Administracinė byla Nr. eA-410-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09219-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. E. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas C. E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 10K-12218 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo atstovui visą informaciją prieglobsčio byloje, įskaitant pareiškėjo apklausų protokolus, jo teiktus įrodymus ir kitus bylos dokumentus.
2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skunde nurodė, kad:
2.1. pareiškėjo atstovas kreipėsi į Departamentą su 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu „Prašymas suteikti informaciją“ (toliau – ir Prašymas), prašydamas pateikti pareiškėjo prieglobsčio byloje esančią medžiagą. Atsakovas Rašte nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 192 punktu, pateikiama tik informacija ir dokumentai, kurie negali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui;
2.2. prieglobsčio prašytojų teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Aprašo 192 punkte ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) 23 straipsnyje. Atsižvelgiant į Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovo teiginys, kad Prašymas nėra susijęs su teise į gynybą, laikytinas nepagrįstu;
2.3. Aprašo 192 punktas neriboja prieglobsčio prašytojo teisės gauti informaciją. Nors galimybė daryti išimtis yra numatyta Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio 1 dalyje, Rašte nėra teiginį, jog tam tikros byloje esamos informacijos atskleidimas gali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui, pagrindžiančių argumentų bei neįvardyta, kurios nacionalinės teisės normos užtikrina, kad, nesuteikiant galimybės prieglobsčio prašytojo įgaliotam atstovui susipažinti su bylos medžiaga, bus užtikrinamos prieglobsčio prašytojo teisės į gynybą. Atsižvelgiant į tai, atsisakymas suteikti pareiškėjui ir jo atstovui galimybę susipažinti su prašoma informacija pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 straipsnio ir Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio nuostatas;
2.4. įstatymas nenumato jokių išimčių, kai prieglobsčio byloje esanti medžiaga negali būti pateikiama prieglobsčio prašytojo įgaliotam atstovui. Rašte nurodytas teisės aktas neriboja advokato teisės gauti informaciją. Priešingai, Aprašo 192.6 punkto nuostatos suponuoja tai, kad advokatas turi teisę gauti ne tik sprendimų nuorašus, bet ir Departamento atliktų apklausų transkripcijas, tarnybinius pranešimus ar kitą jo manymu reikalingą informaciją teisinėms paslaugoms teikti. Tai patvirtina ir teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022). Atsižvelgiant į tai, Departamentas turėjo pateikti pareiškėjo atstovui visą prašomą informaciją prieglobsčio byloje;
2.5. Rašte teigiama, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui, tačiau nenurodoma, kokie argumentai lėmė šią išvadą. Atsakovas Rašte apsiribojo nuoroda į teisės aktą, kuriame nėra prieglobsčio prašytojo ar jo įgalioto atstovo teises gauti informaciją ribojančių nuostatų. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja jo teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę, todėl jis yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių nuostatomis;
2.6. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 ir 44 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytų gero administravimo principų bei Aprašo 192 straipsnyje įtvirtintos teisės gauti informaciją.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Aprašo 8 skirsnis yra skirtas teikti informaciją apie prieglobsčio procedūras, kurios vykdomos prieglobsčio prašytojo byloje, tačiau ne prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Departamento surinktus ar kitų institucijų pateiktus duomenis. Aprašo 192 punktas numato informacijos teikimą apie prašymo nagrinėjimo eigą ir numatomus sprendimo priėmimo terminus, priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties ir pan. Be to, Aprašo 192 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su kitomis Aprašo 8 skirsnio nuostatomis (ypač 193 ir 194 p.), kurios patvirtina, kad šios skirsnio paskirtis yra suteikti prieglobsčio prašytojui informaciją apie Departamento atliekamus procedūrinius veiksmus, nagrinėjant konkretaus prieglobsčio prašytojo prašymą. Tačiau tokia informacija niekaip neatsispindi duomenyse apie pirminę apklausą;
