Administracinė byla Nr. A-5114-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00075-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui O. B. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės įgaliotam atstovui N. I.,
vertėjui Tadui Tvarijonui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. B. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – ir Rinktinė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu, kuriame prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį O. B. (toliau – ir Užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki kol jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 21 d.
2. Teikime Rinktinė nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. Užsienietis buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-81 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.
3. Rinktinė pažymėjo, kad Užsienietis yra Interpolo ieškomų asmenų duomenų bazėje, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje yra duomenys apie tai, kad, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) vertinimu, jis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgusi į tai, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, manė, jog Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę, todėl yra būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą.
4. Užsienietis teismo posėdžio metu nesutiko, kad jis būtų sulaikytas Užsieniečių registracijos centre.
5. Užsieniečio atstovė pažymėjo, kad sulaikyti Užsienietį nėra jokio pagrindo, nes nėra aišku, kokiu pagrindu jis buvo įrašytas į Interpolo ieškomų asmenų bazę, o vertinimas, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, niekuo nepagrįstas. Be to, atstovė pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis grąžintas 2019 m. gegužės 27 d., tačiau per tą laiką niekur neišvyko, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis tai darys ateityje.
II.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Rinktinės teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį O. B. Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo paskelbimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 21 d., iki 2019 m. rugsėjo 21 d. įskaitytinai, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
7. Teismas nustatė, jog Užsienietis 2017 m. lapkričio 6 d. buvo gavęs Šengeno valstybės daugkartinę C tipo vizą, tačiau minėta viza 2018 m. gegužės 17 d. panaikinta, nustačius, jog pareiškėjo ketinimas palikti valstybės teritoriją pasibaigiant galioti vizai negali būti nustatytas, o 2019 m. sausio 3 d. atsisakyta išduoti naują vizą. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi Lietuvos Respublikoje nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei teisėto pragyvenimo šaltinio, nei artimų giminaičių ir nėra saistomas jokiais ryšiais su Lietuva, todėl yra didelė tikimybė, kad netaikant jam sulaikymo, Užsienietis gali vėl išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių įstatymus. Teismas akcentavo, kad Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo atmestas, todėl jis gali savavališkai išvykti iš šalies, taip siekdamas išvengti neigiamų priimto sprendimo pasekmių.
8. Teismas nenagrinėjo duomenų, esančių Interpolo ieškomų asmenų ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bazėse pagrįstumo, nes manė, kad šių klausimų nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas gali būti atskiro teisminio nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgęs į tai, taip pat tai, kad prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjui atmestas, nes jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, teismas laikė, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje kontrolė gali būti užtikrinta tik sulaikius jį Užsieniečių registracijos centre. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.
III.
9. (duomenys neskelbtini) pilietis O. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašoma išreikalauti pareiškėjo asmens bylą ir užtikrinti vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:
9.1. Apeliantas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl Lietuvos Respublikoje jis yra teisėtai ir jo sulaikymas negali būti grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 bei 7 punktuose numatytais pagrindais.
9.2. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju apelianto sulaikymas grindžiamas tuo, jog, Policijos departamento vertinimu, jis yra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, paskelbta asmens paieška Interpolo duomenų bazėje. Apelianto nuomone, teismas neturėtų apsiriboti formaliu jo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei konstatavimu, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu, be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, ką suponuoja proporcingumo principo reikalavimai. Taip pat turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmė valstybės saugumui galimybė (priimant atitinkamą sprendimą) turi jau egzistuoti, jeigu grėsmė valstybės saugumui galimybė tikrovėje neegzistuoja (yra nereali) arba tokios grėsmės galimybė tik tariamai gali atsirasti kažkada ateityje (nėra akivaizdi laiko požiūriu), sulaikyti asmenį nėra pagrindo. Šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais ir, kas svarbu šiuo atveju, jų pobūdžiu.
9.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikoje pateikė prieglobsčio prašymą nurodydamas, jog jam kilmės valstybėje gresia neteisėtas įkalinimas ar pavojus gyvybei dėl kartu dirbusių asmenų keršto, jų iniciatyva sufabrikuotos baudžiamosios bylos. Taip pat pažymi, jog būdamas Lietuvos Respublikoje jokios nusikalstamos veikos nepadarė, nuo 2019 m. gegužės 27 d., t. y. buvimo Vilniaus oro uosto pasienio užkardos patalpose ir prieglobsčio prašymo pateikimo, nebandė išvykti ar kitaip pažeisti nacionalinių įstatymų. Apelianto įsitikinimu, teismas, tenkindamas teikimą, neįvertino grėsmės saugumui, viešajai tvarkai realumo bei tokios grėsmės akivaizdumo sprendimo priėmimo metu, dėl ko nebuvo užtikrintas proporcingumo principo reikalavimas dėl teisingos valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros.
10. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
11. Užsieniečių registracijos centras nurodo, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, siekdamas bet kokiais būdais likti ES valstybėse ir galimai išvengti atsakomybės dėl jam kilmės valstybėje inkriminuojamų nusikaltimų. Užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis vizai gauti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Rinktinės teikimą ir sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo paskelbimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 21 d., iki 2019 m. rugsėjo 21 d. įskaitytinai, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 bei 7 punktuose numatytais pagrindais jam negalėjo būti taikomas, kadangi Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsieniečio teigimu, teismas neįvertino grėsmės saugumui, viešajai tvarkai realumo bei tokios grėsmės akivaizdumo sprendimo priėmimo metu, dėl ko nebuvo užtikrintas proporcingumo principo reikalavimas. Be to, Užsienietis akcentuoja, kad po prieglobsčio prašymo pateikimo nebandė išvykti ar kitaip pažeisti nacionalinių įstatymų.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
16. Byloje nustatyta, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija) prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2019 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-81 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Užsienietis, nesutindamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo (Vilniaus apygardos administracinio teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-4254-872/2019). Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, Užsienietis vertintinas kaip turintis prieglobsčio prašytojo statusą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4100-502/2018), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje numatytais užsieniečių sulaikymo pagrindais, kurie taikomi, kai užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.
17. Pažymėtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos.
18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
20. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. Užsienietis buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (minėtas sprendimas apskųstas teismui).
21. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės duomenys patvirtina, kad Užsienietis 2017 m. lapkričio 6 d. buvo gavęs Šengeno valstybės daugkartinę C tipo vizą, tačiau minėta viza 2018 m. gegužės 17 d. panaikinta, nustačius, jog pareiškėjo ketinimas palikti valstybės teritoriją pasibaigiant galioti vizai negali būti nustatytas, kyla pagrįstų įtarimų, kad dokumentai vizai gauti per įgaliotą asmenį buvo pateikti pačiam pareiškėjui neišvykus iš Šengeno erdvės (b. l. 10–11). 2019 m. sausio 3 d. Užsieniečiui atsisakyta išduoti naują vizą. Minėtas sprendimas priimtas įvertinus Policijos departamento pateiktą išvadą dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Iš Policijos departamento pateiktų duomenų seka, kad Užsienietis laikytinas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 12–13).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus byloje surinktus duomenimis ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai. Atsižvelgusi į tai, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, todėl gali pasislėpti ar išvykti į kitą Šengeno valstybę, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcingumo principas ir teisinga valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra buvo užtikrinta.
23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytais užsieniečio sulaikymo pagrindais, nors turėjo remtis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindais, tačiau ši aplinkybė pati savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas (siejamas su grėsme viešajai tvarkai), kurį taikė pirmosios instancijos teismas, yra labai panašus į Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą pagrindą, todėl vien formalus kitos straipsnio dalies nurodymas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.
25. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir sulaikyti Užsienietį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimas, nors priimtas remiantis ne visai teisingais motyvais, yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija