MOKSLO, INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ AGENTŪROS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS 2014–2021 M. NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO PROGRAMOS „VERSLO PLĖTRA, INOVACIJOS IR MVĮ“ ŽALIOS PRAMONĖS INOVACIJŲ SRITYJE GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS TVIRTINIMO
2020 m. liepos 24 d. Nr. 2V-270
Vilnius
Vadovaudamasis 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“, 178 punktu,
Tvirtinu Kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje gairės pareiškėjams (pridedama).
PATVIRTINTA
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros
direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymu
Nr. 2V-270
KVIETIMO TEIKTI PARAIŠKAS 2014–2021 M. NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO PROGRAMOS „VERSLO PLĖTRA, INOVACIJOS IR MVĮ“ ŽALIOS PRAMONĖS INOVACIJŲ SRITYJE
GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kvietimo teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje (toliau – Kvietimas) gairės pareiškėjams (toliau – Gairės) nustato reikalavimus projektams, pareiškėjams, projekto partneriams ir institucijoms, kurios atliks projektų vertinimą ir atranką.
2. Programa „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ (toliau – Programa) prisideda prie bendro 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo tikslo mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje bei stiprinti dvišalius santykius tarp Norvegijos ir Lietuvos.
3. Programos uždavinys – prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės kūrimo ir tvaraus ekonomikos augimo.
4. Gairės yra parengtos atsižvelgiant į ir turi būti skaitomos kartu su žemiau nurodytais teisės aktais:
4.1. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamentas, patvirtintas 2016 m. rugsėjo 23 d. Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos sprendimu (toliau – Mechanizmo Reglamentas);
4.2. Lietuvos Respublikos ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės 2018 m. balandžio 24 d. susitarimo memorandumas dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo;
4.3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 27 d. 2014–2021 metų Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ sutartis;
4.4. Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos, sutinkamai su Reglamento nuostatomis, patvirtintos gairės[1] (toliau – Mechanizmo gairės);
4.5. 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-389 „Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“ (toliau – MAFT);
4.6. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/1084 (toliau – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas);
5. Gairėse vartojamos sąvokos:
5.1. Aplinkosaugos technologijos – tai technologijos, padedančios mažinti žaliavų poreikį, suvartojamos energijos ir išmetamų teršalų kiekį, leidžiančios išgauti vertingus šalutinius produktus ir išsprendžiančios atliekų šalinimo problemas, taip pat skatinančios ekologinį, ekonominį efektyvumą, padedančios taikyti aplinkosaugos vadybos sistemas, padarančios gamybos procesus švaresnius arba kurių naudojimas leidžia pagaminti aplinkai palankius produktus.
5.2. Bio-grįsti produktai – produktai, gauti visiškai ar iš dalies, iš biologinės kilmės medžiagų, neįskaitant geologinėse formacijose glūdinčių ar fosilizuotų medžiagų, pavyzdžiui, fermentuojant ar pasitelkiant biologinę katalizę vietoje tradicinės cheminės sintezės. Bio-grįsti produktai yra gaunami iš atsinaujinančių išteklių žaliavų, tokių kaip augalai, todėl gali padėti sumažinti anglies dioksidą ir turi kitų privalumų, tokių kaip žemesnis toksiškumas ir inovatyvių produktų charakteristikos (pavyzdžiui, biologiškai skaidaus plastiko medžiagos).
5.3. Bio ekonomika aprėpia visus sektorius ir sistemas, kurie remiasi biologiniais ištekliais (gyvūnais, augalais, mikroorganizmais ir iš biomasės gautomis medžiagomis, įskaitant organines atliekas), jų funkcijas ir principus. Bio ekonomika apima ir susieja tarpusavyje sausumos ir vandens ekosistemas, visus pirminės gamybos sektorius, kurie naudoja biologinius išteklius (žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir akvakultūra) ir visus ekonomikos bei pramonės sektorius, kurie naudoja biologinius išteklius ir procesus gaminant maistą, pašarus, bio-grįstus produktus, energiją ir teikiant paslaugas.
5.4. Didelė įmonė – juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos įmonės, mažos įmonės arba vidutinės įmonės apibrėžimo, pateikto Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas)[2].
5.5. Dvišalės partnerystės projektas – bendradarbiavimas tarp paraiškėjo (Projekto vykdytojo) ir bent vieno Norvegijos Karalystės partnerio įgyvendinant projektą, kai visos įmonės yra nepriklausomos viena nuo kitos ir vykdo reikšmingas bei naudingas projektui užduotis.
5.6. Donorų šalies partneris – privatusis ar viešasis juridinis asmuo, įsteigtas Norvegijos Karalystėje, kuris kartu su projekto vykdytoju siekia bendro ekonominio ar socialinio tikslo, išreikšto per projekto rezultato pasiekimą.
5.7. Eksperimentinė plėtra – atitinka bandomosios taikomosios veiklos sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte.
5.8. Inovacija – nauji ar iš esmės patobulinti produktai ar procesai, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, nauji rinkodaros metodai, nauji verslo, darbo vietos organizavimo ar išorinių ryšių metodai, įdiegti į rinką, viešojo valdymo, socialinę, kultūros sritį [3].
5.9. Komercinimas suprantamas kaip sukurtų inovatyvių produktų ir technologijų testavimas realiomis rinkos sąlygomis, inovacinių procesų imitavimui, produktams ir paslaugoms, veiksmingumo patvirtinimui, siekiant pasiruošti masinei gamybai ir produkto ar technologijos įvedimui į rinką. Komercinimui priskirtinas sukurto naujo produkto įvertinimas, t. y. bandomieji sukurto naujo produkto pavyzdžiai, įvertinti vartotojo ir (arba) užsakovo. Ši veikla atitinka 9 lygį Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) etapų klasifikacijos[4] (toliau – Klasifikacijos aprašas).
5.10. Maža ir vidutinė įmonė (toliau – MVĮ) kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
5.11. Moksliniai tyrimai – atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte.
5.12. Naujas produktas – paslauga ar gaminys, kuris savo charakteristikomis ar paskirtimi reikšmingai skiriasi nuo prieš tai įmonės gaminamų produktų.
5.13. Partnerystės projektas – yra apibrėžtas kaip bendradarbiavimas tarp pareiškėjo (projekto vykdytojo) ir bent vieno juridinio asmens, įsteigto Lietuvoje, kai visos įmonės yra nepriklausomos viena nuo kitos ir vykdo reikšmingas bei naudingas projektui užduotis. Partneris privalo būti aktyviai įsitraukęs ir efektyviai prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Projekto vykdytojas ir partneris turi siekti bendro ekonominio ir socialinio tikslo, kuris bus pasiektas įgyvendinus projektą.
5.14. Produktas – darbo pastangų rezultatas, įskaitant problemų sprendimo sprendinius, kuris gali būti pateiktas į rinką žmonių norams ir poreikiams tenkinti.
