Administracinė byla Nr. A-656-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00022-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ ir mažosios bendrijos „Litrestas“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų
2023 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ ir mažosios bendrijos „Litrestas“ skundus atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Rąžės pramogų projektai“ (toliau - ir Pareiškėjas1)  su patikslintu skundu (teisme gautas 2023 m. sausio 17 d.) (toliau – ir Skundas1) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Atsakovas1, Taryba) 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas1).

2. Pareiškėjas mažoji bendrija „Litrestas“ (toliau – ir Pareiškėjas2) su skundu (teisme gautas 2023 m. sausio 12 d.) (toliau – ir Skundas2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“.

3. Pareiškėjas MB „Rąžės pramogų projektai“ su skundu (teisme gautas 2023 m. sausio 31 d.) (toliau – ir Skundas3) kreipėsi į teismą, prašydamas: i) panaikinti 2022 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovas2, Administracija) direktoriaus įsakymą Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas2). Taip pat prašė stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) siekiant išsiaiškinti, ar Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Taisyklės) 371 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymui (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas).

4. Pareiškėjas MD „Rąžės pramogų projektai“ Skundą1 grindė šiais argumentais:

4.1. Palangos miesto savivaldybės taryba Skundžiamu sprendimu1 uždraudė MB „Rąžės pramogų projektai“ prekybą alkoholiniais gėrimais, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) uždraudžiant ištisą parą prekiauti alkoholiniais gėrimais dvejiems metams,
t. y. iki 2025 m. sausio 2 d., neinformuojant pareiškėjo ir nenurodant jokių objektyvių priežasčių, kodėl pasirinktas būtent toks ribojimo laikotarpis ir laiko intervalas.

4.2. Prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kriminogeninė situacija niekuo nesiskiria nuo kitų viešojo maitinimo įstaigų (duomenys neskelbtini) gatvėje, nėra nustatyta visuomenės saugumui ar rimčiai grėsmę keliančių smurtinių ar kitokių nusikaltimų, taip pat ir įstatymų leidėjo kriminalizuotų veikų, kurių padarymas būtų siejamas su alkoholio vartojimu ar prieinamumu. Nakties metu policijos komisariate gaunamas padidintas pranešimų skaičius dėl triukšmo iš stacionaraus triukšmo šaltinio (garso kolonėlių), tačiau šie pranešimai niekaip nėra susiję su alkoholio vartojimu, pardavimu ar prieinamumu. Atsakingos institucijos iki šiol nėra atlikusios net triukšmo tyrimų prie pastato (duomenys neskelbtini).

4.3. Pareiškėjas1 niekada nebuvo informuotas, kad vyksta svarstymai, galintys turėti įtakos Pareiškėjo1 vykdomai ekonominei veiklai. Pareiškėjas1 apie Skundžiamo sprendimo1 priėmimą ir svarstymus niekada nebuvo informuotas, negalėjo pateikti savo argumentų, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimų ar pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę Pareiškėjo1 įmonei ir jo veiklai. Verslo subjektui privalo būti užtikrinama teisė būti išklausytam, teisė pasisakyti ir pateikti argumentus, teisė dalyvauti sprendimų priėmime ir svarstyme.

4.4. Prekyba alkoholiniais gėrimais buvo apribota tik remiantis policijos gautų iškvietimų skaičiumi, absoliuti dauguma policijos iškvietimų fiksuojama nakties metu, kai prekyba alkoholiu pastate (duomenys neskelbtini) nėra vykdoma dėl galiojančio Palangos miesto savivaldybės tarybos
2018 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T-125, ribojančio alkoholio prekybą (duomenys neskelbtini) nuo 1 val. iki 8 val.

4.5. Atsakingos institucijos per visą laikotarpį nė karto neatliko pastato (duomenys neskelbtini) triukšmo matavimų, nelygino ir neatliko analizės, kiek triukšmo lygiai skiriasi su bendru (duomenys neskelbtini) skleidžiamo triukšmo fonu. Pareiškėjo1 prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo tikslingumas nebuvo vertinimas priimant Skundžiamą sprendimą1. Pareiškėjui1 nesuprantama, kodėl prekyba alkoholiu Skundžiamo sprendimo1 pagrindu yra ribojama visą parą, kai netgi policijos komisariato rašte nurodyta, jog policijos iškvietimai yra gaunami išimtinai nakties metu.

4.6. Policijos komisariatas rašte Nr. 30-S-12022 nurodė ir daugiau verslo subjektų, kuriems siūlė riboti prekybos alkoholiu laiką, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba 
2022 m. gruodžio 2 d. sprendimais Nr. T2-244 ir Nr. T2-243 apribojo prekybos alkoholiu laiką tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga, adresais. Pareiškėjo1 vertinimu, tai daro skundžiamo Sprendimo1 motyvus ne tik nesuprantamais, bet ir neskaidriais.

4.7. Skundžiamu sprendimu1 numatyti apribojimai diskriminuoja Pareiškėją1, todėl jis atsiduria sudėtingesnėje padėtyje nei kiti tą pačią veiklą vykdantys subjektai, toks apribojimas negali būti pateisinamas Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymu. Skundžiamame sprendime1 numatytų ribojimų taikymas yra neproporcingas ir nesuderinamas nei su asmens teise laisvai pasirinkti verslą, nei su asmenų lygiateisiškumo principu, nei su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu
(toliau – ir Konkurencijos įstatymas), nei su Alkoholio kontrolės įstatymu.

4.8. Skundžiamame sprendime1 nurodytas ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas prekybos alkoholiu uždraudimo laikotarpis dvejiems metams pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies ir
3 straipsnio reikalavimus, nes nesuformuluotas aiškus apribojimo laikotarpio nustatymo pagrindas, nenurodytos apribojimo atšaukimo galimybės, todėl Skundžiamas sprendimas1 laikytinas pažeidžiančiu proporcingumo, objektyvumo, teisingumo ir protingumo principus.

5. Pareiškėjas MB „Litrestas“ skundą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos
2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo
(duomenys neskelbtini)“
grindė šiais argumentais:

5.1. Taryba 2022 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. T2-244 Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo2 vertinimu, toks viešojo administravimo subjekto sprendimas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, kurių nesilaikymas turėjo esminę įtaką dėl Atsakovės1 neteisingo, nepagrįsto bei neproporcingo Skundžiamo sprendimo1 priėmimo.

5.2. Pareiškėjo2 atžvilgiu priimtas Skundžiamas sprendimas1 yra nemotyvuotas, nepagrįstas aiškia informacija apie Pareiškėjo2 veiklos vietoje pastoviai pažeidinėjamą viešąją tvarką. Tarybai buvo pateikta informacija, kuri neatitinka objektyvumo, išsamumo ir pagrįstumo teisės ir viešojo administravimo principų. Pareiškėjas2 pabrėžė, kad nebuvo kviečiamas dalyvauti nei viename Tarybos komiteto posėdyje, jo nuomonė nebuvo išgirsta, nesudarytos teisinės sąlygos ją išreikšti rašytine tvarka.

5.3. Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus. Skundžiamas sprendimas1 buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, kadangi prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimas dvejiems metams neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme.

5.4. Atsakovo1 veiksmai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, taip pat paneigiami Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principai. Nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl neigiamų padarinių, kylančių būtent dėl Pareiškėjo2 vykdomos veiklos ir prekybos alkoholiniais gėrimais, toks ūkinės komercinės veiklos terminuotas uždraudimas taikytas šališkai ir kryptingai Pareiškėjo2 atžvilgiu, tai leidžia daryti išvadą dėl taikytų poveikio priemonių neproporcingumo pagrįstiems administravimo tikslams, palankesnių verslo sąlygų sudarymą atskiriems ūkio subjektams nesiejant su viešojo intereso pažeidimu.

5.5. Nekonstatuoti jokie konkretūs Pareiškėjo2 ar jo darbuotojų atžvilgiu užfiksuoti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai,  nepateikta jokių su Pareiškėjo2 prekybos vieta susijusių faktų, kuriuos lėmė „naktinė“ prekyba alkoholiniais gėrimais. Nenurodyti konkretūs duomenys apie įvykdytas nusikalstamas veikas, grėsmes viešajai tvarkai ar rimčiai ar kitokie Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyti teisės nusižengimai, taip pat Pareiškėjo2 nesąžiningos veiklos pažeidimai, konkrečios negatyvios pasekmes bendruomenei ar atskiriems jos nariams, kurias tiesiogiai lėmė būtent Pareiškėjo2 valdomose patalpose vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, nepateikta. Pareiškėjo2 vertinimu, Skundžiamu sprendimu1 siekiami visiškai kiti Atsakovo1 nesąžiningi tikslai, pažeidžiant konstitucinį verslo subjekto ūkinės veiklos suvaržymo principą.

6. Pareiškėjas MB „Rąžės pramogų projektai“ skundą dėl 2022 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“  grindė šiais argumentais:

6.1. 2022 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“, kurio pagrindu įmonei MB „Rąžės pramogų projektai“ sustabdė (duomenys neskelbtini) išduotos 2018 m. gegužės 25 d. prekybos alkoholiu licencijos Nr. (17.1)-Ll-260 galiojimą nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d.

6.2. Minėtas Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (4.1 E) A1-2030 yra priimtas neteisėtai,  t. y. nesilaikant Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų teisės normų. Esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, galima nustatyti tik įstatymu. Alkoholio kontrolės įstatymo 185 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, turintys licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, per
5 darbo dienas nuo savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinio pranešimo apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą gavimo. Ši teisės akto norma negali būti taikoma Pareiškėjo1 atveju, nes Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-244 ne apribojo Pareiškėjo1 prekybos alkoholiu licencijos laiką, bet visiškai uždraudė prekybą alkoholiniais gėrimais.

6.3. Licencijas išduodanti institucija nustato licencijos sustabdymo terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 dienų ir negali būti ilgesnis negu 30 dienų. Atkreipė dėmesį, jog Skundžiamame sprendime2 numatytas licencijos stabdymo terminas yra nuo 2023 m. sausio 2 d. iki
2025 m. sausio 2 d.,  t. y. dveji metai. Skundžiamas sprendimas2  priimtas nesant Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų aplinkybių atsiradimo.

6.4. Alkoholio kontrolės įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta galimybės savivaldos institucijoms stabdyti prekybos alkoholiu licenciją Taisyklių 371 punkto pagrindais. Pareiškėjo1 įsitikinimu, Taisyklių 371 punktas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymui ir jame įtvirtintoms teisės normoms bei jų sistemai. Pareiškėjo1 vertinimu, būtina išsiaiškinti, ar Taisyklės, kurios turėtų būti taikomos šioje byloje, neprieštarauja  Alkoholio kontrolės įstatymui.

7. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į Skundą1 prašo jį atmesti.

8. Atsakovas1 atsiliepimą į Skundą1 grindė šiais argumentais:

8.1. Skundžiamas sprendimas1 priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo
18 straipsnio 9 dalimi, remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK)
2022 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 30-S-8087 „Dėl prevencinių priemonių viešajai rimčiai užtikrinti“ ir 2022 m. lapkričio 28 d raštu Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“, Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. VŠTS1-61 „Dėl informacijos pateikimo“ bei kita rengimo medžiaga.

8.2. Skundžiamas sprendimas1 yra priimtas ne individualiai konkrečiam veiklos vykdytojui, o būtent prekybos vietos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Įvertinus gyventojų, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK bei kitų atsakingų institucijų pateiktą informaciją ir duomenis, matyti, kad užfiksuota daug su viešuoju interesu nesuderinamų įvykių, susijusių su naktinio klubo/baro/kavinės, esančių (duomenys neskelbtini), veikla.

8.3. Kriminogeninė situacija, susijusi su nagrinėjama prekybos vieta (duomenys neskelbtini), po 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T2-125 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 1 val. iki 8 val., iš esmės, nėra pasikeitusi. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK prekybos vietą (duomenys neskelbtini) nurodo kaip vieną nedrausmingiausių Palangos mieste viešosios tvarkos ir rimties prasme. Pažymėjo, kad prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) vykdoma naktinio klubo/baro/kavinės veikla prieštarauja daikto pagrindinei naudojimo paskirčiai, nes, vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, matyti, kad pastatui-kino teatrui, esančiam (duomenys neskelbtini)  nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros.

8.4. Atsakovas1 nesutiko su Pareiškėjo1 skundo argumentais, neva sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimas prekybos vietoje yra nesąžiningas ir neproporcingas konkurencijos ribojimas, nesuderinamas su Konkurencijos įstatymu. Nurodė, kad Pareiškėjas1 nėra ginčo pastato, kuriame vykdo veiklą, teisėtas valdytojas, jis neturi  reikalavimo teisės ginčyti Skundžiamus sprendimus.

9. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į Skundą2 prašė jį atmesti.

10. Atsakovo1 atsiliepimas į Skundą2 grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Skundžiamas sprendimas1 priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo
18 straipsnio 9 dalimi, remiantis Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK
2022 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 30-S-8087 „Dėl prevencinių priemonių viešajai rimčiai užtikrinti“ ir 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 30-S-12022 „Dėl informacijos pateikimo“, Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. VŠTS1-61 „Dėl informacijos pateikimo“ bei kita rengimo medžiaga.

10.2. Pastato-kino teatro, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Via Baltica Palanga“, o pastatą 2021 m. kovo 31 d. nuomos sutarties pagrindu iki 2023 m. spalio 1 d. valdo MB „Rąžės pramogų projektai“. Pareiškėjas2 nėra prekybos vietos, kurioje yra uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais savininkė ar valdytoja kitais pagrindais, todėl Pareiškėjas2 neturi reikalavimo teisės dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo.

10.3. Tarybos sprendimo projektą viešai skelbiama Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt  Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.

10.4. Kriminogeninė situacija, susijusi su nagrinėjama prekybos vieta (duomenys neskelbtini) po 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T2-125 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 1 val. iki 8 val.  nėra pasikeitusi. Sprendimas uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje priimtas esant pakankamam teisiniam ir faktiniam pagrindui bei nepažeidžiant teisės normų.

10.5. Nagrinėjamoje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) vykdoma naktinio klubo/baro/kavinės veikla prieštarauja daikto pagrindinei naudojimo paskirčiai, nes vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, matyti, kad pastatui-kino teatrui, esančiam (duomenys neskelbtini) nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros. Draudimas prekybos vietoje prekiauti alkoholiniais gėrimais yra laikinas bei nustatytas protingam terminui.

11. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į Skundą3 prašo jį atmesti.

12. Atsakovo2 atsiliepimas į Skundą3 grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Skundžiamas sprendimas2 priimtas Tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo
Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Skundžiamas sprendimas1 yra priimtas ne individualiai konkrečiam veiklos vykdytojui, o būtent prekybos vietos (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tai reiškia, jog skundžiamo sprendimo priėmimą nulėmė ne tai, kas yra prekybos vietos savininkas, nuomininkas ar kitas veiklos vykdytojas, o poreikis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nesiejant sprendimo galiojimo su prekybos vietos savininku ar kitais asmenimis.

12.2. Įvertinus gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų, taip pat atsakingų institucijų raštu pareikštą informaciją ir nuomonę, Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pasiūlymus bei siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, Taryba 2022 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo
2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d.

12.3. Tarybai Alkoholio kontrolės įstatymu suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Teigė, kad net apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, prekybos vietoje situacija nesikeičia, nes Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK prekybos vietą (duomenys neskelbtini) nurodo kaip vieną nedrausmingiausių Palangos mieste viešosios tvarkos ir rimties prasme. 

12.4. Skundžiamas sprendimas2 uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje priimtas nepažeidžiant teisės normų. Prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) vykdoma naktinio klubo/baro/kavinės veikla prieštarauja daikto pagrindinei naudojimo paskirčiai. Atsakovo2 vertinimu, draudimas prekybos vietoje prekiauti alkoholiniais gėrimais yra laikinas bei nustatytas protingam terminui.

 

II.

 

13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo MB „Rąžės pramogų projektai“ bei pareiškėjo MB „Litrestas“ skundus atmetė.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ nurodė:

14.1. Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz., nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi  yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose  santykiuose.

14.2. Aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas, pažymima, kad ši teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti, kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose turėtų būti apribojamas prekybos alkoholiu laikas, siekiant pozityvių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Teismas atkreipė dėmesį kad vietos savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, yra įpareigota įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones – motyvuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymą, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos sudaro galimybes apginti viešąjį interesą ir pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją, buvo neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

14.3. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį savivaldybės taryba privalo atsižvelgti ir į gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų skundus. Teismas nustatė, kad
2022 m. rugpjūčio 1 d. Palangos miesto savivaldybės taryboje gautas gyventojų kolektyvinis kreipimasis „Dėl triukšmo valdymo, prevencijos ir kontrolės Palangos miesto“. Kreipimąsi pasirašė 217 gyventojų bei kurorto svečių. Šis kreipimasis gyventojų atstovo buvo pristatytas dar 9-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos 42-ojo posėdžio, vykusio
2022 m. spalio 6 d., metu.

14.4. Teismas nesutiko su Pareiškėjo1 pozicija, jog jis nebuvo informuotas apie tai, kad vyksta svarstymai, galintys turėti įtakos Pareiškėjo1 vykdomai ekonominei veiklai. Teismas pažymėjo, kad apie Skundžiamo sprendimo1 projektą viešai skelbiama Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje www.palanga.lt  Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad viešumas priimant šį sprendimą buvo užtikrintas. Taip pat pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su Atsakovo1 išreikšta nuomone, kad Pareiškėjas1 iki 2023 m. spalio 1 d. yra faktinis pastato valdytojas, todėl jis pats turi pareigą domėtis valdomo turto teisiniu statusu, savivaldybės teritorijoje galiojančiomis tvarkomis. Tais pačiais argumentais pirmosios instancijos teismas atmetė ir Pareiškėjo2 skundo argumentus dėl netinkamo informavimo priimant Skundžiamą Sprendimą1.

14.5. Prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio
9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą

14.6. Dėl Pareiškėjo1 ir Pareiškėjo2 argumentų dėl pritaikytos priemonės neproporcingumo, lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Nurodė, jog Atsakovės, įgyvendindamos Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdamos pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, turėjo teisę pasirinkti vietą, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Teismas akcentavo, jog tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

14.7. Teismas sutiko su Atsakovo1 atsiliepime išreikšta nuomone, kad be naktinio klubo/baro/kavinės (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje Pareiškėjas1 valdo dar bent 3 objektus toje pačioje gatvėje (naktinius klubus J. (duomenys neskelbtini), Palanga, bei (duomenys neskelbtini), Palanga), todėl nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėjui1 yra ribojama teisė konkuruoti.

14.8. Galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti laikomi svaresniais už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Pažymėjo, jog pareiškėjų MB „Rąžės pramogų projektai“ ir
MB „Litrestas“ turtiniai interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria. Pažymėjo, jog  pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovų siekį ginčijamu sprendimu.