4.2. pareiškėjo prašomi duomenys priskiriami prie pirminių duomenų, kurie bus vertinami sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo nuoseklumo, suderinamumo su jo šeimos narių ar kitų liudytojų pateikta informacija, turima informacija apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomais faktais. Neatmestina, kad pareiškėjas užmiršo per pirminę apklausą teiktus duomenis, siejamus su grėsmėmis kilmės valstybėje, ir siekia gauti pirminės apklausos įrašą tam, kad galėtų „atgaivinti atmintį“ ir priderinti savo pasakojimą prie kilmės valstybės informacijos. Taigi, tokių duomenų atskleidimas gali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui, kurio metu siekiama įsitikinti prieglobsčio prašytojo patikimumu ir jo nurodytų aplinkybių pagrįstumu;
4.3. Aprašo 8 skirsnis numato, kad tik priėmus galutinį sprendimą Departamentas pagal raštišką prašymą gali pateikti sudarytoje prieglobsčio prašytojo byloje surinktą informaciją, įskaitant duomenis apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojo pateiktus ir (arba) Departamento iš kitų šaltinių gautus duomenis apie prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjo prašoma informacija yra šiuo metu iš naujo nagrinėjamo prašymo suteikti prieglobstį duomenys, kurių atskleidimas gali turėti reikšmės tyrimui;
4.4. pareiškėjo prašomos informacijos / duomenų nepateikimas nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių. Skunde nurodytuose sprendimuose kalbama ne apie informacijos / duomenų pateikimą, o apie tinkamą informavimą apie prieglobsčio procedūrą, bendravimą ir galimybę pasinaudoti tokia prieglobsčio procedūra. Kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos, pagrindinės teisės, tokios kaip teisė į gynybą, įskaitant gynybai svarbių dokumentų atskleidimą, nėra absoliučios teisės ir naudojimuisi jomis gali būti taikomi apribojimai;
4.5. pareiškėjui buvo pateikti du Departamento sprendimai: 2023 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 23S16587, kuriuo nutrauktas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas, ir 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. 23S153441, kuriuo atnaujintas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas. Pareiškėjas neapskundė minėtų sprendimų. Pažymėta, kad Departamento 2023 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 23S16587 buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas pasišalino iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo ilgiau nei 72 valandas;
4.6. pareiškėjas skunde cituoja tik Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio 1 dalį, taip iškreipdamas šios direktyvos tikslus ir procedūras. Iš kitų Direktyvos 2013/32/ES nuostatų (pvz., 17 str. 5 d.) matyti, jog pareiškėjo prašomi duomenys įeina į III skyriuje apibrėžiamą pirmosios instancijos procedūros koncepciją, nes Departamentas ir yra pirmoji instancija, kuri nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį, atlieka asmeninę jo apklausą, renka kilmės valstybės informaciją ir t. t., todėl pareiškėjo prašomi duomenys nepatenka į jam numatytas garantijas ir tokie dokumentai neprivalo būti teikiami susipažinti, kai procesas dar vyksta pirmojoje instancijoje. Be to, pagal Direktyvos 2013/32/ES 12 straipsnio d punktą, prieglobsčio prašytojams ir, jei taikytina, jų patarėjams teisės klausimais ar kitiems patarėjams suteikiama galimybė susipažinti su informacija, nurodyta 10 straipsnio 3 dalies b punkte, ir ekspertų pateikta informacija, nurodyta 10 straipsnio 3 dalies d punkte, jeigu sprendžiančioji institucija atsižvelgė į tą informaciją, priimdama sprendimą dėl jų prašymo;
4.7. pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Departamento raštas turi atitikti sprendimams keliamus reikalavimus, numatytus teisės aktuose. Akcentuota, kad pareiškėjas neskundžia jokio Departamento sprendimo, tik Raštą, todėl negali būti keliamas reikalavimas taikyti analogiją teisės aktų, kuriuose numatyti reikalavimai sprendimams.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 6 d. sprendime atmetė pareiškėjo C. E. D. skundą.
6. Teismas nustatė, jog pareiškėjo atstovas 2023 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą su Prašymu, prašydamas suteikti informaciją apie priimtus sprendimus pareiškėjo prieglobsčio byloje, kartu pateikiant pareiškėjo „teiktus įrodymus, apklausų transkripcijas, teiktus skundus ir teismų sprendimus“. Atsakovas, priimdamas Raštą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas – nagrinėjo prašymą dėl informacijos suteikimo. Esant šioms aplinkybėms, Prašymas iš esmės atitiko VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą prašymo sąvoką ir turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytais reikalavimais.
7. Teismas pažymėjo, kad, sistemiškai aiškinant VAĮ ir Taisyklių nuostatas, ginčas dėl atsakymo į prašymą, kuriuo teikiama tik informacija, nėra ginčas dėl administracinio sprendimo, kaip jis apibrėžiamas VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje. Teismas apžvelgė, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo, VAĮ ir Aprašo nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką.
8. Teismo vertinimu, Rašte yra nurodytas teisinis pagrindas – Aprašo 192 punktas, – kuriuo vadovaudamasis atsakovas pateikė prašomus dokumentus ir nurodė, kad kitos informacijos atskleidimas gali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Rašto turiniu, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui informacija buvo nesuteikta arba buvo suteikta netinkamai. Pareiškėjo argumentai, kad Departamento nepateiktas apklausos protokolas atima iš jo galimybę naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą, atitinkamai į apsaugą nuo persekiojimo kilmės valstybėje ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnio ir Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio nuostatas, yra atmestini.
9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo atstovas pateikė Prašymą, t. y. su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, todėl Raštas nėra administracinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio (ne)suteikimo. Departamentas dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį ir nėra priėmęs atitinkamo sprendimo, todėl, kaip nurodyta Direktyvos 2013/32/ES 17 straipsnio 5 dalyje, valstybės narės neprivalo suteikti galimybės susipažinti su asmeninio pokalbio stenograma (įrašais), vykdant pirmosios instancijos procedūras, nurodytas Direktyvos 2013/32/ES III skyriuje.
III.
11. Pareiškėjas C. E. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, su prašymu išaiškinti, ar leidžiamas toks Europos Sąjungos teisės normų aiškinimas, pagal kurį atsisakoma prieglobsčio prašytojui suteikti informaciją prieglobsčio byloje, jei vidaus teisės normos nenumato tokio apribojimo.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:
12.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad Raštas nėra administracinis sprendimas. Rašte ne tik pateikta informacija, bet ir išreikšta Departamento valia nesuteikti galimybės pareiškėjo atstovui susipažinti su prieglobsčio byloje esančiais duomenimis. Departamento atsisakymas pateikti visą prašomą informaciją (apklausos įrašą, transkripciją, pateiktus įrodymus ir kt.) atima galimybę naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą ir, atitinkamai, į apsaugą nuo persekiojimo kilmės valstybėje, todėl pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnio ir Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio nuostatas;
12.2. pirminė apklausa atlikta, kai pareiškėjas buvo nepilnametis ir nedalyvaujant jo atstovui, todėl šie atsakovo veiksmai pažeidė nepilnamečio asmens teises ir galiojančias procedūras;
12.3. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ne su tikslu gauti informaciją, o siekdamas apginti teisėtus savo interesus prieglobsčio byloje. Prašymas susipažinti su byla yra susijęs su teise į gynybą. Teismas nevertino šio argumento ir apsiribojo išvada, kad Raštas nėra administracinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio (ne)suteikimo;
12.4. proceso požiūriu nemotyvuoto administracinio sprendimo priėmimas yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsnių nuostatomis. Be to, tokiu sprendimu yra pažeidžiama prieglobsčio prašytojo teisė gauti informaciją, įtvirtinta Aprašo 192 punkte ir Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnyje;
12.5. teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, susijusių su advokato teise gauti informaciją, taip pat argumentų, kad Aprašo nuostatos neriboja prieglobsčio prašytojo teisės gauti informaciją, o Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos tiesiogiai, nes jos nėra numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
