LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2007 M. RUGSĖJO 20 D. ĮSAKYMO NR. 1K-261 „DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS FINANSŲ MINISTRUI PAVESTOSE VALDYMO SRITYSE IR INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS ADMINISTRAVIMO FINANSŲ MINISTERIJOJE“ PAKEITIMO
2022 m. gegužės 17 d. Nr. 1K-179
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 1K-261 „Dėl korupcijos prevencijos finansų ministrui pavestose valdymo srityse ir informacijos apie pažeidimus administravimo Finansų ministerijoje“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Informacijos apie pažeidimus administravimo Finansų ministerijoje tvarkos aprašas nauja redakcija nedėstomas):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS FINANSŲ MINISTRO valdymo srityse IR Informacijos APIE PAŽEIDIMUS ADMINISTRAVIMO FINANSŲ MINISTERIJOJE
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 5, 8 ir 9 dalimis, 13 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 5 dalimi, 21 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir atsižvelgdamas į Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, ir į Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2-246 „Dėl Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijų patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.2. Informacijos apie pažeidimus administravimo Finansų ministerijoje tvarkos aprašą (toliau – Informacijos apie pažeidimus administravimo aprašas);
2. S u d a r a u Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisiją (toliau – komisija):
Finansų ministerijos kancleris (komisijos pirmininkas);
Personalo valdymo skyriaus vedėjas (komisijos pirmininko pavaduotojas);
Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Biudžeto departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Finansų politikos departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Finansų rinkų politikos departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Informacinių technologijų departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Investicijų departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Išlaidų atitikties vertinimo ir deklaravimo departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Mokesčių politikos departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Priėmimo ir dokumentų administravimo skyriaus vedėjas arba jo pavedimu jo patarėjas;
Projektų valdymo skyriaus vedėjas arba jo pavedimu jo vyresnysis patarėjas;
Teisės departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Valstybės iždo departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Valstybės turto valdymo departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Veiklos valdymo departamento direktorius arba jo pavedimu kitas šio departamento valstybės tarnautojas;
Vidaus audito ir kontrolės metodologijos grupės vadovas arba jo pavedimu kitas šios grupės valstybės tarnautojas.
3. P a v e d u:
3.1. komisijai vykdant korupcijos prevenciją:
3.1.1. koordinuoti ir kontroliuoti Finansų ministerijos, finansų ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pavestose valdymo srityse veikiančių įstaigų (toliau – įstaigos) ir įmonių, kurių savininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija (toliau – įmonės), korupcijos prevencijos priemonių plano įgyvendinimą;
3.1.2. rengti ir teikti finansų ministrui siūlymus dėl korupcijos prevencijos organizavimo finansų ministrui pavestose valdymo srityse;
4. S k i r i u:
4.1. Personalo valdymo skyriaus vedėją Livijų Čižiką už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą Finansų ministerijoje atsakingu asmeniu ir pavedu jam atlikti Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas;
4.2. Personalo valdymo skyriaus patarėją Arūnę Šerepkaitę, o jos nesant – Personalo valdymo skyriaus patarėją Eglę Tenenę kompetentingu subjektu, atliekančiu Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, ir Informacijos apie pažeidimus administravimo apraše nurodytas funkcijas.
5. Į p a r e i g o j u įstaigų ir įmonių vadovus paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą įstaigoje ar įmonėje atsakingus asmenis ir pavesti jiems arba Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju – kitiems įstaigų ir įmonių padaliniams ar darbuotojams atlikti Korupcijos prevencijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-261
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2022 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1K-179
redakcija)
KORUPCIJOS PREVENCIJOS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Korupcijos prevencijos tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama, kokia tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje ir finansų ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pavestose valdymo srityse veikiančiose įstaigose (toliau – įstaigos) ir įmonėse, kurių savininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija (toliau – įmonės), vykdoma korupcijos prevencija, įvertinami ir (arba) šalinami korupcijos rizikos veiksniai, didinamas Finansų ministerijos, įstaigų ir įmonių atsparumas korupcijai (įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės, užtikrinamas personalo patikimumas, įgyvendinamos kitos įstatymuose nustatytos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklos ar priemonės).
II SKYRIUS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS
KURIANT KORUPCIJAI ATSPARIĄ APLINKĄ
3. Kuriant korupcijai atsparią Finansų ministerijos, įstaigų ir įmonių aplinką dalyvauja:
3.2. finansų ministro paskirtas asmuo, atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos Finansų ministerijoje kūrimą;
4. Komisija koordinuoja ir kontroliuoja:
4.1. Aprašo III skyriaus pirmajame ir ketvirtajame skirsniuose nurodytų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą Finansų ministerijoje, įstaigose ir įmonėse;
5. Įstaigų, įmonių vadovai arba jų pavedimu kiti įstaigų, įmonių darbuotojai koordinuoja ir kontroliuoja Aprašo III skyriaus antrajame, trečiajame, penktajame–septintajame skirsniuose ir Aprašo IV ir V skyriuose nurodytų korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą įstaigose, įmonėse.
III SKYRIUS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS PRIEMONĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS PRIEMONIŲ PLANAVIMAS
6. Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių korupcijos prevencijos priemonių planas (toliau – Finansų ministerijos planas):
6.1. rengiamas vadovaujantis Įstatymo, Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais plano nuostatomis ir šioms nuostatoms įgyvendinti numatytomis priemonėmis (t. y. į Finansų ministerijos planą įtraukiamos Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais plano korupcijos prevencijos priemonės, už kurias atsakinga Finansų ministerija, taip pat priemonės, parengtos atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą Aprašo III skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka, ir kitos įstatymuose nustatytos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo veiklos ar priemonės);
6.2. apima korupcijos prevencijos Finansų ministerijoje tikslą ir uždavinius, korupcijos prevencijai skirtas priemones, jų įgyvendinimo vertinimo kriterijus, už šių priemonių įgyvendinimą atsakingus subjektus (Finansų ministerijos administracijos padaliniai, įstaigos, įmonės), priemonių įgyvendinimo stebėseną, priemonių įgyvendinimo kontrolę, atsiskaitymą už priemonių įgyvendinimą, nuostatas dėl Finansų ministerijos plano keitimo, papildymo ir atnaujinimo, finansavimo, nuostatas dėl Finansų ministerijos silpnybių, stiprybių, grėsmių ir galimybių korupcijos rizikos mažinimo srityje;
7. Įstaigų ir įmonių korupcijos prevencijos veiksmų planai, apimantys vienos įstaigos, įmonės veiklos sritis (toliau – įstaigų, įmonių planai):
8. Per 20 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos informaciją apie atitinkamo plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus pagal priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijus ir jų reikšmes:
8.1. Finansų ministerijos plano priemones įgyvendinantys Finansų ministerijos administracijos padaliniai pateikia Finansų ministerijos personalo padaliniui;
9. Finansų ministerijos personalo padalinys per 5 dienas nuo Aprašo 8 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos apibendrina gautą informaciją ir teikia ją komisijai. Komisija įvertina gautą informaciją ir pateikia ją finansų ministrui.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖS AKTŲ AR JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIS VERTINIMAS
11. Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių rengiamų norminių teisės aktų projektų, kuriais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, antikorupcinis vertinimas atliekamas Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Už teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo atlikimą atsakingi teisės aktų projektus rengiančių Finansų ministerijos administracijos padalinių, įstaigų, įmonių vadovai.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRANEŠIMAS APIE KORUPCINIO POBŪDŽIO NUSIKALSTAMAS VEIKAS
12. Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių valstybės tarnautojai ir darbuotojai pranešimą apie Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką gali atsiųsti Finansų ministerijos elektroninio pašto adresu pranesimai@finmin.lt arba įstaigų, įmonių interneto svetainių skiltyse „Korupcijos prevencija“ skelbiamais elektroninio pašto adresais.
13. Pranešti apie galimai neskaidrų Europos Sąjungos fondų lėšų administravimą galima Europos Sąjungos struktūrinių fondų interneto svetainės esinvesticijos.lt skiltyje „Praneškite apie korupciją“.
14. Pranešimai priimami, registruojami, vertinami ir asmenų, teikiančių pranešimus, apsaugos priemonės užtikrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ ir:
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS
15. Iki kiekvienų metų III ketvirčio pabaigos turi būti įvertinta ir nustatyta, ar yra ir kokia yra korupcijos pasireiškimo tikimybė (patvirtinta išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo):
16. Korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą atliekantys subjektai – Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių vadovų paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingi asmenys, padaliniai arba Finansų ministerijoje, įstaigose, įmonėse tam tikslui sudarytos darbo grupės Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 2-246 „Dėl Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nustatyta tvarka.
17. Korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą atliekantys subjektai kiekvienais metais:
17.1. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo II ketvirčio pabaigos kreipiasi į Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių administracijos padalinius dėl informacijos, reikalingos Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių veiklos sritims, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatyti;
17.2. pagal gautą iš Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių administracijos padalinių informaciją rengia Finansų ministerijos, įstaigos, įmonės veiklos sričių, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, sąrašo projektą ir Finansų ministerijos, įstaigos, įmonės veiklos sričių, kuriose einamaisiais metais reikia atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą, sąrašo projektą ir teikia šiuos projektus svarstyti:
18. Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių veiklos sritys, kuriose einamaisiais metais reikia atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą, pasirenkamos prioritetą teikiant veiklos sritims, atitinkančioms Rekomendacijų 10.1 papunktyje nustatytą kriterijų. Jeigu tokių veiklos sričių nebuvo nustatyta, pasirenkama (-os) veiklos sritis (-ys), kuri (-ios) atitinka daugiausia Rekomendacijų 10 punkte nurodytų kriterijų.
19. Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių veiklos sričių, kuriose einamaisiais metais reikia atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą, sąrašas tvirtinamas:
19.1. Finansų ministerijos – finansų ministro įsakymu, atsižvelgiant į komisijos sprendimą. Finansų ministro įsakymą rengia Finansų ministerijos personalo padalinys;
20. Korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo metu taikomi informacijos (duomenų) rinkimo ir analizės metodai, nustatyti Rekomendacijų III skyriuje.
21. Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą, rengiama išvada dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, kurioje nurodoma informacija, nustatyta Rekomendacijų IV skyriuje.
22. Išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tvirtina:
23. Patvirtintos išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės skelbiamos Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių, kuriose buvo atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimas, interneto svetainėse.
24. Korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo metu nustatytos korupcijos rizikos ir (ar) rizikos veiksnių sumažinimo ar pašalinimo priemonės įtraukiamos į Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių planus ir įgyvendinamos ne vėliau kaip per vienus metus nuo Aprašo 19 punkte nuodytų sprendimų priėmimo dienos.
PENKTASIS SKIRSNIS
KORUPCIJOS RIZIKOS VALDYMO VERTINIMAS
25. Korupcijos rizikos valdymo vertinimą Finansų ministerijoje ir įstaigose, įmonėse, kuriose vidaus auditą pavesta atlikti Finansų ministerijos centralizuoto vidaus audito padaliniui, planuoja ir atlieka Finansų ministerijos centralizuoto vidaus audito padalinys. Įstaigose, įmonėse, kuriose yra įsteigtos vidaus audito tarnybos, korupcijos rizikos valdymo vertinimą planuoja ir atlieka jų vidaus audito tarnybos. Kitose įstaigose ir įmonėse korupcijos rizikos valdymo vertinimą atlieka už įstaigos ar įmonės veiklos vidaus kontrolę, atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakingi padaliniai ar darbuotojai jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Finansų ministras, įstaigų, įmonių vadovai, susipažinę su korupcijos rizikos valdymo vertinimo išvadomis ir susijusiais dokumentais, prireikus priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių interneto svetainėse.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ATSPARUMO KORUPCIJAI LYGIO NUSTATYMAS
27. Atsparumo korupcijai lygis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką vertinant, kiek ir kokių korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių yra įdiegta Finansų ministerijoje, įstaigoje, įmonėje, kokia yra šių priemonių diegimo kokybė, praktinis pritaikomumas ir jas taikant pasiekti rezultatai.
IV SKYRIUS
PERSONALO PATIKIMUMO UŽTIKRINIMAS
30. Finansų ministerija, įstaigos, įmonės kreipiasi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), kad ji pateiktų informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas Finansų ministerijoje, įstaigoje, įmonėje, ir vertina STT pateiktą informaciją Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais, terminais ir tvarka.
31. Finansų ministerija, įstaigos, įmonės raštu kreipiasi į STT, kad ji pateiktų informaciją apie asmenis, siekiančius eiti pareigas, nurodytas Aprašo priede.
V SKYRIUS
KITOS PRIEMONĖS, KURIOMIS KURIAMA KORUPCIJAI ATSPARI APLINKA AR DIDINAMAS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ ANTIKORUPCINIS SĄMONINGUMAS
33. Mokymai profesinės etikos ir korupcijos prevencijos klausimais yra privaloma Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programų dalis. Mokymai organizuojami Finansų ministerijoje, įstaigose, įmonėse nustatyta valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tvarka.
34. Finansų ministerijos, įstaigų, įmonių veiklos srityse, kuriose nustatytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, gali būti organizuojami papildomi privalomi mokymai korupcijos prevencijos klausimais.
35. Finansų ministerijoje, įstaigose, įmonėse viešųjų ir privačių interesų derinimas užtikrinamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą:
35.1. Finansų ministerijoje – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. 1K-426 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo Finansų ministerijoje“ nustatyta tvarka;
36. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo ir lobistinės veiklos deklaravimo kontrolė užtikrinama įgyvendinant Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą:
36.1. Finansų ministerijoje – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1K-25 „Dėl Lobistinės veiklos priežiūros Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Korupcijos prevencijos tikslu asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Korupcijos prevencijos tvarkos aprašo
priedas
PAREIGŲ, DĖL KURIAS SIEKIANČIŲ EITI ASMENŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBAI TEIKIAMAS PRAŠYMAS PATEIKTI INFORMACIJĄ, SĄRAŠAS
1. Pareigos, dėl kurias siekiančių eiti asmenų rašytinį prašymą pateikti informaciją Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerija:
1.3. finansų ministro valdymo sričių įstaigų, įmonių, kurių savininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija (toliau kartu – įstaigos ir įmonės), vadovų, kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių;
1.4. Finansų ministerijos administracijos padalinių vadovų, vyriausiųjų patarėjų ir vyresniųjų patarėjų (taikoma Finansų ministerijos administracijos padalinio, kuris nėra kitame ministerijos administracijos padalinyje, vyriausiesiems patarėjams ir vyresniesiems patarėjams);
1.5. asmenų, teikiamų į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose;
2. Pareigos, dėl kurias siekiančių eiti asmenų rašytinį prašymą pateikti informaciją STT teikia įstaigos ir įmonės:
2.3. įmonių, kurių akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija, patronuojamųjų (dukterinių) akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių, visų kitų su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusių patronuojamųjų (dukterinių) bendrovių vadovų ir jų pavaduotojų, kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-261
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2022 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1K-179
redakcija)
ANTIKORUPCINIO ELGESIO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Antikorupcinio elgesio taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatomi Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – ministerija) taikomi antikorupcinio elgesio standartai, kurie apima elgesį, vykdant darbo pareigas, gaunant dovanas, derinant viešuosius ir privačius interesus, susiduriant su lobistine veikla.
2. Taisyklės taikomos ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau kartu – darbuotojai).
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Diskreditavimas – veika (veikimas ar neveikimas), kuri kenkia Lietuvos Respublikos finansų ministerijos autoritetui, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja.
3.2. Dovana – daiktai, paslaugos, pramogos, nuolaidos, dovanų čekiai, paskolos (skolinimas), mokymai, transporto, apgyvendinimo, maitinimo išlaidos ir panašus neatlygintinai perduodamas turtas ar turtinė teisė. Dovana nelaikomos brošiūros, bukletai, katalogai ir panašūs informaciniai leidiniai, rašikliai ir kiti panašūs mažaverčiai daiktai.
3.3. Neteisėtas atlygis – į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją atnešti, atsiųsti (paštu, per kurjerį, elektroniniu ar kitais būdais) ar kitu būdu palikti pinigai, taip pat daiktai, kurie nelaikytini dovanomis, gautomis pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai susijusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat nelaikytini reprezentacijai skirtomis dovanomis su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika arba paslaugomis, skirtomis naudotis tarnybiniais tikslais.
3.4. Privatus gyvenimas – asmens pažiūros, įsitikinimai, gyvenimo būdas, įpročiai, taip pat ryšiai su kitais asmenimis ir elgesys virtualioje erdvėje.
3.5. Tarptautinis protokolas – taisyklės, būdingos konkrečiai valstybei ir yra susijusios su toje valstybėje organizuojamų oficialių renginių, valstybinių iškilmių, kuriuose dalyvauja aukščiausi valstybės ir vyriausybės asmenys, ceremonialu, kurio valstybė ir jos atstovai laikosi, norėdami parodyti pagarbą kitai valstybei ir jos atstovams, kartu išlaikydami savo valstybės prestižą ir nacionalinį orumą.
3.6. Tradicija – istoriškai susiklostančių ir žmonių įvairiose bendrijose (visuomenėje, socialinėse grupėse) įsitvirtinančių kultūros formų (papročių, apeigų, vaizdinių, idėjų, simbolių, socialinių normų ir vertybių, religinių tikėjimų, mąstysenos, elgsenos ir kitų) išsaugojimas, perdavimas iš kartos į kartą.
3.7. Tretieji asmenys – visi asmenys (tiek juridiniai, tiek fiziniai), kurie nėra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
II SKYRIUS
TARNYBINIS ELGESYS
4. Darbuotojas, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis tarnybinės etikos principais, nustatytais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, ir elgtis taip (galimų situacijų, susijusių su tarnybiniu elgesiu, pavyzdžiai pateikiami Taisyklių 1 priede):
4.2. nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, pagarbiai elgtis su asmenimis, su kuriais bendrauja, su visais asmenimis elgtis lygiai (neteikti pirmenybės pagal jų tautybę, socialinę kilmę ir padėtį, lytį, rasinę ar etninę kilmę, kalbą, amžių, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, seksualines ar kitokias nuostatas);
4.3. atlikdamas savo funkcijas ir laisvu nuo jų laiku savo elgesiu nediskredituoti ministerijos autoriteto (susilaikyti nuo viešų komentarų (įskaitant komentarus visuomenės informavimo priemonėse, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose) apie ministeriją, jos veiklą, savo ar kitų darbuotojų darbą, kurie galėtų suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę apie ministeriją);
4.4. nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų ne gydymosi tikslams;
4.6. nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti įgaliojimus patvirtinančių dokumentų ir ministerijos rekvizitų, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti sau palankų sprendimą;
4.9. atlikdamas funkcijas neturi naudotis einamoms pareigoms priskirtomis teisėmis siekdamas gauti privilegijų sau;
4.11. žinoti ir vengti aplinkybių, kurios gali trukdyti atlikti funkcijas. Šios aplinkybės gali būti susijusios su:
4.11.1. asmeniniais, finansiniais ar kitokiais interesais arba santykiais, kurie prieštarauja ministerijos veiklos strategijai ir vertybėms;
4.12. vengti grėsmių nepriklausomumui ir objektyvumui, susijusių su politinėmis pažiūromis, vadovavimu, savikontrole, finansiniais ar kitais asmeniniais interesais, santykiais su kitais asmenimis ir jų įtaka;
4.13. vengti aplinkybių, kurios sudaro įspūdį visuomenei, kad piktnaudžiaujama einamoms pareigoms priskirtomis teisėmis, siekiama gauti privilegijų sau;
4.14. atsisakyti su atliekamomis funkcijomis susijusių dovanų arba privilegijų, kurios galėtų paveikti nepriklausomumą ir objektyvumą;
4.15. informuoti tiesioginį vadovą apie aplinkybes, kurios, darbuotojo nuomone, galėtų kelti grėsmę jo nepriklausomumui ar objektyvumui atliekant savo funkcijas;
4.16. laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, ministerijos sudarytų sutarčių, susitarimų, taip pat ministerijos veiklos strategijos ir vertybių;
4.17. bendradarbiauti su bendradarbiais, dalytis su jais žiniomis ir informacija, tarnybos metu kilusius nesutarimus spręsti aptariant juos tarpusavyje, o jų neišsprendus – kreiptis į tiesioginį ar aukštesnes pareigas einantį vadovą;
4.18. neatskleisti informacijos, kurią sužinojo atlikdamas savo funkcijas ir naudodamasis einamoms pareigoms priskirtomis teisėmis be leidimo (kai leidimas yra būtinas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokios informacijos valdymą), išskyrus atvejus, kai tokios informacijos valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tam tikras pareigas einančiam asmeniui pareiga atskleisti tokią informaciją, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;
5. Darbuotojas privalo vengti:
6. Vadovaujantis darbuotojas privalo:
6.1. taikyti bendradarbiavimu paremtą vadovavimo stilių, kuris skatintų darbuotojų iniciatyvą ir savarankiškumą, ir leisti pavaldiems darbuotojams, veikiant kartu, dalyvauti sprendžiant problemas;
6.2. stengtis sukurti vadovaujamame kolektyve darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti tarpusavio nesutarimų priežastis;
6.3. mandagiai bendrauti su pavaldžiais darbuotojais, o pastabas dėl jų klaidų ar darbo trūkumų reikšti korektiškai, negirdint kitiems darbuotojams ar asmenims;
6.4. stengtis paskirstyti darbą vadovaujamame kolektyve pagal kvalifikaciją, kad būtų efektyviai panaudoti kiekvieno pavaldaus darbuotojo sugebėjimai;
III SKYRIUS
DOVANŲ POLITIKA
PIRMASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI DĖL DOVANŲ PRIIMTINUMO
8. Darbuotojams draudžiama priimti bet kokios vertės dovanas arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti interesų konfliktą arba jo įspūdį tretiesiems asmenims, taip pat moralinį ar kitokio pobūdžio įsipareigojimą, galintį turėti įtakos sprendimų priėmimui, deryboms, viešiesiems pirkimams, sandorių sudarymui ar kitaip paveikti darbe priimamus sprendimus ar sukelti abejonių dėl šių sprendimų objektyvumo ir nešališkumo.