14.9. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai ir Skundžiamą sprendimą1 lydinčių dokumentų visuma patvirtina, jog įvertinus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, Palangos miesto policijos komisariato pasiūlymus ir pateiktą informaciją, kad kriminogeninė situacija prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini),  yra bloga ir  ilgą laiką negerėja. Teismas vertino, jog prekybos alkoholiu uždraudimas žmonių labiausiai lankomose vietose yra tinkama priemonė, siekiant mažinti alkoholio prieinamumą, todėl Skundžiamas sprendimas1 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

15. Pasisakydamas dėl 2022 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d.  įsakymo Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“ teismas nurodė:

15.1. Skundžiamas sprendimas2 dėl licencijų galiojimo sustabdymo priimtas remiantis aukštesnės juridinės galios teisės aktu, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618
„Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, 371 punktas neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 186 straipsnio 3 ir 7 dalims, 341 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principams.

15.2. Skundžiamas sprendimas1 uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo
2023 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 2 d. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) buvo priimtas atsižvelgus į konkrečią veiklą vykdant prekybą alkoholiniais gėrimais, neigiamai veikusią viešąją tvarką, rimtį ir saugumą. Skundžiamas sprendimas1 pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (yra aiškus, suprantamas, nurodyta apskundimo tvarka ir kt.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad Pareiškėjo1 ir  Pareiškėjo2 reikalavimai panaikinti Skundžiamą sprendimą1 yra nepagrįsti, todėl Pareiškėjo1 ir  Pareiškėjo2 skundai atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

15.3. Pripažinus, kad Tarybos 2022 m. gruodžio  2 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, kad Administracijos 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymas, priimtas minėtu Tarybos sprendimo pagrindu,  taip pat teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo1  Skundas2  dėl Administracijos
2022 m. gruodžio 28 d. įsakymo panaikinimo  atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio
1 punktas).

16. Teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo1 prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, sprendė, jog byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl Pareiškėjo1 iškeltų abejonių dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 371 punkto neatitikimo Alkoholio kontrolės įstatymui, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

 

III.

 

17. Pareiškėjas MB „Ražės pramogų projektai“ apeliaciniame skunde prašo i) stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Taisyklių 371  punktas neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymui; ii) panaikinti 2022 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“; iii) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos  2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“; iv) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą;
v) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikytis stabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos  2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ bei
2022 m. gruodžio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“ galiojimą bei vykdymą.

18. Pareiškėjas MB „Litresas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos  2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244
„Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“.

19. Pareiškėjo MB „Rąžės pramogų projektai“ apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

19.1. Pareiškėjas1 apie Skundžiamo sprendimo1 priėmimą ir svarstymus niekada nebuvo informuotas, negalėjo pateikti savo argumentų, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimų ar pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę Pareiškėjo1 įmonei ir jo veiklai. Verslo subjektui privalo būti užtikrinama teisė būti išklausytam, teisė pasisakyti ir pateikti argumentus, teisė dalyvauti sprendimų priėmime ir svarstyme. Pareiškėjas akcentavo, jog savivaldybių tarybų sprendimai, priimami neinformuojant apie tai suinteresuotų verslo subjektų, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

19.2. Skundžiamo sprendimo1 atveju nėra jokios prasmės ir pagrindo riboti Pareiškėjo1 prekybos alkoholiu laiką, adresu (duomenys neskelbtini), ar tokią prekybą uždrausti, kai iš esmės visi fiksuojami pažeidimai minėtu adresu nėra niekaip susiję su alkoholinių gėrimų vartojimu ar jų prieinamumu. Atsižvelgiat į tai, jog Pareiškėjo1 veiklos vieta yra barų ir restoranų gatvėje - bet koks vieno verslo subjekto išskyrimas iš kitų yra neabejotinai grubus konkurencijos teisės pažeidimas.

19.3. Skundžiamu sprendimu1 numatyti apribojimai diskriminuoja Pareiškėją1, todėl jis atsiduria sudėtingesnėje padėtyje nei kiti tą pačią veiklą vykdantys subjektai, toks apribojimas negali būti pateisinamas Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymu. Pareiškėjo1 nuomone, Skundžiamame sprendime1 numatytų ribojimų taikymas yra neproporcingas ir nesuderinamas nei su asmens teise laisvai pasirinkti verslą, nei su asmenų lygiateisiškumo principu, nei su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu (toliau – ir Konkurencijos įstatymas), nei su Alkoholio kontrolės įstatymu. Nustatytas draudimas dvejus metus prekiauti alkoholiu prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) yra neproporcingai ilgas ir nemotyvuotas.

19.4. Skundžiamas sprendimas2 yra priimtas neteisėtai,  t. y., nesilaikant Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų teisės normų. Esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, galima nustatyti tik įstatymu. Alkoholio kontrolės įstatymo 185 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, turintys licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, privalo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją dėl licencijos patikslinimo, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, per 5 darbo dienas nuo savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinio pranešimo apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą gavimo. Ši teisės akto norma negali būti taikoma Pareiškėjo1 atveju, nes Palangos miesto savivaldybės taryba Sprendimu Nr. T2-244 ne apribojo Pareiškėjo1 prekybos alkoholiu licencijos laiką, bet visiškai uždraudė prekybą alkoholiniais gėrimais.

19.5. Licencijas išduodanti institucija nustato licencijos sustabdymo terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 dienų ir negali būti ilgesnis negu 30 dienų. Atkreipė dėmesį, jog Skundžiamame sprendime2 numatytas licencijos stabdymo terminas yra nuo 2023 m. sausio 2 d. iki
2025 m. sausio 2 d.,  t. y. dveji metai. Skundžiamas sprendimas2  priimtas nesant Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų aplinkybių atsiradimo.

19.6. Alkoholio kontrolės įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta galimybės savivaldos institucijoms stabdyti prekybos alkoholiu licenciją Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 371 punkto pagrindais. Pareiškėjo1 įsitikinimu, Taisyklių 371 punktas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymui ir jame įtvirtintoms teisės normoms bei jų sistemai.

20. Pareiškėjas MB „Litresas“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo pareiga buvo tirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje ir Pareiškėjo2 skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl priimto Skundžiamo sprendimo1 procesinių reikalavimų nesilaikymo yra pagrįsti ir atitinkantis faktinės bylos aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas tik bendrojo pobūdžio sakiniais, be jokių teisinių argumentų išdėstė savo poziciją.

20.2. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis.

20.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė nei dėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų teisės principų ir kitų reikalavimų atitikties Sprendimo atžvilgiu, nei dėl vietos savivaldos įstatymo nuostatų užtikrinimo priimant Skundžiamą sprendimą1, o deklaratyviu teiginiu nurodė, kad Atsakovės1 veiksmai atitiko jos veiklos reglamento nuostatas.

20.4. Pareiškėjas2 sutinka, jog vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio
9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau tokia savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Pažymi, jog Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas konstitucinio proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko.

20.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo privalu įvertinti, ar yra turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumų, ar jie yra esminiai, sukliudę šių individualių administracinių aktų adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju – pareiškėjo MB „Litrestas“) požiūriu, t. y., būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

20.6. Atsakovas1, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus. Pareiškėjo2  vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, kadangi pagal nustatytą vietą, kurioje draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais (2 metams), sprendimo mastas neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.

20.7. Rašytiniai bylos dokumentai ir pareiškėjų pateikti žodiniai paaiškinimai neginčijamai patvirtina, kad Pareiškėjas2 visiškai nebuvo informuotas apie klausimo dėl Pareiškėjo2 licencijuotos vietos, kurioje bus uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais, nustatymo nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti jokių paaiškinimų ar tuo labiau pasiruošti galimam verslo sustabdymui visa apimtimi. Atsakovo1 skubos tvarka parengti dokumentai, tačiau apie šiuos dokumentų projektus, juosė minimą neigiamą įtaką kriminogeninei padėčiai ir Pareiškėjo2 atžvilgiu ketinamus taikyti verslo sustabdymus, niekas Pareiškėjo2 neinformavo, Pareiškėjo2 atstovai Atsakovo1 sukurtoje komisijos veikloje nedalyvavo.

21. Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba bei Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau kartu – ir Atsakovai) atsiliepime į pareiškėjo MB „Rąžės pramogų projektai“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.1. Atsakovai atsiliepimą į Pareiškėjo1 apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.2. Apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, tinkamai motyvuotas, priimtas tinkamai pritaikius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teisingai aiškinant ir taikant materialiąsias teisės normas.

21.3. Skundžiamo sprendimo1 priėmimą nulėmė ne tai, kas yra prekybos vietos savininkas, nuomininkas ar kitas veiklos vykdytojas, o poreikis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nesiejant sprendimo galiojimo su prekybos vietos savininku ar kitais asmenimis.

21.4. Nėra jokio pagrindo remtis Pareiškėjo1 apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi paminėtų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai skiriasi ir negali būti pritaikomos šiuo nagrinėjamos bylos atveju. Pateiktoje teismų praktikoje teismo sprendimais išnagrinėti ginčai dėl kitų faktinių aplinkybių bei pateikti teismo argumentai vertinant atitinkamą individualų administracinį aktą. Nepaisant to, kad administracinėse bylose kalba eina apie panašius teisinius santykius, tačiau negalima remtis pateiktais teismų sprendimais ir juose nustatytomis aplinkybėmis, kadangi paminėtų ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai skiriasi ir negali būti pritaikomos šiuo nagrinėjamos bylos atveju. Nurodo, jog teismo išvados, padarytos dėl kito administracinio sprendimo, kitų faktinių aplinkybių ir kitų įrodymų kontekste, negali saistyti teismo ir proceso šalių šioje administracinėje byloje.

21.5. Pareiškėjas1, būdamas nekilnojamojo turto valdytojas turi pareigą domėtis valdomo turto teisiniu statusu, savivaldybės teritorijoje galiojančiomis tvarkomis. Iš byloje esančio statinio techninės priežiūros patikrinimo akto matyti pastato, esančio miestą reprezentuojančioje gatvėje ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), techninė būklė. Taip pat pastatas viešajame Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip pastatas-kino teatras (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros).

21.6. Administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo apriboti prekybos alkoholiu laiką tam pačiam objektui – (duomenys neskelbtini) – LVAT konstatavo, jog  Tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo buvo priimtas ginčo prekybos vietos atžvilgiu, t. y. nepriklausomai nuo to, kas yra jos savininkas ar kitas valdytojas ar naudotojas, tuo tarpu pareiškėjas savo nesutikimo su sprendimu argumentus detaliai išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu. Taigi, jo teisė būti išklausytam bei nurodyti savo argumentus buvo įgyvendinta. Minėtoje byloje teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų (kaip ir šiuo atveju), jog paminėtas pažeidimas būtų turėjęs įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir skundžiamo sprendimo pagrįstumui.

21.7. Palangos miesto savivaldybės taryba palaipsniui įgyvendino Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytus tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis bei atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, turėjo diskrecijos teisę veikti numatytu būdu ir uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais būtent šioje Pareiškėjo1 faktiškai valdomoje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Tokie veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo
4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

21.8. Palangos miesto savivaldybės taryba dar 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T2-125 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), buvo apribojusi prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 1 val. iki 8 val. Kriminogeninė situacija, susijusi su nagrinėjama prekybos vieta (duomenys neskelbtini), po šio Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo riboti prekybos alkoholiu laiką iš esmės, nėra pasikeitusi.

21.9. Pasisakydami dėl Skundžiamo sprendimo2, Atsakovai pažymi, jog ginčijamas administracinis aktas – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2022 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. A1-2030 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“ – yra priimtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

21.10. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini) “ pripažinus teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio pagrindo naikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2022 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. A1-2030 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“, nes pareiškėjui MB „Rąžės pramogų projektai“ išduotų licencijų patikslinimai (galiojimo sustabdymas) buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo MB „Litresas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22.1. Atsakovas1 atsiliepimą į Pareiškėjo2 apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.2. Apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, tinkamai motyvuotas, priimtas tinkamai pritaikius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, teisingai aiškinant ir taikant materialiąsias teisės normas.

22.3. Skundžiamo sprendimo priėmimą nulėmė ne tai, kas yra prekybos vietos savininkas, nuomininkas ar kitas veiklos vykdytojas, o poreikis užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nesiejant sprendimo galiojimo su prekybos vietos savininku ar kitais asmenimis.

22.4. Atsakovas1 pažymi, jog nėra jokio pagrindo remtis Pareiškėjo2 apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kadangi paminėtų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai skiriasi ir negali būti pritaikomos šiuo nagrinėjamos bylos atveju. Pateiktoje teismų praktikoje teismo sprendimais išnagrinėti ginčai dėl kitų faktinių aplinkybių bei pateikti teismo argumentai vertinant atitinkamą individualų administracinį aktą. Nepaisant to, kad administracinėse bylose kalba eina apie panašius teisinius santykius, tačiau negalima remtis pateiktais teismų sprendimais ir juose nustatytomis aplinkybėmis, kadangi paminėtų ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai skiriasi ir negali būti pritaikomos šiuo nagrinėjamos bylos atveju. Nurodo, jog teismo išvados, padarytos dėl kito administracinio sprendimo, kitų faktinių aplinkybių ir kitų įrodymų kontekste, negali saistyti teismo ir proceso šalių šioje administracinėje byloje.

22.5. Administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo apriboti prekybos alkoholiu laiką tam pačiam objektui – (duomenys neskelbtini) – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo buvo priimtas ginčo prekybos vietos atžvilgiu, t. y. nepriklausomai nuo to, kas yra jos savininkas ar kitas valdytojas ar naudotojas, tuo tarpu pareiškėjas savo nesutikimo su sprendimu argumentus detaliai išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu. Taigi, jo teisė būti išklausytam bei nurodyti savo argumentus buvo įgyvendinta. Atsakovas1 atkreipia dėmesį, jog minėtoje byloje teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų (kaip ir šiuo atveju), jog paminėtas pažeidimas būtų turėjęs įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir skundžiamo sprendimo pagrįstumui.

22.6. Palangos miesto savivaldybės taryba palaipsniui įgyvendino Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytus tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis bei atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, turėjo diskrecijos teisę veikti numatytu būdu ir uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais būtent šioje Pareiškėjo1 faktiškai valdomoje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Tokie veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo
4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

22.7. Palangos miesto savivaldybės taryba dar 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T2-125 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), buvo apribojusi prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 1 val. iki 8 val. Kriminogeninė situacija, susijusi su nagrinėjama prekybos vieta (duomenys neskelbtini), po šio Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo riboti prekybos alkoholiu laiką, iš esmės, nėra pasikeitusi.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 
2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo
(duomenys neskelbtini)“ ir
Palangos miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“
teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjų MB „Rąžės pramogų projektai“ bei MB „Litresas“ skundų, tokį savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, jog: Skundžiamo sprendimo1 projektas buvo viešai skelbiamas Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje, todėl viešumas priimant šį sprendimą buvo užtikrintas; Sprendimas1 priimtas atsižvelgiant į gyventojų, kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, Palangos miesto policijos komisariato pasiūlymus ir pateiktą informaciją, kad kriminogeninė situacija prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini),  yra bloga ir ilgą laiką negerėja; Atsakovai turėjo teisę pasirinkti vietą, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams; pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti laikomi svaresniais už viešuosius interesus – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą.

25. Pareiškėjas MB „Rąžės pramogų projektai“, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog apie Skundžiamo sprendimo1 priėmimą ir svarstymus niekada nebuvo informuotas, negalėjo pateikti savo argumentų, todėl buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp Pareiškėjo1 vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais ir kylančių pasekmių, taip pat nevertino prekybos alkoholiu ribojimo laikotarpio tikslingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas MB „Litresas“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog buvo pažeista Pareiškėjo2 teisė būti išklausytam, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vienodos teismų praktikos taikymo taisyklės ir nesivadovavo jos sukurtais analogiškose bylose sprendimų precedentais, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant proporcingumo principą, kadangi pagal nustatytą vietą, kurioje draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, sprendimo mastas neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.

26. Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma, pažymėtina tai, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 
2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir
Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

27. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek nustatant vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Toks minėtos įstatymo normos aiškinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016, kt.).

28. Bylos medžiaga patvirtina, kad Skundžiamas sprendimas1 buvo priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2022 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. 30-S-12022
„Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, jog prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) 2022 m. (nuo sausio 1 d. iki lapkričio 23 d.) užregistruotas 261 pranešimas apie įvykius, iš jų 221 pranešimas, susijęs su įmonių veikla (įvykis kavinės viduje arba įvykio dalyvis yra įmonės darbuotojas), iš jų: dėl viešosios tvarkos pažeidimo – 211, dėl nusikaltimų asmeniui – 2, dėl turtinės veikos – 8; 3-is atvejais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat minėtame rašte siūloma uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais įmonėms, veikiančioms prekybos vietoje
(duomenys neskelbtini). Priimant Skundžiamą sprendimą1 taip pat buvo atsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus informaciją, jog pastato savininkui nustatytas reikalavimas sutvarkyti pastatą ir sklypo teritoriją iki 2023 m. kovo 31 d., nevykdyti naktinių klubų veiklos iki kol pastatui bus atliktas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija arba viešajame nekilnojamojo turto registre pastatui bus pakeista pagrindinė naudojimo paskirtis. Atsakovas1, priimdamas Skundžiamą sprendimą1, taip pat atsižvelgė į 2022 m. rugpjūčio 1 d. gyventojų kolektyvinį kreipimąsi „Dėl triukšmo valdymo, prevencijos ir kontrolės Palangos mieste“, kurį pasirašė 217 Palangos miesto gyventojų ir svečių.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, bet savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais (pvz., LVAT 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013, 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015). Analizuojant bei taikant Viešojo administravimo įstatymo  nuostatas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taip pat laikomasi tos praktikos, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje  Nr. eA-1150-1047/2024).

30. Tiek Pareiškėjas1, tiek Preiškėjas2 apeliaciniuose skunduose akcentuoja, jog nėra suprantama, kodėl draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytas būtent dvejiems metams.

31. Aiškinamajame rašte dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ projekto (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodyta, jog prekybos vietai draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais dvejų metų laikotarpiui grindžiamas tuo, jog šiuo metu rengiamas ir viešinamas žemės sklypo, esančio
(duomenys neskelbtini), detalusis planas bei tikimasi, kad per dvejus metus pastatas, kuriame vykdoma veikla, bus sutvarkytas bei bus pakeista šio pastato paskirtis. Taigi, sprendimas uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) būtent dvejiems metams, iš esmės priimtas atsižvelgiant į tai, kad per dvejus metus tikimasi pastatą sutvarkyti bei pakeisti pastato paskirtį.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi Skundžiamą sprendimą1 bei šį sprendimą lydinčius dokumentus, sprendžia, jog pagal Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pateiktą informaciją ir gyventojų skundus, Atsakovas1 neabejotinai turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini), tačiau minėtuose dokumentuose nėra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remiantis Atsakovas1 nustatė, kad būtent 2 metų
(24 mėnesių) laikotarpis, kai prekybos vietai (duomenys neskelbtini) draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra proporcinga priemonė siekiant Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytų tikslų. Pabrėžtina, kad Skundžiamą sprendimą1 lydinčiuose dokumentuose yra iš esmės nurodyti faktai ir aprašyta faktinė situacija prekybos vietos (duomenys neskelbtini)  teritorijoje, tačiau Atsakovas1 šiuo atveju nenurodė jokios individualizuotos informacijos, kodėl būtent 2 metų
(24 mėnesių) ribojimo laikotarpis šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Atsakovas1 nenurodė motyvų, kurie pagrįstų pasirinktą laiko intervalą.

33. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo
(žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutarimas byloje Nr. 02/06-23/06-37/06-50/06-31/07). Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pat tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Nagrinėjamu atveju
pritaikius draudimą (šiuo atveju – draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais) neproporcingai ilgam laikotarpiui padaromas esminis neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai – jis yra pašalinamas (nustatytam laikui) iš prekybos alkoholio produktais rinkos atitinkamoje teritorijoje, apribojama jo ūkinės veiklos laisvė. Kaip minėta, nei Skundžiamame sprendime1, nei jį lydinčiuose dokumentuose nėra pagrįsta, kodėl 2 metų (24 mėnesių) laikotarpis, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiant būtent Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų tikslų, nėra detalizuota, ar siekiami tikslai nebūtų pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis, t. y. trumpesniu 1 metų (12 mėnesių) ribojimu.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis, o viešasis administravimas visų pirma yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Atsižvelgiant į tai, administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014). Tad apibendrindama nutarties 32 ir 33 punktuose išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą teigti, kad nustatydama ir konstatuodama Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, Palangos miesto savivaldybės taryba padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjų atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju priimtas Skundžiamas sprendimas1 tiek, kiek tikslui pagal Alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pagrindus (atitinkamą policijos informaciją ir gyventojų nusiskundimą) pasiekti prekybos vietai (duomenys neskelbtini) pirmiausia nustatytas ne 1 metų (12 mėnesių) ar kitoks, bet iškart 2 metų (24 mėnesių) laikotarpis, yra nepakankamai motyvuotas dėl jo atitikties visų pirma proporcingumo principui. Atsižvelgiant į atsakovui suteiktą diskreciją ir į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatose nėra tiesiogiai įtvirtintas konkretus (minimalus, maksimalus ar kitoks) terminas (konkreti trukmė), kuriam savivaldybės tarybos sprendimu gali būti nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimas, pareiga motyvuoti sprendimus, kuriais skiriama konkreti sankcija, yra ypač svarbi. Reikia pažymėti, kad sprendimo skirti sankciją motyvavimas turi leisti kilus administraciniam ginčui teismui įvertinti, ar minėtas sprendimas atitinka proporcingumo principą, taip pat patikrinti, ar skiriant ekonominę sankciją atsakovas teisingai įvertino ne tik sankcijos proporcingumą, bet ir jos veiksmingumą ir atgrasomąjį pobūdį. Taigi iš ginčijamo administracinio sprendimo motyvų turi būti pakankamai aiškiai matyti atsakovo taikyti argumentai sankcijos dydžiui nustatyti.

35. Pažymėtina, jog draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais dvejus metus Aiškinamajame rašte grindžiamas prielaida, jog per 2 metus pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bus sutvarkytas ir pakeista jo paskirtis. Tačiau nurodyti motyvai, kuriais remtasi nustatant draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko intervalą, nėra tiesiogiai susiję su Alkoholio kontrolės įstatymo siekiu mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, taip pat užtikrinti viešąjį rimtį, saugią, kultūringą aplinką šalia esančių namų gyventojams.

36. Be kita ko viena iš aplinkybių, kuria remiantis buvo priimtas Skundžiamas sprendimas1, yra tai, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal paskirtį, kaip tai numatyta Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (toliau – ir Aprašas), pažymint, jog minėto pastato paskirtis – kultūros. Aprašo 5 punkte nurodytos veiklos rūšys, kurios leidžiamos kultūros paskirties pastatuose. Kaip teisingai nurodo Atsakovas1, šiame sąraše nėra numatyta baro-naktinio klubo veikla. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog juridinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį yra numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Minėto įstatymo 59 straipsnyje nurodyta, jog už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. Taigi, nustačius, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, atsakomybė juridiniam asmeniui galėjo būti taikyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju priimant Skundžiamą sprendimą1, nepagrįstai remtasi aplinkybėmis, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį ir draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytas atsižvelgiant būtent į laikotarpį, per kurį tikimasi pakeisti pastato paskirtį. Be kita ko teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tokia pati paskirtis (kultūros) buvo ir tuo metu, kai Pareiškėjui1 ir Pareiškėjui2 buvo išduotos pirminės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir ši aplinkybė Atsakovų nebuvo vertinama kaip pagrindas neišduoti licencijų.

37. Tiek Pareiškėjas1, tiek Pareiškėjas2 apeliaciniuose skunduose nurodo, jog priimant Skundžiamą sprendimą1, jiems nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, jie negalėjo pateikti savo argumentų, todėl buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems.

38. Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. T2-217 (toliau – ir Reglamentas), 34 punkte nurodyta, jog tarybos posėdžio laiką, vietą, jo darbotvarkę ir jame svarstysimus klausimus meras tvirtina savo potvarkiu; potvarkis yra paskelbiamas vietinės spaudos leidinyje, su kuriuo savivaldybės administracija yra sudariusi sutartį; ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas iki tarybos posėdžio tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbiama interneto svetinėje www.palanga.lt. Reglamento 35 punkte nurodyta, jog tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu, komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų parengti sprendimų projektai yra suderinti su Juridinio ir personalo skyriaus specialistu bei Bendrojo skyriaus savivaldybės kalbos tvarkytoju ir įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki tarybos posėdžio pradžios. Nagrinėjamu atveju Tarybos sprendimo projektas „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ Reglamento nustatyta tvarka nebuvo įtrauktas į Tarybos posėdžio dienotvarkę pagal 2022 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. M1-22 „Dėl 9-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos
43-ojo posėdžio“, tačiau Reglamento 35 punkte nustatyta tvarka užregistruotas
2022 m. lapkričio 30 d., tą pačią dieną projektas skubos tvarka svarstytas Tarybos komitetuose.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog savivaldybių tarybų sprendimai, priimami neinformuojant apie tai suinteresuotų verslo subjektų, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1402-629/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad iš anksto neinformavus pareiškėjo apie priimamą pareiškėjui nepalankų sprendimą, pažeidžiama jo teisė būti išklausytam, jam nesudaroma reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei (2019 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. eA-1135-822/2019).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų galimybės susipažinti su skubos tvarka į Tarybos dienotvarkę įtrauktu projektu buvo itin ribotos, o pareiškėjams nesudarius galimybės pateikti paaiškinimus, buvo priimtas nepakankamai motyvuotas proporcingumo požiūriu sprendimas, kuriuo prekybos vietai (duomenys neskelbtini) draudimas prekiauti alkoholiu pirmiausia nustatytas ne 1 metų (12 mėnesių) ar kitokiam, bet iškart 2 metų (24 mėnesių) laikotarpiui.

40. Nors Atsakovai nurodo, jog administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019 Lietuvos vyriausias administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas savo nesutikimo su sprendimu argumentus detaliai išdėstė savo procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, todėl jo teisė būti išklausytam bei nurodyti savo argumentus buvo įgyvendinta, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju Atsakovų nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi (pvz., draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laikotarpis, motyvai, kuriais remiantis buvo priimti sprendimai), todėl pagrindo remtis minėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra.

41. Atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama Skundžiamą sprendimą1, nustatyto draudimo laikotarpį siejo su kitomis nei Alkoholio kontrolės įstatyme numatytos aplinkybėmis (prielaida, jog pastatas per 2 metus bus suremontuotas ir pakeista jo paskirtis), pareiškėjai nebuvo iš anksto informuoti apie priimamą sprendimą, Skundžiamas sprendimas1 tiek, kiek tikslui pagal Alkoholio kontrolės įstatyme numatytus pagrindus (atitinkamą policijos informaciją ir gyventojų nusiskundimą) pasiekti prekybos vietai (duomenys neskelbtini) pirmiausia nustatytas ne 1 metų (12 mėnesių) ar kitoks, bet iškart 2 metų (24 mėnesių) laikotarpis, yra nepakankamai motyvuotas proporcingumo požiūriu ir dėl to naikinamas.

42. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog Skundžiamas sprendimas1 yra nepakankamai motyvuotas proporcingumo požiūriu ir dėl to panaikinamas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog Skundžiamas sprendimas2 buvo priimtas vadovaujantis į Skundžiamu sprendimu1, Skundžiamas sprendimas2 taip pat naikintinas tais pačiais argumentais.

43. Pareiškėjas1 MB „Rąžės pramogų projektai“ taip pat prašo stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Taisyklių 371 punktas neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymui. Pareiškėjas1 prašymą tirti Taisyklių 371 punkto prieštaravimą Alkoholio kontrolės įstatymui grindžia tuo, jog nei Alkoholio kontrolės įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta galimybės savivaldos institucijoms stabdyti prekybos alkoholiu licenciją Taisyklių 371 punkto pagrindais.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į  Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015,
2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra plačiai pasisakęs dėl teismo galių sprendžiant dėl licencijų verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimo.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, be kita ko, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo1 prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų MB „Rąžės pramogų projektai“ apeliaciniai skundai tenkinami, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo skundžiami Palangos miesto savivaldybės tarybos
2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo
(duomenys neskelbtini)“ ir
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
2022 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“
naikinami.

47. Pažymėtina ir tai, jog byloje susiklosčius teisinė situacija, kai pareiškėjų skundai tenkinami ne dėl to, kad atsakovas netinkamai nustatė pažeidimus, o dėl netinkamai pritaikytos poveikio priemonės, nėra nauja (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1857-968/2021, mutatis mutandis taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2030-520/2023 ir joje nurodytą teismų praktiką dėl proporcingumo principo taikymo). Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pabrėžia, jog Skundžiamo sprendimo1 naikinamas negali būti aiškinamas kaip paties pažeidimo, kuris byloje įrodytas neabejotinai grėsmingą viešosios tvarkos pažeidimų ir pareigūnų iškvietimų atitinkamoje vietoje tendenciją patvirtinančia statistine medžiaga, paneigimas. Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką akto rezoliucinė dalis neatskiriama nuo motyvuojamosios dalies ir prireikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į motyvus, kuriais vadovaujantis jis buvo priimtas (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

48. Pareiškėjas MB „Litresas“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas Pareiškėjo2 naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

49. Sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjui2 priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

50. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), 2 punkte nustatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į įvairius kriterijus, tame tarpe į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

51. Pareiškėjas2 pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį grindė 2023 m. gegužės 24 d. prašymu, 2023 m. gegužės 17 d. sąskaita faktūra, teisinių paslaugų perdavimo aktu, 2023 m. gegužės 24 d. Swedbank mokėjimo nurodymu
Nr. 43, kuriame nurodyta, jog mokėtojas yra MB „Litresas“, gavėjas – Eglė Latauskienė, mokėjimo suma – 1 500 Eur, mokėjimo paskirtis – advokato teisinės paslaugos. Bylos duomenimis, Eglė Latauskienė yra advokatė, iš bylos duomenų matyti, kad skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinis skundas pasirašytas Preiškėjo2 atstovės vardu.

52. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo, atskirojo skundo, kitų procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p., 8.16 p., 8.17 p.), šios išlaidos priteistinos Pareiškėjui2 iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos, kadangi šioje byloje pareiškėjas MB „Litresas“ skundė ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos
2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo
(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ ir mažosios bendrijos „Litresas“ apeliacinius skundus tenkinti.

Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Rąžės pramogų projektai“ ir mažosios bendrijos „Litrestas“ skundus tenkinti, panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą
Nr. T2-244 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais uždraudimo (duomenys neskelbtini)“ ir
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. įsakymą
Nr. (4.1 E) A1-2030 „Dėl licencijavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo MB „Rąžės pramogų projektai“.

Priteisti pareiškėjui mažajai bendrijai „Litresas“ iš Palangos miesto savivaldybės tarybos
1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai                                                                                               Iveta Pelienė

 

 

Egidijus Šileikis

 

 

Skirgailė Žalimienė