PATVIRTINTA

Rietavo savivaldybės tarybos

2021 m. birželio 17 d.

sprendimu Nr. T1-106

RIETAVO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ

KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kapinių statusą, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių ir kapaviečių tvarkymo, kapinių lankymo ir laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas.

2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų Rietavo savivaldybės kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, šios taisyklės, kiti teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. artimi giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje;

3.2. kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti

ar kremuoti;

3.3. kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos

centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai;

3.4. neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.

4. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

KAPINIŲ STATUSO SUTEIKIMAS

5. Rietavo savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos sprendimu kapinės priskiriamos veikiančioms, riboto laidojimo, neveikiančioms (išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (tai nurodoma jų steigimo dokumentuose) Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

6. Apie pasikeitusį kapinių statusą, Savivaldybės administracijos Architektūros skyrius informuoja Savivaldybės interneto svetainėje ir vietos spaudoje, kapinių prižiūrėtojas informaciją skelbia kapinių informacinėje lentoje.

7. Konfesinės kapinės gali būti suteikiamos juridinio asmens teises turinčioms tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms (toliau – religinė bendruomenė ar bendrija), sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.

III SKYRIUS

LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS, KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS, LAIDOJIMAS

8. Rašytinį leidimą laidoti žmogaus palaikus (toliau – Leidimas laidoti) išduoda seniūnas, jam nesant – seniūno pavaduotojas (1 priedas).

9. Leidimas laidoti (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207) išduodamas neatlygintinai, laidojančiam asmeniui pateikus:

9.1. rašytinį prašymą (2 priedas) ir savo asmens dokumentą;

9.2. medicininį mirties liudijimą ir mirusiojo kremavimo faktą patvirtinančią pažymą (jeigu mirusiojo žmogaus palaikai kremuoti) ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės;

9.3. testamentą arba kitą valios pareiškimo dokumentą, kuriuo paskirtas laidojantis asmuo jeigu valia dėl palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.) pareikšta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka testamente arba kitame notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame valios pareiškimo dokumente;

9.4. dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su laidojamu asmeniu ir kitų šeimos narių, turinčių tokią pat teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus, kai prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo negali pateikti kapavietę prižiūrintis asmuo (miręs, dėl ligos, išvykęs, nežinoma jo gyvenamoji vieta, nenurodytas laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207);

9.5. įgaliojimą arba sudarytą paslaugų sutartį su juridiniu asmeniu šiam veiksmui atlikti, jeigu laidojimą organizuoja laidojimo paslaugas teikiantis subjektas.

10. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami seniūnijoje darbo laiku (pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 15.45 val.), poilsio ir švenčių dienomis ir po darbo valandų tiesiogiai kreipiantis į seniūną ar seniūno pavaduotoją, kurio kontaktiniai duomenys skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje, kapinių informacinėje lentoje, seniūnijos skelbimų lentoje. Leidimo laidoti išdavimui reikalingą informaciją pateikia kapinių prižiūrėtojas.

11. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai jam gyvam esant valiai.

12. Leidimas perlaidoti iš kitų vietovių pervežtus žmogaus palaikus išduodamas laidojančiam asmeniui, turinčiam prižiūrimą kapavietę (nauja kapavietė perlaidojimui neskiriama), jeigu pagal teisės aktų nuostatas joje galimi laidojimai, pateikus šių taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus ir šiuos dokumentus:

12.1. leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus, nustatyta tvarka išduotą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

12.2. artimų giminaičių rašytinį sutikimą perlaidoti palaikus.

13. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu jis yra). Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8 x 2,5), neįskaitant praėjimų (šoniniai – 0,5 m, galiniai – 0,75 m) prie kapo, arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Kremuotiems palaikams (urnoje) gali būti skiriama mažesnių matmenų – 1 kv. m (1,0 x 1,0), neįskaitant praėjimų (dvi kapavietės vienoje žmonių palaikų laidojimo vietoje, arba pagal veikiančių kapinių planą kitokio dydžio kapavietė.

Naujas kapavietes eilės tvarka pagal kapinių planą skiria ir kapavietės ribas pažymi kapinių prižiūrėtojas.

14. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 m, laidojant kremuotus žmogaus palaikus su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 m. Palaidojus kapavietėje įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.

15. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti/neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu.

16. Kremuoti žmogaus palaikai kolumbariumo nišoje laidojami, kolumbariumo nišos priežiūra vykdoma Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

17. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus, kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima, individualūs paminklai nestatomi. Kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja, pelenų išbarstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką užtikrina kapinių prižiūrėtojas šių taisyklių nustatyta tvarka.

18. Rietavo savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse laidojama kiekvieną dieną nuo 9.00 val. iki 17.00 val., pateikus kapinių prižiūrėtojui leidimą laidoti. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau, kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis. Neatpažintus žmogaus palaikus galima laidoti gavus raštišką prokuroro leidimą. Pirmą Kalėdų, Velykų dieną, Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis nelaidojama. Dėl svarbių nenumatytų aplinkybių, seniūno sprendimu, leidimas laidoti išduodamas ir šiomis dienomis.

19. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.

20. Nesant galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinant, kur tokie asmenys yra ir (ar) miręs asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja seniūnijos, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno ir (ar) buvo nustatytas mirties atvejis, seniūnas.

IV SKYRIUS

KAPINIŲ LANKYMAS, KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA

21. Prie įėjimo į kapines įrengiamas stendas arba informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadiniams, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis dėl informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.

22. Konfesinių kapinių laidojimo ir lankymo tvarką nustato atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinei bendruomenei ar bendrijai per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo (jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas) neinformavus Savivaldybės apie jos nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi šiose taisyklėse nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.

23. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Vėlinių dieną lankymo laikas neribojamas. Lankantis kapinėse privaloma palaikyti rimtį ir švarą.

24. Kapinėse draudžiama:

24.1. laidoti, perlaidoti žmogaus palaikus neturint tam leidimo, savavališkai vykdyti kapo atkasimo darbus;

24.2. važinėti bet kokomis transporto priemonėmis, išskyrus specialiųjų tarnybų, atliekančių kapinių priežiūros darbus, technikos priemones, neįgaliųjų transporto priemones, transporto priemones, įvežančias kapavietės statinius, statybinius gaminius ir medžiagas kapavietėms sutvarkyti, kai tai sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto;

24.3. ganyti gyvulius, vedžioti gyvūnus ar vaikščioti su jais;

24.4. be kapinių prižiūrėtojo žinios statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius;

24.5. savavališkai sodinti želdinius už kapavietės ribų, kirsti, genėti želdinius be išduoto leidimo (krūmų, augančių kapavietės ribose, genėjimui, šalinimui leidimas nereikalingas), žaloti medžius ar krūmus;

24.6. kapavietėse sodinti miškams įveisti naudojamus ar kitus stambią šaknų ir šakų sistemą turinčius medžius, išskyrus jų svyruoklines ar žemaūges formas;

24.7. praėjimuose tarp kapaviečių statyti suolus, dėžes įrankiams, kitus įrenginius, laikyti statybines medžiagas, kitus daiktus;

24.8. skleisti bet kokio pobūdžio reklamą, skelbimus, kitą informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, medžių, stulpų, tvorų, kitų kapinių teritorijoje esančių objektų;

24.9. šiukšlinti, šalinti atliekas tam neskirtose vietose;

24.10. žaisti ar kitaip trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką.

25. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 27 punkte nustatyta tvarka praneša kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 33 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas), supažindina laidojantį asmenį su šiomis taisyklėmis arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka.

26. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti, kad kapavietė ar kolumbariumo niša būtų tvarkingos, privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui, kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta ar dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus taisyklių 26 punkte.

28. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių

prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.

V SKYRIUS

KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS IR

JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

29. Neprižiūrimos kapavietės požymiai:

29.1. neprižiūrimi kapavietės želdiniai (medžiai, krūmai – peraugę kapavietės ribas (jeigu tokios nustatytos), trukdo praeiti, pažeisti ligų, išorinio poveikio, nesimato užrašų ant paminklo (jeigu jie yra), gadina gretimų kapaviečių statinius ir želdinius;

29.2. kapavietė apaugusi žole (neravima, nešienaujama, netvarkoma), matomos sumedėjusios daugiamečių augalų dalys;

29.3. kapavietės paminklas, kiti kapavietės statiniai iš dalies ar visiškai suirę, pasvirę, nugriuvę, kelia pavojų gretimų kapaviečių statiniams, želdiniams;

29.4. paminklo užrašai neįskaitomi, jų nėra.

30. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, ilgiau kaip metus (atitinka šių taisyklių 29 punkte nurodytus požymius), kapinių prižiūrėtojas ar kitas seniūno įgaliotas asmuo raštu įspėja už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, nesant įrašo žurnale – kitą šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaitį, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje apie tai, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, seniūnija per 5 darbo dienas raštu informuoja Savivaldybės administracijos direktorių ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, paskutinio žmogaus palaikų laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės administracija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje.

31. Jeigu neįmanoma nustatyti už kapavietę atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė su įspėjimu, kad reikia sutvarkyti kapavietę, nurodomos kapavietės nesutvarkymo pasekmės ir prašymu suteikti turimą informaciją apie šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaičius, sutuoktinius (-es), nurodomi kontaktinio asmens duomenys. Jeigu per metus šioje kapavietėje

palaidotų asmenų giminaičiai, sutuoktiniai (-ės) nesutvarko kapavietės ir (ar) seniūnijai raštu nesuteikia informacijos apie kapavietėje palaidotų asmenų giminaičius, turimi duomenys apie šią kapavietę nustatyta tvarka skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

32. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos šių taisyklių nustatyta tvarka priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (toliau – komisija), apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus.

Savivaldybės administracijos direktorius pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis, sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia seniūnui ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.

33. Neprižiūrimų kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybė, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje raštu kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus Savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai

informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių Taisyklių 25 punktą.

34. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba jam mirus būti palaidotas joje.

VI SKYRIUS

REIKALAVIMAI KAPAVIEČIŲ ĮRENGIMO, PERTVARKYMO

DARBAMS VYKDYTI

35. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kiti kapavietės objektai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu, Kultūros paveldo tvarkybos reglamentais, Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų

teisės aktų patvirtinimo“, šių taisyklių nuostatomis.

36. Fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, pageidaujantis statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklą, antkapį, kitą kapavietės objektą, privalo kreiptis į kapinių prižiūrėtoją (esant neaiškiai situacijai kapinių prižiūrėtojas kreipiasi į seniūną) o asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą rašo prašymą seniūnui (3 priedas). Visi kapavietės statiniai, įskaitant suoliukus, gali būti įrengiami tik kapavietės ribose. Praėjimus tarp gretimų kapaviečių, nurodytus šių Taisyklų 13 punkte, galima padengti smulkios skaldos, smėlio ar smulkaus žvyro sluoksniu, pilkos spalvos betoninėmis trinkelėmis (statybinėmis medžiagomis, pritaikytomis kloti šaligatvius ir takus) visame tako plote. Tako viršus turi būti ne aukščiau 2 cm esamo žemės paviršiaus. Kapavietės įrengimo, pertvarkymo, remonto darbų vykdymui pritaria seniūnas, jo nesant – seniūno pavaduotojas.

37. Riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, neveikiančiose kapinėse, taikomus kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto apribojimus ir papildomus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 26 punktas. Visi darbai, vykdomi šiose kapinėse, derinami su seniūnu ir Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus specialistu, atsakingu už Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimą.

38. Kapaviečių įrengimo, pertvarkymo darbus leidžiama vykdyti darbo dienomis seniūnijos

darbo laiku, norint vykdyti šiuos darbus ne darbo laiku ir poilsio dienomis reikia iš anksto pranešti kapinių prižiūrėtojui. Kapinių prižiūrėtojas žurnale įrašo kapavietės statinius, statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas, paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas.

39. Kasti kapo duobę gali juridiniai ar fiziniai asmenys, pateikę kapinių prižiūrėtojui galiojančius dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti šią veiklą.

40. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys privalo sutvarkyti visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, kitus kapaviečių įrengimo objektus, statybinių gaminių nuolaužas ir nepanaudotas statybines medžiagas). Kapaviečių įrengimo, pertvarkymo metu susidariusių atliekų sutvarkymo būdai:

40.1. atliekų perdavimas atliekų vežėjui ar atliekų naudotojui;

40.2. panaudojimas savo reikmėms;

40.3. sutvarkymas kitu būdu (Rietavo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka).