9. Darbuotojai jokiais atvejais negali reikalauti ar prašyti dovanos, taip pat savo elgesiu ar veiksmais parodyti, kad tikisi gauti ar priimtų dovaną, bet kokiu būdu susijusią su darbuotojo pareigų vykdymu, einamomis pareigomis ar ministerijos veiklos tikslais, funkcijomis, teisėmis. Nepriimtinomis laikomos ir mažareikšmės dovanos (pvz., saldainiai, kava, gėlės ir pan.), kurios buvo gautos iš trečiųjų asmenų kaip padėka ar atlygis už teisėtą ir tinkamą darbuotojo darbo pareigų vykdymą.
10. Dėl dovanos priimtinumo kiekvienu atveju turi būti sprendžiama vadovaujantis Taisyklių 2 priede nustatytais dovanų ir jų priimtinumo ar nepriimtinumo pavyzdžiais, taip pat darbuotojo elgesio, susijusio su dovana, pavyzdžiais.
11. Įvertinęs visas Taisyklių 10 punkte nurodytas su dovanos priėmimu susijusias aplinkybes ir rizikas, taip pat jei nėra aplinkybių, nurodytų Taisyklių 8 ir 9 punktuose, darbuotojas gali priimti dovaną pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kuri įprastai susijusi su jo einamomis pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtą dovaną (dovaną su valstybės, įmonės ar kitokia simbolika, knygas, kalendorius, informacinius leidinius ir pan.).
12. Kilus abejonių dėl dovanos priimtinumo, darbuotojas turi kreiptis patarimo į savo tiesioginį vadovą ir į ministerijos personalo padalinio darbuotoją, atsakingą už korupcijos prevenciją.
13. Išimtiniais atvejais, kai nėra galimybių iš anksto suderinti ir (ar) pasikonsultuoti dėl dovanos priimtinumo, darbuotojas turi tokios dovanos atsisakyti. Kai nėra galimybės atsisakyti (pvz., dovana gauta paštu), apie tokią dovaną privaloma pranešti ministerijos personalo padalinio darbuotojui, atsakingam už korupcijos prevenciją.
ANTRASIS SKIRSNIS
DOVANŲ, GAUTŲ PAGAL TARPTAUTINĮ PROTOKOLĄ AR TRADICIJAS, TAIP PAT REPREZENTACIJAI SKIRTŲ DOVANŲ PERDAVIMAS, VERTINIMAS, REGISTRAVIMAS IR APSKAITA
14. Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios susijusios su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų su valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kurias gauna darbuotojai, perdavimo, įvertinimo, registravimo, apskaitos, eksponavimo ir priežiūros tvarka reglamentuojama Dovanų įvertinimo ir saugojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-426 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo Finansų ministerijoje“.
TREČIASIS SKIRSNIS
PROCEDŪROS GAVUS NETEISĖTĄ ATLYGĮ
15. Procedūros, kurios atliekamos, kai darbuotojui siūlomas, paliekamas ar kitaip bandomas perduoti neteisėtas atlygis, nustatytos Procedūrų, susijusių su atlygiu, tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-426 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo Finansų ministerijoje“.
IV skyrius
Viešųjų ir privačių interesų DERINIMAS
pirmasIS skirsnis
Privačių interesų DeklaraVIMAS IR deklaracijose pateiktų duomenų kontrolė
16. Ministerijos personalo padalinio ir veiklos valdymo padalinio darbuotojų, įgyvendinančių Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas dėl privačių interesų deklaravimo ir deklaracijose pateiktų duomenų kontrolės, įgaliojimai ir įsipareigojimai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-426 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo Finansų ministerijoje“.
ANTRASIS skirsnis
Darbuotojų prievolė vengti Interesų konflikto ir nusišalinti
18. Darbuotojams draudžiama dalyvauti visuose sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo etapuose, neatsižvelgiant į tai, kaip jie įvardijami (tyrimas, nagrinėjimas, pasitarimas, darbas darbo grupėse, neformali konsultacija, klausimo pristatymas, organizavimas ar pan.), arba kitaip paveikti sprendimus, galinčius sukelti ar sukeliančius interesų konfliktą.
