LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2022 M. RUGPJŪČIO 24 D. ĮSAKYMO NR. V-1269 „DĖL PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO BENDRŲJŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2025 m. sausio 13 d. Nr. V-21
Vilnius
1. P a k e i č i u Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 18.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„18.3. apibendrinamasis vertinimas – juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys. Be to, jis suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų. Išorinis apibendrinamasis vertinimas taip pat naudojamas patvirtinti mokinių pasiekimus, baigiant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;“
1.2. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis – 4 balai, patenkinamas lygis – 5–6 balai, pagrindinis lygis – 7–8 balai, aukštesnysis lygis – 9–10 balų.“;
1.3. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ugdyme parengiant aprašą, pradiniame – nustatant pasiekimų lygį, o pagrindiniame ir viduriniame – parašant pažymį. Rinkdami mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojai vadovaujasi mokykloje priimtais ir su mokiniais aptartais susitarimais.“
1.4. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pradinio ugdymo nacionalinį pasiekimų patikrinimą (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau – PUPP), valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE). NMPP, PUPP ir VBE organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokinio VBE įvertinimas, siekiantis 40 balų, atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, 41–49 balus – patenkinamą pasiekimų lygį, 50–85 balus – pagrindinį pasiekimų lygį, 86–100 balų – aukštesnįjį pasiekimų lygį.“
1.5. Pakeičiu 5 priedo 38 punktą ir jį išdėstau taip:
„38. Pagal pradinio ugdymo programą dorinio ugdymo pamokose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.6. Pakeičiu 6 priedo 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41 Pagal pradinio ugdymo programą dorinio ugdymo pamokose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.7. Pakeičiu 7 priedo 41 punktą ir jį išdėstau taip:
„41. Pagal pradinio ugdymo programą dorinio ugdymo pamokose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.8. Pakeičiu 8 priedo 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Pagal pradinio ugdymo programą dorinio ugdymo pamokose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.9. Pakeičiu 9 priedo 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Pagal pradinio ugdymo programą nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.10. Pakeičiu 10 priedo 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Pagal pradinio ugdymo programą dorinio ugdymo pamokose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.11. Pakeičiu 11 priedo 39 punktą ir jį išdėstau taip:
„39. Pagal pradinio ugdymo programą judėjų tikybos pamokose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.12. Pakeičiu 12 priedo 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Pagal pradinio ugdymo programą dorinio ugdymo pamokose mokinių pasiekimai. nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.13. Pakeičiu 18 priedo 35.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„35.1. Pagal pradinio ugdymo užsienio kalbos pamokose mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą.“
1.14. Pakeičiu 20 priedą:
1.14.1. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:
„39. Numatyti keturi pasiekimų lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.). Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme mokinių mokymosi pasiekimai ugdymo laikotarpio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas pažymiu. Pasiekimų lygiai ir įvertinimai pažymiu pagrindiniame ir viduriniame ugdyme siejami: slenkstinis lygis – 4, patenkinamas lygis – 5−6, pagrindinis lygis – 7−8, aukštesnysis lygis – 9−10. Mokinių įvertinimai viešai tarpusavyje nelyginami.“
1.14.2. Pakeičiu 45.3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„45.3.2. užduotis rengiama centralizuotai, pateikiama ir atliekama elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje (dalis užduoties vertinama automatiškai, dalis – vertintojų). Užduotis rengiama remiantis Programos 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių mokymo(si) turiniu ir pasiekimų lygių požymiais, atsižvelgiant į numatytą PUPP vykdymo datą (įtraukiamas tik ugdymo procese nagrinėtas mokymo(si) turinys). Užduotį sudaro pasirenkamojo atsakymo, trumpojo atsakymo ir pilno sprendimo uždaviniai ir (ar) klausimai.“
1.15. Pakeičiu 22 priedo 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams ir yra detalizuoti keturiais lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.). Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Pagrindiniame ugdyme, kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5−6, pagrindinis (3) lygis – 7−8, aukštesnysis (4) lygis – 9−10. Mokinių įvertinimai viešai tarpusavyje nelyginami.“
1.16. Pakeičiu 27 priedo 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Mokinių technologinio ugdymo pasiekimai aprašyti išskiriant keturis pasiekimų lygius: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Jie turi padėti mokytojui stebėti, apibendrinti, fiksuoti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Pasiekimai ir jų lygiai skirti ne vien mokytojui vertinti, bet ir patiems mokiniams įsivertinti. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.). Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme pasiekimų lygiai siejami su mokinio pasiekimų įvertinimu pažymiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10. Mokinių įvertinimai viešai tarpusavyje nelyginami.“
1.17. Pakeičiu 29 priedą:
1.17.1. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Vertinimas – viena svarbiausių ugdymo(si) proceso dedamųjų etapų, reikšmingas mokymosi pažangą ir kokybę skatinantis bei užtikrinantis veiksnys. Socialiniu konstruktyvizmu grindžiamas vertinimas yra priemonė stebėti, kaupti ir panaudoti informaciją apie mokinių mokymosi patirtį – stebėti mokinių pasiekimus, apibendrinti daromą pažangą, planuoti bei tobulinti tolesnį ugdymo(si) procesą ir turinį. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą remiamasi pasiekimų lygių požymių aprašais.“
1.17.2. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami klasių koncentrams, juos detalizuoja keturi lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas pats pasiekimų lygis skirtinguose koncentruose skiriasi ir nagrinėjamos medžiagos sudėtingumu bei gilumu.“
1.18. Pakeičiu 30 priedo 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme. Vertinimas turi atitikti pradinio ugdymo amžiaus tarpsnio raidos ypatumus, Programoje numatytus ugdymo uždavinius, siekiant skatinti vaikų susidomėjimą, etninės kultūros pažinimo ir raiškos džiaugsmą. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) nevertinami ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Mokant etninės kultūros visame ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas, Mokytojas turi padėti suprasti mokiniui, ko jis išmoko, o ko dar reikia pasimokyti. Pagal sutartus kriterijus mokiniai mokosi vertinti savo ir vienas kito darbą.“
1.19. Pakeičiu 40 priedo 34 punktą ir jį išdėstau taip:
„34. Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Mokant dailės ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas, kuris teigiamai veikia mokymo(si) rezultatus. Mokytojas paaiškina mokiniui, ko jis išmoko, ir pasiūlo, ko dar galima būtų pasimokyti. Mokiniai mokosi suprasti, kaip įvertinti save ir kitą.“
1.20. Pakeičiu 41 priedo 37 punktą ir jį išdėstau taip:
„37. Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas, kuris teigiamai veikia mokymo(si) rezultatus. Mokytojas turi padėti suprasti mokiniui, ko jis išmoko, o ko dar reikia pasimokyti. Pagal sutartus kriterijus mokiniai mokosi vertinti savo ir kitų pasiekimus.“
1.21. Pakeičiu 42 priedo 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas, kuris teigiamai veikia mokymo(si) rezultatus. Mokytojas paaiškina mokiniui, ko jis išmoko, ko dar reikėtų pasimokyti. Pagal sutartus kriterijus mokiniai mokosi vertinti savo ir kitų žinias, supratimą ir gebėjimus.“
1.22. Pakeičiu 43 priedo 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Pasiekimų vertinimas pradiniame ugdyme. Pradiniame ugdyme mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais (balais) ar jų pakaitalais (raidėmis, ženklais, simboliais, procentais ir pan.) ir viešai tarpusavyje nelyginami. Mokinių pasiekimai įvertinami pasiekimų lygiais mokymo(si) laikotarpio (trimestro, pusmečio ar pan.) pabaigoje apžvelgus visą laikotarpį ir įvertinus nueitą etapą. Ugdymo procese taikomas formuojamasis vertinimas, kuris teigiamai veikia mokymo(si) rezultatus. Mokytojas turi padėti suprasti mokiniui, ko jis išmoko, o ko dar reikia pasimokyti. Pagal sutartus kriterijus mokiniai mokosi vertinti savo ir kitų pasiekimus.“