Nr. DOK-155
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00379-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 14 d. paduotu atsakovo J. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių priteisimo. Byloje ieškovė UAB „Ferogama“ (jos procesinių teisių perėmėja A. K.) prašė teismo priteisti iš atsakovo J. V., kaip buvusio UAB „Ferogama“ vadovo, 372 643,12 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 258 845,20 Eur ir 60 000 Eur žalos priteisimo, ir priėmė naują sprendimą – priteisė iš atsakovo ieškovei UAB „Ferogama“ (procesinių teisių perėmėjai A. K.) 318 845,20 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 53 797,92 Eur žalos atlyginimą, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 258 845,20 Eur ir 60 000 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, pripažinti neteisėtais ir kaltais atsakovo veiksmai įsigyjant automobilį; palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 258 845,20 Eur ir 60 000 Eur žalos priteisimo, konstatuota, kad atsakovas, įsigydamas automobilį, nepadarė neteisėtų veiksmų, žalos, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos bei kaltės.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopiją pripažino nepatikimu įrodymu. Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. 01-1-04812-21, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartis dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04812-21 nutraukimo laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, kuriuose nustatyta aplinkybė, kad minėtas 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas nebuvo suklastotas. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat pažeisdamas CPK 185 ir 202 straipsnius, nepagrįstai sprendė, kad UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija yra nepatikimas įrodymas. Tokia išvada padaryta nukrypstant ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pagal teismų praktiką, kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip ši kopija ir šioje kopijoje esantys duomenys neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų, ar be kopijos yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos kaip nepatikimo įrodymo pripažinimo, įrodymus vertino pavieniui, selektyviai vertino tik tas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, patvirtino tokio įrodymo nepatikimumą.
3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo darbo užmokesčio nustatymo ir dėl to vertindamas audito išvadas, nukrypo nuo teismų praktikos aiškinimų, pagal kuriuos, nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį; vien rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, kad tokių akcininkų sprendimų nebuvo ir kad atsakovas vienašališkai pasididino savo atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovui didesnio nei buvo numatytas darbo sutartyje darbo užmokesčio mokėjimui buvo UAB „Ferogama“ akcininko pritarimas ir sprendimas, o vien formalaus rašytinio akcininkės sprendimo nebuvimas nereiškė, jog sprendimas nebuvo priimtas, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog akcininkė žinojo apie atsakovui mokėtą realų darbo užmokesčio dydį ir tam pritarė.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas prejudicinę reikšmę turinčius faktus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šiuo klausimu, nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisyklę, nes nagrinėjimo dalykas byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir šioje byloje dėl bendrovės valdymo organų veiksmais padarytos žalos atlyginimo iš esmės skiriasi. Byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo iš esmės buvo spręstas klausimas dėl atsakovo atleidimo iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų teisėtumo ir su tuo susijusių išmokų išmokėjimo klausimas, o šios bylos atveju nagrinėtas klausimas dėl bendrovės valdymo organo civilinės atsakomybės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nespręstina dėl atsakovo prašymo sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už atsakovo J. V. kasacinį skundą 2025 m. sausio 9 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymu sumokėtą 3421 (trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt vieno) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.