19. Darbuotojas turi tinkamai atlikti pareigą nusišalinti šia tvarka:
19.1. nedelsdamas (bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų) deklaruoti interesų konfliktą keliančias aplinkybes, patikslindamas arba papildydamas ir nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją;
19.2. prieš pradėdamas interesų konfliktą galinčio sukelti ar sukeliančio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu, jei apie interesų konfliktą sužino šios procedūros metu, apie interesų konfliktą raštu (tiesioginio vadovo vizuotu tarnybiniu pranešimu) pranešti finansų ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, o žodžiu – kitiems sprendimo rengimo, svarstymo, priėmimo ar kito klausimo sprendimo procedūroje dalyvaujantiems asmenims;
19.3. jeigu interesų konfliktas iškilo dalyvaujant komisijos, darbo grupės veikloje, apie tai raštu (komisijos ar darbo grupės pirmininko vizuotu tarnybiniu pranešimu) pranešti finansų ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, taip pat apie tai informuoti tiesioginį vadovą. Komisijos (darbo grupės, posėdžio ir pan.) pirmininkas užtikrina, kad nusišalinimo faktas, esant kolegialiam (komisijose, darbo grupėse ir pan.) svarstymui, būtų tinkamai užfiksuotas tam tikrame dokumente (pavyzdžiui, posėdžio protokole būtų nurodoma, kas ir dėl kokios priežasties nusišalino, kada išėjo ir kada sugrįžo į posėdžio salę);
20. Darbuotojo tarnybinį pranešimą apie nusišalinimą gavęs finansų ministras ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl darbuotojo nušalinimo, kuris įforminamas finansų ministro įsakymu, kurio projektą rengia ministerijos personalo padalinys.
21. Finansų ministras ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti darbuotojo pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį dalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.
Duomenys apie motyvuotą rašytinį sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nustatyta tvarka.
22. Su finansų ministro ar jo įgalioto asmens priimtu sprendimu dėl nepriimto pareikšto nusišalinimo turi būti supažindinami komisijos, darbo grupės ir pan. nariai.
23. Jei darbuotojas pats nepareiškia nusišalinimo, finansų ministras ar jo įgaliotas asmuo savo iniciatyva ar pagal motyvuotą tiesioginio vadovo tarnybinį pranešimą gali jį nušalinti nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio darbuotojo dalyvavimas gali sukelti ar sukels interesų konfliktą.
24. Darbuotojai užtikrina savo privačių interesų deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą, finansų ministro ar jo įgalioto asmens ir savo tiesioginio vadovo informavimą apie interesų konfliktą sukeliančias aplinkybes ir nusišalinimą nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, kurie gali sukelti arba sukelia interesų konfliktą.
V SKYRIUS
LOBISTINĖS VEIKLOS DEKLARAVIMAS IR DEKLARAVIMO KONTROLĖ
25. Darbuotojų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos deklaravimo ir lobistinės veiklos deklaravimo kontrolės Finansų ministerijoje tvarka reglamentuota Lobistinės veiklos priežiūros Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1K-25 „Dėl Lobistinės veiklos priežiūros Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje taisyklių patvirtinimo“.
Antikorupcinio elgesio taisyklių
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, ELGESIO IR GALIMŲ SITUACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU TARNYBINE ETIKA, PAVYZDŽIŲ SĄRAŠAS
| SITUACIJA |
DARBUOTOJO ELGESYS |
| Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), naudodamasis socialiniais tinklais (Facebook, Twitter, Instagram, Snapchat ar kt.), išsako savo nepasitenkinimą ministerijos vadovaujančių darbuotojų priimamais sprendimais, agituoja per rinkimus rinkti kitos politinės partijos atstovus. |
Darbuotojas turi susilaikyti nuo viešo savo politinių įsitikinimų reiškimo. Asmeninių politinių pažiūrų viešas reiškimas gali sukelti pavojų ministerijos veiklos strategijai ir vertybėms.
|
| Kilus konfliktui šeimoje ir iškvietus policijos pareigūnus, darbuotojas, remdamasis savo einamomis pareigomis, grasina policijos pareigūno atleidimu iš darbo. |
Darbuotojas privalo suprasti savo poelgių moralinę vertę ir atsakomybę už juos. Toks darbuotojo elgesys ar veiksmai yra nesuderinami su visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, ministerijos veiklos strategija ir vertybėmis. |
| Vadovaujamas pareigas einantis darbuotojas pavaldžių darbuotojų akivaizdoje žemina kitą darbuotoją, menkina jo atliktą darbą. |
Vadovaujamas pareigas einantis darbuotojas pastabas dėl pavaldžių darbuotojų klaidų ir darbo trūkumų privalo reikšti korektiškai, nedalyvaujant kitiems darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Vadovaujamas pareigas einantis darbuotojas privalo stengtis sukurti vadovaujamame kolektyve darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis. |
Antikorupcinio elgesio taisyklių
2 priedas
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Antikorupcinio elgesio taisyklių
3 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, ELGESIO IR GALIMŲ SITUACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMU, PAVYZDŽIŲ SĄRAŠAS
| SITUACIJA |
DARBUOTOJO ELGESYS |
| Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojas), paskiriamas trumpam (10–20 dienų) laikotarpiui pavaduoti padalinio vadovą. Ar darbuotojas gali nedeklaruoti laikino pavadavimo, jei jis trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų? |
Gali. Paskirtam eiti pareigas (įskaitant ir laikinas) asmeniui atsiranda pareiga deklaruoti privačius interesus ar papildyti deklaraciją naujais duomenimis. Deklaruojantis asmuo šią pareigą turi įvykdyti nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Duomenys turi būti aktualūs privačių interesų deklaracijos pildymo momentu. Jei asmens pavadavimas truko 10 dienų, deklaravimo terminas pavadavimo pabaigoje dar nepasibaigęs, todėl reikalauti iš asmens deklaruoti privačius interesus anksčiau, nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, nėra pagrindo. |
| Darbuotojo, kurio tiesioginės funkcijos susijusios su teisės aktų, formuojančių tam tikros srities politiką, projektų rengimu, artimas asmuo užsiima lobistine veikla (yra įrašytas į lobistų sąrašą). Ar gali darbuotojas toliau vykdyti savo tiesiogines funkcijas? |
Gali. Darbuotojas privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų privačių interesų deklaracijoje deklaruoti artimo asmens veiklą (vykdomą lobistinę veiklą), t. y. patikslinti ar papildyti deklaraciją, nurodydamas šią informaciją, ir apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, kuris privalės neskirti užduočių, galinčių sukelti interesų konfliktą. |
| Darbuotojas, būdamas darbo grupės ar komisijos nariu, posėdžio metu sužino, kad vienas iš posėdyje nagrinėjamų klausimų yra susijęs su jam artimo asmens vykdoma veikla. Darbuotojas informuoja apie tai darbo grupę ar komisiją ir pasiūlo išbraukti klausimo svarstymą iš darbotvarkės, už tai pats balsuoja ir toliau dalyvauja posėdyje.
|
Negali. Darbuotojas privalo aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti nuo klausimo sprendimo: 1) apie nusišalinimą informuoti darbo grupę (komisiją); 2) nedelsdamas palikti posėdžių salę (negalima likti posėdyje ir dalyvauti kaip pasyviam nariui ar stebėtojui, negalima siūlyti išbraukti klausimo svarstymo iš darbotvarkės, už tai balsuoti ir toliau dalyvauti posėdyje); 3) apie nusišalinimą raštu informuoti tiesioginį vadovą ir finansų ministrą ar jo įgaliotą asmenį. Aplinkybė, kad asmens, patekusio į interesų konflikto situaciją, balsas lemiamas, nėra reikšminga, nes vien suinteresuoto asmens dalyvavimas gali daryti įtaką nešališko sprendimo priėmimui. Todėl privaloma nusišalinti nuo klausimo svarstymo, o ne jį šalinti iš darbotvarkės. |
| Darbuotojas nusipirko naują automobilį, kurio nedeklaravo savo privačių interesų deklaracijoje. Ar darbuotojas gali nedeklaruoti naujai įsigyto automobilio ar kito turto, ar privalo tai padaryti? |
Gali. Deklaruoti reikia, jeigu atliekant tarnybines pareigas darbuotojui gali tekti spręsti (ar dalyvauti sprendžiant) klausimus dėl šio sandorio šalies. Jei tokios tikimybės nėra, privačių interesų deklaracijoje šių duomenų nurodyti nereikia. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas pats deklaruojantis asmuo turi įvertinti, ar dėl sandorio šalies jam kyla ar ateityje gali kilti interesų konfliktas jam atliekant tarnybines pareigas. |