Administracinė byla Nr. eA-2157-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00623-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 9.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. R. A. M. skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. R. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. R. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skubos tvarka, t. y. neįsiteisėjus sprendimui, iš naujo įvertinti aplinkybes dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį pagrįstumo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21S30650 (toliau – ir Sprendimas) nuspręsta jam nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus bei įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo 3 metus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1822-764/2022 atsakovo Sprendimas buvo pakeistas ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas sutrumpintas iki 3 metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1481-556/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu.
3. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. birželio 17 d. jis gyveno Užsieniečių registracijos centre ir bendravo su Lietuvos Respublikos piliete B. K., su kuria (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo jis gyveno Lietuvos Respublikoje, bet darbo paieškos buvo nesėkmingos, todėl jie išvyko į Nyderlandų Karalystę, kur pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau netrukus grįžo į Lietuvos Respubliką ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu buvo sulaikytas, paaiškėjus aplinkybei, kad jis nėra prieglobsčio prašytojas. VSAT 2023 m. kovo 15 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu Nr. 21-7K-388 „Dėl sprendimo sustabdymo“, tačiau duomenų apie prašymo išnagrinėjimą nėra.
4. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą dėl to, jog iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms turėtų būti įvertintas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumas ir tikslingumas dėl jo išsiuntimo, nes Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) numato, kad sprendžiant dėl užsieniečio išsiuntimo, turi būti įvertinta jo socializacija, šeiminiai ir ekonominiai ryšiai, tačiau jo sulaikymo metu formaliai atsižvelgta tik į Migracijos departamento Sprendimą. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10K-14429 „Dėl prašymų“ pareiškėją informavo, kad aplinkybės dėl pareiškėjo išsiuntimo bus vertinamos iš naujo.
5. Pareiškėjo teigimu, jo išsiuntimas į kilmės šalį yra pavojingas jo gyvybei ir sveikatai, nes pagal (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso nuostatas į (duomenys neskelbtini) grąžinti piliečiai už neteisėtą pasitraukimą iš šalies privalo atlikti kriminalinę bausmę. Kalėjimo sąlygos (duomenys neskelbtini) reiškia blogas gyvendinimo sąlygas negaunant maisto bei fizines bausmes.
7. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš šalies yra įsiteisėjęs, todėl šio klausimo nagrinėjimui iš naujo pagrindo nėra. Pareiškėjo teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje siejamas tik su jo prieglobsčio prašymu, santuokos sudarymas negali lemti Sprendimo teisėtumo. Santuokos sudarymo metu aplinkybės, susijusios su šeimos gyvenimo tęstinumu Lietuvos Respublikoje, galiojant Migracijos departamento Sprendimui, pareiškėjui buvo žinomos.
II.
8. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti prieglobstį. Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21S30650 (Sprendimas) nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kadangi pareiškėjas neatitiko UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Sprendimu nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus bei įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo 3 metus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1822-764/2022 Migracijos departamento Sprendimas buvo pakeistas – iki 3 metų sutrumpintas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas paliktas nepakeistu. VSAT 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. 21-7K-388 „Dėl sprendimo sustabdymo“ kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama sustabdyti Migracijos departamento Sprendimą, kadangi pareiškėjas nesutinka savo noru grįžti į kilmės šalį bei pareiškėją atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15 d. atvyko į Migracijos Departamento Kauno skyrių, kuriame VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu „Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. R. A. M. sulaikymo“ buvo sulaikytas iki 48 val., kadangi jis nevykdė teismo nutartimi jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų bei buvo gautas pranešimas iš Nyderlandų Karalystės migracijos įstaigos, kuriuo informuojama, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nyderlandų Karalystėje. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 30 d. pradėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 23S215878 priėmė jį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių padidėja tikimybė, jog asmuo gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10K-14429 „Dėl prašymų“ informavo pareiškėją apie prieglobsčio bylos nagrinėjimo būseną, taip pat, kad pareiškėjo išsiuntimas nėra vykdomas, o aplinkybės dėl pareiškėjo išsiuntimo bus įvertintos iš naujo, atsakė į kitus klausimus.
10. Teismas aptarė ginčui aktualias UTPĮ, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatas, ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Migracijos departamento Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra galiojantis, jo vykdymas nėra sustabdytas. Teismas vertino, kad pareiškėjas siekia Migracijos departamento Sprendimo peržiūrėjimo.
11. Teismas nustatė, kad su Lietuvos Respublikos piliete B. K. pareiškėjas bendravo dar iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)
12. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog šeiminių ryšių Lietuvoje įtvirtinimą nulėmė Migracijos departamento Sprendimo nevykdymas. Kadangi sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš šalies buvo priimtas dar 2021 m. spalio 12 d., santuokos sudarymo metu sutuoktiniai negalėjo būti tikri, kad iki tol egzistavę šeiminiai ryšiai garantuos pareiškėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
13. Teismas sprendė, kad dėl to, jog pareiškėjui nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, o jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas yra išspręstas Migracijos departamento Sprendimu, vertinant tai, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo esant išimtinėms aplinkybėms Migracijos departamento Sprendimo peržiūrėjimui, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš naujo įvertinti aplinkybes dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį pagrįstumo; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ZOOM programos pagalba.
16. Pareiškėjas pažymi, kad sukūrė šeimą Lietuvoje, kartu su sutuoktine augina jos sūnų iš ankstesnių santykių, dirba, mokosi lietuvių kalbos, yra visiškai socializavęsis ir įsiliejęs į Lietuvos visuomenę, todėl, remiantis UTPĮ nuostatomis, sprendimas dėl jo išsiuntimo turi būti persvarstomas atsižvelgiant į šias – iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Kadangi Migracijos departamentas iki šiol nėra išsprendęs pareiškėjo prašymo iš esmės, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš naujo įvertinti aplinkybes dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį pagrįstumo. Tačiau teismas ginčo iš esmės neišsprendė, atsižvelgė tik į atsiliepime į skundą nurodytus atsakovo argumentus, pasisakė dėl atsakovo nepriimto sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjas detaliai nurodė savo argumentus, kodėl Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą neišsiųsti jo į kilmės šalį, tačiau teisme ginčas turėjo būti sprendžiamas ne dėl šių aplinkybių pagrįstumo, o dėl to, jog Migracijos departamentas nevertino šių aplinkybių. Teismas pasisakė dėl pareiškėjo prašymo peržiūrėti sprendimą išsiųsti esmės, o ne dėl reikalavimo, jog atsakovas, kaip kompetentinga institucija, priimtų sprendimą. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir nelogiškas, priimtas nesivadovaujant teisės aktais bei teismų praktika, todėl turi būti panaikintas.
17. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas iš naujo įvertinti jo nurodytas faktines aplinkybes, nes tai yra būtent atsakovo kompetencija. Teismui pateiktas Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 21 d. atsakymas patvirtina, kad atsakovas ketino svarstyti iš naujo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę pagrįstumo klausimą, tačiau atsiliepime į skundą poziciją pakeitė teigdamas, jog priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį nebus peržiūrimas.
18. Pareiškėjas remiasi UTPĮ 128 ir 130, 133 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) bei Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatomas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi atsižvelgti į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.
19. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką (2018 m. gegužės 8 d. sprendimas byloje Nr. C82/16 K.A. ir kt.), pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 3 straipsnio 6 punktą ir 11 straipsnio 3 dalį, valstybėms narėms nedraudžiama panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti į šalį tuo atveju, jei sprendimas grąžinti nebuvo įvykdytas ir trečiosios šalies pilietis yra jų teritorijoje. Pareiškėjas Lietuvoje yra nuo 2021 m. liepos mėn., t. y. jau itin ilgą laiką. Tvarkos 49.1 papunktyje nustatyta, kad turi būti vertinami ne tik joje nurodyti kriterijai, bet ir visos kitos reikšmingos aplinkybės.
20. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, jog peržiūrės Sprendimą, kurio vykdymas pavestas VSAT, tačiau iki šiol to nepadarė, o pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skunde teismui nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo peržiūrėti Sprendimą ir panaikinti jo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, tačiau nenurodė aiškių argumentų, dėl ko prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti / panaikinti minėtą Sprendimo dalį. Todėl skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Dėl esminės šalies pozicijos teismas privalo pasisakyti, kitaip yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą. Šiuo atveju teismas net neaptarė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, įvardindamas jas „nesvarbiomis“, bei tokiu būdu priėmė sprendimą už Migracijos departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. byloje Nr. eAS-172-1047/2023 pasisakė, jog pareiškėjas tokiomis aplinkybėmis pirma privalo kreiptis į Migracijos departamentą. T. y. nesant atsakovo priimto sprendimo dėl naujų, ankstesnio sprendimo priėmimo metu neegzistavusių aplinkybių, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva vertinti šių aplinkybių pagrįstumo kaip pagrindo sprendimo dėl išsiuntimo nepriėmimui.
21. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas iki šiol neišnagrinėjo pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų, jog nuo 2022 m. kovo 29 d. nevykdomas sprendimas jį išsiųsti, t. y. procedūra pernelyg ilgai užsitęsė, dėl to savo ruožtu prailginamas ir pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos priimant Sprendimą 2021 m. ir negalėjo būti nagrinėjamos, nes pareiškėjas savo prašymą grindė naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t. y. faktinės padėties pasikeitimu, kurios sudaro pagrindą situaciją vertinti iš naujo, t. y. priimti naują administracinį sprendimą. Prašymo pateikimas suponuoja institucijos pareigą priimti naują administracinį sprendimą, o atsakovas šios pareigos neįvykdė.
22. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Direktyvos normas, kurios įgyvendintos UTPĮ, sprendimai grąžinti priimami kartu su draudimu atvykti. Taigi sprendimai grąžinti ir sprendimai dėl draudimo atvykti yra priimami kartu, yra susiję, todėl užsienietis, kuris prašo panaikinti draudimą atvykti arba sutrumpinti terminą, gali remtis motyvais, susijusiais su sprendimo dėl išsiuntimo netinkamu vykdymu. Sprendimai pagal šią Direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.
23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo argumento, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Atsakovas iš pradžių nurodė, kad priims sprendimą, neįvardindamas termino, tačiau atsiliepime į skundą jau teigė, jog sprendimo nesiruošia priimti, kas patvirtina gero viešojo administravimo principo pažeidimą. Atsakovas, nepriėmė ir iš esmės net nevertino pareiškėjo prašyme nurodytų naujai atsiradusių aplinkybių, susijusių su jo išsiuntimu ir draudimu atvykti, o tik formaliai nurodė, kad tai padarys vėliau. Taigi atsakovas net formaliai nevertino pareiškėjo prašymo, neįvertino individualios užsieniečio situacijos, kaip nustato Tvarkos nuostatos, taip pat nenurodė aiškių argumentų, dėl ko kitos naujai atsiradusios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti draudimą atvykti ar pareiškėjo išsiuntimą. Be to, VSAT nepakankamas veikimas / neveikimas, nevykdant įsiteisėjusio Sprendimo dėl išsiuntimo nėra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo prašymo iš esmės, nenurodant tai pagrindžiančių argumentų.
24. Pareiškėjas pažymi, kad teismas formaliai nurodė, jog pareiškėjo pateiktos naujos aplinkybės nesudaro pagrindo persvarstyti sprendimo išsiųsti pareiškėją peržiūrėjimo, bet šis teismo teiginys yra visiškai nemotyvuotas. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo turėjo būti nagrinėtas skubos tvarka, t. y. per 10 darbo dienų, pareiškėjas mano, kad toks terminas yra protingas ir pagrįstas įstatyme numatytas terminas priimti atitinkamą sprendimą, juo labiau, kad Migracijos departamentas jo prašymo argumentus žino nuo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 1 d.