41. Kapinių želdiniai sodinami ir prižiūrimi vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintomis Rietavo savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklėmis ir laikantis šių reikalavimų:

41.1. nauja kapavietė formuojama ar leidžiama išplėsti jau esančios kapavietės ribas ne arčiau, kaip 1 m iki augančio medžio;

41.2. želdinius galima sodinti tik kapavietės ribose, išaugančius ne daugiau kaip iki 1,0 m aukščio;

41.3. atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo kapavietėje augantį medį turi genėti ir (ar) pjauti savo lėšomis, gavęs iš Rietavo savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos leidimą.

VII SKYRIUS

KAPAVIEČIŲ, KAPŲ IDENTIFIKAVIMAS

42. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:

42.1. pateikti Administracijos direktoriui prašymą (4 priedas);

42.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);

42.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami kiti turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kt.), patvirtinantys pateiktus duomenis;

42.4. pateikti religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą, kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse.

43. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjus kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.

44. Apie Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse Savivaldybės administracijos direktorius papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją; jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse – Kultūros paveldo departamentą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Seniūnai, vadovaudamiesi šiomis Taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais žmonių palaikų laidojimą, organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojo darbą.

46. Kitus šiose Taisyklėse neaptartus klausimus sprendžia Savivaldybės administracijos direktorius.

47. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________________

Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių

kapinių tvarkymo taisyklių 2 priedas

_____________________________________________________________________________

(vardas, pavardė)

_____________________________________________________________________________

(gyvenamoji vieta)

_____________________________________________________________________________

(tel. Nr., el. paštas)

Rietavo savivaldybės administracijos

______________________ seniūnijos seniūnui

PRAŠYMAS

DĖL LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMO

________________________________

(data)

________________________________

(dokumento sudarymo vieta)

Prašau leisti palaidoti _______________________________________________________________

(mirusiojo vardas, pavardė)

mirusį (-ią) ________________________________, mirties liudijimo Nr. ______________________

(mirimo data)

__________________________________________________________________________________

(mirties liudijimo išdavimo vieta, data)

naujoje / esamoje_________ kapavietėje _______________________________________________

(nereikalingą žodį išbraukti) (nurodyti palaidotų giminaičių vardus, pavardes, mirimo datas)

_________________________________________________________________________________

(nurodyti palaidotų giminaičių vardus, pavardes, mirimo datas)

_________________________________________________________________________________

(nurodyti palaidotų giminaičių vardus, pavardes, mirimo datas)

__________________________________________________________________________ kapinėse.

(kapinių pavadinimas)

PRIDEDAMA:

1. Medicininė mirties liudijimo kopija, 1 lapas.

2. Palaikų kremavimo dokumentai (jeigu mirusiojo palaikai buvo kremuoti).

3. Testamentas arba rašytinis valios pareiškimas, jeigu yra paskirtas laidojantis asmuo.

4. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašas (jeigu

norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės.

5. Įgaliojimas, jeigu laidojimą organizuoja laidojimo paslaugas teikiantis subjektas.

________________ ________________________

(parašas) (vardas ir pavardė)

_________________

INFORMACIJA LAIDOJANČIAM ASMENIUI

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys kapavietės įrengimo, pertvarkymo, remonto darbus gali vykdyti, suderinę su kapinių priežiūrą vykdančios seniūnijos seniūnu. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo (toliau – atsakingas asmuo) privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms, kasant kapo duobę, įrengiant kapo paminklą, antkapį ar atliekant kitus kapavietės pertvarkymo darbus.

2. Prašyme dėl leidimo laidoti išdavimo nenurodžius atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, mirusiojo asmens giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) privalo susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą ir per 1 mėnesį nuo leidimo laidoti išdavimo raštu apie tai informuoti kapinių prižiūrėtoją, nurodant šiuos atsakingo asmens duomenis: fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį.

