LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-11-02 (RE) „STIPRINTI SAVIVALDYBIŲ APLINKOS ORO MONITORINGĄ“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2023 m. rugpjūčio 4 d. Nr. D1-272

Vilnius

Įgyvendindamas 2022–2030 metų Regionų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“ ir 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 02-001-06-11-02 (RE), ir vykdydamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 105 punktą,

t v i r t i n u Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-11-02 (RE) „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ finansavimo gaires (pridedama).    

Aplinkos ministras                                                                              Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D1-272

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-11-02 (RE) 

„STIPRINTI SAVIVALDYBIŲ APLINKOS ORO MONITORINGĄ“

FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė	2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas	Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas	Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos (tūkst. Eur)	Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis	Išankstinės sąlygos	NPP poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)	Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)
02-001-06-11-02 (RE) Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą	6.11	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	8 235,3	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa	Savivaldybės tarybos patvirtinta Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimus atitinkanti savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programa kietųjų dalelių KD2,5 koncentraci-jos aplinkos ore matavimams ir kitų oro teršalų (kai reikia) koncentraci-jos aplinkos ore matavimams, su Aplinkos apsaugos agentūros derinimo išvada, kad matavimų, atliktų pagal programoje kietųjų dalelių KD2.5 matavimams nustatytas sąlygas duomenys bus tinkami naudoti valstybinio aplinkos monitoringo tikslams.	Priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui | mirusiųjų skaičius per metus	245 (2017–2019) 211 (2019-2021)	196	110

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas	Uždavinys	Fondas	Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma	Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma	Intervenci-nės priemonės kodas	Pagrindinės teritorinės srities kodas	„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai	Ekonominės veiklos kodas	Lyčių lygybės matmens kodas
2. Žalesnė Lietuva.	2.7. Stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose ir mažinti visų rūšių taršą.	Sanglaudos fondas	7 000 000	–	077 – Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės.	02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai. 08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos. 33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą.	–	24 – Su aplinka susijusi veikla.	03 – Neutralu-mas lyties požiūriu.

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant regionų plėtros planų pažangos priemones, rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planus, priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus pagal Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-11-02 (RE) „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ finansavimo gaires (toliau – Gairės):

1.1. Bendrieji:

1.1.1. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas;

1.1.2. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4 straipsnio 4 ir 5 dalys);

1.1.3. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);

1.1.4. Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“;

1.1.5. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“.

1.2. Specialieji:

1.2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas;

1.2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas;

1.2.3. Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-117 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“.

1.2.4. Oro kokybei vertinti:

1.2.4.1.Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.2.4.2. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

1.2.5. Oro kokybės normoms vertinti:

1.2.5.1. Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“;

1.2.5.2. Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“;

1.2.5.3. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“.

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Galimi pareiškėjai ir (ar) veiklų vykdytojai – savivaldybių administracijos ar jų įgaliotos įstaigos, galimi partneriai – savivaldybių administracijos ar jų įgaliotos įstaigos.

2.2. Projektų veiklos, nurodytos 2.1 lentelėje, turi būti vykdomos Lietuvos Respublikoje.

2.3. Rekomenduojama projektus įgyvendinti miestuose, turinčiuose 10 tūkst. ar daugiau gyventojų, pagal Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijas savivaldybėms aplinkos oro monitoringo plėtrai / raidai (rizikos kriterijai monitoringo vietų parinkimui, turinio nustatymui, duomenų kokybės užtikrinimui ir kt.) sudarant prielaidas savivaldybėms nuolat turėti aktualią informaciją apie oro kokybę rizikos teritorijose, reikiamą gyventojams informuoti ir būklės gerinimo priemonėms laiku taikyti, rengiamas pagal valstybinio audito 2022 m. birželio 10 d. ataskaitą Nr. VAE-6 „Aplinkos oro būklės vertinimas“.

2.4. Su projekto įgyvendinimo planu (toliau – PĮP) administruojančiajai institucijai turi būti pateikta:

2.4.1. Išankstinių sąlygų įgyvendinimą įrodanti informacija:

2.4.1.1. išankstinė sąlyga „Savivaldybės tarybos patvirtinta Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimus atitinkanti savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programa kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos aplinkos ore matavimams ir kitų oro teršalų (kai reikia) koncentracijos aplinkos ore matavimams, su Aplinkos apsaugos agentūros derinimo išvada, kad matavimų, atliktų pagal programoje kietųjų dalelių KD2.5 matavimams nustatytas sąlygas duomenys bus tinkami naudoti valstybinio aplinkos monitoringo tikslams“ – pagal Aplinkos monitoringo įstatymą priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinta Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimus atitinkanti savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programa kartu su Aplinkos apsaugos agentūros teigiama derinimo išvada, kad kietųjų dalelių KD2,5 matavimų duomenys bus tinkami naudoti valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams. Kai savivaldybė numato matuoti ir kietųjų dalelių KD₁₀ ir (ar) azoto dioksido (NO₂) koncentraciją, ji taip pat turi būti nustatoma metodais, kuriuos taikant matavimų duomenys būtų tinkami naudoti valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams ir integruoti į tarptautinę aplinkos monitoringo sistemą“.

2.4.2. investicijų projektas, parengtas pagal Investicijų projektų rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri skelbiama interneto svetainės http://www.ppplietuva.lt/ skiltyje „viešųjų investicijų projektų rengimas“, prie „rengimas ir vertinimas“ (jei taikoma). Investicijų projektas rengiamas ir teikiamas, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investuoti į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir projekto vertė viršija vieną milijoną eurų, kaip nurodyta Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktyje;

2.4.3. projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (sudarytų sutarčių kopijos, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas (pavyzdžiui, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje), jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais – paklausimai tiekėjams);

2.4.4. dokumentai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas ir (ar) partneris bus pajėgūs padengti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia projektui skiriamas finansavimas, ir netinkamas finansuoti išlaidas (juridinio asmens valdymo organo, kompetentingo priimti atitinkamą sprendimą, sprendimas, banko sprendimas suteikti paskolą, savivaldybės tarybos sprendimas ar kt.);

2.4.5. partnerystės sutartis (jei projektas įgyvendinamas su partneriu). Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, projekte partnerystė turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; partnerystės sutartis turi būti sudaryta prieš pateikiant PĮP. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai ir kita), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių;

2.4.6. užpildyti PAFT 1 priedo 1–2 priedai.

2.5. Informavimo apie projektą ir komunikacijos veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.

2.6. Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede.

2.7. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro iki 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.8. Pareiškėjas privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali papildomai prisidėti įgyvendinant projektą.

2.9. Netinkamos finansuoti išlaidos ir projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamas finansavimas, turi būti finansuojamos projekto vykdytojo ar partnerio lėšomis.

2.10. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, pareiškėjai, atlikdami visus pirkimus, išskyrus minėtame nutarime numatytas išimtis, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu                     Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2.11. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas projekto investicijų tęstinumas laikantis PAFT 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.1. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos	Tikslinės grupės
1.	Savivaldybių aplinkos oro monitoringo infrastruktūros plėtra: kietųjų dalelių KD2,5 ir kitų oro teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimo stacionarios įrangos įsigijimas ar turimos modernizavimas, jos instaliavimas ir šią įrangą aptarnaujančio personalo mokymas; matavimo duomenų siuntimo, saugojimo, analizės, pranešimų siuntimo bei nuotolinio valdymo įranga ir šią įrangą aptarnaujančio personalo mokymas; matavimo duomenų kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės įranga ir šią įrangą aptarnaujančio personalo mokymas.	Gyventojai, kenčiantys dėl oro taršos.
2.	Visuomenės informavimas apie aplinkos oro kokybę ir jos poveikį sveikatai (įgyvendinama su 1 veikla, visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybę ir jos poveikį sveikatai priemonių įgyvendinimas: viešinami monitoringo duomenys, vietos gyventojai informuojami apie gyvenamosios vietovės aplinkos oro kokybę).	Gyventojai, kenčiantys dėl oro taršos.

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas (-ai)	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai
Teritorijos, kurioms taikomos oro taršos stebėsenos sistemos (Stebėsenos rodiklio aprašymo kortelė – 2 priedas)	RCO39 P.B.2.0039	oro kokybės zonos	3	1
Miestai, kuriuose įrengta ar modernizuota oro monitoringo infrastruktūra (Stebėsenos rodiklio aprašymo kortelė – 3 priedas)	R.N.2.5051	miestų skaičius	29	1
Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.S.2.1037	Asmenys	251 132	1, 2 (šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos uždavinio lygiu; regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas)
Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.S.2.1038	Indėlis į strategijas	2	1, 2 (šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos uždavinio lygiu; regionų plėtros planų pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas)

Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės skelbiamos Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lrv.lt.

3. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

3.1. Projektuose negali būti numatyta: 

3.1.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui;  

3.1.2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui; 

3.2. Projektuose turi būti užtikrinama, kad vykdant projektų veiklas būtų prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – siekti miestų ir gyvenviečių įtraukumo, saugumo, atsparumo ir darnumo įvairiose srityse, taip pat siekiama sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei – įgyvendinimo.  

3.3. Veiksmai, užtikrinantys lygybę, įtrauktį ir nediskriminavimą, nenumatomi.

3.4. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas pateikiamas Gairių 1 priede.

3.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Projektai turi neprieštarauti Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijoms, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).

Projektuose neturi būti numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises (orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos).

4. Reikalavimai valstybės pagalbai

Pagal Gaires valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais nuostatas, neteikiama.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

5. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

5.1. Išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriuje išdėstytus projektų išlaidų tinkamumo reikalavimus.

5.2. Išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad visos projekto veiklos nebaigtos iki pareiškėjui pateikiant PĮP.

5.3. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

6. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
6.1. Netiesioginės projekto veiklos ir išlaidos joms apmokėti.	FN-01	Iki 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma.	Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.
6.2. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM.	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama.
6.3. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM.	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama.
6.4. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS su PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie iš ES gaunamą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.
6.5. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS be PVM.	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie iš ES gaunamą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.

_______________

part_a90344ce450d4f789d5eefe1544f8b53_end

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-11-02 (RE)

„Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“

finansavimo gairių

1 priedas

PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas:

£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

Í 2021–2027 Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)

Aplinkos tikslai	Pagrindimas	Pagrindimo dokumentai
1.  Klimato kaitos švelninimas	Vertinama, kad planuojama priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. planuojama, kad įgyvendinama priemonė neprisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Planuojamos priemonės veiklos (pagal pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į savivaldybių oro monitoringo sistemų, skirtų oro taršai nuolat ir operatyviai fiksuoti, modernizavimą, visuomenei informuoti apie jų gyvenamosios ar buvimo vietos aplinkos oro kokybę, oro taršos šaltiniams ir taršos priežastims nustatyti, kurios taip pat padėtų išmetamų į atmosferą teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimams avarijų, gaisrų ir ekstremalių situacijų atvejais. Numatoma finansuoti visuomenės informavimą apie oro taršą ir įtaką sveikatai. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje. Šie veiksmai (veiklos) (dėl savo pobūdžio) neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio klimato kaitos švelninimo tikslui, nes nenumatoma, kad įgyvendinant veiklas galėtų išsiskirti ŠESD. Pagrindimo dokumentai neteikiami.
2.  Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vertinama, kad planuojama priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. planuojama, kad įgyvendinama priemonė neprisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Planuojamos priemonės veiklos (pagal pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į savivaldybių oro monitoringo sistemų, skirtų oro taršai nuolat ir operatyviai fiksuoti, modernizavimą, visuomenei informuoti apie jų gyvenamosios ar buvimo vietos aplinkos oro kokybę, oro taršos šaltiniams ir taršos priežastims nustatyti, kurios taip pat padėtų išmetamų į atmosferą teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimams avarijų, gaisrų ir ekstremalių situacijų atvejais. Numatoma finansuoti visuomenės informavimą apie oro taršą ir įtaką sveikatai. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje. Pagrindimo dokumentai neteikiami.
3.  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	Vertinama, kad planuojama priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. planuojama priemonė nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka tausaus išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant priemonę neplanuojama kurti infrastruktūros, kuri galėtų daryti poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui, – veiklos (pagal pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į savivaldybių oro monitoringo sistemų, skirtų oro taršai nuolat ir operatyviai fiksuoti, modernizavimą, visuomenei informuoti apie jų gyvenamosios ar buvimo vietos aplinkos oro kokybę, oro taršos šaltiniams ir taršos priežastims nustatyti, kurios taip pat padėtų išmetamų į atmosferą teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimams avarijų, gaisrų ir ekstremalių situacijų atvejais. Numatoma finansuoti visuomenės informavimą apie oro taršą ir įtaką sveikatai. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje. Pagrindimo dokumentai neteikiami.
4.  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	Vertinama, kad planuojama priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, kadangi neplanuojama kurti infrastruktūros, kuri darytų žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, – veiklos (pagal pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į savivaldybių oro monitoringo sistemų, skirtų oro taršai nuolat ir operatyviai fiksuoti, modernizavimą, visuomenei informuoti apie jų gyvenamosios ar buvimo vietos aplinkos oro kokybę, oro taršos šaltiniams ir taršos priežastims nustatyti, kurios taip pat padėtų išmetamų į atmosferą teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimams avarijų, gaisrų ir ekstremalių situacijų atvejais. Įsigyjama įranga atitiks serveriams ir duomenų saugojimo produktams taikomus Direktyvos 2009/125/EB reikalavimus. Naudojamoje įrangoje nebus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES ( 309 ) II priede išvardytų ribojamų medžiagų, išskyrus atvejus, kai homogeninių medžiagų koncentracijos vertės pagal masę neviršija tame priede išvardytų didžiausių verčių. Įrangai taikomi reikalavimai turi būti numatyti pirkimo dokumentuose. Pasibaigus įrangos naudojimo laikui, ji bus parengiama naudoti pakartotinai, atliekų naudojimui ar perdirbimui arba tinkamai apdorojama, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES ( 310 ) VII priedą. Pateikiamas įsipareigojimas, kad įranga bus atiduota atliekų tvarkytojams pagal nurodytus reikalavimus. Numatoma finansuoti visuomenės informavimą apie oro taršą ir įtaką  sveikatai. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje.
5.  Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	Vertinama, kad planuojama priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. planuojama įgyvendinti priemonė nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą. Įgyvendinant priemonę neplanuojama kurti infrastruktūros, dėl kurios susidarytų didelė oro, vandens ir dirvožemio tarša, – veiklos (pagal savo pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į savivaldybių oro monitoringo sistemų, skirtų oro taršai nuolat ir operatyviai fiksuoti, modernizavimą, visuomenei informuoti apie jų gyvenamosios ar buvimo vietos aplinkos oro kokybę, oro taršos šaltiniams ir taršos priežastims identifikuoti, kurios taip pat padėtų išmetamų į atmosferą teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimams avarijų, gaisrų ir ekstremalių situacijų atvejais. Numatoma finansuoti visuomenės informavimą apie oro taršą ir įtaką sveikatai. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje. Pagrindimo dokumentai neteikiami.
6.  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	Vertinama, kad planuojama priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. planuojama įgyvendinti priemonė nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ši priemonė atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą, – nenumatoma, kad priemonės veiklos turės neigiamą poveikį biologinei įvairovei ar ekosistemų apsaugai, nes kuriama skaitmeninė infrastruktūra jau urbanizuotoje teritorijoje.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į savivaldybių oro monitoringo sistemų, skirtų oro taršai nuolat ir operatyviai fiksuoti, modernizavimą, visuomenei informuoti apie jų gyvenamosios ar buvimo vietos aplinkos oro kokybę, oro taršos šaltiniams ir taršos priežastims identifikuoti, kurios taip pat padėtų išmetamų į atmosferą teršalų ir teršalų aplinkos ore tyrimams avarijų, gaisrų ir ekstremalių situacijų atvejais. Numatoma finansuoti visuomenės informavimą apie oro taršą ir įtaką sveikatai. Veikla įgyvendinama visoje Lietuvoje. Pagrindimo dokumentai neteikiami.

________________

part_734dc795bad14e628b908862acef24d2_end

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-11-02 (RE)

„Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“

finansavimo gairių

2 priedas

Stebėsenos rodiklio „Teritorijos, kurioms taikomos oro taršos stebėsenos sistemos“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas, informacija
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	09.900.0009
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui	NPP-06
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę	NPP-06-11
4.	Strateginio veiklos plano programa – Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programa	02-001
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę	02-001-06-11 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą	02-001-06-11-02 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas	RCO39 P.B.2.0039 Teritorijos, kurioms taikomos oro taršos stebėsenos sistemos
8.	Matavimo vienetas ‒	oro kokybės zonos, skaičius
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Zonų su viena ar daugiau papildomai įrengtų ar modernizuotų kietųjų dalelių KD2,5 (privaloma) ir (ar) kietųjų dalelių KD10, ir (ar) azoto dioksido (NO2) oro monitoringo sistemų (matavimo įranga su duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga) skaičius. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. D1-574/V-1056 „Dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtintus Zonų ir aglomeracijų sąrašus išskiriamos 3 zonos: Vilniaus miesto aglomeracija, Kauno miesto aglomeracija, Zona (Lietuvos Respublikos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų). Zona – aplinkos oro kokybei vertinti ir valdyti Įsakymu nustatyta šalies teritorijos dalis; Aglomeracija – zona, kurioje yra daugiau nei 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę (Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis) Savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programa – pagal Aplinkos monitoringo įstatymą aplinkos ministro patvirtintuose Bendruosiuose savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka parengta, su Aplinkos apsaugos agentūra suderinta ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtinta programa.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Skaičiuojama sumuojant zonas, kuriose įgyvendinus projekto veiklas įrengtos ar modernizuotos oro monitoringo sistemos (matavimo įranga su duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga). Stebėsenos rodiklis projekto lygmeniu laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priėmimo–perdavimo aktu patvirtinamas įrengtos ar modernizuotos monitoringo sistemos (matavimo įranga su duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga) vietos priskyrimas vienai iš 3 zonų. Investicijų programos lygmeniu rezultatai iš atskirų projektų, įgyvendinamų toje pačioje zonoje, nesumuojami.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Rodiklis nedetalizuojamas.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Rodiklis skaičiuojamas projekto veiklos įgyvendinimo pabaigoje.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Priėmimo–perdavimo aktai ir savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programa, kurioje numatyta oro monitoringo sistemos (matavimo įranga su duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga) įrengimo ar modernizavimo vieta. Antrinis duomenų šaltinis – projekto veiklos ataskaita.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio pasiekimą, reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą atsakingi projektų vykdytojai.
15.	Kita svarbi informacija ‒

_______________

part_305ccf72cfef4c0b9809041d52bbcc8e_end

Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-11-02 (RE)

„Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“

finansavimo gairių

3 priedas

Stebėsenos rodiklio „MIESTAI, kuriUOSE ĮRENGTA AR MODERNIZUOTA ORO MONITORINGO INFRASTRUKTŪRA“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas, informacija
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	09.900.0009
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui	NPP-06
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę	NPP-06-11
4.	Strateginio veiklos plano programa – Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programa	02-001
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę	02-001-06-11 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą	02-001-06-11-02 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas	R.N.2.5051 Miestai, kuriuose įrengta ar modernizuota oro monitoringo infrastruktūra
8.	Matavimo vienetas ‒	Skaičius
9.	Rodiklio paaiškinimas ‒	Miestai, kuriuose įrengta ar modernizuota savivaldybės oro monitoringo sistema (matavimo įranga su duomenų perdavimo, saugojimo ir pateikimo įranga), kurios matavimų duomenys atitinka valstybiniam oro monitoringui keliamus reikalavimus.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė ‒	Sumuojami miestai, kuriuose įrengta savivaldybės oro monitoringo sistema. Stebėsenos rodiklis projekto lygmeniu laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priėmimo–perdavimo aktu patvirtinamas įrengtos ar modernizuotos monitoringo sistemos vietos priskyrimas konkrečiam miestui. Jei tame pačiame mieste įgyvendinami atskiri projektai, skaičiuojant rodiklio reikšmę vertinama kaip vienas miestas (skaičiuojama vieną kartą, nesumuojant atskirų projektų tame pačiame mieste). Automatiškai apskaičiuojamas pagal projektų duomenis.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas ‒	Rodiklis nedetalizuojamas.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis ‒	Rodiklis skaičiuojamas įgyvendinus projekto veiklą.
13.	Pirminis duomenų šaltinis ‒	Priėmimo–perdavimo aktai ir savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programa, kurioje numatyta oro monitoringo sistemos vieta (miesto pavadinimas). Antrinis duomenų šaltinis – projekto veiklos ataskaita.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo ‒	Už rodiklio pasiekimą, reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą atsakingi projektų vykdytojai.
15.	Kita svarbi informacija ‒

_______________

part_8001d83d59364a118ea4d107c0aaad21_end