12.6. Direktyvos 2013/32/ES 17 straipsnio 5 dalis įtvirtina valstybėms narėms diskreciją suteikti arba nesuteikti galimybės susipažinti su įrašais vykdant pirmosios instancijos procedūras, nurodytas III skyriuje. Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko įstatyme nenumatyti galimybės nesuteikti duomenų prieglobsčio byloje, todėl Departamentas neturi teisės tiesiogiai remtis Direktyvos 2013/32/ES nuostatomis, siekdamas pateisinti atsisakymą suteikti informaciją prieglobsčio byloje;
12.7. prieglobsčio prašytojų teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Aprašo 192 punkte, tačiau Aprašo 193 punkte nurodyta, kad šio aprašo 192 punkte nurodyta informacija teikiama atsižvelgus į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, t. y. tokia informacija turi būti susijusi su konkretaus prieglobsčio prašytojo teisine padėtimi, o jos pateikimo būdas ir apimtys turi leisti prieglobsčio prašytojui ją teisingai suprasti. Be to, pagal Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali padaryti išimtį, bet tokiais atvejais valstybės narės: a) sudaro galimybę susipažinti su tokia informacija arba šaltiniais institucijoms, nurodytoms V skyriuje, ir b) nustato nacionalinėje teisėje procedūras, kuriomis garantuojama, kad bus užtikrinamos prieglobsčio prašytojo teisės į gynybą. Nagrinėjamu atveju atsisakyta teikti pareiškėjui informaciją jo prieglobsčio byloje, nurodant, kad informacijos pateikimas gali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad atsakymai į klausimus, kuriuos pareiškėjas prašo pateikti ESTT, negali turėti įtakos bylos baigčiai.
13. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, nes, pirma, byloje taikytinos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos yra aiškios, o Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, ir, antra, aptariamą ribojimą numato Direktyvos 2013/32/ES nuostatos, suteikiančios valstybei narei apriboti tarptautinės apsaugos prašytojui prieigą prie jo prieglobsčio bylos duomenų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 25 d. rašto Nr. 10K-12218 „Dėl prašymo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo atstovui informaciją prieglobsčio byloje, įskaitant teiktus įrodymus ir pareiškėjo apklausų protokolus.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, kuris pareiškėjo atstovo kreipimosi metu nebuvo išnagrinėtas. Pareiškėją nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. atstovauja advokatas R. S.
17. Pareiškėjo atstovas 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymu „Prašymas suteikti informaciją“, kreipėsi į Departamentą prašydamas pateikti pareiškėjo prieglobsčio byloje priimtus sprendimus, kartu pateikiant pareiškėjo teiktus įrodymus bei apklausų transkripcijas (protokolus).
18. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. 10K-12218 „Dėl prašymo“ pareiškėjo atstovui pateikė Departamento priimtus sprendimus ir, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, todėl, vadovaujantis Aprašo 192 punktu, pateikiama tik informacija ir dokumentai, kurie negali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui.
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymas pateikti prašomus dokumentus yra pagrįstas ir teisėtas, Rašte yra nurodytas teisinis pagrindas (Aprašo 192 punktas), kuriuo remdamasis atsakovas pateikė prašomus dokumentus ir nurodė, kad kitos informacijos atskleidimas gali pakenkti Departamento atliekamam tyrimui. Taip pat pažymėjo, jog pagal Direktyvos 17 straipsnio 5 dalį valstybės narės neprivalo suteikti galimybės susipažinti su asmeninio pokalbio stenograma (įrašais) vykdant pirmosios instancijos procedūras, nurodytas Direktyvos III skyriuje.
20. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti jo skundo reikalavimai, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo atsisakymas pateikti visą prašomą informaciją (apklausos įrašą, transkripciją, pateiktus įrodymus ir kt.) atima galimybę naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą ir, atitinkamai, į apsaugą nuo persekiojimo kilmės valstybėje. Pažymi, jog pirminė pareiškėjo apklausa atlikta, kai pareiškėjas buvo nepilnametis, nedalyvaujant jo atstovui. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą siekdamas apginti savo interesus prieglobsčio byloje, o nemotyvuotu atsakovo sprendimu yra pažeidžiama prieglobsčio prašytojo teisė gauti informaciją, įtvirtinta Aprašo 192 punkte ir Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnyje.