3. Kapavietėje laidoti kitus mirusius asmenis leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens rašytiniu sutikimu. Mirus atsakingam asmeniui, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (- ė) arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičių ir sutuoktinių artimi giminaičiai turi susitarti ir raštu informuoti kapinių prižiūrėtoją apie atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, nurodyti šio asmens duomenis, pateiktus 2 punkte.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, neprižiūrimų kapaviečių priežiūra suteikiama kitiems asmenims su teise jiems mirus, būti palaidotiems jose. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant, ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).

Su informacija susipažinau, atsakau už pateiktų duomenų teisingumą.

_______________________________________________________________

(laidojančio asmens vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINTA

Rietavo savivaldybės tarybos

2021 m. birželio 17d.

sprendimu Nr. T1-106

RIETAVO SAVIVALDYBĖJE ESANČIŲ KAPINIŲ PRIŽIŪRĖTOJO KAUPIAMŲ DUOMENŲ TVARKYMO SĄLYGŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato kapinių prižiūrėtojo kaupiamus ir tvarkomus duomenis apie Rietavo savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse palaidotus asmenis, laidojimus, kapavietėse esančius statinius, šių duomenų registravimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

DUOMENYS APIE KAPINĖSE PALAIDOTUS ASMENIS IR LAIDOJIMUS, DUOMENŲ REGISTRAVIMAS

3. Kapinių prižiūrėtojas laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas), kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, registruoja šiuos duomenis:

3.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietas ir datas, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo palaidotas (palaidoti), vardą ir pavardę, gimimo datą, sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo datą. Jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, žurnalo 6 skiltyje nurodoma sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo data, moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo palaidotas (palaidoti) vardas, pavardė, gimimo data, o 2-5 skiltys nepildomos;

3.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas (eilė), kapavietės arba nišos kolumbariume numerį ir matmenis, pelenų išbarstymo lauką (jeigu toks yra kapinėse), laidojimo gylį;

3.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;

3.4. kapavietės statinių statymo ir rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės apvėrimo įrengimo datas;

3.5. unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą;

3.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos

priežiūrą: fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį;

3.7. draudimo laidoti pagrindą, pradžią ir šio draudimo trukmę. Sprendimą dėl draudimo laidoti kapinių dalyje arba visoje teritorijoje priima Rietavo savivaldybės administracijos direktorius gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymą;

3.8. asmens, įregistravusio duomenis žurnale, pareigas, vardą, pavardę.

4. Žurnalą pildo, saugo, suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją teikia kapinių prižiūrėtojas. Kiekvienoms kapinėms pildomas atskiras žurnalas, kuris saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybei paskyrus kitą kapinių prižiūrėtoją, buvęs kapinių prižiūrėtojas pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda visus dokumentus, susijusius su kapinių priežiūra, laidojimų ir kapinių statinių registravimu.

5. Kapinių prižiūrėtojas duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus registruoja Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registravimo žurnale. Už šio žurnalo pildymą ir saugojimą atsakinga seniūnija. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimas organizuojamas ir žurnalas pildomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

6. Šio aprašo 3 ir 5 punktuose nurodyti žurnalai turi būti tvarkomi taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti juose esančių įrašų, lapų, papildyti naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką.

7. Jeigu žurnalas pildomas elektronine forma, turi būti fiksuojama veiksmų istorija (metų pabaigoje visi per praėjusius kalendorinius metus užregistruoti duomenys spausdinami, lapai numeruojami, lapų skaičių nurodantis įrašas tvirtinamas seniūno ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu, jeigu antspaudą privalo turėti.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8. Už žurnale įrašytų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams ir jų saugumą atsako kapinių prižiūrėtojas.

9. Už šio aprašo įgyvendinimą atsakingas Rietavo savivaldybės administracijos seniūnijos, vykdančios kapinių priežiūrą, seniūnas.

10. Šio aprašo reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_____________________

PATVIRTINTA

Rietavo savivaldybės tarybos

2021 m. birželio 17d.

sprendimu Nr. T1-106

RIETAVO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato kapinių, kuriose laidojami žmonių palaikai, balzamuoti ir (ar) kremuoti žmonių palaikai, priežiūros organizavimo tvarką.

2. Šiame apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme.

II SKYRIUS

KAPINIŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

3. Rietavo savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) nustatyta tvarka Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir vykdo Rietavo savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai (toliau – seniūnas), lėšas kapinių priežiūrai skiria Savivaldybės taryba. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyse numatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos (toliau – religinės bendruomenės ar bendrijos).

4. Viešosioms kapinėms prižiūrėti seniūnas skiria pagal darbo sutartį dirbantį asmenį, pareigybės aprašyme nurodytiems darbams atlikti.

5. Jeigu kapinių perdavimo sutartyje nenumatyta, kad konfesinių kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija, seniūnas paskiria kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį ar darbo sutartį (kai kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo).

6. Seniūnas pasirašytinai supažindina kapinių prižiūrėtoją su nustatytomis Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėmis, šiuo aprašu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kapinių tvarkymą.

7. Kapinių prižiūrėtojas privalo:

7.1. palaikyti švarą ir tvarką kapinių bendro naudojimo teritorijoje (šalinti šiukšles, žolę, krūmus nuo takų, aikštelių);

7.2. tvarkyti neprižiūrimomis pripažintas kapavietes, kurių priežiūra neperduota kitiems asmenims, nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo vietas;

7.3. informuoti seniūną apie vandens tiekimo sutrikimus, anksčiau negu numatyta grafike atliekomis užpildžius atliekų surinkimo priemones;

7.4. prižiūrėti kapinėse vykdomus darbus, kontroliuoti transporto įvažiavimą į kapinių teritoriją;

7.5. informuoti seniūną apie Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių pažeidimus;

7.6. skirstant kapavietes, užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą;

7.7. bendraujant su mirusiojo artimaisiais susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų ignoruojami jų įsitikinimai, ir, laikantis laidojančio asmens nurodymų, sudaryti sąlygas laidotuvėse dalyvauti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitiems asmenims;

7.8. tvarkyti su kapinių prižiūrėjimu susijusius dokumentus – registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registracijos žurnale, paskyrus kitą kapinių prižiūrėtoją – perdavimo aktu perduoti visus dokumentus, susijusius su kapinių priežiūra, laidojimų ir kapaviečių statinių registravimu;

7.9. jeigu kapinėse palaidotų žmonių palaikai nesuyra per nustatytą bendrą kapo ramybės laikotarpį, nedelsiant spręsti klausimą dėl kapo ramybės naujo laikotarpio nustatymo;

7.10. panaikintose kapinėse atliekant kasinėjimo darbus, užtikrinti, kad visi žmogaus palaikai būtų ekshumuoti ir palaidoti kitame kape kitose kapinėse, o kapuose ir rūsiuose rastus daiktus, kurie pagaminti iš brangiųjų metalų, arba objektus, kurie turi kultūrinės ir (ar) istorinės vertės, įstatymų

nustatyta tvarka perduoti saugoti kompetentingoms valstybės institucijoms;

7.11. vykdyti kitus kapinių priežiūros darbus, nustatytus pareigybės aprašyme.

8. Seniūnas, vykdydamas kapinių priežiūrą, privalo:

8.1. užtikrinti kapinių aprūpinimą vandeniu;

8.2. pasirūpinti, kad kapinių teritorijoje pagal poreikį būtų pastatytos atliekų surinkimo priemonės, rūšiuojamos ir perduodamos atliekų vežėjui kapinių teritorijoje susidarančios atliekos;

8.3. pasirūpinti, kad būtų laiku pašalinti, nugenėti pavojų keliantys medžiai ir jų vietoje (kur galima) pasodinti nauji želdiniai;

8.4. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, informuoti visuomenę ir palaidotų asmenų artimuosius;

8.5. vykdyti kitus kapinių priežiūros darbus, nustatytus Žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse, šiame Apraše, nenurodytus kapinių prižiūrėto pareigybės aprašyme.

9. Kapinėse susidarančios atliekos šalinamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Rietavo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų:

9.1. atliekos rūšiuojamos į specialius konteinerius arba vietas su užrašais atitinkamoms atliekoms kaupti;

9.2. žaliosios (biologiškai skaidžios – žolė, šakos, lapai ir pan.) atliekos dedamos į specialias vietas šioms atliekoms kaupti;

9.3. statybinės atliekos, susidariusios įrengiant, remontuojant, pertvarkant kapavietę, tvarkomos Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 38 punkte nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Kitus kapinių priežiūros organizavimo klausimus, nenumatytus šiame apraše, sprendžia Rietavo savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais.

