DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 99:2007 „GYDYTOJAS ONKOLOGAS RADIOTERAPEUTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2014 M. rugpjūčio 6 D. Įsakymo Nr. V-854 „DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 84:2014 „GYDYTOJAS RADIOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. vasario 11 d. Nr. V-277

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-854 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2014 „Gydytojas radiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 84:2021 „GYDYTOJAS RADIOLOGAS“ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-854

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2021 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V-277

redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 84:2021

GYDYTOJAS radiologas

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo radiologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams radiologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Branduolinės medicinos tyrimas – radiologinio vaizdinimo metodas, kurio atlikimui naudojami radioizotopai ir radiofarmaciniai preparatai.

3.2. Gydymas radionuklidais – tai gydymo procedūra, kurios metu pacientui gydymo tikslu yra skiriami (per burną, atliekant intraveninę ar intraarterinę injekciją, ar atliekant injekciją į atitinkamą anatominę sritį) radioizotopai ar radiofarmaciniai preparatai.

3.3. Gydytojas radiologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją.

3.4. Gydytojo radiologo praktika – gydytojo radiologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją vykdoma asmens sveikatos priežiūra, apimanti radiologinių tyrimų planavimą, atlikimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir gydymą taikant radiologinius metodus.

3.5. Intervencinė radiologija - minimaliai invazinės diagnostinės ir gydomosios procedūros, atliekamos radiologinių vaizdavimo priemonių kontrolėje.

3.6. Kontrastinė medžiaga – vaistinis preparatas, kuris dėl savo specifinių (fizinių, cheminių ar kt.) savybių pakeičia diagnostinį radiologinį vaizdą.

3.7. Radioizotopai ir radiofarmaciniai preparatai – vaistiniai preparatai ir (ar) medicinos priemonės (prietaisai), pasižymintys atitinkamomis fizikinėmis ir biocheminėmis savybėmis, skirti naudojimui atliekant branduolinės medicinos tyrimus ar gydymą radionuklidais.

3.8. Radiologija – mokslas apie spindulinę energiją ir jos sąveiką su žmogaus organizmu, apie spindulinės energijos taikymą organizmo sandarai ir funkcijoms tirti, ligoms nustatyti, gydyti ir gydymo dinamikai sekti.

3.9. Radiologinė anatominė sritis – tai žmogaus organų ir struktūrų visuma, esanti vienoje anatomiškai apibrėžtoje ir anatomijos standartus atitinkančioje organizmo srityje.

3.10. Radiologinis tyrimas – tai viena radiologijos metodika atliktas vaizdo tyrimas vienoje anatominėje srityje, kurio duomenys išdėstyti gydytojo radiologo suformuotame aprašyme su pateikta gydytojo radiologo išvada ir rekomendacijomis.

3.11. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo radiologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir radiologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo radiologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo radiologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas radiologas verčiasi gydytojo radiologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti radiologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas radiologas.

7. Gydytojas radiologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas radiologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

9. Gydytojas radiologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo radiologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas), Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.8. vykdydamas Lietuvos medicinos normos 15 – 16 punktuose nurodytą veiklą, tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;

9.9. radiologinio tyrimo metu iškilus būtinybei tikslinti radinius ar diagnozę, siųsti pacientą atlikti kitą radiologinį tyrimą diagnozės patikslinimui, siekiant pateikti / nustatyti galutinę radiologinę diagnozę / išvadą.

10. Gydytojas radiologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

III SKYRIUS

PAREIGOS

11. Gydytojas radiologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.10. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

11.11. tvarkyti gydytojo radiologo praktikos dokumentus;

11.12. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.13. taikyti tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

11.15. pagal savo kompetenciją ir įstaigos, kurioje dirba, paslaugų teikimo lygį vertinti diagnostinių vaizdų kokybę ir, įvertinus technologijų prieinamumą, patarti, konsultuoti dėl geriausio ištyrimo ir gydymo plano sudarymo;

11.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo radiologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo radiologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę radiologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas radiologas turi žinoti:

13.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo pagrindus;

13.4. sveikatos teisės pagrindus;

13.5. asmens duomenų apsaugos principus;

13.6. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

13.7. medicinos fizikos pagrindus;

13.8. medicinos etikos pagrindus;

13.9. radiacinės saugos principus;

13.10. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.11. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją.

14. Gydytojas radiologas turi išmanyti:

14.1. saugos darbe reikalavimus;

14.2. radiacinės saugos ir kokybės laidavimo reikalavimus radiologijoje;

14.3. žmogaus organų ir sistemų anatomijos, fiziologijos ypatumus;

14.4. žmogaus organizmo normalios būklės ir patologinių procesų radiologinius požymius;

14.5. ligų epidemiologiją, klasifikaciją, klinikinius požymius, gydymo metodus;

14.6. farmacinių preparatų, taikomų radiologijoje, farmakokinetiką, farmakodinamiką, pašalinį poveikį, galimas komplikacijas;

14.7. skubią pagalbą kontrastinių medžiagų ir kitų radiologinių tyrimų metu naudojamų priemonių ar medikamentų sukeltų komplikacijų atvejais;

14.8. radiofarmacinių preparatų pagrindines charakteristikas, jų farmakokinetiką, farmakodinamiką, pašalinį poveikį, galimas komplikacijas;

14.9. radionuklidų fizikines savybes, gamybos ir saugaus naudojimo pricipus;

14.10. radiologijoje naudojamų technologijų pagrindinius veikimo, vaizdo sudarymo principus;

14.11. paciento atranką intervencinės radiologijos procedūrai, jo paruošimą ir tolimesnį stebėjimą;

14.12. išmanyti Lietuvos medicinos normos 15.1 papunktyje išvardytų susirgimų gydomąsias procedūras pagal Lietuvos Respublikoje įteisintas gydymo metodikas.

15. Gydytojas radiologas turi mokėti:

15.1. įvertinti radiologinius požymius ir teikti radiologinę išvadą siunčiančiam gydytojui kliniškai įtariant ir (ar) diagnozuojant šiuos susirgimus bei pokyčius, galinčius turėti įtakos jų išsivystymui (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):

15.1.1. kai kurias infekcines ir parazitines ligas ir jų padarinius:

15.1.1.1. tuberkuliozę (A15–A19);

15.1.1.2. virusų sukeltas centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) ligas (A80–A89);

15.1.1.3. virusų sukeltas infekcijas, kurioms būdingi odos ir gleivinės pažeidimai (B00–B09);

15.1.1.4. virusinius hepatitus (B15–B19);

15.1.1.5. žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) sukeltą ligą (B20–B24);

15.1.1.6. kitas virusų sukeltas ligas (B25–B34);

15.1.1.7. mikozes (B35–B49);

15.1.1.8. pirmuonių sukeltas ligas (B50–B64);

15.1.1.9. helmintozes (B65–B83);

15.1.1.10. infekcinių ir parazitų sukeltų ligų pasekmes (B90–B94);

15.1.1.11. infekcines ligas sukeliančias bakterijas, virusus ir kitus sukėlėjus (B95–B97);

15.1.1.12. kitas infekcines ligas (B99);

15.1.2. navikus:

15.1.2.1. piktybinius navikus (C00–C96);

15.1.2.2. navikus in situ (D00–D09);

15.1.2.3. gerybinius navikus (D10–D36);

15.1.2.4. neaiškios ar nežinomos eigos navikus (D37–D48);

15.1.3. kraujo ir kraujodaros organų ligas bei tam tikrus sutrikimus, susijusius su imuniniais mechanizmais:

15.1.3.1. krešėjimo sutrikimus, purpurą ir kitas hemoragines būkles (D65–D69);

15.1.3.2. kitas kraujo ir kraujodaros organų ligas (D70–D77);

15.1.4. endokrinines, mitybos ir medžiagų apykaitos ligas:

15.1.4.1. skydliaukės funkcijos sutrikimus (E00–E07);

15.1.4.2. kitus gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimus (E15–E16);

15.1.4.3. kitų endokrininių liaukų funkcijų sutrikimus (E20–E35);

15.1.4.4. mitybos nepakankamumą (E40–E46);

15.1.4.5. kitų medžiagų stoką dėl mitybos nepakankamumo (E50–E64);

15.1.4.6. nutukimą ir kitą maisto medžiagų perteklių (E65–E68);

15.1.4.7. medžiagų apykaitos sutrikimus (E70–E89);

15.1.5. psichikos ir elgesio sutrikimus:

15.1.5.1. organinius ir simptominius psichikos sutrikimus (F00–F09);

15.1.5.2. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19);

15.1.6. nervų sistemos ligas:

15.1.6.1. uždegimines CNS ligas (G00–G09);

15.1.6.2. sistemines atrofijas, pirmiausia paveikiančias CNS (G10–G14);

15.1.6.3. ekstrapiramidinius ir judesių sutrikimus (G20–G26);

15.1.6.4. kitas degeneracines nervų sistemos ligas (G30–G32);

15.1.6.5. demielinizuojančias CNS ligas (G35–G37);

15.1.6.6. epizodinius ir paroksizminius sutrikimus (G40–G47);

15.1.6.7. nervų, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimus (G50–G59);

15.1.6.8. polineuropatijas ir kitus periferinių nervų sistemos sutrikimus (G60–G64);

15.1.6.9. mioneuralinių jungčių ir raumenų ligas (G70–G73);

15.1.6.10. cerebrinį paralyžių ir kitus paralyžinius sindromus (G80–G83);

15.1.6.11. kitus nervų sistemos sutrikimus (G90–G99);

15.1.7. akies ir jos priedinių organų ligas:

15.1.7.1. vokų, ašarų sistemos ir akiduobės ligas (H00–H06);

15.1.7.2. junginės ligas (H10–H13);

15.1.7.3. odenos, ragenos, rainelės ir krumplyno ligas (H15–H22);

15.1.7.4. lęšiuko ligas (H25–H28);

15.1.7.5. gyslainės ir tinklainės ligas (H30–H36);

15.1.7.6. glaukomą (H40–H42);

15.1.7.7. stiklakūnio ir akies obuolio ligas (H43–H45);

15.1.7.8. regos nervo ir regėjimo takų ligas (H46–H48);

15.1.7.9. akies raumenų, abiejų akių judesių, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimus (H49–H52);

15.1.7.10. kitas akies ir jos priedinių organų ligas (H55–H59);

15.1.8. ausies ir speninės ataugos ligas:

15.1.8.1. išorinės ausies ligas (H60–H62);

15.1.8.2. vidurinės ausies ir speninės ataugos ligas (H65–H75);

15.1.8.3. vidinės ausies ligas (H80–H83);

15.1.8.4. kitas ausies ligas (H90–H95);

15.1.9. kraujotakos sistemos ligas:

15.1.9.1. ūminį reumatą (I00–I02);

15.1.9.2. lėtines reumatines širdies ligas (I05–I09);

15.1.9.3. hipertenzines ligas (I10–I15);

15.1.9.4. širdies išemines ligas (I20–I25);

15.1.9.5. plautinę širdies ligą ir plaučių kraujotakos ligas (I26–I28);

15.1.9.6. kitas širdies ligų formas (I30–I52);

15.1.9.7. cerebrovaskulines (smegenų kraujagyslių) ligas (I60–I69);

15.1.9.8. arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligas (I70–I79);

15.1.9.9. venų, limfagyslių ir limfmazgių ligas, neklasifikuojamas kitur (I80–I89);

15.1.9.10. kitus ir nepatikslintus kraujotakos sistemos sutrikimus (I95–I99);

15.1.10. kvėpavimo sistemos ligas:

15.1.10.1. ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (J00–J06);

15.1.10.2. gripą ir pneumoniją (J09–J18);

15.1.10.3. kitas ūmines apatinių kvėpavimo takų infekcijas (J20–J22);

15.1.10.4. kitas viršutinių kvėpavimo takų ligas (J30–J39);

15.1.10.5. lėtines apatinių kvėpavimo takų ligas (J40–J47);

15.1.10.6. išorinių veiksnių sukeltas plaučių ligas (J60–J70);

15.1.10.7. kitas kvėpavimo takų ligas, daugiausiai pažeidžiančias intersticinį audinį (J80–J84);

15.1.10.8. pūlingas ir nekrozines apatinių kvėpavimo takų būkles (J85–J86);

15.1.10.9. kitas pleuros ligas (J90–J94);

15.1.10.10. kitas kvėpavimo sistemos ligas (J95–J99);

15.1.11. virškinimo sistemos ligas:

15.1.11.1. burnos ertmės, seilių liaukų ir žandikaulių ligas (K00–K14);

15.1.11.2. stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas (K20–K31);

15.1.11.3. kirmėlinės ataugos ligas (K35–K38);

15.1.11.4. išvaržas (K40–K46);

15.1.11.5. neinfekcinį enteritą ir kolitą (K50–K52);

15.1.11.6. kitas žarnyno ligas (K55–K64);

15.1.11.7. pilvaplėvės ligas (K65–K67);

15.1.11.8. kepenų ligas (K70–K77);

15.1.11.9. tulžies pūslės, tulžies latakų ir kasos pažeidimus (K80–K87);

15.1.11.10. kitas virškinimo sistemos ligas (K90–K93);

15.1.12. odos ir poodžio ligas:

15.1.12.1. odos ir poodinių audinių infekcijas (L00–L08);

15.1.12.2. pūslinius pakitimus (L10–L14);

15.1.12.3. dermatitą ir egzemą (L20–L30);

15.1.12.4. papuloskvamozinius pakitimus (L40–L45);

15.1.12.5. dilgėlinę ir eritemą (raudonę) (L50–L54);

15.1.12.6. odos ir poodinių audinių radiacinius pažeidimus (L55–L59);

15.1.12.7. odos priklausinių ligas (L60–L75);

15.1.12.8. kitas odos ir poodinių audinių ligas (L80–L99);

15.1.13. jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligas:

15.1.13.1. skeleto raumenų pažeidimo vietą;

15.1.13.2. artropatijas (M00–M25);

15.1.13.3. sistemines jungiamojo audinio ligas (M30–M36);

15.1.13.4. dorsopatijas (M40–M54);

15.1.13.5. minkštųjų audinių ligas (M60–M79);

15.1.13.6. osteopatijas ir chondropatijas (M80–M94);

15.1.13.7. kitas jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto sistemos ligas (M95–M99);

15.1.14. lyties ir šlapimo sistemos ligas:

15.1.14.1. glomerulų ligas (N00–N08);

15.1.14.2. inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio ligas (N10–N16);

15.1.14.3. inkstų nepakankamumą (N17–N19);

15.1.14.4. inkstų ir šlapimo takų akmenligę (N20–N23);

15.1.14.5. kitus inkstų ir šlapimtakių sutrikimus (N25–N29);

15.1.14.6. kitas šlapimo sistemos ligas (N30–N39);

15.1.14.7. vyro lyties organų ligas (N40–N51);

15.1.14.8. krūties ligas (N60–N64);

15.1.14.9. moters dubens organų uždegimines ligas (N70–N77);

15.1.14.10. neuždegimines moters lytinių organų ligas (N80–N98);

15.1.14.11. kitus lytinių ir šlapimo takų sutrikimus (N99);

15.1.15. nėštumo, gimdymo ir laikotarpiu po gimdymo:

15.1.15.1. edemą, proteinuriją ir hipertenzinius sutrikimus per nėštumo laikotarpį, gimdant ir laikotarpiu po gimdymo (O10–O16);

15.1.15.2. kitus motinos sveikatos sutrikimus, dažniausiai susijusius su nėštumu (O20–O29);

15.1.15.3. gimdymo komplikacijas (O60–O75);

15.1.15.4. komplikacijas, dažniausiai susijusias su laikotarpiu po gimdymo (O85–O92);

15.1.15.5. kitas akušerines būkles, neklasifikuojamas kitur (O94–O99);

15.1.16. tam tikras perinatalinio laikotarpio būkles:

15.1.16.1. motinos veiksnių ir nėštumo bei gimdymo komplikacijų poveikį vaisiui ir naujagimiui (P00–P04);

15.1.16.2. sutrikimus, susijusius su nėštumo trukme ir vaisiaus augimu (P05–P08);

15.1.16.3. gimdymo traumą (P10–P15);

15.1.16.4. kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų sutrikimus, būdingus perinataliniam laikotarpiui (P20-P29);

15.1.16.5. perinataliniam laikotarpiui būdingas infekcijas (P35–P39);

15.1.16.6. vaisiaus ir naujagimio kraujavimą ir hematologinius sutrikimus (P50–P61);

15.1.16.7. praeinančius vaisiui ir naujagimiui būdingus vidaus sekrecijos liaukų ir medžiagų apykaitos sutrikimus (P70–P74);

15.1.16.8. vaisiaus ir naujagimio virškinimo sistemos sutrikimus (P75–P78);

15.1.16.9. kitas būkles, išsivysčiusias perinataliniu laikotarpiu (P90–P96);

15.1.17. įgimtas formavimosi ydas, deformacijas ir chromosomų anomalijas:

15.1.17.1. įgimtas nervų sistemos formavimosi ydas (Q00–Q07);

15.1.17.2. įgimtas akies, ausies, veido ir kaklo formavimosi ydas (Q10–Q18);

15.1.17.3. įgimtas kraujo apytakos sistemos formavimosi ydas (Q20–Q28);

15.1.17.4. įgimtas kvėpavimo sistemos formavimosi ydas (Q30–Q34);

15.1.17.5. lūpos ir gomurio defektus (Q35–Q36);

15.1.17.6. kitas įgimtas virškinimo sistemos formavimosi ydas (Q38–Q45);

15.1.17.7. įgimtas lyties organų formavimosi ydas (Q50–Q56);

15.1.17.8. įgimtas šlapimo organų sistemos formavimosi ydas (Q60–Q64);

15.1.17.9. įgimtas raumenų ir skeleto sistemos formavimosi ydas ir deformacijas (Q65–Q79);

15.1.17.10. kitas įgimtas formavimosi ydas (Q80–Q89);

15.1.17.11. chromosomų aberacijas, neklasifikuojamas kitur (Q90–Q99);

15.1.18. simptomus, požymius ir nenormalius klinikinius bei laboratorinius radinius, neklasifikuojamus kitur:

15.1.18.1. simptomus ir požymius, susijusius su kraujotakos ir kvėpavimo sistemomis (R00–R09);

15.1.18.2. simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu (R10–R19);

15.1.18.3. simptomus ir požymius, susijusius su oda ir poodiniu audiniu (R20–R23);

15.1.18.4. simptomus ir požymius, susijusius su nervų, raumenų ir skeleto sistemomis (R25–R29);

15.1.18.5. simptomus ir požymius, susijusius su šlapimo organų sistema (R30–R39);

15.1.18.6. simptomus ir požymius, susijusius su pažinimo, suvokimo ypatybėmis, emocine būsena ir elgesiu (R40–R46);

15.1.18.7. simptomus ir požymius, susijusius su kalba ir balsu (R47–R49);

15.1.18.8. bendruosius simptomus ir požymius (R50–R69);

15.1.18.9. nenormalius kraujo tyrimo duomenis be diagnozės (R70–R79);

15.1.18.10. nenormalius šlapimo tyrimo duomenis be diagnozės (R80–R82);

15.1.18.11. nenormalius kitų organizmo skysčių, medžiagų ir audinių tyrimo duomenis be diagnozės (R83–R89);

15.1.18.12. nenormalius diagnostinių ir funkcinių tyrimų duomenis be diagnozės (R90–R94);

15.1.19. sužalojimus, apsinuodijimus ir tam tikrus išorinių poveikių padarinius:

15.1.19.1. galvos sužalojimus (S00–S09);

15.1.19.2. kaklo sužalojimus (S10–S19);

15.1.19.3. krūtinės ląstos sužalojimus (S20–S29);

15.1.19.4. pilvo, juosmens, stuburo juosmeninės dalies ir dubens sužalojimus (S30–S39);

15.1.19.5. peties ir žasto sužalojimus (S40–S49);

15.1.19.6. alkūnės ir dilbio sužalojimus (S50–S59);

15.1.19.7. riešo ir plaštakos sužalojimus (S60–S69);

15.1.19.8. klubo ir šlaunies sužalojimus (S70–S79);

15.1.19.9. kelio ir blauzdos sužalojimus (S80–S89);

15.1.19.10. čiurnos ir pėdos sužalojimus (S90–S99);

15.1.19.11. kelių kūno sričių sužalojimus (T00–T07);

15.1.19.12. nepatikslintų liemens, galūnės dalių ar kūno sričių sužalojimus (T08–T14);

15.1.19.13. svetimkūnių, patekusių pro natūralias angas, poveikį (T15–T19);

15.1.19.14. nudegimus (T20–T31);

15.1.19.15. nušalimus (T33–T35);

15.1.19.16. apsinuodijimus narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis (T36–T50);

15.1.19.17. nemedicininės paskirties medžiagų toksinį poveikį (T51–T65);

15.1.19.18. kitus ir nepatikslintus išorinių priežasčių poveikius (T66–T78);

15.1.19.19. tam tikras ankstyvas traumos komplikacijas (T79);

15.1.19.20. chirurginio ir terapinio gydymo komplikacijas, neklasifikuojamas kitur (T80–T88);

15.1.19.21. sužalojimų, apsinuodijimų ir kitų išorinių poveikių padarinius (T90–T98);

15.1.20. išorines sergamumo ir mirtingumo priežastis:

15.1.20.1. transporto įvykius (V00–V99);

15.1.20.2. kitas išorines atsitiktinių sužeidimų priežastis (W00–X59);

15.1.20.3. gyvų jėgų sukeltą mechaninį poveikį (W50–W64);

15.1.20.4. kitokį atsitiktinį kvėpavimo sutrikdymą (W75–W84);

15.1.20.5. elektros srovės, radiacijos ir ekstremalios aplinkos oro temperatūros bei slėgio poveikį (W85–W99);

15.1.20.6. dūmų, gaisro ir liepsnos poveikį (X00–X09);

15.1.20.7. sąlytį su karščiu ir karštomis medžiagomis (X10–X19);

15.1.20.8. sąlytį su nuodingaisiais gyvūnais ir augalais (X20–X29);

15.1.20.9. gamtos jėgų poveikį (X30–X39);

15.1.20.10. atsitiktinį apsinuodijimą kenksmingomis medžiagomis ir jų poveikį (X40–X49);

15.1.20.11. tyčinius susižalojimus (X60–X84);

15.1.20.12. medicinos ir chirurginės pagalbos komplikacijas (Y40–Y84);

15.2. atlikti diferencinę diagnostiką;

15.3. siūlyti ir skirti tolesnio ištyrimo ar gydymo planą;

15.4. įvertinti susirgimų ir ligų demografinius duomenis.

16. Gydytojas radiologas turi gebėti:

16.1. planuoti ir atlikti:

16.1.1. konvencinės radiologijos procedūras:

16.1.1.1. rentgenografiją;

16.1.1.2. rentgenoskopiją;

16.1.1.3. tomosintezę;

16.1.1.4. kaulų tankio matavimą;

16.1.1.5. rentgeno tyrimą su kontrastavimu (peroraliniu, retrogradiniu, intraveniniu, intraarteriniu, perkutaniniu, fiziologinių ir patologinių ertmių bei kitais);

16.1.1.6. mamografiją;

16.1.1.7. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas konvencinės radiologijos procedūras;

16.1.2. kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) procedūras:

16.1.2.1. pasluoksninę ir spiralinę daugiapjūvę KT;

16.1.2.2. natyvinę (be kontrastinės medžiagos) KT;

16.1.2.3. KT su kontrastavimu (peroraliniu, retrogradiniu, intraveniniu, intraarteriniu, perkutaniniu, intrasąnariniu, fiziologinių ir patologinių ertmių bei kitais);

16.1.2.4. KT angiografiją (statinę ir dinaminę, venų, arterijų, įskaitant vainikines arterijas);

16.1.2.5. KT perfuziją (galvos smegenų, plaučių, miokardo ramybės ir krūvio, bei kitų sričių);

16.1.2.6. dviejų ir daugybinių energijų KT;

16.1.2.7. virtualius įvairių organų KT tyrimus (virtualias endoskopijas);

16.1.2.8. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas KT procedūras;

16.1.2.9. dinaminę KT (tyrimai judesio metu ir po to atliekamos rekonstrukcijos);

16.1.2.10. kalcio kiekio vainikinėse arterijose apskaičiavimą po KT tyrimo;

16.1.3. magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) procedūras:

16.1.3.1. natyvinę (be kontrastinės medžiagos) MRT;

16.1.3.2. MRT su kontrastavimu (dinaminiu, daugiafaziu kontrastavimu, peroraliniu, retrogradiniu, intraveniniu, intraarteriniu, perkutaniniu, intrasąnariniu, fiziologinių ir patologinių ertmių bei kitais);

16.1.3.3 MRT angiografiją (bekontrastinę ir kontrastinę, statinę ir dinaminę);

16.1.3.4. MRT spektroskopiją;

16.1.3.5. MRT difuziją, traktografiją ir kitus funkcinius MRT tyrimus;

16.1.3.6 specializuotus MRT tyrimus – urografiją, magnetinio rezonanso cholangiopankreatografiją (MRCP), MRT elastografiją, širdies skilvelio funkcijos analizę, kraujo tėkmės analizę, miokardo ramybės ir krūvio perfuziją;

16.1.3.7 MRT perfuziją;

16.1.3.8. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas MRT procedūras;

16.1.4. ultragarsinės diagnostikos (toliau – UG) procedūras:

16.1.4.1. vienmatę UG (A režimas);

16.1.4.2. dvimatę UG (B, M režimai ir kt.);

16.1.4.3. trimatę, keturmatę (3D/4D) UG;

16.1.4.4. UG elastografiją;

16.1.4.5. kraujagyslių vaizdinimo UG metodus, paremtus Doplerio efektu (spalvinį doplerį, galios doplerį, spektrinę analizę, dvigubą ir trigubą skenavimą bei kitus) ir neparemtus doplerio efektu;

16.1.4.6. UG tyrimus su kontrastine medžiaga;

16.1.4.7. specializuotus ultragarsinius tyrimus: sudėtinius (fusion - angl.) tyrimus, kombinuojant su endoskopiniais (virškinamojo trakto, kvėpavimo takų ir kitais) tyrimais, automatizuotus krūtų ultragarsinius tyrimus, intraoperacinius ultragarsinius tyrimus, ultragarsinius kaulo tankumo matavimo tyrimus;

16.1.4.8. kitas Lietuvos Respublikoje įteisintas UG procedūras;

16.1.5. branduolinės medicinos tyrimus, branduolinės medicinos tomografijos tyrimus ir sudėtinius branduolinės medicinos ir radiologinius tomografijos tyrimus:

16.1.5.1. plaučių perfuzijos ir ventiliacijos scintigrafiją; įskaitant radionuklidinės kompiuterinės tomografijos (toliau – RKT) ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.1.5.2. skydliaukės ir prieskydinių liaukų scintigrafiją; įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.1.5.3. dinaminę inkstų scintigrafiją su Tc-99m DTPA;

16.1.5.4. sarginio limfmazgio scintigrafiją melanomų, krūties vėžio atvejais;

16.1.5.5. kaulų scintigrafiją, įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.1.6. intervencinės radiologijos procedūras:

16.1.6.1. intervencinę nekraujagyslinę diagnostinę procedūrą (biopsiją, priešoperacinį darinių žymėjimą, cholangiografiją, limfografiją ir kitas, pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patvirtintą procedūros aprašymą), kontroliuojant radiologiniais metodais;

16.1.6.2. intervencinę nekraujagyslinę gydomąją procedūrą (aspiraciją, drenažą, latakų kateterizavimą, stomos (cholangiostomos, cholecistostomos, epicistostomos, nefrostomos, pleurostomos, perikardostomos) suformavimą ir kitas), kontroliuojant radiologiniais metodais;

16.1.6.3. diagnostinę angiografiją (aortos, vainikinių, galvos smegenų ir periferinių arterijų arteriografiją, venografiją, angiografiją su perkateteriniu intravaskuliniu kraujospūdžio matavimu ir kitas angiografijas, pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patvirtintą procedūros aprašymą);

16.1.6.4. po specialaus pasiruošimo (užsienio valstybėje baigtos intervencinės radiologijos rezidentūros arba intervencinės radiologijos paslaugas teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje įgytos ne mažesnės kaip dvejų metų darbo patirties dirbant kartu su patyrusiu intervencinės radiologijos specialistu, turinčiu ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį intervencinės radiologijos srityje) atlikti šias sudėtingas intervencinės radiologijos procedūras:

16.1.6.4.1. intervencinę nekraujagyslinę gydomąją procedūrą (tulžies latakų, šlapimo sistemos takų, virškinimo sistemos takų plastiką, stentavimą ir endoprotezavimą, endoskopinę cholangiopankreatografiją, endoskopinį ir (ar) rentgenoskopinį, tulžies ir šlapimo sistemos takų akmenligės gydymą, terminę ir neterminę navikų abliaciją, nervų šaknelių ir periferinių nervų blokadą, osteoplastiką, vertebroplastiką, kifoplastiką, limfos sistemos embolizaciją, medikamentų ir (ar) radiofarmacinių preparatų injekciją ir kitas procedūras, pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patvirtintus procedūrų aprašymus), kontroliuojant radiologiniais metodais;

16.1.6.4.2. intervencinę kraujagyslinę gydomąją procedūrą (balioninę ir kt. rūšies angioplastiką, stentavimą, periferinę embolizaciją, chemoembolizaciją, radioembolizaciją, intravaskulinę trombolizę, periferinę trombektomiją, aterektomiją, ilgalaikio kateterio implantaciją, transjugulinį intrahepatinį portosisteminį šuntavimą, aortos ir jos šakų endoprotezavimą, perkutaninį arterioveninės fistulės formavimą, perkutaninę galvos arterijų trombektomiją, neuroradiologinę galvos ir nugaros smegenų embolizaciją, tėkmės nukreipiklio implantavimą, galvos smegenų arterijų angioplastiką ir stentavimą ir kitas procedūras, pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patvirtintus procedūrų aprašymus);

16.1.7. termografiją:

16.1.7.1. viso kūno;

16.1.7.2. regioninę;

16.1.7.3. kitus Lietuvos Respublikoje įteisintus termografijos metodus;

16.2. vertinti šios Lietuvos medicinos normos 16.1 papunktyje išvardytų procedūrų, metodų metu gautus rezultatus ir pateikti radiologinę išvadą;

16.3. naudotis:

16.3.1. kompiuterine technika;

16.3.2. specialia radiologine programine įranga vaizdų peržiūrai ir jų apdorojimui (daugiaplokštuminės, trijų dimensijų (3D) ir kitų rūšių vaizdų rekonstrukcijos, radiologinių tyrimų vaizdų suliejimo tarpusavyje ir su kitų (ne radiologinių, pvz. endoskopija ir kt.) tyrimų vaizdų (retrospektyvių ir realiame laike), objektų matavimus radiologinių tyrimų vaizduose ir pan.);

16.3.3. pagalbinėmis diagnostinėmis programomis (CAD, angl. Computer aided detection) ir dirbtinio intelekto (AI, angl. Artificial intelligence) programomis;

16.3.4. radiologinės informacinės sistemos (RIS) ir diagnostinių vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistema (PACS, angl. Picture Archiving and Communicating System);

16.3.5. teleradiologijos priemonėmis ir infrastuktūra;

16.3.6 kita darbui reikalinga kompiuterine technika, programine įranga ir radiologinėmis technologijomis;

16.4. po specialaus pasiruošimo (užsienio valstybėje baigtos branduolinės medicinos rezidentūros arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje, kuriame atliekamos branduolinės medicinos procedūros, įgytos ne mažesnės kaip vienerių metų darbo patirties dirbant kartu su patyrusiu branduolinės medicinos specialistu, turinčiu ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį branduolinės medicinos srityje) planuoti, atlikti ir įvertinti šiuos branduolinės medicinos tyrimus pateikiant radiologinę išvadą:

16.4.1. trijų fazių kaulų scintigrafiją, įskaitant papildomas statines scintigramas ir dominančios srities RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.2. kaulų čiulpų scintigrafiją, įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.3. infekcijos židinių paiešką su žymėtais leukocitais, granuliocitais, antikūnais ar jų fragmentais (dinaminę ir statinę scintigrafiją), įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.4. dinaminę inkstų scintigrafiją su Tc-99m MAG3;

16.4.5. dinaminę inkstų scintigrafiją su medikamentiniais (kaptoprilio ir furosemido) mėginiais;

16.4.6. netiesioginę cistografiją;

16.4.7. statinę inkstų scintigrafiją, įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.8. plaučių perfuzijos ir ventiliacijos scintigrafiją atliekant plaučių perfuzijos ploto kiekybinį įvertinimą ir mukociliarinio klirenso nustatymą;

16.4.9. krūtų scintigrafiją; įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.10. seilių liaukų scintigrafiją; įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.11. stemplės ir skrandžio evakuacijos tyrimus, gastroezofaginio refliukso nustatymą (dinaminę ir statinę scintigrafiją);

16.4.12. Mekelio divertikulo scintigrafiją (dinaminę ir statinę), įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.13. kraujavimo iš virškinamojo trakto vietos nustatymą su žymėtais eritrocitais (dinaminę ir statinę scintigrafiją), įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.14. kepenų ir tulžies latakų scintigrafinius tyrimus; įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.15. kepenų hemangiomų identifikavimą su žymėtais eritrocitais (dinaminę ir statinę scintigrafiją), įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus bei suliejimą su diagnostiniu KT ar MRT tyrimu;

16.4.16. kepenų ir blužnies scintigrafiją, įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.17. sarginio limfmazgio scintigrafiją galvos ir kaklo navikų, moters ir vyro lyties organų navikinių susirgimų atvejais; įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus ir intraoperacinės gama kameros naudojimą;

16.4.18. limfoscintigrafiją (dinaminę ir statinę), įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.19. onkologinių ligonių tyrimą su Tc-99m, I-123/131, In-111, Tl-201, Ga-67 žymėtais radiofarmaciniais preparatais: viso kūno scintigrafiją, statines scintigramas, įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus bei suliejimą su diagnostiniu KT ar MRT tyrimu;

16.4.20. širdies radionuklidinius tyrimus: pirmo pratekėjimo scintigrafiją (dinaminę), ventrikuliografiją, miokardo infarkto zonos vizualizavimą, miokardo perfuzijos tyrimą, įskaitant RKT tyrimą, sinchronizuotą su elektrokardiograma RKT tyrimą, RKT tyrimą sulietą su KT angiografija ir sudėtinius RKT-KT tyrimus, širdies adrenerginės inervacijos scintigrafiją, įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus, širdies amiloidozės scintigrafiją, įskaitant RKT ar sudėtinius RKT-KT tyrimus;

16.4.21. galvos smegenų radionuklidinius tyrimus: smegenų perfuzijos scintigrafiją (su farmakologiniu mėginiu perfuzijos rezervui nustatyti), dopamino receptorių scintigrafiją, scintigrafiją pacientams, sergantiems galvos smegenų navikais, įskaitant RKT, sudėtinius RKT-KT tyrimus bei suliejimą su diagnostiniu KT ar MRT tyrimu;

16.5. po specialaus pasiruošimo (užsienio valstybėje baigtos branduolinės medicinos rezidentūros arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje, kuriame atliekamos branduolinės medicinos procedūros, įgytos ne mažesnės kaip vienerių metų darbo patirties bei, remiantis Europos medicinos specialistų sąjungos (UEMS) ir Europos branduolinės medicinos tarybos (EBNM) branduolinės medicinos skyriaus specialistų rengimo rekomendacijomis, atlikto rekomenduojamo procedūrų skaičiaus prižiūrint patyrusiam branduolinės medicinos specialistui, turinčiam ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį branduolinės medicinos srityje) planuoti ir atlikti šiuos gydymus radionuklidais:

16.5.1. tirotoksikozės gydymą I-131;

16.5.2. diferencijuoto skydliaukės vėžio gydymą I-131;

16.5.3. kaulinių metastazių gydymą Sr-89, Sm-153, Re-188, Re-186, Ra-223 ir kitais radionuklidais žymėtais farmaciniais preparatais;

16.5.4. radiosionovektomijas Y-90, Re-188, Re-186, Er-169 ir kitais radionuklidais žymėtais farmaciniais preparatais;

16.5.5. išplitusių ar neoperabilių neuroendokrininių navikų gydymą I-131-MIBG, arba Y-90, Lu-177 žymėtais peptidais;

16.5.6. išplitusio ar neoperabilaus prostatos vėžio gydymą Lu-177, Ac-225, Bi-213 žymėtais ligandais;

16.5.7. tikrosios policitemijos gydymą P-32 radionuklidu žymėtais farmaciniais preparatais;

16.5.8. limfomų gydymą Y-90, Lu-177, I-131 žymėtais antikūnais prieš antigeną CD20;

16.5.9. kepenų metastazių gydymą Y-90, Ho-166 žymėtomis intraarteriškai injekuojamomis dalelėmis;

16.6. po specialaus pasiruošimo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamo pozitronų emisijos tomografijos tyrimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, išėjęs ne trumpesnį kaip 288 valandų mokymą įstaigoje, turinčioje ne trumpesnę kaip 1 metų ir ne mažiau kaip 1000 pozitronų emisijos tomografijos (toliau – PET) tyrimų atlikimo patirtį, ir turintis tai patvirtinantį dokumentą) planuoti, atlikti ir įvertinti šiuos sudėtinius PET-KT tyrimus pateikiant radiologinę išvadą:

16.6.1. onkologinių susirgimų sudėtinius PET-KT tyrimus su F-18, C-11, Ga-68, Cu-64, Zr-89, I-124 radionuklidais žymėtais farmaciniais preparatais;

16.6.2. neurologinių susirgimų sudėtinius PET-KT tyrimus su O-15, C-11, F-18 radionuklidais žymėtais farmaciniais preparatais;

16.6.3. infekcinių ir uždegiminių susirgimų sudėtinius PET-KT tyrimus su F-18, I-124, Ga-68 radionuklidu žymėtais farmaciniais preparatais;

16.6.4. kardiologinių susirgimų sudėtinius PET-KT tyrimus su O-15, N-13, Rb-82, F-18 radionuklidais žymėtais farmaciniais preparatais.

___________________________________