritaikymo plėtra ir šių priemonių poreikio analizė;

27.2. numatoma konkreti eismo dalyvių prieiga prie informacijos apie Plano teritorijoje galiojančias transporto priemonių patekimo į miestą taisykles, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas eismo dalyvis bus susipažinęs su šiomis taisyklėmis ir jų laikysis;

27.3. įvertinama esama alternatyviųjų degalų infrastruktūra ir jos kūrimo bei plėtros planai vietiniu mastu (savivaldybių patvirtinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtos planai) ir nacionaliniu mastu (planuojama infrastruktūra šalia numatytos Plano teritorijos);

27.4. atliekama visų transporto priemonių kategorijų analizė Plano teritorijoje (savivaldybių, kurios patenka į Plano teritoriją) pagal degalų (įprastų ir alternatyviųjų) tipą ir įvertinama pokyčio tendencija derinant su tam reikalinga įkrovimo ir papildymo infrastruktūra;

27.5. nurodoma, kokios yra vykdomos ir planuojamos elektromobilių ir kitais alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemonės (pvz., nemokamos transporto priemonių stovėjimo vietos, viešojo transporto arba atskirų eismo juostų atvėrimas, leidimai įvažiuoti į mažos taršos ir nulinės taršos zonas, gatves, kitas zonas, kur įprastais degalais varomų transporto priemonių eismas ribojamas, ir kt.);

27.6. atliekama triukšmo taršos, atsirandančios dėl transporto priemonių judėjimo, mažinimo priemonių analizė (prireikus pateikiama triukšmo kartografavimo schema), ŠESD mažinimo analizė ir aplinkos apsaugos priemonių poreikio analizė.

28. Intelektinės transporto sistemos, skaitmenizacija, inovacijos ir naujos judumo paslaugos. Siekiant didinti kelių transporto sąveiką su kitų rūšių transportu, gerinti ir atliepti gyventojų judumo poreikius, didinti gyventojų saugumą, mažinti eismo spūstis, veiksmingai valdyti eismo incidentus, išnaudoti skaitmenizacijos ir inovacijų potencialą ir praplėsti suteikiamų paslaugų spektrą, Plane turi būti:

28.1. atliekama esamų intelektinių transporto sistemų (toliau – ITS) priemonių infrastruktūros ir diegimo Plano teritorijoje galimybių analizė;

28.2. įvertinamas ITS priemonių (išmanusis eismo valdymas ir kontrolė, nuspėjamasis eismo valdymas ir kontrolė, išmanieji šviesoforai (jutiklinis šviesoforų valdymas), automobilių statymo valdymo sistemos, elektroninis bilietas, elektroniniai atsiskaitymai už paslaugas ir kt.) poreikis Plano teritorijoje;

28.3. įvertinamas bendradarbiaujančiųjų intelektinių transporto sistemų (angl. Cooperative Intelligent Transport Systems) priemonių poreikis ir pritaikomumo galimybės Plano teritorijoje;

28.4. įvertinama ir prireikus numatoma naujų skaitmenizacijos technologijų (dirbtinio intelekto skaitmeninių dvynių (angl. Digital Twins), blokų grandinių (angl. Blockchain), daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT), Europos palydovinės navigacijos (angl. European Satellite Navigation) ir Žemės stebėjimo sprendimų) taikymo susisiekimo sektoriuje plėtra;

28.5. įvertinama ir prireikus numatoma inovatyvių informacinių technologijų (MaaS ir kt.) sąveika ir prieiga siekiant plėtoti transporto paslaugų prieinamumą ir skaitmeninimą;

28.6. įvertinama ir prireikus numatoma susietojo sąveikiojo automatizuoto judumo (angl. Connected, Cooperative & Automated Mobility, CCAM) ir miesto oro transporto judumo (angl. Urban Air Mobility, UAM) paslaugų plėtra.

29. TEN-T transporto mazgų infrastruktūros plėtra. Siekiant pagerinti tiek keleivių, tiek krovinių judumą, transporto srautų valdymą ir užtikrinti pirmo ir paskutinio kilometro (logistikos srityje pirmas kilometras yra tiekimo grandinės dalies pradžioje, o paskutinis kilometras – tiekimo grandinės pabaigoje: pirmame kilometre produktas per kurjerį perduodamas iš gamintojo vežėjui, o paskutiniame kilometre galutinis vartotojas gauna iš kurjerio prekes) jungtis formuojant ateities TEN-T, Plane turi būti:

29.1. atliekama esamo kelių tinklo susisiekimo su artimiausia TEN-T jungtimi analizė įvairiais (greičio, laiko, maršrutų, pasiekiamumo) aspektais;

29.2. numatomos priemonės, kad Plano teritorijos gyventojai turėtų galimybių pasiekti TEN-T kuo greičiau, dažniau ir optimaliau, miesto transporto mazgai geriau veiktų bendroje TEN-T sistemoje;

29.3. numatomos veiksmingo ir integralaus susisiekimo Plano teritorijoje (priklausomai nuo numatytos teritorijos dydžio) su TEN-T transporto mazgais, pasitelkiant darnaus judumo pranašumus, galimybės;

29.4. įvertinama ir prireikus numatoma daugiarūšio transporto stočių mazgų ir (arba) stotelių, kurios būtų veiksmingai sujungtos su miesto geležinkelio, autobusų stotimis, dalijimosi transporto priemonėmis aikštelėmis, kitomis privataus transporto dalijimosi schemų jungtimis, dviračių stovėjimo aikštelėmis, jungčių plėtra, taip pat įvertinamos ir prireikus numatomos viešai prieinamos alternatyviųjų degalų įkrovimo ir papildymo vietos netaršioms transporto priemonėms;

29.5. įvertinama ir prireikus numatoma krovinių logistikos konsolidavimo centrų plėtra, siekiant užtikrinti greitesnę ir veiksmingesnę nulinės taršos transporto priemonių logistiką Plano teritorijos transporto mazguose, plėtojant tolimojo susisiekimo ir pirmo ir paskutinio kilometro junglumą TEN-T tinkle.

VIII SKYRIUS

PLANO stebėsena

30. Darnaus judumo planavimo svarbiausias akcentas – tai nuolatinė Plano stebėsena, pasitelkiant ją didinamas proceso veiksmingumas ir gerinama įgyvendinimo kokybė. Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinimo etapas būtų sėkmingas, prieš jo pradžią turi būti nustatyti pagrindiniai tikslai, siektini rezultatai, jų vertinimo rodikliai ir siektinos reikšmės 5 ir 10 metų perspektyvoje, o stebėsena turi būti pradėta laiku, kad būtų galima tinkamai reaguoti į pasikeitimus. Stebėsenos rezultatai turi būti naudojami procese kaip grįžtamoji informacija, siekiant toliau optimizuoti įgyvendinimą, taip pat apie juos turėtų būti pranešta institucijoms, suinteresuotoms grupėms ir visiems gyventojams. Už Plano stebėseną ir įgyvendinimą atsakingas Plano organizatorius.

31. Susisiekimo ministerija iki 2024 metų parengs skaitmeninę Duomenų platformą, kuri leis Plano organizatoriams ir už jų įgyvendinimą ir stebėseną atsakingiems asmenims centralizuotai rinkti, suvesti, analizuoti ir viešinti duomenis apie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo esamą padėtį, daromą pažangą ir darnaus judumo rodiklius. Duomenų platforma bus viešai prieinama kiekvienam asmeniui. Šis įrankis leis institucijoms, suinteresuotiems asmenims ir visiems gyventojams vienoje vietoje matyti, kokia yra esama darnaus judumo priemonių įgyvendinimo situaciją ir kokie pasiekti darnaus judumo rodikliai Lietuvoje.

32. Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami numatyti tikslai ir veiksmų plane nurodytos priemonės, Duomenų platforma turi būti kasmet atnaujinama informacija apie įgyvendinamas ir planuojamas darnaus judumo priemones, numatytas Plano veiksmų plane, susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

33. Siekdamas sėkmingo Plano tikslų, veiksmų plano rodiklių ir priemonių įgyvendinimo užtikrinimo ir pažangos stebėsenos Plano organizatorius:

33.1. užtikrina Duomenų platformoje kaupiamų duomenų pateikimą;

33.2. užtikrina Plano įgyvendinimą, renka ir sistemina duomenis, susijusius su veiksmų plano tikslų įgyvendinimu;

33.3. reguliariai analizuoja veiksmų plano priemonių rodiklius (įskaitant ir kitus Plane numatytus rodiklius) ir ieško sprendimų, kaip juos pagerinti, nustato esamas problemas ir kitus veiksnius, dėl kurių vėluojama įgyvendinti Plane iškeltus tikslus;

33.4. užtikrinta reguliarų vietos bendruomenės dalyvavimą įgyvendinant Planą ir informavimą apie Plano įgyvendinimą;

33.5. reguliariai seka, ar nėra naujų pokyčių, galinčių nulemti Plano įgyvendinimą (ar nepasikeitė vietos, nacionaliniai teisės aktai, technologiniai sprendimai, finansavimo ar vietos politika);

33.6. prireikus, suderinęs su Susisiekimo ministerija, keičia ir atnaujina esamas įgyvendinimo priemones, nutraukia neveiksmingų priemonių vykdymą;

33.7. dalijasi įgyta patirtimi ir gerąja praktika su kitais miestais Lietuvoje, regione ir (ar) ES, ieško galimybių mokytis iš kitų patirties.

34. Vykdydamas Plano stebėseną, Plano organizatorius kartą per metus Susisiekimo ministerijai pateikia informaciją apie darnaus judumo priemonių įgyvendinimą, prireikus organizuoja susitikimus, kuriuose aptariama Plano įgyvendinimo proceso eiga.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Susisiekimo ministerija kas 3 metus peržiūri ir prireikus atnaujina Rekomendacijas.

__________________