LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SPECIALIZUOTO PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO

PASLAUGOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2024 m. birželio 6 d. Nr. V-622

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu:

1. Tvirtinu Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2024 m. birželio 6 d.

įsakymu Nr. V-622

SPECIALIZUOTO PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO PASLAUGOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ), teikiančioms ambulatorines specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas, šias paslaugas teikiantiems asmens sveikatos priežiūros specialistams, reikalavimus ASPĮ patalpoms, taip pat šios paslaugos teikimo bei apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Gydantis gydytojas – gydytojas (nebūtinai gydytojas psichiatras), kuris teikia pagalbą dėl pagrindinės įtariamos ir (ar) diagnozuotos Apraše nurodytos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, įvertina specializuoto psichologinio konsultavimo poreikį ir prireikus skiria specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas.

2.2. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga – medicinos psichologo, atitinkančio Apraše nustatytus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, teikiama ambulatorinė psichologinio konsultavimo paslauga pacientams, kuriems įtariamos ir (ar) diagnozuotos Apraše nurodytos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimai, ar jų atstovams pagal įstatymą.

2.3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose sveikatos priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASPĮ IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS

3. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga teikiama Aprašo priede nurodytose ASPĮ, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti Aprašo priede nurodytas antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir ambulatorinę specializuotą antrinio lygio psichologinio konsultavimo paslaugą atitinkamai (-oms) tikslinei (-ėms) grupei (-ėms) – ambulatoriškai gydomiems pacientams, patiriantiems savižudybės grėsmę ir (ar) pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, ir (ar) tėvams ar planuojantiems tėvystę, patiriantiems perinatalinio laikotarpio ar vaisingumo problemų, ir (ar) pacientams, patyrusiems nudegimų, ir (ar) pacientams, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, ir (ar) reta liga arba retu sveikatos sutrikimu, koduojamais orpha kodais, sergantiems pacientams ar jų atstovams pagal įstatymą.

4. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą teikia Aprašo priede nurodytus reikalavimus atitinkantis medicinos psichologas.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI PATALPOMS

5. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą teikiančioje ASPĮ turi būti:

5.1. laukiamasis;

5.2. atskiras kabinetas su baldais ir įranga, pritaikytais suaugusiesiems ir vaikams konsultuoti.

IV SKYRIUS

SPECIALIZUOTO PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO PASLAUGOS TEIKIMO TVARKA

6. Asmenį dėl specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos gali siųsti gydantis gydytojas, esant psichologinio konsultavimo poreikiui dėl šiame punkte nurodytų indikacijų (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):

6.1. savižudybės grėsmė (X60–X84, Y87.0, R45.81 ir Z91.5);

6.2. piktybiniai navikai (C00–C96);

6.3. pagalba tėvams ar asmenims planuojantiems tėvystę, esant šioms būklėms:

6.3.1. gimus naujagimiui su įgimta formavimosi yda, deformacija ir chromosomų anomalija (Q00–Q99);

6.3.2. gimdymo trauma (P10–P15);

6.3.3. kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų sutrikimai, būdingi perinataliniam laikotarpiui (P20–P29);

6.3.4. vaisiaus ir naujagimio kraujavimas ir hematologiniai sutrikimai (P50–P61);

6.3.5. nėščiosios priežiūra dėl vaisiaus mirties gimdoje (O36.4);

6.3.6. vaisiaus mirtis dėl nepatikslintos priežasties (P95);

6.3.7. negimdinis (ektopinis) nėštumas (O00);

6.3.8. pūslinė išvisa (O01);

6.3.9. kiti nenormalaus pastojimo dariniai (O02);

6.3.10. savaiminis persileidimas (O03);

6.3.11. priešlaikinis gimdymas (O60);

6.3.12. moters nevaisingumas (N97);

6.3.13. vyro nevaisingumas (N46);

6.3.14. nenormalūs chromosominių ir genetinių tyrimų rezultatai tikrinant motiną prieš gimdymą (O28.5);

6.3.15. nėščiosios priežiūra dėl žinomos ar įtariamos vaisiaus patologijos ar pažeidimo (O35);

6.3.16. nėščiosios priežiūra dėl žinomų ar įtariamų vaisiaus problemų (O36);

6.4. nudegimai (T20–T31), kai pacientui gresia neįgalumas ar žymus gyvenimo kokybės pablogėjimas;

6.5. neurodegeneracinės ligos:

6.5.1. pirmą kartą diagnozuota Hantingtono (Huntington) liga (G10);

6.5.2. spinalinė raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai (G12);

6.5.3. ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai (G20–G26);

6.5.4. ankstyvoji Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30.0);

6.5.5. demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga (G35–G37);

6.5.6. epilepsija (G40);

6.6. pacientai, sergantys reta liga arba retu sveikatos sutrikimu, koduojamais orpha kodais (įskaitant kodą 616874), ir (ar) atstovai pagal įstatymą, kurių nepilnamečiai vaikai serga reta liga arba retu sveikatos sutrikimu, koduojamais orpha kodais (įskaitant kodą 616874).

7. Medicinos psichologas ne vėliau kaip per pirmas tris specializuotas psichologines konsultacijas nustato konsultavimo tikslus, planuojamą paslaugų (konsultacijų) skaičių ir susitikimų periodiškumą (toliau – konsultavimo planas) bei nurodo tai medicininiuose dokumentuose.

8. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga gali būti teikiama tiesioginio kontakto būdu ar nuotoliu, naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, kuriomis yra galimybė nustatyti asmens tapatybę.

9. Asmeniui turi būti suteikta ne mažiau kaip 40 proc. specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugų tiesioginio kontakto būdu, išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą atvejį. Pirmoji specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga turi būti suteikta tiesioginio kontakto būdu.

10. Kai esant Aprašo 6.1 papunktyje nurodytoms indikacijoms taikoma specializuota trumpalaikė terapija (pvz., Attempted Suicide Short Intervention Program (ASSIP) vadovaujantis Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-859 „Dėl Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 57 punktu, specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos teikiamos tiesioginio kontakto būdu, išskyrus pasirengimą (nebendraujant su pacientu) paslaugos teikimui tiesioginio kontakto būdu, kuris gali sudaryti ne daugiau kaip dvi specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas.

11. Apie specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos metu atliktus veiksmus pažymima paciento medicinos dokumentuose.

12. Teikiant specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą nepilnamečiams asmenims, šios konsultacijos gali būti teikiamos bendradarbiaujant ir (ar) pagal poreikį kartu dalyvaujant ir nepilnamečio tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą. Teikiant specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas nepilnamečiams asmenims, rekomenduojama, kad psichologas turėtų vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos žinių.

13. Teikiant specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas, konsultuojančio medicinos psichologo sprendimu iki 4 paslaugų gali būti suteikta paslaugas gaunančio asmens artimiesiems, siekiant stiprinti artimųjų teikiamą palaikymą asmeniui ir jų supratingumą apie asmens patiriamą fizinės ir (ar) psichologinės sveikatos būklę. Šios konsultacijos įskaičiuojamos į Aprašo 17 punkte nurodytą maksimalų paslaugų skaičių per kalendorinius metus.

14. Aprašo 6.3 papunktyje nurodytais atvejais specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga gali būti teikiama individualiai arba porai (šeimai).

15. Teikiant specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą, turi būti pildoma forma 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, ir elektroninis medicinos dokumentas E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede bei kiti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyti medicinos dokumentai.

16. Iškilus psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ar diferencinės diagnostikos poreikiui, medicinos psichologas siunčia pacientą konsultuotis pas gydytoją psichiatrą ar vaikų ir paauglių psichiatrą.

V SKYRIUS

SPECIALIZUOTO PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO PASLAUGOS apmokėjimO PSDF BIUDŽETO LĖŠOMIS TVARKA

17. Vienam pacientui per kalendorinius metus gali būti suteikta ne daugiau kaip 6 specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos, apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Įvertinus paciento psichologinės sveikatos būklę ir esant būtinumui tęsti specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas, gydytojo psichiatro, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar gydančio gydytojo sprendimu, esant Aprašo 6 punkte nurodytoms indikacijoms, paslaugos teikimas vieną kartą per kalendorinius metus gali būti pratęstas papildomai skiriant ne daugiau kaip 6 papildomas specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas, apie pratęsimą ir jo pagrindimą pažymint paciento medicinos dokumentuose. Vienos specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos trukmė yra 45–60 minučių.

18. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugų, suteiktų pagal Apraše nustatytus reikalavimus, išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, vadovaujantis Gydytojų specialistų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl Gydytojų specialistų teikiamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos apmokamos pagal jų bazines kainas, nustatytas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo paslaugas), apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priedų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“.

______________

Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos

teikimo tvarkos aprašo

priedas

REIKALAVIMAI SPECIALIZUOTO PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO PASLAUGĄ TEIKIANTIEMS MEDICINOS PSICHOLOGAMS

Tikslinės grupės, kurioms teikiama specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga (diagnozių kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM)

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ), teikiančios ambulatorinę specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą

Reikalavimai specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugą teikiantiems medicinos psichologams (reikia atitikti bent viename iš šios skilties punktų nustatytą reikalavimą)

1. Pacientai, patiriantys savižudybės grėsmę:

X60–X84 Tyčiniai susižalojimai;

Y87.0 Tyčinio savęs žalojimo padariniai;

R.45.81 Mintys apie savižudybę

Polinkis į savižudybę;

Z91.5 Buvęs asmeniui savęs žalojimas.

1. ASPĮ, turinčios teisę teikti stacionarines psichiatrijos ir (ar) stacionarines vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugas.

2. Regionų lygmens ligoninės (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 551 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimų ir išdėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 551): VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Ukmergės ligoninė, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Tauragės ligoninė, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė.

3. Psichikos sveikatos centrai, turintys asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti antrinio lygio psichiatrijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos, psichiatrijos dienos stacionaro ar vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas.

1. Taikant specializuotą trumpalaikę terapiją po mėginimo nusižudyti (pvz., Attempted Suicide Short Intervention Program (ASSIP), vadovaujantis Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-859 „Dėl Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 57 punktu – būti baigusiam specializuotos trumpalaikės terapijos (pvz., ASSIP) mokymus bei turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.

2. Taikant specializuotą dialektinę elgesio terapiją (angl. dialectical behavioural therapy) – būti baigusiam dialektinės elgesio terapijos mokymo programą ir turėti DBT-Linehan Board of Certification organizacijos išduotą tai patvirtinantį pažymėjimą.

3. Taikant specializuotą mentalizacija grįstą terapiją (angl. mentalization-based therapy) – būti baigusiam mentalizacija grįstos terapijos mokymo programą ir turėti Anna Freud organizacijos išduotą tai patvirtinantį pažymėjimą.

4. Būti pabaigus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar Vilniaus universiteto, ar Vytauto Didžiojo universiteto, ar kito universiteto, vykdančio sveikatos psichologijos arba klinikinės psichologijos, arba sveikatos ir klinikinės psichologijos magistro studijas (toliau – Kitas universitetas), patvirtintą arba Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ asmens sveikatos priežiūros, odontologijos praktikos ir farmacijos specialistų bei spaudų, asmens sveikatos priežiūros, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų ir vaistinių licencijų administravimo bei apskaitos medicinos elektroninėje tobulinimo administravimo sistemoje (toliau – METAS) registruotą ne trumpesnės nei 120 akademinių valandų trukmės asmenų, patiriančių savižudybės grėsmę, konsultavimo modulį, kursus ar programą bei turėti tai patvirtinantį pažymėjimą ir turėti ne trumpesnę kaip 1 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį.

5. Turėti ne trumpesnę kaip 3 metų medicinos psichologo darbo patirtį ASPĮ ir ne mažiau kaip 20 val. supervizijų savižudybės krizę patyrusių pacientų psichologinio konsultavimo klausimais (patirtis ir supervizijų valandos turi būti įgytos iki 2027 m. sausio 1 d.).

2. Pacientai, sergantys onkologinėmis ligomis:

C00–C96 pirmą kartą nustatytas piktybinis navikas.

ASPĮ, turinčios teisę teikti stacionarines onkologijos paslaugas

1. Būti pabaigus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto arba Kito universiteto patvirtintą arba METAS registruotą ne trumpesnės nei 120 akademinių valandų trukmės psicho-onkologijos modulį, kursus ar programą, turėti tai patvirtinantį pažymėjimą ir turėti ne trumpesnę kaip 1 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį.

2. Turėti ne trumpesnę kaip 3 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį ir ne mažiau kaip 20 val. supervizijų onkologinių pacientų psichologinio konsultavimo klausimais (patirtis ir supervizijų valandos turi būti įgytos iki 2027 m. sausio 1 d.).

3. Tėvai, patiriantys perinatalinio laikotarpio ar vaisingumo problemų:

Q00–Q99 Gimus naujagimiui su įgimta formavimosi yda, deformacija ir chromosomų anomalijas;

P10–P15 Gimdymo trauma;

P20–P29 Kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų sutrikimai, būdingi perinataliniam laikotarpiui;

P50–P61 Vaisiaus ir naujagimio kraujavimas ir hematologiniai sutrikimai;

O36.4 Nėščiosios priežiūra dėl vaisiaus mirties gimdoje;

P95 Vaisiaus mirtis dėl nepatikslintos priežasties;

O00 Negimdinis (ektopinis) nėštumas;

O01 Pūslinė išvisa;

O02 Kiti nenormalaus pastojimo dariniai;

O03 Savaiminis persileidimas;

O60 Priešlaikinis gimdymas;

N97 Moters nevaisingumas;

N46 Vyro nevaisingumas.

ASPĮ, turinčios asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, suteikiančią teisę teikti akušerijos, nėštumo patologijos, naujagimių intensyviosios terapijos ir (ar) neonatologijos paslaugas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo ir Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros stebėsenos komiteto sudarymo“):

1. Tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios ASPĮ, vykdančios perinatologijos centrų funkcijas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.

2. Antrinio B lygio paslaugas teikiančios ASPĮ: VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Vilniaus gimdymo namai, VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė.

3. Antrinio A lygio paslaugas teikiančios ASPĮ: VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ Jonavos ligoninė, VšĮ Marijampolės ligoninė, VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė, VšĮ Tauragės ligoninė, VšĮ Regioninė Telšių ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė.

1. Būti pabaigusiam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto arba Kito universiteto patvirtintą arba METAS registruotą ne trumpesnės nei 120 akademinių valandų trukmės traumų psichologijos modulį, kursus ar programą, turėti tai patvirtinantį pažymėjimą ir turėti ne trumpesnę kaip 1 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį.

2. Turėti ne trumpesnę kaip 3 metų medicinos psichologo darbo patirtį ASPĮ ir ne mažiau kaip 20 val. supervizijų traumas patyrusių pacientų psichologinio konsultavimo klausimais (patirtis ir supervizijų valandos turi būti įgytos iki 2027 m. sausio 1 d.).

4. Pacientai, patyrę nudegimų, kai gresia neįgalumas ar žymus gyvenimo kokybės pablogėjimas:

T20–T31 Nudegimai.

1. Universiteto ligoninės (vadovaujantis Nutarimu Nr. 551): VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė.

2. Respublikos lygmens ligoninės (vadovaujantis Nutarimu Nr. 551): VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė.

2. Turėti ne trumpesnę kaip 3 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį ir ne mažiau kaip 20 val. supervizijų traumas patyrusių pacientų psichologinio konsultavimo klausimais (patirtis ir supervizijų valandos turi būti įgytos iki 2027 m. sausio 1d.).

5. Pacientai, sergantys neurodegeneracinėmis ligomis:

G10 Pirmą kartą diagnozuota Hantingtono (Huntingtono) liga

G12 Spinalinė raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai;

G20–G26 Pirmą kartą diagnozuoti ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai;

G30.0 Pirmą kartą diagnozuota ankstyvoji Alzheimerio (Alzheimer) liga;

G35–G37 Pirmą kartą diagnozuota demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga;

G40 Pirmą kartą diagnozuota epilepsija.

1. Universiteto ligoninės (vadovaujantis Nutarimu Nr. 551): Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė.

2. Respublikos lygmens ligoninės (vadovaujantis Nutarimu Nr. 551): Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

1. Būti pabaigusiam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto arba Kito universiteto patvirtintą arba METAS registruotą ne trumpesnės nei 120 akademinių valandų trukmės neuropsichologijos modulį, kursus ar programą, turėti tai patvirtinantį pažymėjimą ir turėti ne trumpesnę kaip 1 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį.

2. Būti pabaigusiam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto arba Kito universiteto patvirtintą arba METAS registruotą ne trumpesnės nei 120 akademinių valandų trukmės traumų psichologijos modulį, kursus ar programą, turėti tai patvirtinantį pažymėjimą ir turėti ne trumpesnę kaip 1 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį.

3. Turėti ne trumpesnę kaip 3 metų medicinos psichologo darbo ASPĮ patirtį ir ne mažiau kaip 20 val. supervizijų neurologinėmis ligomis sergančių pacientų psichologinio konsultavimo klausimais (patirtis turi būti įgyta iki 2027 m. sausio 1 d.).

6. Pacientai, sergantys reta liga arba retu sveikatos sutrikimu, koduojamais orpha kodais (įskaitant kodą 616874), ir (ar) atstovai pagal įstatymą, kurių nepilnamečiai vaikai serga reta liga arba retu sveikatos sutrikimu, koduojamais orpha kodais (įskaitant kodą 616874).

ASPĮ, turinčios teisę koduoti orpha kodais: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

___________________