11. Už šio aprašo įgyvendinimą atsakingi seniūnai.

12. Asmenys, pažeidę šio aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

PATVIRTINTA

Rietavo savivaldybės tarybos

2021 m. birželio 17 d.

sprendimu Nr. T1-106

LEIDIMO EKSHUMUOTI IR PERKELTI ŽMOGAUS PALAIKUS PASIBAIGUS RAMYBĖS LAIKOTARPIUI IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Leidimo ekshumuoti ir perkelti žmogaus palaikus pasibaigus ramybės laikotarpiui išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato leidimo ekshumuoti ir perkelti žmogaus palaikus pasibaigus ramybės laikotarpiui išdavimą.

2. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse, Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

II SKYRIUS

LEIDIMO EKSHUMUOTI IR PERKELTI ŽMOGAUS PALAIKUS PASIBAIGUS RAMYBĖS LAIKOTARPIUI IŠDAVIMAS

3. Asmuo, norintis gauti leidimą ekshumuoti ir perlaidoti žmogaus palaikus pasibaigus ramybės laikotarpiui, turi pateikti šiuos dokumentus:

3.1. Prašymą (1 priedas).

3.2. Pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

3.3. Įgaliojimą ar kitą atstovavimą patvirtinantį dokumentą, jeigu dėl pažymos išdavimo kreipiasi įgaliotas asmuo ar atstovas.

3.4. Įgalioto asmens ar atstovo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

3.5. Mirties liudijimą ar kitą dokumentą, liudijantį mirties faktą, kremacijos dokumentus (kai mirusiojo palaikai kremuoti).

3.6. Pareiškėjo ir kitų artimųjų giminaičių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, giminystės ryšį su kapavietėje palaidotu asmeniu patvirtinančius dokumentus.

3.7. Sutuoktinio (-ės) rašytinį sutikimą perlaidoti žmogaus palaikus.

4. Prašymą ekshumuoti ir perkelti žmogaus palaikus pasibaigus ramybės laikotarpiui turi pateikti artimi giminaičiai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3.135 str. nurodyta, kad artimais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Pateikiant prašymus ne giminaičiams, privaloma pateikti jiems suteiktus įgaliojimus.

5. Prašymas teikiamas raštu Rietavo savivaldybės administracijos seniūnijai, kurioje norima ekshumuoti žmogaus palaikus, tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į seniūniją, atsiuntus prašymą paštu ar per pasiuntinį.

6. Sprendimas išduoti Leidimą (2 priedas) priimamas ir apie priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos. Praradusiam Leidimą asmeniui, jam pateikus laisvos formos rašytinį prašymą, išduodamas Leidimo dublikatas su žyma „Dublikatas“. Leidimas neišduodamas žmogaus, mirusio nuo juodligės ir (ar) ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ir ypač pavojingomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“, palaikų ekshumavimui.

7. Leidimą turintis asmuo privalo užtikrinti, kad: jeigu karstas nesuiręs, jis turi būti pervežamas sandarioje dėžėje, jeigu karstas suiręs, palaikai būtų dedami į sandarų plastikinį maišą, kuris dedamas į naują karstą ar sandarią dėžę.

8. Leidimas perlaidoti žmogaus palaikus išduodamas laidojančiam asmeniui iš kitų vietovių pervežtiems palaikams palaidoti, turinčiam prižiūrimą kapavietę (nauja kapavietė perlaidojimui neskiriama), jeigu pagal teisės aktų nuostatas joje galimi laidojimai.

9. Ekshumacijos procese turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas, kad būtų laikomasi visų nustatytų taisyklių ir reikalavimų.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Už šio Aprašo įgyvendinimą atsakingi seniūnai.

11. Asmenys, pažeidę šio Aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

__________________

	Prašau identifikuoti
				^{(nurodyti giminystės ryšį, mirusiojo vardą, pavardę)}
mirusio (-ios)			, kapavietę, esančią			kapinėse,
		^{(mirimo data)}			^{(kapinių pavadinimas)}
ir įrašyti kapą (kapavietę) prižiūrintį asmenį
^{(įrašomojo asmens vardas, pavardė, adresas, tel.)}