LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 m. LIEPOS 4 d. ĮSAKYMO Nr. 1K-229
„DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
22-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. kovo 4 d. Nr. 1K-080
Vilnius
P a k e i č i u 22-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Turto nuvertėjimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1K-229 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 22-ojo standarto patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Šio standarto 6–22 ir 56–64 punktuose vartojama sąvoka „turtas“ atitinka sąvoką „nematerialusis ir ilgalaikis materialusis turtas“, o sąvoka „turi turto“ reiškia, kad viešojo sektoriaus subjektas tą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau –VSAFAS).“
2. Pakeičiu 8 punktą ir jį išdėstau taip:
3. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Jeigu yra turto nuvertėjimo požymių, net jeigu turtas nėra nuvertėjęs, turi būti peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas turto naudingo tarnavimo laikas arba turto likvidacinė vertė pagal 12-ojo VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 13-ojo VSAFAS „Nematerialusis turtas“ reikalavimus.
Pavyzdys. Viešoji įstaiga turi kompiuterį, naudojamą buhalterinei apskaitai. Likęs kompiuterio naudingo tarnavimo laikas – 2 metai, likutinė vertė – 1 000 eurų. Yra priimtas sprendimas įdiegti naują apskaitos sistemą. Manoma, kad naujoji sistema bus įdiegta po vienų metų. Kadangi turimas kompiuteris neatitinka naujos apskaitos sistemos reikalavimų, jis nebebus naudojamas įstaigos veikloje įdiegus naują sistemą. Kadangi kompiuterio atsiperkamoji vertė viršija jo balansinę vertę, kompiuteris nėra nuvertėjęs, tačiau yra koreguojamas likęs jo naudingo tarnavimo laikas iki vienų metų.“
4. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
„17. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas dėl tam tikrų aplinkybių visiškai negali naudoti turto savo veikloje, tokio turto naudojimo vertė yra lygi nuliui. Tokiais atvejais turi būti įvertinama turto grynoji realizavimo vertė. Jeigu turto grynoji realizavimo vertė taip pat lygi nuliui arba jos neįmanoma įvertinti, apskaitoje yra registruojamas turto nuvertėjimas, lygus to turto likutinei vertei (kuri taip pat yra ir balansinė vertė) turto nuvertėjimo nustatymo metu.
Pavyzdys. Eismo įvykio metu lengvasis automobilis buvo labai smarkiai sugadintas ir nebegali būti naudojamas. Automobilio likutinė vertė prieš eismo įvykį sudarė 30 000 eurų. Nors automobilis nebegali būti toliau naudojamas, gali būti realizuojamos jo atsarginės dalys, kurių grynoji realizavimo vertė yra vertinama 5 000 eurų. Šiuo atveju turto nuvertėjimas sudaro 25 000 eurų (30 000 – 5 000 = 25 000), o turto balansinė vertė sumažinama iki 5 000 eurų.“
5. Pakeičiu 18 punktą ir jį išdėstau taip:
„18. Net jeigu turto, kurio nuvertėjimas yra vertinamas, nenumatoma parduoti, tačiau viešojo sektoriaus subjektas turi įrodymų, kad to turto grynoji realizavimo vertė yra didesnė negu to turto balansinė vertė prieš nuvertėjimo įvertinimą, turto naudojimo vertės nustatyti nebūtina (nes turtas nėra nuvertėjęs).
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas vertina lengvojo automobilio, kurio balansinė vertė sudaro 2 000 eurų, atsiperkamąją vertę. Nors šio automobilio nenumatoma parduoti, tačiau, išnagrinėjus rinkos pasiūlymus, buvo nesunkiai nustatyta, kad šis automobilis gali būti parduotas už 3 000 eurų. Pardavimo išlaidos sudarytų 100 eurų. Kadangi automobilio grynoji realizavimo vertė (2 900 eurų) yra didesnė už jo balansinę vertę, turtas nėra nuvertėjęs.“
6. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Nustatant turto grynąją realizavimo vertę, iš įvertintos pardavimo kainos atimamos galimos tokio perleidimo išlaidos, išskyrus tas, kurios jau buvo pripažintos įsipareigojimais. Galimų turto perleidimo išlaidų pavyzdžiai gali būti juridinės išlaidos, turto pardavimo aukciono organizavimo, dokumentų išdavimo ir panašios sandorių išlaidos, turto išvežimo ir kitos tiesioginės su pardavimu susijusios išlaidos. Išlaidos, susijusios su darbo santykių nutraukimu, viešojo sektoriaus subjekto veiklos susiaurinimu ar reorganizavimu ir susidarančios perleidžiant turtą, nepriskiriamos prie turto perleidimo išlaidų.
Pavyzdžiui, 20X2 metais nusprendusi parduoti turimas transporto priemones, viešoji įstaiga pasirašė sutartį su nepriklausomais turto vertintojais parduodamo turto rinkos kainai nustatyti. Turto vertintojai nustatė rinkos vertę ir 20X2 metų pabaigoje apskaitoje buvo užregistruotas 20 000 eurų įsipareigojimas turto vertintojams už suteiktas paslaugas. Nustatant turto grynąją realizavimo vertę 20X2 metų pabaigoje, iš įvertintos pardavimo kainos nebeturi būti atimamas apskaitoje įregistruotas 20 000 eurų įsipareigojimas.“
7. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Paskutinio (n-ojo) laikotarpio pinigų srautas PSn apima ir pinigų sumą, kurią tikimasi gauti perleidus turtą, jei tos sumos galima pagrįstai tikėtis.
Pavyzdys. Skaičiuojama būsimųjų pinigų srautų iš nuomojamų patalpų dabartinė vertė. Skaičiavimui naudojamas laikotarpis – 5 metai. Per ataskaitinį laikotarpį įplaukos iš nuomojamų patalpų sudarė 100 000 eurų. Planuojama, kad patalpų pardavimo kaina po penkerių metų bus 1 000 000 eurų. Metinė diskonto norma – 0,05 (5 proc.). Vidutinis pajamų iš nuomojamų patalpų augimo tempas – 0,1 (10 proc.). Dabartinė būsimųjų pinigų srautų vertė, kuri ir yra įplaukų duodančio turto naudojimo vertė, yra apskaičiuojama taip:
DV = (100 000 x (1 + 0,1)) / (1 + 0,05) + (100 000 x (1 + 0,1)2) / (1 + 0,05)2 + (100 000 x (1 + 0,1)3) / (1 + 0,05)3 + (100 000 x (1 + 0,1)4) / (1 + 0,05)4 + (100 000 x (1 + 0,1)5) / (1 + 0,05)5 + 1 000 000 / (1 + 0,05)5 = 1 359 654,96 euro“.
8. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Turto naudojimo galimybių sumažėjimas nustatomas pagal tai, kuri turto dalis (išreikšta šimtosiomis vieneto dalimis) dėl tam tikrų aplinkybių (sugadinimas, draudimas naudoti ir panašiai) negali būti panaudojama. Turto naudojimo vertė skaičiuojama tik tos turto dalies, kuri gali būti naudojama paslaugoms teikti ar prekėms gaminti. Turto naudojimo vertė yra apskaičiuojama taip:
NV = LV x N, kai
NV – turto naudojimo vertė;
LV – turto balansinė vertė prieš turto nuvertėjimo įvertinimą;
N – turto dalis, kuri gali būti naudojama po įvykių, lėmusių turto nuvertėjimą.
1 pavyzdys. Gaisro metu buvo apgadintas keturių aukštų administracinis pastatas. Dėl gaisro ir gesinimo metu padarytų nuostolių vienas pastato aukštas yra nebetinkamas naudoti. Pastato balansinė vertė prieš gaisrą sudarė 1 000 000 eurų. Kadangi 1/4 (25 proc.) pastato dalies netinkama naudoti, tinkama naudoti liko 3/4 (75 proc.) pastato. Pastato naudojimo vertė po gaisro sudaro 750 000 eurų (1 000 000 x 75 % = 750 000). Turto nuvertėjimo nuostoliai sudaro 250 000 eurų (1 000 000 – 750 000 = 250 000).
2 pavyzdys. Eismo įvykio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis. Vertinama, kad yra sugadinta 20 proc. automobilio. Automobilio likutinė vertė prieš eismo įvykį sudarė 30 000 eurų. Šiuo atveju lengvojo automobilio naudojimo vertė sudaro 24 000 eurų (30 000 x 80 % = 24 000), o turto nuvertėjimo nuostoliai – 6 000 eurų (30 000 x 20 % = 6 000).“
9. Pakeičiu 48 punktą ir jį išdėstau taip:
„48. Kito trumpalaikio turto nuvertėjimas yra vertinamas atsiradus nuvertėjimo požymiams. Kitas trumpalaikis turtas finansinės būklės ataskaitoje parodomas grynąja verte, iš kito trumpalaikio turto įsigijimo savikainos atėmus turto nuvertėjimo sumą.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas einamojoje sąskaitoje banke turėjo 100 000 eurų. Sužinojus, kad pradėta banko bankroto procedūra ir viešojo sektoriaus subjektas negali disponuoti pinigais banke, turi buti vertinamas pinigų nuvertėjimas. Yra žinoma, kad viešojo sektoriaus subjektas iš banko ir indėlių draudimo institucijos atgaus 54 000 eurų. Tokiu atveju apskaitoje turėtų buti registruojamas 46 000 eurų pinigų nuvertėjimas.“
22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“
2 priedas
TĘSTINUMO VERTĖS SKAIČIAVIMAS
Vertinant įplaukų duodančio nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto naudojimo vertę tam, kad būtų galima apskaičiuoti būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę, būtina įvertinti turto, kurio nuvertėjimas yra vertinamas, tęstinumo vertę, jeigu po pradinio prognozuojamo pinigų srautų laikotarpio nenumatoma turto perleisti ir nutraukti veiklos, susijusios su nagrinėjamu turtu.
Tęstinumo vertė yra apskaičiuojama pagal formulę:
TV = (PSn / (d – a)) x (1 / (1+d)n), kai
TV – tęstinumo vertės dabartinė vertė;
PS n – n-ojo laikotarpio grynieji būsimieji pinigų srautai;
d – diskonto norma, išreikšta vieneto dalimis;
a – augimo norma laikotarpiu po pradinio prognozuojamo laikotarpio;
n – paskutinis laikotarpis, kurio pajamos yra prognozuojamos.
Dabartinė diskontuotų pinigų srautų vertė šiuo atveju yra apskaičiuojama pagal formulę:
DV = (PS1 / (1 + d)1) + (PS2 / (1 + d)2) + ... + (PSn / (1 + d)n) + TV, kai
DV – diskontuotų grynųjų pinigų srautų dabartinė vertė;
PS1 ... PSn – 1-ojo–n-ojo laikotarpio grynieji būsimieji pinigų srautai;
d – diskonto norma, išreikšta vieneto dalimis;
1 ... n – laikotarpiai, kurių grynieji būsimieji pinigų srautai skaičiuojami.
Pavyzdžiui, skaičiuojama būsimųjų pinigų srautų iš nuomojamų patalpų dabartinė vertė, siekiant įvertinti patalpų, kurių balansinė vertė sudaro 1 500 000 eurų, nuvertėjimą. Patalpų nenumatoma parduoti ar nutraukti patalpų nuomos veiklą. Yra prognozuojamos tokios nuomos 5 metų pajamos:
|
Metai |
Nuomos pajamos, eurais |
|
1 |
100 000 |
|
2 |
115 000 |
|
3 |
125 000 |
|
4 |
135 000 |
|
5 |
143 000 |
Po 5 metų pajamos negali būti gana tiksliai įvertintos. Kadangi prognozuojamos pajamos iš patalpų nuomos kasmet didės, manoma, kad vidutinis pajamų prieaugis po prognozuojamo laikotarpio sudarys 0,03 (3 proc.), kuris ir yra naudojamas skaičiuojant būsimųjų pinigų srautų tęstinumo vertę. Taikoma metinė diskonto norma – 0,08 (8 proc.). Dabartinė būsimųjų pinigų srautų vertė, rengiant finansines ataskaitas, yra apskaičiuojama taip:
PS NPV = 100 000 / (1+0,08) + 115 000 / (1+0,08)2 +125 000 / (1+0,08)3 +135 000 / (1+0,08)4 +143 000 / (1+0,08)5 + ((143 000 /(0,08 – 0,03))/ (1+0,08)5 = 2 433 435,96 euro
Tarpinės skaičiavimo sumos:
|
Metai |
Prognozuojami pinigų srautai |
Pinigų srautų dabartinė vertė, eurais |
|
1 |
100 000 |
92 592,59 |
|
2 |
115 000 |
98 593,96 |
|
3 |
125 000 |
99 229,03 |
|
4 |
135 000 |
99 229,03 |
|
5 |
143 000 |
97 323,40 |
|
Tęstinumo vertė |
2 860 000 |
1 946 467,94 |
|
Turto naudojimo vertė |
|
2 433 435,96 |
Kadangi patalpų naudojimo vertė yra didesnė nei jų balansinė vertė, patalpos nėra nuvertėjusios.
_________________
22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“
3 priedas
NUDĖVĖTŲ (AMORTIZUOTŲ) TURTO ATKŪRIMO IŠLAIDŲ BŪDO TAIKYMO PAVYZDŽIAI
1 pavyzdys. Miesto savivaldybė 20X0 metais įsigijo pagrindinį kompiuterį už 100 000 eurų. Nustatytas kompiuterio naudingo tarnavimo laikas – 5 metai. Taip pat buvo įvertinta, kad vidutiniškai bus išnaudojama 80 proc. kompiuterio pajėgumo. 20 proc. rezervinio pajėgumo reikia papildomoms operacijoms atlikti apdorojant didelius informacijos srautus. Kitais metais buvo išnaudojama vidutiniškai 80 proc. kompiuterio pajėgumo, o 20X2 metais jau buvo išnaudojama tik 20 proc. kompiuterio pajėgumo, kadangi daugelis duomenų apdorojimo operacijų buvo perduota stacionariems skyrių kompiuteriams atlikti. Pokytis yra ilgalaikis, nes perduotų operacijų atlikimo neplanuojama grąžinti pagrindiniam kompiuteriui. Analogiško mažesnio reikalingo pajėgumo kompiuterio rinkos kaina 20X2 m. – 30 000 eurų.
Kadangi yra žinoma analogiško mažesnio pajėgumo kompiuterio rinkos kaina ir savivaldybės atsakingi darbuotojai mano, kad nuvertėjimas gali būti nustatomas tiksliau nei proporcingo nuvertėjimo būdu, kompiuterio naudojimo vertė ir nuvertėjimas yra apskaičiuojami:
|
A |
Įsigijimo vertė, 20X0 m. |
100 000 |
|
|
Sukaupta nusidėvėjimo suma, 20X2 m. (A / 5 x 2) |
40 000 |
|
B |
Kompiuterio balansinė vertė, 20X2 m. |
60 000 |
|
|
|
|
|
C |
Atkūrimo išlaidos |
30 000 |
|
|
Sukaupta atkūrimo išlaidų nusidėvėjimo suma (C / 5 x 2) |
12 000 |
|
D |
Kompiuterio naudojimo vertė |
18 000 |
|
|
|
|
|
|
Kompiuterio nuvertėjimo suma (B – D) |
42 000 |
2 pavyzdys. Priešgaisrinės apsaugos įstaiga turi turėti penkias specializuotas transporto priemones, parengtas tam, kad gesinimo pajėgumo užtektų esant kritiškoms situacijoms, nors paprastai nuolat naudojamos tik dvi specializuotos transporto priemonės. Toks perteklinis pajėgumas yra reikalingas.
_________________
22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“
4 priedas
TURTO NAUDOJIMO GALIMYBIŲ PROPORCIJOS BŪDO TAIKYMO PAVYZDYS
20X0 metais mokymo įstaiga įsigijo spausdinimo įrenginį už 200 000 eurų. Nustatytas įrenginio naudingo tarnavimo laikas – 10 metų. Tikimasi, kad per šį laiką šiuo spausdinimo įrenginiu bus atspausdinta 10 000 000 egzempliorių knygų. 20X5 metais įstaigos Techninės priežiūros skyrius pranešė, kad įrenginio metinis spausdinimo pajėgumas sumažėjo 25 proc. Numatoma, kad sumažėjęs spausdinimo pajėgumas išliks vienodas visą likusį 5 metų naudingo tarnavimo laiką. Naujo spausdinimo įrenginio su analogišku spausdinimo pajėgumu (buvusio iki pajėgumo sumažėjimo) rinkos kaina sudaro 150 000 eurų.
Kadangi yra žinoma analogiško pajėgumo (buvusio iki pajėgumo sumažėjimo) spausdinimo įrenginio rinkos kaina ir mokyklos atsakingi darbuotojai mano, kad nuvertėjimas gali būti nustatomas tiksliau nei proporcingo nuvertėjimo būdu, spausdinimo įrenginio naudojimo vertė ir nuvertėjimo suma yra apskaičiuojami:
|
A |
Įsigijimo vertė, 20X0 m. |
200 000 |
|
|
Sukaupta nusidėvėjimo suma, 20X5 m. (A / 10 x 5) |
100 000 |
|
B |
Spausdinimo įrenginio balansinė vertė, 20X5 m. |
100 000 |
|
C |
Atkūrimo išlaidos |
150 000 |
|
|
Sukaupta nusidėvėjimo suma (C /10 x 5) |
75 000 |
|
D |
Nudėvėtos spausdinimo įrenginio atkūrimo išlaidos |
75 000 |
|
|
|
|
|
E |
Spausdinimo įrenginio naudojimo vertė (D x 75 %) |
56 250 |
|
|
|
|
|
|
Spausdinimo įrenginio nuvertėjimo suma (B – E) |
43 750 |
_________________
22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“
5 priedas
TURTO REMONTO (REKONSTRAVIMO) IŠLAIDŲ BŪDO TAIKYMO PAVYZDYS
20X0 metais mokykla už 75 000 eurų įsigijo autobusą mokiniams į mokyklą vežti. Nustatytas autobuso naudingo tarnavimo laikas – 10 metų. 20X3 metais eismo įvykio metu autobusas buvo sugadintas. Autobuso remonto išlaidos (TRI) sudaro 30 000 eurų. Analogiško naujo autobuso rinkos kaina (TAI) 20X3 metais sudaro 90 000 eurų.
Kadangi yra žinoma analogiško autobuso rinkos kaina bei remonto suma ir mokyklos atsakingi darbuotojai mano, kad nuvertėjimas gali būti nustatomas tiksliau nei proporcingo nuvertėjimo būdu, autobuso naudojimo vertė ir nuvertėjimas yra apskaičiuojami:
|
A |
Įsigijimo savikaina, 20X0 m. |
75 000 |
|
|
Sukaupta nusidėvėjimo suma, 20X3 m. (A / 10 x 3) |
22 500 |
|
B |
Autobuso balansinė vertė, 20X3 m. |
52 500 |
|
|
|
|
|
C |
Atkūrimo išlaidos |
90 000 |
|
|
Sukaupta atkūrimo išlaidų nusidėvėjimo suma (C / 10 x 3) |
27 000 |
|
D |
Nudėvėtos autobuso atkūrimo išlaidos (nesugadinta būklė) |
63 000 |
|
|
Atimama: remonto išlaidos (šiuo atveju jos bus kapitalizuojamos, pridedant šią sumą prie autobuso įsigijimo savikainos) |
30 000 |
|
E |
Autobuso naudojimo vertė |
33 000 |
|
|
|
|
|
|
Autobuso nuvertėjimo suma (B – E) |
19 500 |
______________________