25. Pareiškėjas nurodo, kad jis aiškiai įvardijo pagrindus peržiūrėti Sprendimą – pabrėžtinas itin ilgas laiko tarpas nuo pareiškėjo atvykimo į Lietuvą iki tikėtino sprendimo įvykdymo. UTPĮ ribojant užsieniečių teises yra numatyti sutrumpinti apskundimo terminai. Tuo tarpu institucijoms jie yra konkrečiai neįvardinti arba už jų nesilaikymą nėra numatytos jokios sankcijos. Vis dėlto maksimalus terminas, įvardintas UTPĮ, yra 6 mėnesiai (11 str. 11 d., 43 str. 1 d. 8 p., 44 str. 1 d. 2p., 45 str. 1 d. 1 p. ir t. t.). Tarptautiniai teisės aktai taip pat 6 mėn. įvardija kaip reikšmingą laikotarpį (pvz., Dublino III reglamento 29 str.). Tokie terminai yra numatyti būtent dėl tos priežasties, jog ilgesnį laiką gyvendami konkrečioje šalyje užsieniečiai integruojasi, susikuria gyvenimą ir pavėluotai realizuojamas sprendimas dėl asmens išsiuntimo nebeatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų lyginant tokius teisinius gėrius, kaip migracinių taisyklių laikymasis ir Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje įtvirtintos teisės į laisvę, šeimą, nuosavybę, saugumą ir kt.
26. Pareiškėjas pažymi, kad byloje ypatingą reikšmę turi ir pareiškėjo šeiminiai ryšiai. Dar būdamas nelaisvėje pareiškėjas susidraugavo su moterimi, ji nuolat jį lankė Užsieniečių registracijos centre Kybartuose, o gavus leidimą gyventi už centro ribų, jie apsigyveno kartu ir sudarė santuoką, laukia netrukus gimsiančio kūdikio. Pareiškėjas dirba ir itin žymiai prisideda prie sutuoktinės ir jos vaiko gerovės. Pareiškėjo sutuoktinės mažametis vaikas užmezgė itin gerus santykius su pareiškėju, kuris jam atstoja tėvą. Todėl šiuo atveju pareiškėjo situacija turi tiesioginę įtaką Lietuvos Respublikos pilietės ir jos nepilnamečio vaiko gerovei. Tuo tarpu Migracijos departamentas ignoruoja pareiškėją ir net neatsakė iš esmės į jo prašymą (atsakymas, kad sprendimas bus priimtas vėliau, nėra tinkamas atsakymas). Todėl pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Migracijos departamentą spręsti jo prašymą.
28. Atsakovas nurodo, kad nėra ginčo dėl to, jog Migracijos departamento Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra galiojantis, jo vykdymas nėra sustabdytas. Pareiškėjas siekia Sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. eAS-172-1047/2023 neaktuali nagrinėjamai bylai, nes bylų aplinkybės nėra tapačios. Be to, pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu peržiūrėti jo išsiuntimo klausimą. Atsakovas pateikė jam atsakymą, dėl to ginčo nėra. Tai, kad pareiškėjo netenkina atsakymas ar jo teisinė padėtis, nereiškia, jog Migracijos departamento priimami sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teismo sprendimu.
29. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidina teismą, ir atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10K-14429, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d., 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d. prašymus, informavo, kad 2023 m. lapkričio 30 d. Migracijos departamentas pradėjo jo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, jog prieglobsčio byla dar nėra išnagrinėta, sprendimas dar nėra priimtas, todėl jo išsiuntimas nėra vykdomas, o aplinkybės dėl išsiuntimo bus įvertintos iš naujo. Skunde pareiškėjas prašo iš naujo peržiūrėti jau įsiteisėjusį Sprendimą, tuo tarpu atsiliepime Migracijos departamentas nurodė, kad jau įsiteisėjęs sprendimas negali būti peržiūrėtas, tačiau, nei raštu, nei atsiliepime Migracijos departamentas nenurodė, jog priims naują sprendimą dėl išsiuntimo ar, kad nesiruošia priimti jokio sprendimo. Pareiškėjo teisėtas buvimas Lietuvos Respublikos siejamas tik su jo prieglobsčio prašymu. Buvo priimtas sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės valstybę, pareiškėjas Migracijos departamento sprendimo nevykdė ir iš Lietuvos Respublikos neišvyko. Ši aplinkybė parodo, kad pareiškėjas nesilaiko teisės aktų bei nevykdo Migracijos departamento sprendimų. Pareiškėjo skunde vardijami šeiminiai ryšiai nėra reikšmingi. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Migracijos departamentas laikosi nuomonės, kad vien pareiškėjo santuokos sudarymo su Lietuvos Respublikos piliete faktas nereiškia, jog sprendimas, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos yra neteisėtas ar nepagrįstas. Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) o 2021 m. spalio 12 d. Migracijos departamento Sprendimu ir 2022 m. kovo 9 d. priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, konstatuotina, kad šeima buvo sukurta tuo metu, kai susiję asmenys žinojo, kad vieno iš jų imigracinė padėtis buvo tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas valstybėje nuo pradžių bus rizikingas. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tai reiškia, kad pareiškėjo išsiuntimas sudarytų Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą tik išimtinėmis aplinkybėmis, o jokių nagrinėjamam klausimui reikšmę turinčių išimtinių faktinių aplinkybių pareiškėjas savo skunde nenurodo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Ginčas byloje kilo dėl įpareigojimo Migracijos departamentą per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skubos tvarka, t. y. neįsiteisėjus sprendimui, iš naujo įvertinti aplinkybes dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį pagrįstumo.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas siekia Migracijos departamento Sprendimo peržiūrėjimo, pareiškėjui nėra suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas yra išspręstas Sprendimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo esant išimtinėms aplinkybėms Migracijos departamento Sprendimo peržiūrėjimui.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad savo prašymą atsakovui persvarstyti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respubliką pagrįstumą grindė naujomis aplinkybėmis, kurių nebuvo atsakovui priimant Sprendimą, nes jis sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete, laukiasi su ja vaiko, ketina su šeima gyventi Lietuvoje, be to, pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, o Migracijos departamentas iki šiol neišnagrinėjo pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų, jog nuo 2022 m. kovo 9 d. nevykdomas sprendimas jį išsiųsti, todėl procedūra pernelyg ilgai užsitęsė, dėl to savo ruožtu prailginamas ir pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas pagrįstų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
34. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21S30650 (Sprendimas) pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus bei įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo 3 metus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1822-764/2022 Migracijos departamento Sprendimas buvo pakeistas – iki 3 metų sutrumpintas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas. VSAT 2023 m. kovo 15 d. raštu Nr. 21-7K-388 „Dėl sprendimo sustabdymo“ kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama sustabdyti Migracijos departamento Sprendimą, kadangi nėra galimybės išsiųsti pareiškėjo į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nes pareiškėjas nesutinka savo noru grįžti į kilmės šalį bei pareiškėją atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15 d. atvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių, kur VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu „Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. A. R. A. M. sulaikymo“ buvo sulaikytas iki 48 val., nes jis nevykdė teismo nutartimi jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų bei buvo gautas pranešimas iš Nyderlandų Karalystės migracijos įstaigos, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nyderlandų Karalystėje. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 30 d. pradėjo pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 23S215878 priėmė jį nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Pareiškėjas, jo teigimu, kreipėsi į atsakovą prašydamas iš naujo įvertinti jo nurodytas pasikeitusias šeimines aplinkybes, tačiau Migracijos departamentas ilgą laiką jokio sprendimo nepriėmė ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10K-14429 „Dėl prašymų“ nurodė, kad atsako į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d., 2023 m. lapkričio 29 d., 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. gruodžio 20 d. prašymus, informavo, jog jo 2023 m. lapkričio 30 d. prieglobsčio byla dar nėra išnagrinėta, sprendimas dar nėra priimtas, todėl pareiškėjo išsiuntimas nėra vykdomas, aplinkybės dėl pareiškėjo išsiuntimo bus įvertintos iš naujo. Be to, pareiškėjas informuotas, kad jo dokumentai Migracijos departamente iš Pabradės Užsieniečių registracijos centro nėra gauti, dėl pasikeitusios teisinės padėties į prieglobsčio prašytojo, jam bus išduotas naujas užsieniečio registracijos pažymėjimas, jį galima atsiimti Migracijos departamento Kauno skyriuje; taip pat, jog pareiškėjo gimimo data Lietuvos migracijos informacinė sistemoje (MIGRIS) esamoje pareiškėjo asmens byloje buvo pakeista. Pareiškėjui išaiškinta, kad jis konsultacijai dėl leidimo gyventi išdavimo turi teisę rezervuoti laiką vizitui, o kaip prieglobsčio prašytojas turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje kol nebus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties, tačiau išvykti iš Lietuvos Respublikos ir vykti į kitą Šengeno valstybę neturi teisėto pagrindo.
35. Kaip minėta, pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skubos tvarka, t. y. neįsiteisėjus sprendimui, iš naujo įvertinti aplinkybes dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį pagrįstumo. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą nurodydamas naujas aplinkybes, jog turėtų būti įvertintas Sprendimo pagrįstumas ir tikslingumas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jį 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10K-14429 „Dėl prašymų“ informavo, jog aplinkybės dėl pareiškėjo išsiuntimo bus vertinamos iš naujo, tačiau iki šiol nėra priimta jokio sprendimo, įskaitant sprendimą dėl ankstesnio Sprendimo nesuteikti prieglobsčio vykdymo sustabdymo.
36. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės skundžia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus pareiškėjui kreipusis į atsakovą tikslu, kad atsakovas įvertintų naujas pareiškėjo šeimines ir ekonomines aplinkybes ir iš esmės būtų pakeistas Sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.
38. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Direktyvos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas ir tikslus, yra pažymėjęs, kad jei sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę, gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011).
39. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 8 dalį išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka.
40. UTPĮ 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal šio straipsnio 5 dalį sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba VSAT, o juos vykdo VSAT.
41. Pagal UTPĮ 128 straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
42. UTPĮ 128 straipsnio 2 dalis nustato sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdymo pagrindus, vienas jų – kai užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas (UTPĮ 128 str. 2 d. 2 p.).
43. Nagrinėjamu atveju Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, priimtas esant UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Minėto Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka ir ši Sprendimo dalis palikta nepakeista. Iš bylos duomenų matyti, kad VSAT kreipėsi į atsakovą dėl Sprendimo vykdymo sustabdymo, nes (duomenys neskelbtini) Respublika atsisako priimti išsiunčiamą pareiškėją. Tačiau pareiškėjas skunde teismui nekėlė reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl Sprendimo vykdymo sustabdymo.
44. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 10K-14429 „Dėl prašymų“, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus, nurodė, jog pareiškėjo 2023 m. lapkričio 30 d. prieglobsčio byla dar nėra išnagrinėta, sprendimas dar nėra priimtas, todėl pareiškėjo išsiuntimas nėra vykdomas, aplinkybės dėl pareiškėjo išsiuntimo bus įvertintos iš naujo. Iš minėto rašto matyti, kad pareiškėjo prašymai išnagrinėti, jam pateiktas atsakymas, kad jo išsiuntimas nevykdomas, o jo nurodytos aplinkybės dėl išsiuntimo bus įvertintos iš naujo. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nenagrinėjo pareiškėjo prašymų, t. y. neatliko veiksmų. Be to, pareiškėjas neskundžia minėto rašto ir neprašo jo panaikinti. Taip pat pareiškėjas skunde nekėlė reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo paskesnį prieglobsčio prašymą. Iš bylos duomenų matyti, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 23S215878 nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, atsakovas iš esmės neatsisako nagrinėti ir įvertinti pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių dėl jo išsiuntimo ir tą ketina padaryti nagrinėdamas pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą. Todėl atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo keltą skundo reikalavimą pirmosios instancijos teisme (ginčo ribas apibrėžia pareiškėjas, teikdamas skundą ir suformuluodamas jame savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), tenkinti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija