LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2014 M.
LIEPOS 16 D. ĮSAKYMO NR. V-815 „DĖL SVEIKATOS NETOLYGUMŲ MAŽINIMO LIETUVOJE 2014–2023 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. kovo 30 d. Nr. V-614
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. vasario 3 d. potvarkį Nr. 24 „Dėl sveikatos apsaugos ministro A. Verygos nusišalinimo“,
p a k e i č i u Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 1 priedą ir 24.4 papunktį išdėstau taip:
„24.4. pagal poreikį atnaujinti ambulatorines TB paslaugas (ftiziatrijos ar pulmonologijos, vaikų pulmonologijos) teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą, reikalingą efektyvesniam pacientų ištyrimui ir TB diagnostikai, paslaugų kokybės gerinimui. Numatomas kabinetų atnaujinimas, įrangos ir baldų įsigijimas. Planuojant investicijas į infrastruktūrą būtina įvertinti 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų investicijas į antrinių ambulatorinių paslaugų plėtrą įgyvendinant Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-160 „Dėl Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programos patvirtinimo“. Taip pat įvertinus sergamumo TB paplitimą ir gydytojų pulmonologų pasiskirstymą Lietuvoje, savivaldybėse, kuriose ambulatorinių TB paslaugų prieinamumas teritoriniu principu yra pats sudėtingiausias, tikslinga pagal poreikį įgyvendinti veiksmus, kurie užtikrintų gydytojų pulmonologų pritraukimą, siekiant pagerinti šių paslaugų prieinamumą šalies gyventojams. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas;“.
2. Pakeičiu 2 priedą ir 9.5.10 papunktį išdėstau taip:
„9.5.10. įgyvendinti priemones, kuriomis sprendžiamas gydytojų psichiatrų ir gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų trūkumas regionuose, bei atsižvelgiant į gydytojų psichiatrų ir gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų poreikį, finansuoti tikslinių specialybių rezidentūros studijas. Skatinti rezidentūrą baigusius gydytojus psichiatrus ir gydytojus vaikų ir paauglių psichiatrus dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose. Vykdytojai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Sveikatos apsaugos ministerija.“
3. Pakeičiu 3 priedą ir 38.12 papunktį išdėstau taip:
„38.12. įgyvendinti priemones, kuriomis sprendžiamas gydytojų ortopedų traumatologų, skubiosios medicinos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, gydytojų chirurgų, gydytojų radiologų trūkumas regionuose ir atsižvelgiant į gydytojų ortopedų traumatologų, skubiosios medicinos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, gydytojų chirurgų, gydytojų radiologų poreikį, finansuoti šių specialybių gydytojų rezidentūros studijas. Skatinti rezidentūrą baigusius asmenis dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose. Vykdytojai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Sveikatos apsaugos ministerija;“.
4. Pakeičiu 4 priedą:
4.1. Pakeičiu 6 punkto devintąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Specializuotas širdies nepakankamumo gydymo kabinetas – asmens sveikatos priežiūros įstaigos struktūrinis padalinys, kuriame dirba daugiadalykė širdies nepakankamumo (toliau – ŠN) gydymo specialistų komanda, teikianti specializuotas diagnostikos, gydymo, dispanserinės (tęstinės) priežiūros ir pacientų mokymo paslaugas (stacionarines ir ambulatorines). Tretinio lygio specializuotame ŠN kabinete teikiamos intervencinio, chirurginio gydymo paslaugos, dirba gydytojas kardiologas, slaugytojas, širdies chirurgas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, gydytojas radiologas, gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas ir kiti specialistai. Antrinio lygio specializuotame ŠN kabinete teikiamos medikamentinio gydymo ir paliatyviosios pagalbos, pacientų stebėsenos, gydymo plano koordinavimo ir pacientų mokymo paslaugos, dirba gydytojas kardiologas, slaugytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, gydytojas radiologas, gydytojas psichiatras, šeimos gydytojas ir kiti specialistai.“
4.2. Pakeičiu 32.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
„32.5. padidinti tikslinėse teritorijose dirbančių šeimos gydytojų, bendruomenės slaugytojų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją bei gebėjimus:
32.5.1. efektyvesniam darbui su asmenimis, priskirtinais kraujotakos sistemos ligų rizikos grupėms, vykdyti sveikatinimo veiklą, kraujotakos sistemos ligų profilaktiką, ypatingą dėmesį skiriant polipatologiją turintiems pacientams (didelės rizikos pacientams, sergantiems išemine širdies liga, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir kt. lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis), bei individualių gyvensenos keitimo intervencijų pritaikymą. Šiuo tikslu reikia apmokyti apie 400 šeimos gydytojų, 400 bendruomenės slaugytojų, 20 visuomenės sveikatos specialistų Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose organizuojant kvalifikacijos kėlimo kursus šiuolaikinės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir protekcijos srityje. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras;
32.5.2. šeimos gydytojai stokoja žinių elektroninių mainų ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikos, prevencijos ir stebėsenos srityse. Šiuo tikslu reikia parengti ir Lietuvos universitetuose įvesti kvalifikacijos kėlimo kursą, apimantį ankstyvosios širdies kraujagyslių susirgimų diagnostikos, gydymo, prevencijos, stebėsenos ir elektroninių duomenų mainų temas, kurį baigę šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai galėtų dalyvauti perduodant su širdies ir kraujagyslių susirgimais susijusius elektroninius duomenis ir konsultuoti elektroniniu būdu. Todėl tikslinga apmokyti apie 400 viešąsias šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų visoje Lietuvoje. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;“.
4.3. Pakeičiu 32.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
4.4. Pakeičiu 33.1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.2. pagal poreikį bei įvertinus 2007–2013 m. investicijas sukurti ir įdiegti dažniausių lėtinių kraujotakos sistemos ligų diagnostikos, prevencijos ir gydymo sričių algoritmus ir (ar) metodikas, ir (ar) protokolus, ir (ar) tvarkos aprašus, besiremiančius mokslu pagrįstomis tarptautinių sveikatos priežiūros specialistų draugijų gairėmis. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis pacientų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis kraujotakos ligų gydymo, profilaktikos ir prevencijos srityse;“.
4.5. Pakeičiu 33.1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.4. parengti profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas ir pagal jas vykdyti gydytojų kardiologų, šeimos gydytojų, gydytojų radiologų, vidaus ligų gydytojų, gydytojų anesteziologų reanimatologų kvalifikacijos tobulinimo mokymus, didinant kompetenciją kraujotakos sistemos ligų srityje, suteikiant šiuolaikinių žinių, taip pat siekiant efektyviai įgyvendinti paslaugų teikimo, organizavimo ir valdymo modelį, bei antrinės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos srityje (mažinti pacientų, kuriems jau pasireiškė kraujotakos sistemos ligų simptomai, šių ligų rizikos veiksnius), prioritetine tvarka apmokant specialistus, dirbančius tikslinėse teritorijose, ŠKL prevencijos, stabilios išeminės širdies ligos, ūminių koronarinių sindromų, dislipidemijos, širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo, diabeto ir prediabeto, arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairių taikymo srityse pagal parengtus protokolus, algoritmus ir metodikas. Vykdytojai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;“.
4.6. Pakeičiu 33.1.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.6. pagal poreikį ir tikslingumą finansuoti gydytojų kardiologų pritraukimą į tikslines savivaldybes, kur yra šių specialistų trūkumas; siekiant didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą įgyvendinti priemones, kuriomis sprendžiamas gydytojų kardiologų trūkumas regionuose ir, atsižvelgiant į gydytojų kardiologų poreikį, finansuoti šių specialybių rezidentūros studijas. Skatinti rezidentūrą baigusius gydytojus dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas;“.
4.7. Pakeičiu 33.1.8.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„33.1.8.4. siekiant efektyvaus ir darnaus visų tarnybų funkcionavimo, bendradarbiavimo su kitomis ASPĮ, tikslinga parengti reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, GMP ir (ar) pacientų transportavimo algoritmus / metodikas bei užtikrinti jų taikymą nacionaliniu lygiu. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos;“.
4.8. Pakeičiu 37.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
5. Pakeičiu 5 priedą:
5.1.Pakeičiu 23.3 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„23.3. gerinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, šeimos gydytojų, greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotojų (paramedikų, skubiosios medicinos pagalbos paramedikų, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistų, gydytojų), slaugytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų neurologų, kardiologų, radiologų, kraujagyslių chirurgų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose dirbančių gydytojų ir slaugytojų) žinias apie galvos smegenų insulto rizikos veiksnius ir jų korekcijos galimybes, ankstyvuosius galvos smegenų insulto požymius ir pagrindinius galvos smegenų kraujotakos ligų ankstyvosios diagnostikos ir gydymo principus, komplikacijų prevenciją, apmokant juos dirbti pagal naujai parengtus ir patvirtintus algoritmus, paslaugų teikimo protokolus ir metodikas, siekiant efektyvesnės insultų prevencijos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos bei šių specialistų efektyvaus dalyvavimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros specialistų mokymai visų pirma organizuojami tikslinėse teritorijose veikiančių visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams, taip pat integruotą pagalbą insultų atvejais teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atitinkamiems specialistams ir specialistų komandoms, tačiau numatant galimybes pagal poreikį įtraukti ir kitų savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius specialistus ir specialistų komandas. Kvalifikacijos kėlimo kursai turi būti organizuojami pagal visuotinai pripažįstamus tarptautinius standartus, numatant profesinių sveikatos priežiūros specialistų asociacijų dalyvavimą. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, gydytojų profesinės asociacijos, specializuotas sveikatos priežiūros veiklos sritis jungiančios asociacijos. Kvalifikacijos tobulinimas numatomas pagal lentelėje numatytą planą:“.
5.2. Pakeičiu 23.4.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.4.3. šeimos gydytojų pritraukimą į tikslines savivaldybes, kur yra jų trūkumas; įgyvendinti priemones, kuriomis sprendžiamas šeimos gydytojų trūkumas regionuose ir, atsižvelgiant į šeimos gydytojų poreikį, finansuoti šių specialybių rezidentūros studijas. Skatinti rezidentūrą baigusius šeimos gydytojus dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas.“
5.3. Pakeičiu 24.2.3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.2.3.3. siekiant sukurti mokslo įrodymais pagrįstą reabilitacijos paslaugų teikimo sistemą, parengti reabilitacijos paslaugų teikimo algoritmus ir protokolus bei juos įdiegti į praktiką. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos;“.
5.4. Pakeičiu 24.2.3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.2.3.4. siekiant efektyviai įgyvendinti galvos smegenų kraujotakos sutrikimų integruotos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo modelį, būtina tobulinti greitosios medicinos pagalbos stočių ir (ar) skyrių, greitosios medicinos pagalbos dispečerinių, rajono, regiono, respublikos lygmens ligoninių, universitetų ligoninių specialistų komandų, kurias sudaro gydytojai ir kiti sveikatos srities specialistai, kvalifikaciją ir stiprinti žinias. Vykdytojai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.“
5.5. Pakeičiu 24.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„24.4. pagal poreikį finansuoti sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių antrinės ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugas, skirtas galvos smegenų insulto prevencijai, diagnostikai ir gydymui, pritraukimą į tikslines savivaldybes, kur yra jų trūkumas. Siekiant didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, įgyvendinti priemones, kuriomis sprendžiamas gydytojų neurologų trūkumas regionuose ir, atsižvelgiant į gydytojų neurologų poreikį, finansuoti šių specialybių rezidentūros studijas. Skatinti rezidentūrą baigusius asmenis dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose. Vykdytojai: Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas;“.
6. Pakeičiu 6 priedą ir 22.3 papunktį išdėstau taip:
„22.3. siekiant didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, įgyvendinti priemones, kuriomis sprendžiamas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų trūkumas regionuose ir, atsižvelgiant į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų poreikį, finansuoti šių specialybių rezidentūros studijas. Skatinti rezidentūrą baigusius asmenis dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose. Vykdytojai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Sveikatos apsaugos ministerija.“
7. Pakeičiu 7 priedą:
7.1. Pakeičiu 49.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„49.2. organizuoti ugdymo, visuomenės sveikatos specialistų, šeimos gydytojų, slaugytojų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų darbuotojų mokymus. Vykdytojai: Vilniaus universitetas ir (ar) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ir (ar) Klaipėdos universitetas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika;“.
7.2. Pakeičiu 49.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„49.4. užtikrinti nuolatinės odontologinės priežiūros koordinavimą, konsultavimą ir paslaugų teikimą vaikams, kuriems mažai prieinamos odontologinės paslaugos dėl mažo dirbančių gydytojų odontologų bei burnos higienistų skaičiaus rajonų savivaldybėse (2014 m. 15 savivaldybių gydytojų odontologų skaičius sudarė 0–4,99 gydytojo odontologo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, 18 savivaldybių gydytojų odontologų skaičius – 5–6,99 gydytojo odontologo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, o Lietuvos vidurkis yra 14,2 odontologo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Šiose savivaldybėse gyvena iki 70 tūkst. 6–18 metų amžiaus vaikų, todėl būtina įgyvendinti kompleksinį vaikų burnos sveikatos modelį – vykdyti metodines ir organizacines funkcijas, užtikrinančias profilaktinių priemonių, mobilių ir nuotolinių paslaugų teikimą, stebėsenos ir vertinimo sistemos įgyvendinimą, ir įkurti koordinacinį centrą. Vykdytojai: pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios odontologinės priežiūros paslaugas vaikams, Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, visuomenės sveikatos biurai, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;“.
7.3. Pakeičiu 511 punktą ir jį išdėstau taip:
„511. Numatoma siekiant didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vaikams įgyvendinti priemones, kuriomis sprendžiamas šeimos gydytojų, gydytojų vaikų odontologų, gydytojų ortopedų odontologų, gydytojų endodontologų, gydytojų periodontologų ir gydytojų ortodontų trūkumas regionuose ir, atsižvelgiant į šeimos gydytojų, gydytojų, gydytojų vaikų odontologų, gydytojų ortopedų odontologų, gydytojų endodontologų, gydytojų periodontologų ir gydytojų ortodontų poreikį, finansuoti šių specialybių rezidentūros studijas. Skatinti rezidentūrą baigusius asmenis dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose sveikatos priežiūros specialistų netolygiu pasiskirstymu pasižyminčiuose šalies regionuose. Vykdytojai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Sveikatos apsaugos ministerija.“