21. Byloje ginčas kilo dėl Departamento atsisakymo pareiškėjo atstovui pateikti pareiškėjo teiktus įrodymus bei apklausų transkripcijas (protokolus).
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu atliekamų prieglobsčio prašytojų apklausų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, kurių normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nuostatos.
23. Direktyvos 2013/32/ES 17 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta išsami ir faktinė kiekvieno asmeninio pokalbio ataskaita, kurioje būtų pateikiama visa esminė informacija, arba stenograma (1 dalis). Valstybės narės gali numatyti asmeninio pokalbio garso arba garso ir vaizdo įrašą. Kai daromas toks įrašas, valstybės narės užtikrina, kad kartu su prašytojo byla būtų prieinamas jo įrašas arba stenograma (2 dalis). Valstybės narės užtikrina, kad prašytojas turėtų galimybę žodžiu ir (arba) raštu pateikti pastabų ir (arba) paaiškinimų dėl ataskaitoje arba stenogramoje esančių vertimo klaidų ar klaidingo supratimo, pasibaigus asmeniniam pokalbiui arba per nustatytą laikotarpį, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad prašytojas būtų išsamiai informuotas apie ataskaitos turinį arba apie esmines stenogramos dalis, jei būtina, padedant vertėjui žodžiu. Valstybės narės tada prašo, kad prašytojas patvirtintų, kad ataskaitos ar stenogramos turinys teisingai atspindi pokalbį (3 dalis).
24. Direktyvos 2013/32/ES 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prašytojai ir jų patarėjai teisės klausimais arba kiti patarėjai, kaip apibrėžta 23 straipsnyje, turi galėti susipažinti su ataskaita arba stenograma ir, jei taikoma, su įrašu, prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai valstybės narės numato, kad bus daroma asmeninio pokalbio stenograma ir jis bus įrašomas, jos neprivalo suteikti galimybės susipažinti su įrašais vykdant pirmosios instancijos procedūras, nurodytas III skyriuje. Tokiais atvejais jos visgi suteikia galimybę susipažinti su įrašais vykdant apeliacines procedūras, nurodytas V skyriuje.
25. Aptariamoje Direktyvos 2013/32/ES nuostatoje yra nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią prieglobsčio prašytojui yra įtvirtinta garantija iki sprendimo dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo priėmimo susipažinti su jo asmeninio pokalbio duomenimis. Vis dėlto, Direktyva 2013/32/ES nustato šios bendrosios taisyklės išimtį tais atvejais, kai nacionaliniu reglamentavimu yra nustatyta, jog asmeninio pokalbio metu yra daroma tiek pokalbio stenograma, tiek pokalbio įrašas. Tokiais atvejais valstybei narei yra palikta teisė nacionaliniais teisės aktais įtvirtinti galimybę prieglobsčio prašytojui su minėtais įrašais leisti susipažinti jau po sprendimo dėl prieglobsčio prašymo priėmimo.
26. Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atliekant šio įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą, taip pat nustatant aplinkybes, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, arba nustatant valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, atliekama prieglobsčio prašytojo apklausa. Apklausa atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas yra būtinas tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją žodžiu ir teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja. Prieglobsčio prašytojo pageidavimu apklausoje gali dalyvauti teisines paslaugas jam teikiantis atstovas. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar atstovas.
27. Apklausos atlikimo tvarka detalizuota Apraše, kuriame nustatyta, kad apklausos metu daromas garso arba vaizdo ir garso įrašas (skaitmeninis), kuris įkeliamas į MIGRIS (6 punktas); apklausos garso arba vaizdo ir garso įrašu surašoma apklausos įrašo transkripcija, kuri įkeliama į asmens bylą; transkripcija surašoma, tiksliai perrašant garso arba vaizdo ir garso įrašą į tekstinį dokumentą; prieglobsčio prašytojo apklausa transkribuojama pažodžiui, jo pasakojimas perrašomas identiškai, neatliekant turinio ar sakinių struktūros pataisymų ar pakeitimų ir neperformuluojant idiomatinių posakių (17 punktas).
28. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus Direktyvos 2013/32/ES 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų kontekste, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos nacionaliniu reglamentavimu yra įtvirtinta taisyklė, jog prieglobsčio prašytojų apklausos metu yra daroma tiek pokalbio stenograma (transkripcija), tiek pokalbio garso arba vaizdo ir garso įrašas. Todėl nagrinėjamu atveju gali būti taikoma Direktyvos 2013/32/ES 17 straipsnio 5 dalies antrojoje pastraipoje įtvirtinta išimtis. Visgi šiomis aplinkybėmis pažymėtina, jog ši išimtis ne tik turi būti aiškiai įtvirtinta nacionaliniuose teisės aktuose, tačiau ją taikant turi būti vadovaujamasi gero viešojo administravimo bei kitų viešojo administravimo veikloje taikomų principų, tarp jų – išsamumo bei proporcingumo principais, reiškiančiais, jog valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, į prašymus atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamos visas prašymų nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamos prašymo turinį, o dėl prašymų priimtų sprendimų mastas ir jų įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 str. 5 ir 10 p.).
29. Kaip savo praktikoje yra pabrėžęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, teisės į gynybą paisymo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas (žr., pvz., 2000 m. kovo 28 d. sprendimo byloje Dieter Krombach ir André Bamberski, C‑7/98, EU:C:2000:164, 42 p. ir 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje Sopropé - Organizações de Calçado, Lda prieš Fazenda Pública, C‑349/07, EU:C:2008:746, 36 p.). Kalbant apie teisę būti išklausytam per bet kokią procedūrą, kuri yra viena iš minėto pagrindinio principo sudedamųjų dalių (šiuo klausimu žr., pvz., 1983 m. lapkričio 9 d. sprendimo byloje Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin prieš Komisiją, 322/81, EU:C:1983:313, 7 p. ir 1989 m. spalio 18 d. sprendimo byloje Orkem prieš Komisiją, 374/87, EU:C:1989:387, 32 p.), pažymėtina, kad šiuo metu ji yra įtvirtinta ne tik Chartijos 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą kiekvieno teismo procesą paisymas, bet ir jos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą. Šio 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Konstatuotina, kad, kaip matyti iš jos turinio, ši nuostata yra visuotinai taikoma. Teisingumo Teismas visada tvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir jos labai plačią apimtį Sąjungos teisės sistemoje, pripažindamas, kad ši teisė turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas (žr., pvz., 1974 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Transocean Marine Paint Association prieš Komisiją, 17-74, EU:C:1974:106, 42 p. ir minėto sprendimo Sopropé 36 p.). Pagal Teisingumo Teismo praktiką šios teisės turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas (žr. minėto sprendimo Sopropé 38 p.). Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., 2005 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Ispanijos Karalystė prieš Komisiją, C‑287/02, EU:C:2005:368, 37 p. ir jame nurodytą teismo praktiką, taip pat minėto sprendimo Sopropé 37 p., 2009 m. spalio 1 d. sprendimo byloje Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 83 p. ir 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Prancūzijos Respublika prieš People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 64 ir 65 p.). Minėta teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 1991 m. lapkričio 21 d. sprendimo byloje Technische Universität München prieš Hauptzollamt München-Mitte, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 p. ir minėto sprendimo Sopropé 50 p.), nes pareiga nurodyti pakankamai išsamius ir konkrečius sprendimo motyvus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suprasti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kildintina iš teisės į gynybą paisymo principo.
30. Taigi, nagrinėdamas prieglobsčio prašytojo prašymą pateikti apklausos duomenis bei atsisakydamas tokį prašymą tenkinti, Departamentas priimame sprendime turi aiškiai nurodyti, kokiomis nacionalinės teisės normomis yra remiamasi, jas susieti su konkretaus prieglobsčio prašytojo situacija bei pagrįsti, kad jo prašomos informacijos nesuteikimas atitinka būtinus administravimo (pvz., jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir (ar) pan.) tikslus.
31. Aprašo 192 punkte nurodyta Departamento teiktina informacija prieglobsčio prašytojams ir (arba) jų įgaliotiems atstovams: 1) informacija apie prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo eigą ir numatomus sprendimo priėmimo terminus (Aprašo 192.1 p.); 2) informaciją apie Departamento Aprašo nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties, taip pat apie šių sprendimų priėmimo teisinius ir faktinius pagrindus (Aprašo 192.2 p.); 3) informacija apie Lietuvos Respublikoje nustatytas prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas (Aprašo 192.4 p.); 4) informacija apie pagalbą prieglobsčio prašytojams teikiančias tarptautines ir nevyriausybines organizacijas, įskaitant tokių organizacijų kontaktinius duomenis (Aprašo 192.5 p.); 5) kita informacija, susijusi su prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu (Aprašo 192.6 p.). Aprašo 192 punkte nurodyta informacija teikiama atsižvelgus į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, t. y. tokia informacija turi būti susijusi su konkretaus prieglobsčio prašytojo teisine padėtimi, o jos pateikimo būdas ir apimtys turi leisti prieglobsčio prašytojui ją teisingai suprasti (Aprašo 193 p.).
32. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Departamento sprendime nurodytoje Aprašo 192 punkto nuostatoje sureglamentuotas nebaigtinis prieglobsčio prašytojui teiktinos informacijos sąrašas. Taisyklė, kad apklausos duomenų pateikimas prieglobsčio prašytojui iki sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo pakenktų Departamento atliekamam tyrimui ir kad dėl to ši informacija negali būti teikiama, nenustatyta nei Aprašo 192 punkte, kuris kaip teisinis pagrindas nurodytas atsakovo Rašte, nei kituose Aprašo aštuntojo skirsnio „Informacijos teikimas prieglobsčio prašytojams“ nuostatose. Nuostatų, savaime draudžiančių prieglobsčio prašytojui pateikti jo apklausos duomenis iki bus baigtas nagrinėti jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, nėra ir Įstatyme.
33. Atsižvelgdama į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas spręsdamas pareiškėjo atstovo prašymą netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neįvertino visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, galėjusių lemti ir kitokio pobūdžio sprendimą, todėl Raštas dalyje, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą, yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, pritardamas esminėms Rašto išvadoms, netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo Raštas dalyje, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą, yra panaikinamas. Kadangi pagal teisės aktus tik atsakovas Departamentas turi diskreciją (yra kompetentingas) išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl pareiškėjo teiktų įrodymų bei apklausų transkripcijų (protokolų) pateikimo, atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą.
34. Tai konstatavus kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
35. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT (žr. šios nutarties 11 p.) teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, EU:C:2021:479). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir priima sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo savo nuožiūra (žr., pvz., ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, EU:C:1982:335). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į faktinę pareiškėjo situaciją, nenustatyta, kad teisinis reguliavimas, kuris buvo taikytas priimant skundžiamą sprendimą, keltų abejones dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei ir dėl to būtų būtina kreiptis į ESTT dėl atitinkamų Europos Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo.
36. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, taip pat už teisines paslaugas (skundo parengimą) sumokėjo 300 Eur. Už apeliacinio skundo pateikimą pareiškėjas sumokėjo 11,50 Eur žyminio mokesčio, o už teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimą) sumokėjo 726 Eur.
38. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistino advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
39. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
40. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už skundo parengimą maksimalus užmokestis – 2,5 (8.2 p.).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktas mokėjimo sąskaitas, mokėjimų nurodymus, pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjams priteisia jo prašomą 300 Eur sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 726 Eur sumą už advokato teiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 060 Eur bylinėjimosi išlaidų (34 Eur + 1 026 Eur).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo C. E. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo C. E. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 10K-12218 „Dėl prašymo“ dalyje, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą, įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą.
Priteisti pareiškėjui C. E. D. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 060 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Iveta Pelienė
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė