I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato socialinių paslaugų poreikį nustatančių socialinių darbuotojų paskyrimo tvarką, socialinių paslaugų poreikio nustatymo komisijos sudarymo tvarką, senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo tvarką, sprendimo dėl socialinių paslaugų priėmimo tvarką, mokėjimo už socialines paslaugas dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, finansinių galimybių vertinimą, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus, tvarką ir trukmę.
2. Aprašo nuostatos taikomos toms socialinėms paslaugoms, kurias planuoja, organizuoja savivaldybės teritorijos gyventojams ir kurių teikimą finansuoja Druskininkų savivaldybė (toliau - savivaldybė) iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui.
3. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Išmokų vaikams įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
5. Savivaldybėje gali būti teikiamos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge (toliau - Socialinių paslaugų katalogas) nustatytos socialinės paslaugos pagal gyventojų poreikį.
6. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau - Socialinės paramos skyrius) administruoja socialinių paslaugų organizavimą, planuoja socialines paslaugas ir kontroliuoja savivaldybės teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybę.
7. Socialines paslaugas savivaldybėje teikia biudžetinė įstaiga Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centras (toliau - Socialinių paslaugų centras) ir kiti Socialinių paslaugų kataloge nustatyti socialinių paslaugų teikėjai.
8. Savivaldybės administracija tiesiogiai finansuoja Socialinių paslaugų centrą pagal biudžetų asignavimų valdytojo patvirtintas programas. Taip pat tiesiogiai finansuoja socialinės globos įstaigas, kurias pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai) ar socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka paskiria teismas, sudarydama sutartis dėl asmeniui teikiamos trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo socialinės globos įstaigai. Kitus socialinių paslaugų teikėjus savivaldybės administracija, atsižvelgdama į gyventojų socialinių paslaugų poreikius, parenka viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Savivaldybėje socialinės paslaugos teikiamos likusiems be tėvų globos vaikams, socialinę riziką patiriantiems vaikams, vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims, senyvo amžiaus asmenims, šeimoms, vaikus globojančioms šeimoms (rūpintojams) ir įvaikintojams bei kitiems Socialinių paslaugų kataloge nustatytiems socialinių paslaugų gavėjams.
10. Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo (toliau - Įstatymas) nustatyta tvarka dėl bendrųjų socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į savivaldybės biudžetinę įstaigą Socialinių paslaugų centrą, dėl specialiųjų – į Socialinės paramos skyrių, ir pateikia Įstatyme nustatytus dokumentus.
II SKYRIUS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKĮ NUSTATANČIŲ SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PASKYRIMO TVARKA
11. Asmens (šeimos), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, socialinių paslaugų poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į Socialinės paramos skyriaus ir/ar Socialinių paslaugų centro direktoriaus siūlymą.
12. Paskiriant socialinius darbuotojus, nustatančius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiama į jų specializaciją darbui su atskiromis asmenų socialinėmis grupėmis, kompetenciją ir gebėjimus, reikalingus vertinimui atlikti.
13. Socialinių paslaugų poreikio nustatymas, ypač socialinės globos poreikio vaikui su negalia, socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko nustatymas, organizuojamas kiek galima arčiau vaiko ir jo šeimos gyvenamosios vietos (seniūnijoje, socialinių paslaugų centre, vaikų dienos centre ir pan.).
14. Pagal galimybes socialinės rizikos vaiko ar likusio be tėvų globos vaiko socialinės globos poreikį nustatyti pavedama socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeimomis.
ANTRASIS SKIRSNIS
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO KOMISIJOS SUDARYMO TVARKA
15. Kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinių paslaugų poreikio nustatymo komisija (toliau - Komisija).
16. Komisija sudaroma iš sveikatos priežiūros, švietimo, vaiko teisių apsaugos, policijos ir kitų sričių specialistų pagal poreikį. Komisijos narių skaičius neribojamas.
17. Komisija visais atvejais nustato socialinę riziką patiriančio vaiko ir likusio be tėvų globos vaiko, socialinės globos poreikį. Kitus atvejus, kai asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, Komisijai perduoda Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas.
18. Savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu tvirtina personalinę komisijos sudėtį. Komisija yra nuolatinė.
19. Komisiją techniškai aptarnauja Socialinės paramos skyrius.
TREČIASIS SKIRSNIS
SENYVO AMŽIAUS ASMENS BEI SUAUGUSIO ASMENS SU NEGALIA SOCIALINĖS GLOBOS POREIKIO NUSTATYMO TVARKA
20. Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikį nustato šio Aprašo 11 punkte nurodyti socialiniai darbuotojai.
21. Kai senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos paslaugų poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados, poreikį nustato šio Aprašo 15 punkte nurodyta Komisija.
22. Socialinės globos poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu (toliau - Poreikio nustatymo aprašas) ir Senyvo amžiaus bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika (toliau - Metodika) bei užpildant socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas socialinių paslaugų poreikio vertinimo formas.
23. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas per Poreikio nustatymo apraše nustatytą laikotarpį.
24. Pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos asmens socialinės globos poreikiui tenkinti (pasikeitus asmens sveikatos būklei ar kt.) socialinių paslaugų įstaigos vadovas per 14 kalendorinių dienų raštiškai kreipiasi į Socialinės paramos skyrių dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo ar nutraukimo, nurodydamas pasikeitusias aplinkybes.
25. Jei reikalinga keisti socialinę globą į kitas specialiąsias socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaiga taip pat pateikia socialinių paslaugų poreikio nustatymo dokumentus. Įstaiga rašte pažymi, jei socialinių paslaugų poreikiui nustatyti reikalingos kitų sričių specialistų išvados.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PRIĖMIMO TVARKA
26. Socialinis darbuotojas (Komisija), nustatę asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, pateikia išvadas sprendimą dėl socialinių paslaugų priimančiam Socialinės paramos skyriaus vedėjui.
27. Socialinės paramos skyriaus vedėjas priima sprendimus dėl socialinių paslaugų skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo Poreikio nustatymo apraše nustatytais terminais ir tvarka.
28. Jeigu laikinai nėra galimybės teikti socialines paslaugas savivaldybės pavaldumo socialinėse įstaigose, asmuo įrašomas į laukiančiųjų gauti paslaugas eilę pagal sprendimo dėl socialinių paslaugų skyrimo datą (kai yra tos pačios datos sprendimų – pagal asmens prašymo-paraiškos registracijos eilės numerį).
29. Asmeniui (šeimai) socialinės paslaugos gali būti sustabdomos ar nutraukiamos šiais atvejais:
29.1. pačiam asmeniui (šeimai), globėjui ar rūpintojui prašant;
29.2. paaiškėjus, kad asmuo (šeima), globėjas ar rūpintojas sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;
29.3. pasibaigus sutarties dėl socialinių paslaugų teikimo laikotarpiui;
29.4. grubiai pažeidus socialinių paslaugų įstaigos vidaus tvarkos taisykles;
29.5. išvykus nuolat gyventi į kitą savivaldybę, užsienio valstybę;
29.7. išvykus paviešėti pas artimuosius, draugus ir kt.
29.8. atliekant laisvės atėmimo bausmę;
29.9. atsisakius mokėti už socialines paslaugas nustatytą kainą;
29.10. nesudarant sąlygų teikti socialines paslaugas (nepriimant teikiamos pagalbos, neįsileidžiant darbuotojo į būstą ir pan.);
29.11. sergant pavojinga infekcine, užkrečiama liga;
29.12. pasikeitus kitoms aplinkybėms, turinčioms įtakos asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikiui tenkinti.
30. Sprendimas sustabdyti ar nutraukti socialinių paslaugų teikimą priimamas nuo aplinkybių atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai gaunama informacija apie Aprašo 29 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą.
31. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių socialinės paslaugos buvo sustabdytos, Socialinių paslaugų įstaiga, informuoja apie tai Socialinės paramos skyrių ir savo nuožiūra gali toliau teikti socialines paslaugas, kurioms toks poreikis buvo nustatytas.
32. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių socialinės paslaugos buvo nutrauktos, socialinės paslaugos skiriamos iš naujo.
33. Socialinės paramos skyrius sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikia (išsiunčia) asmeniui. Sprendimo originalas įsegamas į asmens bylą.
34. Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas sudaro specialiųjų socialinių paslaugų gavėjų bylas ir jas perduoda socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms.
35. Asmens (šeimos) prašymai dėl specialiųjų socialinių paslaugų ir dokumentų kopijos saugoma Socialinės paramos skyriuje.
36. Duomenis apie gyventojams skirtas, teikiamas ir neskirtas (nurodydamas jų neskyrimo priežastis) socialines paslaugas Socialinės paramos skyrius teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS DYDŽIAI
Mokėjimas už bendrąsias socialines paslaugas
37. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne, asmens higienos ir priežiūros, skalbimo ir sociokultūrinės paslaugos visose iš savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamose socialinių paslaugų įstaigose teikiamos nemokamai (taikoma 100 procentų lengvata) tarybos sprendimu nustatytiems socialinių paslaugų gavėjams ir pagal socialinių paslaugų teikimo normas.
38. Už transporto paslaugas iš dalies mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra:
38.1. 2-3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (toliau - VRP) – mokama 10 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų;
38.2. 3-4 VRP – mokama 20 proc. socialinės paslaugos kainos;
38.3. 4-5 VRP – mokama 30 proc. socialinės paslaugos kainos;
38.4. virš 5 VRP – mokama 40 proc. socialinės paslaugos kainos.
39. Už atskiras paslaugas iš pagalbos į namus paslaugų mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra:
39.1. 2-3 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų;
39.2. 3-4 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos;
39.3. virš 4 VRP - mokama 100 proc. socialinės paslaugos kainos.
40. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
41. Asmuo (šeima) moka visą bendrųjų socialinių paslaugų kainą ir tais atvejais, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai (jei tokia galimybė yra).
Mokėjimas už socialinę priežiūrą
42. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos, psichosocialinės pagalbos, apgyvendinimo nakvynės namuose ir krizių centruose, pagalbos globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams paslaugos visose iš savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamose socialinių paslaugų įstaigose teikiamos nemokamai (taikoma 100 procentų lengvata) tarybos sprendimu nustatytiems socialinių paslaugų gavėjams ir pagal socialinių paslaugų teikimo normas.
43. Už pagalbos į namus socialines paslaugas mokama, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
44. Už pagalbos į namus paslaugas mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra:
44.1. 2-3 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 proc. asmens (šeimos) pajamų.
44.2. 3-4 VRP – mokama 50 proc. socialinės paslaugos kainos;
44.3. virš 4 VRP – mokama 100 proc. socialinės paslaugos kainos.
45. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
46. Mokėjimo už socialinę priežiūrą asmeniui dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti daugiau kaip 5 procentų asmens pajamų.
47. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti daugiau kaip 5 procentų šeimos pajamų.
48. Asmuo (šeima) moka visą socialinės priežiūros kainą ir tais atvejais, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai (jei tokia galimybė yra).
Mokėjimas už dienos socialinę globą (integralią pagalbą)
49. Už dienos socialinės globos paslaugas (integralią pagalbą) mokama, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
50. Už dienos socialinės globos (integralios pagalbos) paslaugas iš dalies mokama, kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra:
50.1. iki 2 VRP – mokama 10 proc. socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 10 proc. asmens pajamų;
50.2. 2-3 VRP – mokama 15 proc. socialinės paslaugos kainos;
50.3. 3-4 VRP – mokama 20 proc. socialinės paslaugos kainos;
50.4. 4-5 VRP – mokama 25 proc. socialinės paslaugos kainos;
50.5. virš 5 VRP - mokama 30 proc. socialinės paslaugos kainos.
51. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą (integralią pagalbą) dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
52. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos neviršija trigubo valstybės remiamų pajamų dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą (integralią pagalbą) dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
53. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija trigubą valstybės remiamų pajamų dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą (integralią pagalbą) dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
54. Asmuo (šeima) moka visą dienos socialinės globos (integralios pagalbos) kainą, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai (jei tokia galimybė yra).
55. Mokėjimo už trumpiau nei kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą (integralią pagalbą) dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos (integralios pagalbos) trukmei.
Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą
56. Už trumpalaikės socialinės globos paslaugas mokama, atsižvelgiant į asmens pajamas.
57. Asmuo už trumpalaikę socialinę globą moka 80 procentų gaunamų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
58. Asmuo (šeima) moka visą trumpalaikės socialinės globos kainą, kai išnaudoja savivaldybės tarybos nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai (jei tokia galimybė yra).
59. Mokėjimo už trumpiau nei kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą
60. Už ilgalaikės socialinės globos paslaugas mokama, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
61. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų gaunamų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
62. Jeigu suaugusiojo asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
63. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau nei 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
ANTRASIS SKIRSNIS
ATLEIDIMO NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS SĄLYGOS IR ATVEJAI
64. Nuo mokėjimo už socialines paslaugas atleidžiama šiomis sąlygomis ir atvejais:
64.1. kai asmuo (šeima) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą, arba asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
64.2. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai;
64.3. kai asmuo (šeima) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą, arba asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
64.4. krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai;
64.5. kai asmuo yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu (iš dalies veiksniu) ir/ar jam nustatyti psichikos sutrikimai ar protinė negalia bendrosios, socialinės priežiūros ir dienos socialinės globos paslaugos teikiamos nemokamai;
64.6. kai asmuo yra teismo sprendimu pripažintas neveiksniu (iš dalies veiksniu) ir/ar jam nustatyti psichikos sutrikimai ar protinė negalia, ir jis nesuvokia jam nustatyto mokėti už socialinę globą turto mokesčio esmės ir neturi artimųjų ar kitų asmenų, kurie galėtų šį mokestį mokėti, toks asmuo nuo mokėjimo už turtą atleidžiamas.
64.7. kai vaikui nustatytas grėsmės lygis, kai vaikas liko be tėvų globos ar kai vaikas (ar jo šeima) patiria socialinę riziką ar krizių atvejais, visos socialinės paslaugos vaikui ir jo šeimai teikiamos nemokamai.
TREČIASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
65. Socialinės paramos skyriaus atsakingi specialistai vertina pageidaujančio socialinių paslaugų asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu (toliau – Mokėjimo aprašas) ir šiuo Aprašu.
66. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybes nevertinamos šiame Apraše nustatytais atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejais ar kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
67. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatomam valstybės remiamų pajamų dydžiui, gaunančio socialines paslaugas asmens (šeimos) finansinės galimybės pervertinamos iš naujo per 3 mėnesius.
68. Asmuo (šeima) nemoka už socialines paslaugas, jei apskaičiuotas mokestis už jam suteiktas paslaugas yra mažesnis nei 1 euras.
69. Jei asmuo (šeima) gauna socialinių paslaugų įstaigos teikiamas nuolatines socialines paslaugas ne visą mėnesį, mokėjimo už socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas proporcingai teikiamų paslaugų skaičiui ar trukmei.
IV SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMO ATVEJAI, TVARKA IR TRUKMĖ
70. Kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos (socialiniai globėjai), budintys globotojai arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai (socialiniams globėjui), budintiems globotojams per globos centrą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai. Pagalbos pinigai mokami šiais atvejais:
70.1. vaikus globojančiai šeimai (socialiniam globėjui) ir budinčiam globotojui, už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą). Skiriamų pagalbos pinigų suma vaikus globojančiai šeimai (socialiniam globėjui) ir budinčiam globotojui diferencijuojama atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų, budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje su globos centru įsipareigojamų vienu metu prižiūrėti vaikų skaičių ir amžių. Pagalbos pinigų suma: už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, − 3 bazinių socialinių išmokų (toliau − BSI) dydžiai per mėnesį, už du vaikus – 5 BSI dydžiai per mėnesį, už tris ir daugiau vaikų – 8 BSI dydžiai per mėnesį. Už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą (rūpinamą) vaiką iki 3 metų pagalbos pinigų suma didinama papildomai 1 BSI dydžiu per mėnesį;
70.2. asmeniui (šeimai), kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą yra veiksmingiau organizuoti pinigais:
70.2.1. kai socialinių paslaugų poreikis nustatytas bendrosioms paslaugoms – iki 1 BSI dydžio per mėnesį;
70.2.2. kai socialinių paslaugų poreikis nustatytas socialinės priežiūros paslaugoms – iki 4 BSI dydžių per mėnesį.
71. Konkretus pagalbos pinigų dydis ir mokėjimo trukmė, kai socialinės paslaugos keičiamos į išmoką, nustatoma socialinio darbuotojo siūlymu, atsižvelgiant į asmeniui pagal poreikį nustatytą socialinės paslaugos rūšį ir asmens (šeimos) išlaidas pagalbai, analogiškai socialinėms paslaugoms.
72. Pagalbos pinigai neskiriami ir nemokami jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.
73. Išmoka mokama vaiko globėjui (rūpintojui), budinčiam globotojui, kuriam vaiko globa (rūpyba) nustatyta vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu (nurodymu).
74. Dėl pagalbos pinigų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) kreipiasi į Socialinės paramos skyrių ir pateikia šiuos dokumentus atsižvelgiant į aplinkybes:
74.1. prašymą - paraišką socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu;
74.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
74.3. dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);
74.4. bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, jei kreipiasi budintis globotojas;
74.5. kitus papildomus, tam tikras aplinkybes patikslinančius dokumentus.
75. Sprendimas dėl pagalbos pinigų skyrimo priimamas Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu, nustačius socialinių paslaugų poreikį, per 5 darbo dienas.
76. Pagalbos pinigai skiriami nuo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus pagalbos pinigus vaikus globojančiai šeimai (socialiniam globėjui) ir budinčiam globotojui, kurie skiriami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.
77. Jei periodinė išmoka skiriama ne už visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.
78. Pagalbos pinigus moka Socialinių paslaugų centras.
79. Socialinės paramos skyrius apie priimtą sprendimą dėl pagalbos pinigų skyrimo ar nutraukimo informuoja Socialinių paslaugų centrą ir pagalbos pinigų gavėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
80. Pagalbos pinigai globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams mokami kas mėnesį iki einamo mėnesio paskutinės darbo dienos.
81. Pakeitus socialines paslaugas į išmoką, pagalbos pinigai mokami:
81.1. vienkartine išmoka prieš vienkartinės paslaugos gavimą;
81.2. periodine išmoka iki einamo mėnesio paskutinės darbo dienos.
82. Pagalbos pinigai mokami iš savivaldybės biudžeto lėšų.
83. Pagalbos pinigų gavėjas privalo naudoti pagalbos pinigus pagal jų tikslinę paskirtį.
