Administracinė byla Nr. A-2565-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02504-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. bei atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 16.1.-44 (toliau – Nutarimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 2S-5673 (toliau – Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

2.  Pareiškėjas nurodė, kad Komisija skundžiamu Nutarimu netenkino jo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, todėl šį Nutarimą jis apskundė Kalėjimų departamentui, kuris Sprendimu paliko galioti Nutarimą. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad nepateiktas pareiškėjo sutikimas dėl jo asmens duomenų Komisijai perdavimo, nes sutikimą dėl asmens duomenų perdavimo Komisijai pareiškėjas yra pateikęs pildydamas prašymą Kybartų pataisos namų administracijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, be to, pakartotinas sutikimas buvo išsiųstas Komisijai 2016 m. rugsėjo 27 d. faksu. Nutarime nurodytas pareiškėjo asmens kodas patvirtina, kad Komisija disponavo jo asmens duomenimis. Taip pat Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas nesikreipė dėl darbo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistojo įdarbinimas yra pataisos įstaigos pareiga. Pareiškėjas darbo nėra atsisakęs. Nuteistųjų perkėlimą į Pusiaukelės namus reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato reikalavimo, jog nuteistasis privalo pateikti formalų kreipimąsi pataisos įstaigai dėl įsidarbinimo, todėl Nutarime nurodytas atsisakymo perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus motyvas dėl nepateikto prašymo dirbti, kalinimo įstaigai nevykdant pareigos įdarbinti pareiškėją, negali būti naudojamas kaip argumentas, pagrindžiantis atsisakymą perkelti jį į Pusiaukelės namus. Nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės nėra niekaip susijusios su nagrinėtu klausimu dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus. Priėmus nemotyvuotą Nutarimą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir tarptautinių teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios privalomus aiškumo, motyvavimo, draudimo nuslėpti aplinkybes ir motyvus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jis visiškai atitinka perkėlimo į Pusiaukelės namus kriterijus, todėl Nutarimu pažeisti jo teisėti lūkesčiai intensyviai ruoštis lygtiniam paleidimui. Atsisakydamas panaikinti neteisėtą Nutarimą, Kalėjimų departamentas pažeidė pareiškėjo teisę į efektyvią teisinės gynybos priemonę. Tokiu būdu pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.

3.  Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, įvertinus aplinkybes, jog nuteistasis į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo nesikreipė, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino ir yra pabėgęs iš Švedijos griežtojo rėžimo kalėjimo, nuo Švedijos teisėsaugos slapstėsi Italijoje, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistąjį perkelti į Pusiaukelės namus yra netikslinga. Todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto, nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.

4.  Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, įvertinus nustatytas aplinkybes (pareiškėjo prašymas neatitiko formalaus reikalavimo jam nepateikus sutikimo dėl jo asmens duomenų pateikimo Komisijai, dėl įsidarbinimo pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino, yra pabėgęs iš Švedijos griežtojo režimo kalėjimo, slapstėsi Italijoje), Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Sprendimu į pareiškėjo skundą buvo atsakyta laiku ir išsamiai, atsakymas pagrįstas teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

II.

5.  Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Nutarimą ir Sprendimą panaikino, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6.  Teismas, vertindamas Nutarimo motyvus, pabrėžė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 28.1 punktą nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą. Šioje teisės normoje nėra numatyta teisė Komisijai svarstyti nuteistojo teikimo atitiktį Aprašo 20 punkto reikalavimams, todėl Nutarime nurodytas motyvas – nuteistojo teikimo neatitikimas Aprašo 20 punkto reikalavimams – negali būti laikomas pagrindu (tinkamu motyvu) netenkinti pareiškėjo prašymo dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Aprašo 20 ir 21 punktų nuostatas pareiškėjo prašymą bei visus Aprašo 3.4 ir 20 ir 21 punktuose nurodytus dokumentus Komisijai pateikia ne pats nuteistasis, o pataisos įstaigos, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistasis, administracija, todėl nagrinėjamu atveju atsakomybės už ne visų minėtuose Aprašo punktuose nurodytų dokumentų (sutikimo dėl asmens duomenų perdavimo Komisijai) pateikimą Komisijai perkėlimas pareiškėjui pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus – objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, – todėl yra negalimas. Teismas akcentavo ir tai, kad svarstant pareiškėjo prašymą nebuvo vertintos visos Aprašo 28.1 punkte nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, būtinos sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo (neperkėlimo) į Pusiaukelės namus priėmimui, t. y. pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, galimybės dirbti ar mokytis laisvėje, nusikalstamo elgesio rizikos, nors duomenys, būtini tokių aplinkybių vertinimui, Komisijai buvo pateikti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Komisijos Nutarimas negali būti pripažintas objektyviai pagrįstu ir tinkamai motyvuotu, todėl naikintinas. Dėl tos pačios priežasties naikintinas ir Kalėjimų departamento Sprendimas.

7.  Teismo nuomone, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl jo 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymo netenkinimo nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo reikalavimą dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III.

8.    Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą) patvirtino teismas, pripažindamas Nutarimą ir Sprendimą neteisėtais. Nepagrįstas sprendimas pareiškėjo neperkelti į Pusiaukelės namus lėmė, kad jis patyrė neturtinę žalą, kadangi patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jo teisinė padėtis buvo apsunkinta nesuteikiant jam galimybės užsitikrinti galimybę sušvelninti jo teisinę padėtį, t. y. turėti geresnes galimybes dirbti, palaikyti artimesnius ryšius su artimaisiais, darbdaviais, ir tokiu būdu sparčiau ir kokybiškiau integruotis į visuomenę. Teismas nagrinėjamu atveju tinkamai neišnagrinėjo jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9.    Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog nuteistasis į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo nesikreipė, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino ir yra pabėgęs iš Švedijos griežtojo rėžimo kalėjimo, nuo Švedijos teisėsaugos slapstėsi Italijoje, kelis kartus keitė gyvenamąją vietą slapstydamasis. Todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad Nutarimas ir Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.

10.  Pareiškėjas atsiliepimu prašo Alytaus PN pateiktą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Alytaus PN tik apeliaciniame skunde nurodė pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, visiškai neatsižvelgė į Aprašo 28 punktą, kuriame aiškiai yra apibrėžta, kas apima nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymą Komisijos posėdyje ir sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti priėmimą. Tai reiškia, kad Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodytos pareiškėją charakterizuojančios savybės iki bausmės atlikimo Kybartų pataisos namuose negali būti atskirai papildomai vertinamos, kadangi, kaip teisingai konstatavo teismas, Komisija 2016 m. rugsėjo 28 d. posėdyje nagrinėdama pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymą susipažino su visa pateikta medžiaga ir pareiškėjo prašymo netenkino ne dėl Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodytų pareiškėją charakterizuojančių savybių, bet būtent dėl Aprašo 20 punkto formalaus reikalavimo (t. y. dėl to, kad nebuvo sutikimo dėl pareiškėjo asmens duomenų perdavimo Komisijai). Komisija, priimdama Nutarimą dėl pareiškėjo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai visapusiškai ir išsamiai motyvuoti sprendimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo nuomone, Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog neva jo prašymas perkelti į Pusiaukelės namus neatitiko Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų reikalavimų, t. y. neva nebuvo pareiškėjo sutikimo dėl asmens duomenų perdavimo Komisijai, prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, bet ir to paties Aprašo 3.4, 20 ir 21 punktams. Paminėtą dokumentą pateikia ne pats nuteistasis, o pataisos įstaigos, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracija. Todėl nagrinėjamu atveju atsakomybės už ne visų minėtuose Aprašo punktuose nurodytų dokumentų (šiuo konkrečiu atveju – sutikimo dėl asmens duomenų perdavimo Komisijai) pateikimą Komisijai tenka būtent pataisos įstaigos administracijai, o ne pareiškėjui.

11.  Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

12.  Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimais į pareiškėjo bei Alytaus PN pateiktus apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Alytaus PN pateiktą apeliacinį skundą tenkinti. Iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.  Šioje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo Komisija netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus, ir Sprendimo, kuriuo Kalėjimų departamentas šį sprendimą paliko galioti. Taip pat pareiškėjas prašė dėl šių, jo nuomone, neteisėtų sprendimų priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neturtinę žalą ir procesines palūkanas.

14.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Dėl individualių teisės aktų

15.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą panaikinto kaip nemotyvuotus iš esmės konstatavęs, kad: nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas apima tik Aprašo 28.1 punkte nurodytų aplinkybių vertinimą, tačiau nagrinėjamu atveju ne visos jos buvo įvertintos; nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsakomybė už ne visų Aprašo 3.4, 20 ir 21 punktuose nurodytų dokumentų pateikimą Komisijai perkelta pareiškėjui.

16.  Alytaus PN pateiktame apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; teigiama, kad teismas nevertino aplinkybių, jog nuteistasis į pataisos įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo nesikreipė, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino ir yra pabėgęs iš Švedijos griežtojo rėžimo kalėjimo, nuo Švedijos teisėsaugos slapstėsi Italijoje, kelis kartus keitė gyvenamąją vietą slapstydamasis.

17.  Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) ir Apraše.

18.  BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, turintis teisę išvykti be sargybos arba be palydos ir atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai, gali būti perkeltas į kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį (Pusiaukelės namus), kuriame nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos; į Pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio (jame reglamentuojami laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai) 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytas teises. Nurodytuose BVK 91 straipsnio, kuriame reglamentuojami laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai, punktuose nustatyta, kad atvirose kolonijose nuteistieji: gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais (3 p.); gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu (4 p.); kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi (6 p.); jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu, o kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai (7 p.); jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, ši išvyka leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu, o kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai (8 p.).

19.  Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su jo intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji suteikimu.

20.  Aktualios redakcijos Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė (3.1 p.); yra laikomi pataisos namų lengvosios grupės sąlygomis, taip pat laikomi pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 6 metų (3.2 p.); turi teisę arba atitinka kriterijus, būtinus gauti leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos (3.3 p.); yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą, o jei bus studijuojama ištęstinėse studijose, nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal sesijinį tvarkaraštį,– nuteistasis privalo pagrįsti ir įsidarbinimo galimybę (3.4 p.). Pagal Aprašo 4 punktą į Pusiaukelės namus negali būti perkeliami nuteistieji: kuriems BVK nustatyta tvarka netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (4.1 p.); kuriems teismas nustatė laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime ar atvirojoje kolonijoje (4.2 p.); nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų (4.3 p.); nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (4.4 p.); nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui (4.5 p.); įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (4.6 p.). Aprašo 20 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui; teikti prašymus perkelti į Pusiaukelės namus nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į Pusiaukelės namus; kartu pateikiami Aprašo 3.4 papunktyje nurodyti dokumentai ir nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai; nuteistųjų, kurie neatitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų sąlygų, prašymai Komisijai neteikiami. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (28.1 p.); sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti priėmimą (28.2 p.).

21.  Pabrėžtina, kad nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸²²-1440/2014, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-2124/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A³⁹⁸-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-2366/2012).

22.  Šios nutarties 20, 21 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką apibendrinant nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad: 1) nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytas sąlygas ir ar yra visi reikalingi dokumentai, įskaitant nuteistojo sutikimą dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai; 2) Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo; 3) Komisija, nustačiusi, kad pateiktas prašymas neatitinka išimtinai formalaus reikalavimo (pvz., nėra pateiktas nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai), prieš atsisakydama tenkinti nuteistojo prašymą vien dėl tokio formalaus trūkumo, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalo imtis priemonių, kad toks formalus trūkumas būtų pašalintas, o vien šiuo pagrindu nuteistojo prašymas gali būti atmestas tik turint įrodymų, kad nuteistasis nesutinka, kad jo duomenys būtų perduoti Komisijai; 4) Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus.

23.  Bylos duomenys (b. l. 37–45) patvirtina, kad, Kybartų PN atsakingų pareigūnų vertinimu, pareiškėjas prašymo priimti į Pusiaukelės namus pateikimo metu atitiko Aprašo 3 punkte nurodytas sąlygas (t. y. pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė; jis buvo laikomas lengvosios grupės sąlygomis; atitiko kriterijus, būtinus gauti leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos; kartu su prašymu buvo pateiktas 2016 m. liepos 14 d. patvirtinimas apie gautą darbo pasiūlymą), taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tuo metu egzistavo Aprašo 4 punkte įtvirtintos sąlygos. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi, kad: 1) nėra Aprašo 20 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai (toliau – ir priežastis Nr. 1); 2) bausmės atlikimo metu nuteistasis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo nesikreipė (toliau – ir priežastis Nr. 2); 3) dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino (toliau – ir priežastis Nr. 3); 4) nuteistasis yra pabėgęs iš Švedijos griežto režimo kalėjimo, nuo Švedijos teisėsaugos slapstėsi Italijoje (toliau – ir priežastis Nr. 4).

24.  Pasisakant dėl skundžiamame Nutarime nurodytos priežasties Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju teikdamas prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, nesutiko, kad jo duomenys būtų perduoti Komisijai, taip pat apie tai, kad, nustačiusi formalų prašymo trūkumą (t. y. jo neatitikimą Aprašo 20 punkte įtvirtintam reikalavimui kartu su prašymu pateikti pareiškėjo sutikimą dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai), Komisija būtų dėjusi pastangas šiam formaliam trūkumui pašalinti. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo aspektu, nesiimdama aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, Komisija pažeidė gero administravimo principo reikalavimus.

25.  Įvertinusi skundžiamame Nutarime nurodytas priežastis Nr. 2–4 visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios priežastys priskirtinos Aprašo 28.1 punkte nurodytoms „kitoms aplinkybėms“, kurios iš esmės nesusijusios nei su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nei su nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais, nei su nusikalstamo elgesio rizika (minėta, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė ir tai atitiko Aprašo 3.1 punkto reikalavimą), nei su galimybe dirbti laisvėje. Taigi dėl Nutarime nurodytų priežasčių Nr. 2–4 Komisija turėjo pareigą pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus, kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau, kaip matyti iš Nutarimo turinio, Komisija apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu. Todėl ši skundžiamo Nutarimo dalis neatitinka iš VAĮ 8 straipsnio 1 dalies kylančių motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamo reikalavimų.

26.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Nutarimo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai panaikino šiuos individualius teisės aktus. Todėl atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

27.  Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą, konstatavo, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl jo 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymo netenkinimo nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos; teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

28.   Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis; 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-1355/2010). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).

29.   ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

30.  Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į šiame sprendime nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl Komisijos ir Kalėjimų departamento pareigūnų ir darbuotojų netinkamų veiksmų ir priimtų neteisėtų Nutarimo ir Sprendimo, atitinkamai nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus ir su tuo susijusį skundą, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą prašymo dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus išnagrinėjimą. Dėl to, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, šios nutarties 19 punkte nuteistojo perkėlimas į Pusiaukelės namus susijęs su jo intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomomis teisėmis, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji suteikimu, pareiškėjas galėjo patirti diskomfortą ir tam tikrus nepatogumus.

31.   EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02, 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-143/2012, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴⁶-1240/2011, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-619/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

32.  Siekdamas pagrįsti jam atsiradusią neturtinę žalą, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė medicininių dokumentų išrašą (b. l. 135–136), iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas dėl padidėjusio nerimo 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į gydytojus, 2017 m. liepos 20 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 31 d. buvo konsultuojamas psichologo. Vertinant nurodytus dokumentus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, kad visi medicininiai įrašai padaryti jau po to, kai pareiškėjui tapo žinoma apie jam iš dalies palankų Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuriuo šis teismas panaikino Nutarimą ir Sprendimą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad nurodyti įrašai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp pareiškėjo padidėjusio nerimo, dėl kurio jis kreipėsi į gydytojus ir neteisėtais pripažintų individualių teisės aktų (Nutarimo ir Sprendimo), šie pareiškėjo pateikti įrodymai vertintini kritiškai.

33.  Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaudamasi protingumo principu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais ir jo teisės į tinkamą prašymo dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus išnagrinėjimą pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad Komisijoje nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus ir Kalėjimų departamente nagrinėjant su tuo susijusį pareiškėjo 2016 m. spalio 4 d. skundą buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

34.  Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui kilusios neturtinės žalos aspektu priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (ABTĮ 147 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepridėjo šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), pareiškėjui išaiškintina, kad prašymą dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus jis LVAT gali pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijoje Alytaus pataisos namuose nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus ir Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjant su tuo susijusį pareiškėjo 2016 m. spalio 4 d. skundą buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                            Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė