Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-266
2017 m. gegužės 10 d. Nr. 352
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1597 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-266 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms ir pasiūlyti jas tobulinti pagal šias pastabas:
1. Pasikeitusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės disponavimo sąlygos (nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ sustabdytas prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas, o nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo 2014 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XII-854 valstybė apsisprendė likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės neparduoti, o sudaryti galimybę ją nuomotis) ir šiuo metu galiojanti, tačiau dalies visuomenės atžvilgiu neveiksminga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalies nuostata, įtvirtinanti konkrečią datą, nuo kurios naudojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam žemės plotu tik šią žemę naudojantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas atitinkantiems piliečiams, pageidaujantiems ir turintiems teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nebeužtikrina visuomenės grupių – žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, ilgą laiką naudojančių jų įdirbtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ir piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (toliau – asmenys), interesų pusiausvyros. Nors siekiant išlaikyti asmenų interesų pusiausvyrą Įstatymo projekte siūloma pakeisti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį ir nustatyti, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams, tačiau nenustatoma, nuo kurio momento galėtų būti skaičiuojamas Įstatymo projektu keičiamo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytas ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas, taigi nebus užtikrinami asmenų teisėtų lūkesčių apsauga ir asmenų lygiateisiškumas. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, konkrečią projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą renkasi teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamame susirinkime, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį tikslinga papildyti – nustatyti, kad ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas skaičiuojamas nuo teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamo susirinkimo, kuriame piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, renkasi projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą, dienos.
2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos pereinamosios nuostatos siejamos tik su Atkūrimo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte reglamentuojamu pretendentų susirinkime parašu išreikštu pasirinkimu. Kadangi turėtų būti užtikrinami ne tik minėtose Įstatymo projekto nuostatose nurodytų, bet ir kitų asmenų, kuriems iki Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo pradėti perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo veiksmai, teisėti interesai, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį tikslinga išdėstyti taip:
„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu pilietis, pageidaujantis ir turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinko atitinkamoje kadastro vietovėje.“
3. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomas jau po Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo datos, todėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos turėtų būti tikslinamos.