5.15. Rezultatas – finansuotinų veiklų, produkto rodiklių poveikis naudos gavėjams trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu. Visi, pagal kvietimą teikti paraiškas 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ Žalios pramonės inovacijų, įskaitant bioekonomiką, srityje, finansavimą gavę projektai turės prisidėti prie programos lygmens rezultato (uždavinio) – padidėjęs Lietuvos įmonių konkurencingumas žalios pramonės inovacijų ir IRT srityse.
5.16. Rodiklis – kintamasis, parodantis specifinius aspektus, požymius, kurie gali būti išmatuojami, nurodantys siekiamus pokyčius kiekybiškai ar kokybiškai išmatuojamais tikslais.
5.17. Sunkumų patirianti įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte.
5.18. Technologija – tikslingas įrankių, mechanizmų, techninių priemonių, profesinių gebėjimų, sistemų ar organizacinių metodų kūrimas, naudojimas ir pažinimas, siekiant išspręsti problemą ar atlikti specifinę funkciją, įskaitant problemas ir specifines funkcijas socialinėje, kultūrinėje, humanitarinėje ir kitose srityse.
5.19. Žalioji pramonė – pramonė, kurioje veikiantys juridiniai asmenys savo ūkinėje-komercinėje veikloje taiko darnaus vystymosi principus: efektyviai naudoja neatsinaujinančius gamtos išteklius, plėtoja atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą, mažina technologinių procesų ir gaminių neigiamą poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą, taiko aplinkosaugos vadybos sistemas ir tausų vartojimą.
5.20. Žiedinė ekonomika – gamybos ir vartojimo modelis, kuris apima esamų medžiagų ir produktų pasidalijimą, nuomą, pakartotiną naudojimą, remontą ir atnaujinimą bei perdirbimą, tokiu būdu prailginant produktų gyvavimo ciklą ir padedant sumažinti atliekas iki minimumo. Kai produktas pasiekia gyvavimo ciklo pabaigą, kai tai yra įmanoma, jo medžiagos yra išlaikomos ekonomikoje.
6. Kitos Gairėse vartojamos sąvokos atitinka Gairių 4 punkte nurodytuose dokumentuose vartojamas sąvokas.
7. Už Programos įgyvendinimą yra atsakinga Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA). Programa įgyvendinama kartu su partneriais: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Norvegijos Karalystės agentūra „Innovation Norway“.
10. Pagal Gaires projektams įgyvendinti numatoma skirti 9 017 647 Eur (devynis milijonus septyniolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus), iš kurių 7 665 000 Eur Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų ir 1 352 647 Eur bendrojo finansavimo lėšų. 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) iš šiame punkte nurodytos sumos bus paskirstyta pagal Mažųjų projektų schemą[5].
12. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, pagal Gaires būtų remiamos aplinkai palankių produktų ar technologijų kūrimo, komercinimo ir diegimo veiklos visuose pramonės sektoriuose.
13. Pagal Gaires remiamos veiklos:
13.1. naujų aplinkai palankių produktų ar technologijų kūrimas. Investicijos pagal Kvietimą būtų skirtos projektams, kurių metu vystomi pvz., nauji bio-grįsti produktai, biotechnologijos, nauji produktai iš antrinio panaudojimo žaliavų, aplinkosauginės technologijos arba nauji informacinių technologijų produktai ar technologijos, skirti gamybos procesams modernizuoti, mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai (pvz., skaitmeninimas, automatizavimas, robotizavimas);
13.2. naujų aplinkai palankių produktų ar technologijų komercinimas. Veikla turi būti įgyvendinta kartu su 13.1 punkte nurodyta veikla;
13.3. naujų produktų ar technologijų diegimas. Investicijos būtų teikiamos naujų produktų ar technologijų diegimui (pvz., modernizuojant esamas gamybos linijas, kuriuos įdiegiant mažėtų anglies dioksido išmetimai, energijos sąnaudos, būtų skatinama beatliekinė gamyba, antrinis atliekų panaudojimas).
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS, PROJEKTO VYKDYTOJAMS IR PARTNERIAMS
15. Pagal Gaires galimi pareiškėjai yra privatūs juridiniai asmenys, MVĮ ir didelės įmonės, kai valstybės valdoma dalis sudaro ne daugiau kaip 25 proc., įsteigti vienoje iš Europos Sąjungos (toliau – ES) arba Europos Ekonominės erdvės Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos (toliau – EEE EFTA)[6] šalių.
16. Kai paraiška teikiama pagal Mažųjų projektų schemą arba įgyvendinti veiklą – „Naujų produktų ar technologijų diegimas“ (Gairių 13.3 papunktis), tinkami pareiškėjai yra MVĮ.
17. Su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta finansuoti iš mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų, sudaroma projekto įgyvendinimo sutartis, kurią sudarius pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. Vadovaujantis Mechanizmo reglamento 7.2 straipsnio pirmos dalies nuostatomis, tinkamu projekto vykdytoju laikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatus juridinis asmuo. Pareiškėjas, registruotas vienoje iš ES arba EEE EFTA šalių, kurio projektą nuspręsta finansuoti iš mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų, turi įsisteigti kaip juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos.
18. Tinkami partneriai – privatūs ir viešieji juridiniai asmenys registruoti Lietuvos Respublikoje arba Norvegijos Karalystėje. Projektuose partnerystė nėra privaloma, projektas gali būti įgyvendinamas be partnerių. Skatinant dvišalių partnerystės projektų įgyvendinimą, už Donorų šalies partnerio dalyvavimą projekte paraiškos vertinimo metu bus suteikiami papildomi balai.
19. Įgyvendinant Partnerystės projektą arba Dvišalės partnerystės projektą, partnerystės sutarties projektas turi būti pateiktas kartu su paraiška. Projektams, kuriuos nuspręsta finansuoti iš mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų, pasirašyta partnerystės sutartis teikiama MITA ne vėliau kaip iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės projekte (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai ir kita) ir šalių atsakomybė, taip pat įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.
III SKYRIUS
PROJEKTAMS TAIKOMI BENDRIEJI REIKALAVIMAI
21. Projektas turi atitikti formaliuosius vertinimo, bendruosius projektų atrankos ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, nurodytus Gairių 1 priede.
22. Projektų atranka vykdoma atliekant naudos ir kokybės vertinimą vadovaujantis specialiaisiais projektų atrankos kriterijais, nurodytais Gairių 2 priede. Už atitiktį šiems kriterijams projektams skiriami balai. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų nurodytas Gairių 2 priede.
24. Pagrindinės projekto veiklos (arba didžioji jų dalis) fiziškai turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
24.1. Jeigu dėl projekto specifikos ir veiklos pobūdžio projekto veiklos vykdomos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tuomet vykdomos (-ų) veiklos (-ų) metu sukurti rezultatai, produktai ir nauda (o jei įmanoma atskirti, jų dalis, – proporcinga finansavimo įnašui) turi būti naudojami pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) veikloje Lietuvos Respublikoje.
25. Projektų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos. Įgyvendinant projektus pagal Mažųjų projektų schemą, projektų trukmė negali būti ilgesnė kaip 18 mėn. Projekto veiklos turi būti pabaigtos ir galutinis mokėjimo prašymas pateiktas ne vėliau kaip iki Gairių 41.1 papunktyje nurodytos tinkamumo datos.
26. Projekto veiklos turi būti pradėtos įgyvendinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos.
27. Projektas negali būti pradėtas įgyvendinti anksčiau nei priimtas MITA sprendimas skirti projektui finansavimą. Jei projekto veiklos yra pradedamos įgyvendinti iki MITA sprendimo skirti projektui finansavimą dienos, visas projektas tampa netinkamas finansuoti ir jam finansavimas neskiriamas.
28. Projektai turi prisidėti prie Programos rezultato – „Didinti Lietuvos įmonių konkurencingumą žalios pramonės inovacijų, įskaitant bio ekonomiką, ir IRT srityse“, ir rezultato rodiklių, nurodytų Gairių 30-34 punktuose.
29. Dvišalės partnerystės projektai turi prisidėti prie Programos dvišalio rezultato – „Padidėjęs verslo bendradarbiavimas tarp įmonių, dalyvaujančių Programoje iš šalies donorės ir šalies paramos gavėjos“. Atsiskaitydami už Programos dvišalį rezultatą, projekto vykdytojas ir partneriai įsipareigoja dalyvauti Finansinių mechanizmų valdybos organizuojamose apklausose.
30. Gairių 30.1 ir 30.2 papunkčiuose išvardyti Programos rezultato rodikliai yra privalomi visiems projektams:
31. Projektams, vykdantiems veiklą – „Naujų aplinkai palankių produktų ar technologijų kūrimas“ (Gairių 13.1 papunktis), privalomas Gairių 31.1 punkte nurodytas Programos rezultato rodiklis:
32. Projektams, vykdantiems veiklą – „Naujų aplinkai palankių produktų ar technologijų komercinimas“ (Gairių 13.2 papunktis), privalomas Gairių 32.1 punkte nurodytas Programos rezultato rodiklis:
33. Projektams, vykdantiems veiklą – „Naujų produktų ar technologijų diegimas“ (Gairių 13.3 papunktis), privalomas Gairių 33.1 punkte nurodytas Programos rezultato rodiklis ir bent vienas iš Gairių 33.2 ir 33.3 papunkčiuose nurodytų rodiklių:
34. Gairių 34.1 ir 34.2 papunkčiuose išvardinti rodikliai nėra privalomi (išskyrus Gairių 34.1 papunktyje nurodytą išlygą) ir yra pasirenkami, priklausomai nuo projekto veiklos:
34.1. sukurtų darbo vietų skaičius. Rodiklis yra privalomas projektams, kai paraiškos teikimo metu pareiškėjas nėra įregistravęs juridinio asmens Lietuvoje;
35. Projekto parengtumui taikomas reikalavimas – su paraiška pateiktas parengtas verslo planas. Nepateikus verslo plano, paraiška atmetama neprašant patikslinti paraiškos ir pateikti papildomų dokumentų. Rekomenduojama verslo plano forma yra skelbiama kartu su Kvietimo dokumentais. Verslo planas gali būti parengtas lietuvių arba anglų kalbomis. Pateikus verslo planą kita negu rekomenduojama forma, jame turi būti pateikta visa rekomenduojamoje formoje nurodyta informacija.
36. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į gero valdymo (socialiai ar kitaip atskirtų arba diferencijuotų visuomenes grupių galimybes naudotis tokiomis pačiomis teisėmis), darnaus vystymosi (ekonomikos, socialines plėtros ir aplinkos apsaugos tikslų derinimas, atkreipiant dėmesį į daugialypę jų tarpusavio priklausomybę ir numatomus įgyvendinimo padarinius) ir lyčių lygybės (moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas ir bet kokios diskriminacijos etninės ar rasinės priklausomybės, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, tikėjimo ar įsitikinimo pagrindų panaikinimas) principus. Projekto poveikis šiems principams negali būti neigiamas. Projekte turi būti skatinamas darnaus vystymosi principo įgyvendinimas.
37. Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, Europos Sąjungos finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir kurioms apmokėti skyrus lėšas pagal Gaires, jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos daugiau nei vieną kartą, įskaitant de minimis pagalbą.
IV SKYRIUS
TINKAMŲ FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ IR FINANSAVIMO
REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
38. Tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti Mechanizmo reglamento, Mechanizmo gairių ir MAFT XIX skyriaus nuostatas.
39. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 2 000 000 Eur (du milijonai eurų); įgyvendinant projektus pagal Mažųjų projektų schemą – iki 200 000 Eur (dviejų šimtų tūkstančių eurų);
40. Mažiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 200 000 Eur (du šimtai tūkstančių eurų); įgyvendinant projektus pagal Mažųjų projektų schemą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).
41. Projektų išlaidos yra laikomos tinkamomis, kai jos yra faktiškai patirtos projekto vykdymo metu ir atitinka šiuos kriterijus:
41.1. išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos projekto įgyvendinimo sutartyje numatytu išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu. Išlaidų tinkamumo laikotarpio pradžia laikomas MITA sprendimas dėl finansavimo skyrimo projektui arba vėlesnė data, jeigu taip nurodyta projekto įgyvendinimo sutartyje. Išlaidų tinkamumo laikotarpio pabaiga negali būti vėlesnė nei 2024 m. balandžio 30 d.;
41.4. išlaidos turi būti patirtos išimtinai projekto tikslams ir rezultatams pasiekti, laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų;
41.5. išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nepažeidžiant Mechanizmo reglamento, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių, kuriose patiriamos projekto išlaidos, išlaidų patyrimą ir apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų, visuotinai pripažintų apskaitos principų;
41.6. netiesioginės išlaidos ir įrangos nusidėvėjimo sąnaudos laikomos patirtomis tada, kai jos yra įtraukiamos į projekto vykdytojo ir (ar) partnerio apskaitą;
41.7. projekto išlaidos ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentai turi būti įtraukti į projekto vykdytojo ar partnerio apskaitą ir turi būti nustatomi, patikrinami ir patvirtinami atitinkamais apskaitos dokumentais, atitinkančiais buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, arba lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais ir turi būti užtikrinamas šių dokumentų atsekamumas.
42. Pagal Gaires teikiamas finansavimas yra valstybės pagalba ir turi atitikti visas sąlygas, nustatytas Bendrojo bendrosios išimties reglamento I skyriuje, atitinkamas specialiąsias sąlygas, nustatytas Bendrojo bendrosios išimties reglamento 13, 14, 18 ir 25 straipsniuose, De minimis reglamento ir Gairėse nustatytus reikalavimus tinkamoms išlaidoms.
43. Valstybės pagalba, kuriai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą taikoma išimtis, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 5 dalyje, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 571 „Dėl Lietuvos Respublikos 2014−2020 metų regioninės pagalbos žemėlapio“ (jei pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 14 straipsnį) arba Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnyje (jei pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnį).
44. De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas Bendrajame bendrosios išimties reglamente arba Europos Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma.
45. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio nuostatomis, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma neturi viršyti 200 000 Eur (dviejų šimtų tūkstančių eurų) per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, suma neturi viršyti 100 000 Eur (vieno šimto tūkstančių eurų). Šios ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba yra visa arba iš dalies finansuojama mechanizmų ištekliais. Viena įmonė apima visas įmones, kaip nurodyta De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Ar yra susijęs su kitais subjektais, pareiškėjas ir partneris (-iai), registruotas kaip juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje, gali pasitikrinti pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos parengtą klausimyną „Ar paramos gavėjas susijęs su kitais subjektais“, kuris paskelbtas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos interneto svetainėje https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/veiklos-sritys/valstybes-pagalba/klausimynai/kaip_KLAUSIMYNAS_vienas_ukio_subjektas.pdf. MITA patikrina visas susijusias įmones, nurodytas pateiktoje Vienos įmonės deklaracijoje pagal kartu su Kvietimu paskelbtą rekomenduojamą formą (toliau – Vienos įmonės deklaracija), taip pat Registre, patikrina, ar teikiama pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje.
46. MITA vertinimo metu patikrina pareiškėjo ir projekto partnerių teisę gauti valstybės pagalbą (Gairių 5 priedas) pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ir bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą (Gairių 6 priedas), o priėmus sprendimą finansuoti projektą per 5 (penkias) darbo dienas registruoja suteiktos valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“.
ANTRASIS SKIRSNIS
PROJEKTŲ FINANSAVIMO REIKALAVIMAI
47. Kai valstybės pagalba teikiama Gairių 13.1 ir 13.2 papunkčiuose nurodytoms veikloms pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnį, didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis, nurodyta Gairių 1 lentelėje, yra skaičiuojama nuo Gairių 13.1 ir (ar) 13.2 papunkčiuose nurodytoms veikloms skirtų tinkamų finansuoti išlaidų.
48. Projekto bazinė finansuojamoji dalis negali viršyti:
49. Finansavimo dydis gali būti padidintas iki 80 % tinkamų finansuoti išlaidų didžiausio pagalbos intensyvumo:
49.3. 15 procentinių punktų, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:
49.3.1. vykdant projektą veiksmingai bendradarbiauja:
49.3.1.1. įmonės, kurių bent viena yra MVĮ, arba projektas vykdomas bent dviejose valstybėse narėse, arba valstybėje narėje ir EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje, ir nė viena įmonė nepadengia daugiau kaip 70 % tinkamų finansuoti išlaidų,
49.3.2. projekto rezultatai yra plačiai skelbiami konferencijose, leidiniuose, atviros prieigos saugyklose arba per nemokamą arba atvirąją programinę įrangą.
1 lentelė. Projekto finansuojamoji dalis.
| Eil. Nr. |
MTEP veikla |
Bazinė finan-suoja-moji dalis |
Galimas bazinės finansuojamosios dalies padidinimas, bet ne daugiau nei iki 80 procentų tinkamų finansuoti išlaidų, pagal |
Didžiausia galima finansuojamoji dalis atsižvelgiant į valstybės pagalbos gavėjo statusą |
||||
| 49.1 p. |
49.2 p. |
49.3 p. |
Didelė įmonė |
Vidutinė įmonė |
Labai maža įmonė ir maža įmonė |
|||
| 1. |
Moksliniai tyrimai |
50 % |
+10 |
+20 |
+15 |
65 % |
75 % |
80 % |
| 2. |
Eksperimentinė plėtra |
25 % |
+10 |
20 |
15 |
40 % |
50 % |
60 % |
50. Projektą įgyvendinant kartu su mokslo ir studijų institucija, didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis mokslo ir studijų institucijai gali sudaryti 100 procentų Gairių 13.1 ir (ar) 13.2 papunkčiuose nurodytoms veikloms skirtų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai partneris vykdo neekonominę veiklą, nepriklausomus MTEP ir veiksmingai bendradarbiauja, o gautas pajamas reinvestuoja į MTEP. Mokslo ir studijų institucija privalo pateikti:
50.1. pagrindžiančius dokumentus dėl ekonominės ar neekonominės veiklos institucijoje atskyrimo (privačiam juridiniam asmeniui, vykdančiam ekonominę veiklą, pastarasis reikalavimas dėl veiklų atskyrimo netaikomas) ir reinvesticijų į MTEP infrastruktūrą pagrindimą;
51. Projektą įgyvendinant kartu su mokslo ir studijų institucija laikoma, kad netiesioginė valstybės pagalba per mokslo ir studijų instituciją kitiems projekte dalyvaujantiems juridiniams asmenims neperduodama, jeigu laikomasi vienos iš šių sąlygų:
51.1. rezultatai, kuriems netaikomos intelektinės nuosavybės teisės, gali būti plačiai skleidžiami ir visos intelektinės nuosavybės teisės į MTEP ir naujovių diegimo rezultatus, susijusius su mokslo ir studijų institucijos veikla projekte, yra visiškai suteikiamos mokslo ir studijų institucijai, t. y. mokslo ir studijų institucija gauna visą šių teisių teikiamą ekonominę naudą ir pasilieka teisę jomis visomis naudotis, ypač nuosavybės teise ir licencijos teise; šios sąlygos taip pat gali būti įvykdytos, jeigu mokslo ir studijų institucija nusprendžia toliau sudaryti sutartis dėl šių teisių, įskaitant jų licencijavimą bendradarbiavimo partneriui;
51.2. kai mokslo ir studijų institucija gauna projekte dalyvaujančio juridinio asmens kompensaciją, lygią intelektinės nuosavybės teisių, kurios yra susijusios su mokslo ir studijų institucijos veikla įgyvendinant projektą ir kurios perduodamos projekte dalyvaujantiems juridiniams asmenims, rinkos kainai, t. y. kompensaciją už visą tų teisių teikiamą ekonominę naudą; vadovaujantis bendraisiais valstybės pagalbos principais ir atsižvelgiant į tai, kad intelektinės nuosavybės teisių rinkos kainą objektyviai nustatyti sunku, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu mokslo ir studijų institucija, kaip pardavėja, derėsis, kad gautų didžiausią naudą intelektinės nuosavybės perdavimo sutarties sudarymo metu. Bet kuris projekte dalyvaujančio juridinio asmens įnašas dengiant mokslo ir studijų institucijos sąnaudas yra atimamas iš tokios kompensacijos.
52. Netiesioginės valstybės pagalbos taip pat gali nebūti, jeigu įvertinusi tarp partnerių pasirašytą partnerystės sutartį MITA padaro išvadą, kad visos intelektinės nuosavybės teisės į MTEP, naujovių diegimo rezultatus ir galimybės pasinaudoti teisėmis į tokius rezultatus yra priskiriamos skirtingiems partneriams bei yra tinkamai atspindimas jų atitinkamas suinteresuotumas projektu, darbo krūvis, finansinis ir kitoks įnašas į projekto įgyvendinimą.
53. Jeigu nėra laikomasi nė vienos iš Gairių 51 punkte nurodytų sąlygų ir atlikusi projekto įvertinimą pagal Gairių 52 punktą MITA nustato, kad buvo suteikta valstybės pagalba, visa mokslo ir studijų institucijos įnašo į projekto (tinkamas išlaidas) įgyvendinimą vertė laikoma valstybės pagalba, ir MITA jos dydžiu mažina finansavimo dydį pareiškėjui ir (arba) partneriui priklausomai nuo to, kuris tą pagalbą gavo.
54. Valstybės pagalba Gairių 13.3 papunktyje nurodytai veiklai teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 14 ir 18 straipsnius.
54.1. Kai yra teikiama regioninė investicinė pagalba (pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 14 straipsnį), didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis negali viršyti:
54.1.1. 45 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jeigu pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė.
56. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.
57. Pareiškėjas ir (arba) partneris savo iniciatyva, ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis, gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne nei reikalaujama lėšų suma.
58. Finansavimą, skirtą projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik projekto vykdytojas, kuris atsiskaito su partneriais. Partnerių patirtos tinkamos projekto išlaidos yra tinkamos finansuoti, bet jas kompensuoja projekto vykdytojas. Partneriai tiesiogiai finansavimo lėšų negauna. Projekto finansuojamoji dalis partneriams yra stebima ir patikrinama gavus mokėjimo prašymą.
TREČIASIS SKIRSNIS
PROJEKTŲ IŠLAIDOS
60. Pagal Gaires tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra nustatytos Gairių 2 lentelėje.
2 lentelė. Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos.
| Nr. |
Išlaidų kategorijos pavadinimas |
Reikalavimai ir paaiškinimai |
|
| 1. |
Žemė ir nekilnojamas turtas |
Netinkami finansuoti. |
|
| 2. |
Ranga (statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai) |
Netinkama finansuoti. |
|
| 3. |
Ilgalaikis turtas |
3.1. Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos naujos arba naudotos įrangos arba įrenginių (įrangos, prietaisų, įrankių, įrenginių, mašinų) nusidėvėjimo išlaidos, su sąlyga, kad įranga yra nudėvima pagal projekto vykdytojui ar partneriui ir apskritai panašiai įrangai taikomus visuotinai pripažintus apskaitos principus. 3.2. Visa naujos įrangos įsigijimo kaina gali būti laikoma tinkama finansuoti, kai įranga yra neatskiriama ir būtina projekto įgyvendinimo rezultatų dalis. Šiuo atveju projekto vykdytojas turi: 3.2.1. pateikti MITA įrangos būtinumo pagrindimą ir gauti MITA pritarimą; 3.2.2. užtikrinti, kad bent 5 metus po projekto pabaigos išlaikys įrangos nuosavybę ir naudos įrangą projekto tikslams. Jeigu įrangą įsigyja partneris, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad paminėtų nuostatų laikysis ir partneris; 3.2.3. užtikrinti įrangos draudimą bei tinkamą įrangos priežiūrą projekto įgyvendinimo metu ir bent 5 metus po projekto pabaigos. 3.3. Įranga laikomas kilnojamasis materialusis turtas, naudojamas tiesiogiai veiklai vykdyti, toks kaip kilnojami ar stacionarūs daiktai, darbui reikalingi įrankiai, mechanizmai, aparatūra ar prietaisų komplektai, kai tenkinamos šios sąlygos: naudojant pagal paskirtį turto naudingo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei 1 metai, naudojamas turtas išlaiko savo pradinę formą ir išvaizdą; turtą sugadinus, jo dalis pametus ar joms susidėvėjus, turtą tikslingiau taisyti, nei keisti nauju; turtas nepraranda savo tapatumo (galimybės atlikti funkcijas) net ir sujungtas į kitą sudėtingesnį vienetą. |
|
| 4. |
Prekės (trumpalaikis turtas) ir paslaugos |
4. Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos: 4.1. trumpalaikio turto (medžiagų, atsargų, mažaverčio inventoriaus ir kitų prekių) įsigijimo išlaidos, jeigu jos būtinos projektui įgyvendinti ir tikslams bei rodikliams pasiekti; 4.2. išlaidos, susijusios su kitomis projekto vykdytojo ar partnerio sudarytomis sutartimis ir būtinos projektui įgyvendinti, jeigu tokios sutartys yra sudarytos laikantis: 4.2.1. Lietuvos Respublikos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir MAFT nuostatų. Partneris iš Norvegijos turi laikytis Norvegijos Karalystės viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir Reglamento nuostatų. 4.2.1.1. Kai projekto vykdytojas ar Lietuvos partneris yra neperkančiosios organizacijos, taikomas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų projektų bei Dvišalio bendradarbiavimo fondo projektų pirkimų priežiūros ir neperkančiųjų organizacijų bei perkančiųjų organizacijų pagal Reglamentus pirkimų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 2019/8-172. 4.3. Kitos išlaidos, įskaitant: 4.3.1. MTEP paslaugų įsigijimo iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. kai perkama iš išorinių šaltinių už rinkos kainą; 4.3.2. konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų išlaidos projekto MTEP veiklai vykdyti, kai perkama iš išorinių šaltinių už rinkos kainą; 4.3.3. išlaidos dėl MTEP veiklai reikalingų paslaugų, kurios nėra MTEP ir be jų nebus pasiekti projekto tikslai, įsigijimo iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis; 4.3.4. konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, įsigijimu iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis. 4.4. išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytais reikalavimais. Šias išlaidas gali sudaryti: komunikacijos ir viešinimo išlaidos, audito, renginių organizavimo, vertimo ir kitos išlaidos. |
|
| 5. |
Komandiruotės ir kelionės |
5.1. Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos projekto veiklas vykdančių darbuotojų komandiruočių ir kelionių išlaidos, įskaitant dienpinigius. Įgyvendinant veiklą – „Naujų produktų ar technologijų diegimas“ (Gairių 13.3 papunktis), komandiruočių ir kelionių išlaidos laikomos netinkamomis. 5.2. Visiems projektų vykdytojams ir (arba) partneriams iš Lietuvos, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nuostatos. 5.3. Partneriams iš Norvegijos kelionių ir komandiruočių išlaidos, įskaitant dienpinigius, nustatomos atsižvelgiant į partnerio įmonėje taikomą praktiką. 5.4. Komandiruočių ir kelionių metu Lietuvos Respublikos teritorijoje patiriamos transporto išlaidos (kuro ar susisiekimo viešuoju transportu) bus deklaruojamos ir apmokamos supaprastintai, taikant 2015 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kuro ir viešojo transporto išlaidų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FĮ-005[7], skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus 1 km fiksuotuosius įkainius (0,07 Eur / km be PVM arba 0,08 Eur / km su PVM). |
|
| 6. |
Darbo užmokestis |
6.1. Tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos projektą vykdančio personalo darbo užmokestis ir išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams, apskaičiuotos teisės aktų, reguliuojančių darbo užmokestį ir darbo santykius, nustatyta tvarka. Įgyvendinant veiklą – „Naujų produktų ar technologijų diegimas“ (Gairių 13.3 papunktis), darbo užmokesčio išlaidos laikomos netinkamomis. 6.2. Darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Planuojant darbo užmokestį gali būti remiamasi oficialios statistikos duomenimis, panašių projektų duomenimis, pareiškėjo ir (arba) partnerio pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai įmonėje taikomą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (arba) pareigas, pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 6 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje. 6.2.1. Paraiškoje turi būti pateikiama informacija apie kiekvienai pareigybei (funkcijoms) ar jų grupei planuojamą darbo valandų (dienų, mėnesių) įgyvendinant projektą skaičių ir planuojamą darbo valandos (dienos, mėnesio) vidutinį įkainį ir paaiškinama, kokiu pagrindu ir (arba) kokia metodika vadovaujantis apskaičiuotas planuojamas vidutinis darbo valandos (dienos, mėnesio) įkainis bei pridedami (kai reikalinga) tai įrodantys dokumentai. 6.3. Projektą vykdančio personalo atostogų ir papildomų poilsio dienų darbo užmokesčio išlaidos priskaičiuojamos ir bus deklaruojamos bei apmokamos supaprastintai taikant 2017 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų fiksuotųjų normų nustatymo tyrimo ataskaitoje Nr. FN-005[8], skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (nuorodos „Dokumentai“ skyriaus „Tyrimai“ poskyryje „Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimai“), nustatytus kasmetinių atostogų ir papildomų poilsio dienų išmokų koeficientus (fiksuotąsias normas). |
|
| 7. |
Netiesioginės išlaidos |
7.1. Tinkamos finansuoti projekto netiesioginės išlaidos yra tokios išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms įgyvendinti, tačiau yra būtinos projektui įgyvendinti ir galima nustatyti jų ryšį su tiesioginėmis projekto išlaidomis. 7.2. Į netiesiogines išlaidas gali būti įtrauktos tokios išlaidos, kaip pvz., projekte naudojamų patalpų komunalinių paslaugų (vanduo, elektra, kt.), aptarnavimo (apsauga, valymas), ryšio ir siuntimo paslaugų, draudimo išlaidos; taip pat administruojančio personalo (finansų, teisės ir pirkimų, administravimo, personalo padalinių ir vadovybės) projektui tenkantis darbo užmokestis, kitos išlaidos. 7.3. Netiesioginės projekto išlaidos gali būti nustatytos: 7.3.1. remiantis faktinėmis netiesioginėmis išlaidomis tų projektų vykdytojų ir partnerių, kurie netiesioginėms išlaidoms nustatyti taiko analitines apskaitos sistemas; 7.3.2. supaprastintai, taikant fiksuotojo dydžio normą: 7.3.2.1. sudarančią iki 25 procentų visų tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tiesiogines tinkamas finansuoti išlaidas, skirtas subrangai, ir trečiųjų šalių suteiktų išteklių, kurie nėra naudojami projekto vykdytojo ar partnerio patalpose, išlaidas. Projekto netiesioginės išlaidos turi būti pagrįstos vadovaujantis MITA patvirtintos Netiesioginių išlaidų fiksuotojo dydžio normos nustatymo metodikos nuostatomis. Netiesioginių išlaidų fiksuotojo dydžio normos nustatymo metodika skelbiama kartu su Kvietimu. 7.3.2.2. sudarančią iki 15 procentų visų tiesioginių tinkamų finansuoti darbo užmokesčio išlaidų; taikant šį metodą nereikalaujama, kad programos operatorius atliktų skaičiavimus norint nustatyti taikomą fiksuotojo dydžio normą; 7.3.2.3. sudarančią dalį visų tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, pagrįstą esamais metodais ir atitinkamomis normomis, taikytinais ES panašiems projektams ir projektų vykdytojams. |
|
61. Pagal Gaires netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos:
61.3. mokesčiai už finansinius sandorius ir kitas grynai finansines išlaidas, išskyrus išlaidas, susijusias su sąskaitomis, kurių reikalauja nacionalinė koordinavimo institucija arba pagal taikytiną teisę, ir finansinių paslaugų, nustatytų pagal projekto sutartį, išlaidos;
61.8. baudos, nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidos, išskyrus atvejus, kai bylinėjimasis yra neatskiriama ir būtina sąlyga projekto rezultatams pasiekti;
V SKYRIUS
PROJEKTŲ ATRANKA
63. Kvietimas teikti paraiškas skelbiamas interneto svetainėje www.norwaygrants.lt ir MITA interneto svetainėje www.lrv.mita.lt.
64. Paraiška turi būti užpildyta ir kartu su priedais tiesioginiu būdu (internetiniu) pateikta iki Kvietime nurodytos datos:
64.1. jeigu pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo – per 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS). Paraiška pateikta kitais nei per DMS būdais ir priemonėmis nebus priimta ir bus grąžinama pareiškėjui.
65. Jei laikinai nėra užtikrintos DMS arba MITA administruojamos elektroninės sistemos funkcinės galimybės ir dėl to pareiškėjai negali pateikti paraiškos ar jos priedo (-ų) paskutinę paraiškų pateikimo termino dieną, MITA paraiškų pateikimo terminą pratęsia 7 dienų laikotarpiui ir (arba) sudaro galimybę paraiškas ar jų priedus pateikti paštu arba kitu būdu bei apie tai informuoja pareiškėjus.
66. Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti šiuos privalomus priedus:
66.2. projekto biudžeto paskirstymą pagal veiklas, pareiškėją ir partnerį (-ius), jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais);
66.3. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkos kainas ir kt.);
66.4. finansavimo šaltinius (pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) įnašą ir netinkamų finansuoti išlaidų padengimą) pagrindžiančius dokumentus, pvz., pažymą, kurioje nurodytas banko (kitų kredito įstaigų, juridinių asmenų) sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, paskolos sutartis ir kita;
66.6. laisvos formos deklaraciją, kurioje pareiškėjas patvirtina, kad laikosi Bendrojo bendrosios išimties reglamento 14 straipsnio 16 dalyje nustatyto reikalavimo (vykdant Gairių 13.3 papunktyje nurodytą veiklą);
66.7. informaciją, reikalinga projekto atitikčiai Gairių reikalavimams ir projektų kriterijams įvertinti (Gairių 4 priedas);
66.9. klausimyną apie pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio tinkamumą finansuoti, jei pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir prašo pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti, t. y. įtraukia šias išlaidas į projekto biudžetą;
66.10. pareiškėjo ir partnerio, jei projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją:
66.10.1. jei pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo – formą patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“ (pareiškėjas ir partneris (-iai) gali pateikti laisvos formos deklaraciją, jei jie priskirtini didelėms įmonėms);
66.11. vienos įmonės deklaraciją (taikoma kai pareiškėjas yra Lietuvos respublikoje registruotas juridinis asmuo);
66.12. statistikos institucijai (įstaigai) teiktos paskutinių trejų metų iki paraiškos registravimo MITA dienos arba laiko nuo įmonės įregistravimo (jeigu įmonė vykdo veiklą mažiau negu trejus metus) patirtų MTEP išlaidų ataskaitos (-ų) kopiją (-os) ir dokumento (elektroninio laiško ar kito informacijos šaltinio, kuriuo patvirtinamas MTEP išlaidų ataskaitos pateikimo statistikos institucijai (įstaigai) faktas), patvirtinančio MTEP išlaidų ataskaitos (-ų) pateikimą statistikos institucijai (įstaigai), kopiją (-os);
66.13. juridinio asmens registracijos kopiją (taikoma, jeigu pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo, registruotas vienoje iš ES, išskyrus Lietuvos Respubliką, arba EEE EFTA šalių);
66.14. patvirtintos paskutinių metų finansinės atskaitomybės dokumentus (pilnus ataskaitų rinkinius) (kai pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, finansinių atskaitomybių rinkinių teikti nereikia, jeigu jie buvo pateikti VĮ Registrų centrui);
68. Pareiškėjai informuojami ir konsultuojami MAFT III skyriaus 3 skirsnyje nustatyta tvarka. Informacija apie MITA Norvegijos finansinio mechanizmo grupės konsultuojančius asmenis ir jų kontaktus nurodyta Kvietime, paskelbtame interneto svetainėje www.norwaygrants.lt ir MITA interneto svetainėje www.lrv.mita.lt.
69. MITA atlieka projektų tinkamumo finansuoti, naudos ir kokybės bei administracinės atitikties vertinimą. Tinkamumo finansuoti ir naudos ir kokybės vertinimai vykdomi lygiagrečiai. Administracinės atitikties vertinimas paskutiniame vertinimo etape.
70. Projektų tinkamumo finansuoti vertinimo etape nustatoma, ar projektas atitinka formaliuosius projektų atrankos, bendruosius projektų atrankos kriterijus ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, nurodytus Gairių 1 priede.
71. Administracinės atitikties vertinimas vykdomas paskutiniame vertinimo etape. Administracinės atitikties vertinimo kriterijai pateikiami Gairių 3 priede.
72. Projektų naudos ir kokybės vertinimo etape projektai vertinami balais pagal Gairių 2 priede nustatytus specialiuosius prioritetinius projektų atrankos kriterijus.
72.1. Naudos ir kokybės vertinimas organizuojamas vadovaujantis Ekspertinio vertinimo organizavimo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2V-27 „Dėl Ekspertinio vertinimo organizavimo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Vertinimą atlieka mažiausia du nepriklausomi ekspertai, Ekspertai įvertina paraišką vadovaudamiesi Naudos ir kokybės vertinimo kriterijais nurodytais Gairių 2 priede.
72.2. Pagal kvietimą didžiausias projektui galimas skirti balų skaičius – 100 balų. Privaloma surinkti mažiausia balų suma pagal Kvietimą yra 25 balai. Projektui suteikiamas balas yra balus suteikusių vertintojų balų vidurkis. Jeigu dviejų vertintojų projektui suteikti vertinimo balai skiriasi daugiau kaip 30 procentų, kurie skaičiuojami dviejų vertintojų balų skirtumą lyginant su mažesniu skirtu balu, MITA paskiria trečią nepriklausomą vertintoją. Tokiu atveju projektui suteikiamas balas yra artimiausius balus suteikusių vertintojų balų vidurkis.
73. Informacija apie pagal kiekvieno etapo vertinimą skelbiama interneto svetainėje www.norwaygrants.lt, nurodant pareiškėjo pavadinimą, projekto pavadinimą, paraiškos kodą ir prašomą mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų sumą, vertinimo rezultatą.
74. Paraiškos vertinamos ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų nuo Kvietime nurodytos paskutinės paraiškų pateikimo dienos.
75. Paraiškos vertinimo metu MITA gali paprašyti pareiškėjo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) dokumentus. Pareiškėjas privalo pateikti šią informaciją ir (arba) dokumentus per MITA nustatytą terminą per DMS, kai pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, arba per MITA administruojamą elektroninę sistemą, kai pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo, registruotas vienoje iš ES, išskyrus Lietuvos Respubliką, arba EEE EFTA šalių.
76. Paraiška atmetama ir kiti kriterijai nevertinami, jei nustatoma:
76.2. paraiška neatitinka bent vieno bendrojo ar specialaus projektų atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 1 priede;
76.3. pareiškėjas neatitinka bent vieno administracinės atitikties kriterijaus, nurodyto Gairių 3 priede;
76.4. kad pareiškėjas paraiškoje pateikė klaidinančią informaciją arba neteisėtai bando daryti įtaką vertinimo rezultatams ar vertintojams;
77. Sprendimą dėl finansavimo skyrimo projektams, kuriems pritarė projektų atrankos komitetas ir kurie atitiko projektų administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, priima MITA. Sprendimą tvirtina MITA direktorius.
78. MITA skelbia informaciją apie priimtus sprendimus dėl projekto finansavimo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sprendimo priėmimo dienos interneto svetainėje www.norwaygrants.lt, nurodydama pareiškėjo pavadinimą, projekto pavadinimą, paraiškos kodą ir skirtą mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų sumą. Pareiškėjams, kurių paraiškos buvo atmestos, MITA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sprendimo priėmimo dienos išsiunčia pranešimą apie paraiškos atmetimą ir paaiškina paraiškos atmetimo priežastis bei nurodo sprendimo atmesti paraišką apskundimo tvarką.
79. Su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta finansuoti iš mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų, MITA sudaro dvišalę projekto įgyvendinimo sutartį. Įgyvendinimo sutarties projektą rengia ir su pareiškėju suderina MITA. Pareiškėjas privalo pateikti pastabas dėl projekto įgyvendinimo sutarties projekto ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
80. Projekto įgyvendinimo sutartį sudaro bendrosios ir specialiosios sąlygos bei priedai. Projekto įgyvendinimo sutartyje nurodoma skiriama mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų suma bei lyginamoji mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų dalis, nustatoma mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo tvarka, nurodomos visos mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų teikimo sąlygos: planuojami kiekybiniai rezultatai, nustatytų tinkamų finansuoti projekto išlaidų sąrašas, išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios ir pabaigos laikotarpiai, projekto įgyvendinimo grafikas, informavimo apie gautas mechanizmų lėšas ir viešinimo priemonių vykdymas, reikalavimai dėl projekto įgyvendinimo dokumentų pateikimo mechanizmų lėšas ir bendrojo finansavimo lėšas valdančioms ir kontroliuojančioms institucijoms ir jų saugojimo, projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo sąlygos ir tvarka, mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų mokėjimų sustabdymo ar lėšų grąžinimo tvarka, jei projekto vykdytojas pažeidžia mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų teikimo sąlygas, informacijos teikimo tikrinančioms institucijoms tvarka, projekto tęstinumo reikalavimai ir kitos nuostatos.
81. Tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto įgyvendinimo sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir privalo užtikrinti, kad partneriai būtų tinkamai informuoti apie jų pareigas, susijusias su projekto įgyvendinimo sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto įgyvendinimo sutartyje, Gairėse ir MAFT. Iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos projekto vykdytojas su partneriais sudaro partnerystės sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą.
82. Jei pareiškėjas atsisako pasirašyti projekto įgyvendinimo sutartį arba jos nepasirašo per 10 darbo dienų nuo informavimo apie sutarties pasirašymą dienos arba per nustatytą terminą neįvykdo iki projekto sutarties sudarymo numatytų įvykdyti sąlygų, laikoma, kad pareiškėjas atsisakė sudaryti projekto įgyvendinimo sutartį.
VI SKYRIUS
PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO REIKALAVIMAI
84. Projektas įgyvendinamas pagal projekto įgyvendinimo sutartyje, Gairėse ir MAFT nustatytus reikalavimus.
85. Tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto įgyvendinimo sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais, ir privalo užtikrinti, kad partneriai būtų tinkamai informuoti apie jų pareigas, susijusias su projekto įgyvendinimo sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto įgyvendinimo sutartyje, Gairėse ir MAFT. Iki projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo projekto vykdytojas su partneriais sudaro partnerystės sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą.
86. Kai projekto įgyvendinimo metu įsigyjamas arba sukuriamas ilgalaikis turtas, penkerius metus po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas MAFT XXIII skyriaus nustatyta tvarka.
87. Projekto vykdytojas turi apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įsigytas ar sukurtas iš projektui skirto finansavimo lėšų, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų. Turtas turi būti apdraustas projekto įgyvendinimo laikotarpiui nuo tada, kai yra sukuriamas ar įsigyjamas, ir ne mažiau kaip penkeriems metams nuo projekto finansavimo pabaigos draudimo ir draudimo tarpininkavimo sritis reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sugadinus turtą nepriklausomai nuo to ar sugadinimas turtą apdraudusio draudiko bus pripažintas draudžiamuoju įvykiu ar ne, projekto vykdytojas turi atkurti prarastą turtą, taip pat turi užtikrinti, kad tokio įsipareigojimo laikytųsi ir partneris (-iai).
88. Partnerystės sutartį galima keisti po projekto įgyvendinimo sutarties įsigaliojimo. Galimi tik tokie partnerystės sutarties pakeitimai, kurie neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą dėl projekto finansavimo. Partnerystės sutarties pakeitimai turi būti suderinti su MITA raštu (per DMS) iš karto, kai tik atsiranda partnerystės sutarties keitimo pagrindas. Partnerystės sutarties pakeitimai turi būti įforminami raštu, pakeičiant arba papildant partnerystės sutartį.
89. Jei projekto veikla nepradėta įgyvendinti per 3 mėnesius nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, MITA turi teisę vienašališkai nutraukti projekto sutartį MAFT 256 punkte nustatyta tvarka. Jeigu MITA nenutraukia projekto sutarties, ji nustato pareiškėjui 5 darbo dienų terminą pateikti informaciją dėl projekto veiklų įgyvendinimo pradžios nukėlimo ir, įvertinusi priežastis, priima galutinį sprendimą dėl projekto sutarties pratęsimo (nepratęsimo).
90. Projekto vykdytojas ir partneris (-iai) MTEP darbams skirtas išlaidas privalo nurodyti metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, kurią teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
91. Projekto vykdytojas ir partneris (-iai), teikdamas (-i) informaciją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms statistikos sritį reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, įsipareigoja pateikti informaciją ir apie MTEP darbams skirtas išlaidas.
92. Projekto įgyvendinimo metu sukurta intelektinė nuosavybė penkerius metus po projekto pabaigos negali būti perduota neatlygintinai kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Laikoma, kad projekto įgyvendinimo metu sukurta intelektinė nuosavybė perduota neatlygintinai, jei ji perduodama už rinkos kainos neatitinkančią (mažesnę) kainą.
93. Projekto metu sukurtas prototipas (-ai) ar bandomosios partijos produktai penkerius metus po projekto pabaigos gali būti naudojami tik tolesnėms MTEP veikloms ar demonstravimui.
94. Projekto išlaidos mechanizmų lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis projekto vykdytojams apmokamos pateikus avanso, tarpinius ir galutinį mokėjimo prašymus. Projekto vykdytojas turi atidaryti atskirą sąskaitą kredito įstaigoje projekto lėšoms tvarkyti.
94.1. Avanso mokėjimai:
94.1.1. viso projekto įgyvendinimo metu avansu galės būti išmokėta ne daugiau kaip 30 procentų projektui skirtų mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų sumos. Didžiausias galimas išmokėti projektui avanso dydis numatomas projekto įgyvendinimo sutartyje;
94.1.3. projekto vykdytojui sumokėtas avansas pradedamas įskaityti, kai projekto vykdytojui išmokėta mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų suma sudaro ne daugiau kaip 90 proc. skirtos mechanizmų lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų sumos, t. y. avansas turi būti įskaitytas prieš pasiekiant šią ribą.
94.2. Tarpiniai mokėjimai:
94.2.1. Projekto mechanizmų lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos projekto vykdytojui pervedamos MITA patvirtinus projekto vykdytojo pateikus tarpinius mokėjimo prašymus;
94.2.2. tarpinius mokėjimo prašymus projekto vykdytojas privalo teikti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius nuo ankstesnio tarpinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Jei mokėjimo prašymas teikiamas dažniau nei vieną kartą per 3 mėnesius, jame deklaruojamų išlaidų suma negali būti mažesnė nei 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų);
94.2.3. projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu, kai projekto vykdytojas deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, arba sąskaitų apmokėjimo būdu, kai projekto vykdytojas deklaruoja patirtas, bet dar neapmokėtas išlaidas. Išlaidų apmokėjimo būdas (-ai) nustatomas projekto įgyvendinimo sutartyje.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
97. Pareiškėjai ir projektų vykdytojai MITA sprendimus ar veiksmus (neveikimą) turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
98. Visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi MAFT XXVI skyriuje nustatytą tvarka.
99. Teikdamas paraišką, pareiškėjas sutinka, kad informacija, pateikta paraiškoje, išskyrus informaciją, kuri negali būti viešinama teisės aktų nustatyta tvarka, gali būti viešinama.
100. Tvarkomi tik tie duomenys, kuriuos pareiškėjas (projekto vykdytojas) pateikė. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva Nr. 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Asmens duomenys tvarkomi finansavimo skyrimo, apskaitos ir audito tikslais bei tikrinant nurodytos pareiškėjo informacijos tikrumą. Su Gairių įgyvendinimu susiję asmens duomenys MITA tvarkomi ir saugomi 10 metų nuo paskutinio atitinkamo dokumento gavimo datos. MITA tvarkant asmens duomenis duomenų subjektų teisės įgyvendinamos vadovaujantis MITA direktoriaus įsakymu patvirtintu Asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje aprašu.