LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
Dėl NACIONALINĖS INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO 2020–2024 m.
STRATEGIJOS IR NACIONALINĖS INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO 2020–2024 m. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2020–2022 m. PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2020 m. balandžio 23 d. Nr. 1V-391/1K-112/V-314/3-225/V-95
Vilnius
Atsižvelgdami į 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 8 straipsnio 6 dalį,
2. Nacionalinės Integruoto sienų valdymo 2020–2024 m. strategijos įgyvendinimo 2020–2022 m. priemonių planą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Rita Tamašunienė
Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro,
Lietuvos Respublikos finansų ministro,
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro,
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro
2020 m. balandžio 23 d. įsakymu
Nr. 1V-391/1K-112/V-314/3-225/V-95
NACIONALINĖ INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO 2020–2024 M. STRATEGIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos (toliau – ES), kartu ir Muitų sąjungos, nare, o 2007 m. gruodžio 21 d. – Šengeno erdvės nare. Šie du įvykiai tiesiogiai turėjo įtakos Lietuvos Respublikos sienų valdymo politikai ir suteikė daug galimybių dar laisvesniam asmenų ir prekių judėjimui po Europą, kas neabejotinai teigiamai lėmė Lietuvos ekonomikos augimą, vidaus prekybos su kitomis ES valstybėmis narėmis ir gyventojų laisvo judėjimo galimybes. Kartu Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, įsipareigojo solidariai užtikrinti savo išorės sienų saugumą, sustiprinant jų kontrolę ir tokiu būdu kompensuojant ES vidaus sienų reguliarios kontrolės panaikinimą.
2. Šiame kontekste veiksmingas sienų valdymas tapo politiniu prioritetu ES. Modernios valstybės turi pasikliauti klestinčia prekyba ir suteikti savo piliečiams reikiamą saugumo lygį. Derinant šiuos du tikslus, integruoto sienų valdymo (toliau – ISV) sąvoka tampa kertiniu elementu užtikrinant reikiamą saugumo lygį ir patogias sąlygas laisvam asmenų ir prekių judėjimui ES teritorijoje ir Šengeno erdvėje, piliečių kelionėms bei prekybai.
3. 2019 m. gruodžio 4 d. įsigaliojo 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (toliau – ESPAP reglamentas). Jame nustatyti bendrieji ES ISV principai ir pirmą kartą juridiškai įteisintas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintas tikslas – laipsniškai sukurti ISV sistemą. ES institucijos yra atsakingos už ISV strategijos ES plėtrą. Pagrindinė ES ISV įgyvendinimo priemonė – Europos sienos ir pakrančių apsaugos pajėgos, kurias sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – FRONTEX) bei atitinkamos valstybių narių (toliau – VN) institucijos, kurios yra atsakingos už išorės sienų valdymą, įskaitant pakrančių apsaugą tiek, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis.
4. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) nustato reikalavimus dėl išankstinių duomenų apie gabenamas prekes muitinei pateikimo, jame nustatyta, kad visi informacijos, pavyzdžiui, deklaracijų, prašymų ar sprendimų mainai tarp muitinių ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat tokios informacijos saugojimas, kaip reikalaujama pagal muitų teisės aktus, vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Sąjungos muitinės kodekse taip pat nustatyta, kad pirmiau minėtos informacijos mainų ir saugojimo tikslais nustatomi bendri duomenų tvarkymo reikalavimai – taip Lietuvos Respublikos muitinė valdo per išorinę sieną gabenamų prekių, transporto priemonių ir jomis vykstančių asmenų duomenis, kurie pateikiami gerokai iš anksto iki jų atvykimo į pasienio kontrolės punktą, o 2024 m., įdiegus nacionalines ir ES sistemas, visos ES mastu valdys ir su sauga bei saugumu susijusias rizikas, įskaitant dirbtinio intelekto ir duomenų gavybos metodų panaudojimą, bei gebės priimti sprendimus dėl tikrinimo iki krovinių ir asmenų atvykimo į ES. SMK taip pat nustato, kad jeigu be muitinio tikrinimo turi būti atliekamas ir kitas tų pačių prekių tikrinimas, kurį atlieka ne muitinė, o kitos kompetentingos valdžios institucijos, muitinė, glaudžiai bendradarbiaudama su tomis valdžios institucijomis, deda pastangas, kad visais įmanomais atvejais šis tikrinimas būtų atliekamas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip muitinis tikrinimas (taikant „vieno sustojimo“ principą), muitinei atliekant koordinatoriaus vaidmenį, o muitinė ir kitos institucijos gali keistis duomenimis, būtinais rizikos mažinimui ir kovai su sukčiavimu.
5. ESPAP reglamentas numato, kad Europos politinės ISV strategijos sukūrimas yra ES institucijų bei VN pareiga. FRONTEX yra atsakinga už Europos ISV techninės ir veiklos strategijos parengimą, o VN privalo parengti savo nacionalines ISV strategijas. Nacionalinės ISV strategijos turi derėti su Europos technine ir veiklos ISV strategija, atsižvelgiant į vienuolika strateginių komponentų, pateiktų ESPAP reglamente. Pagal tai ESPAP reglamentas numato tris ISV strategijas: Europos politinę, Europos techninę ir veiklos bei VN nacionalines.
6. Europos Komisija (toliau – EK) patvirtino Gaires dėl tolesnio sienos apsaugos tarnybų ir muitinių administracijų bendradarbiavimo (COM (2018) 6193959), jose apibrėžė esminius praktinius bendradarbiavimo tarp šių institucijų elementus, kurie itin aktualūs ir turi būti įgyvendinti diegiant ISV.
7. 2018 m. kovo 14 d. EK pateikė komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitą“ (COM (2018) 301), kurioje pateikti 6 pagrindiniai Europos ISV strategijos plėtojimo elementai.
8. Europos Taryba patvirtino išvadas dėl Europos integruoto sienų valdymo, kuriuo pavedė FRONTEX kartu su EK ir valstybėmis narėmis parengti Europos techninę ir veiklos ISV strategiją (EC (2018)9000/18).
9. 2019 m. kovo 27 d. FRONTEX valdančioji taryba sprendimu Nr. 2/2019 patvirtino Europos ISV techninę ir veiklos strategiją.
10. Nacionalinė ISV strategija parengta vadovaujantis ESPAP reglamentu, ji atitinka Europos ISV techninės ir veiklos strategijos, patvirtintos FRONTEX valdančiosios tarybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 2/2019. Taip pat atsižvelgta į Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. XII-168 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, nuostatas.
11. Nacionalinę ISV strategiją (toliau – Strategija) rengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-52 „Dėl darbo grupės Nacionalinei integruoto sienų valdymo strategijai parengti sudarymo“ sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, į kurios sudėtį buvo įtraukti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – SM), Policijos departamento prie VRM (toliau – PD), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (toliau – VSAT), Migracijos departamento prie VRM (toliau – Migracijos departamentas) bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MD) atstovai.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI IŠŠŪKIAI IR GRĖSMĖS, INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO SAMPRATA
13. Vienas svarbiausių ISV tikslų – užtikrinti efektyvią, į kintančius migracijos srautus reaguojančią, valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. Efektyvus migracijos srautų valdymas išlieka prioritetu ES vidaus ir išorės politikoje.
14. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos neteisėtai migracijai į ES ir tuo pačiu į Lietuvą, yra geopolitinė ir ekonominė situacija migrantų kilmės šalyse ir regionuose, nestabilumas, ginkluoti konfliktai, o ateityje – net klimato kaita.
15. Pastaruoju metu trečiųjų šalių piliečių neteisėtos migracijos poveikis Lietuvai nesilpnėja – tik keičiasi migrantų neteisėto gabenimo būdai bei maršrutai. Šiuos pokyčius lemia labiausiai pažeidžiamose valstybės sienos ruožo su Baltarusijos Respublika atkarpose diegiamos sienos stebėjimo sistemos, suaktyvintas bendradarbiavimas su kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis ir kitos priemonės. Visų šių priemonių kompleksinis taikymas turi ilgalaikį poveikį neteisėtos migracijos maršrutų pasikeitimui, pvz., jų pasislinkimui į Šiaurę, neteisėtiems migrantams patekti į ES renkantis Latvijos sieną su Rusijos Federacija, arba net renkantis kitus, o ne Baltijos valstybių kelius, patekimui į ES (pvz., per Užkarpatės regioną).
16. Aukščiau minėtas maršrutų pokytis lemia ir naujus iššūkius – efektyviai užkardyti neteisėtą antrinį trečiųjų valstybių piliečių judėjimą, t. y. antrinę neteisėtą migraciją (pvz., iš Latvijos per Lietuvą į Lenkiją ir toliau į kitas ES valstybes).
17. Sudėtingėjant neteisėtos migracijos formoms, pvz., sudarant fiktyvias santuokas, steigiant fiktyvias įmones, nelegaliai dirbant, bei dažniau naudojant vis sunkesnius ir pavojingesnius metodus neteisėtai pergabenti asmenis per valstybių sienas, VSAT ir kitos institucijos turi nuolat gerinti tarpinstitucinę sąveiką bei būti nuolat pasirengusios tinkamai reaguoti į kylančias grėsmes, tokiu būdu užtikrinant efektyvią neteisėtos migracijos srautų kontrolę.
18. Viena iš identifikuotų grėsmių – neteisėtas draudžiamų ar ribojamų prekių gabenimas iš kaimyninių valstybių (trečiųjų šalių) tiek per pasienio kontrolės punktus (toliau – PKP) (tarptautiniai PKP priskirti Lietuvos Respublikos muitinės veiklos, kompetencijos ir atsakomybės sričiai, vietinio susisiekimo PKP muitinės funkcijas užtikrina VSAT), tiek per valstybės sieną tarp šių punktų (priskirta VSAT veiklos, kompetencijos ir atsakomybės sričiai). Didžiausią Lietuvoje sulaikomų prekių dalį sudaro tabako gaminiai. Didelis kainų skirtumas tarp Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse (Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje) parduodamų tabako gaminių (cigarečių pakelio kaina skiriasi 4–5 kartus), greitas uždarbis, patogi Lietuvos geografinė padėtis tolesniam nelegaliai įvežtų tabako gaminių gabenimui į Vakarų Europą ar nelegaliai prekybai jais šalies viduje – pagrindiniai šios grėsmės traukos faktoriai.
19. Didžiausia ir paprastai stambiais kiekiais (nuo 100 tūkst. iki 10 mln. ir daugiau vnt. cigarečių) nelegaliai įvežamų tabako gaminių dalis dažniausiai gabenama per tarptautinius kelio PKP, esančius pasienyje su trečiosiomis šalimis (Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi). Kontrabandinių tabako gaminių gabenimui naudojamas sausumos kelių ir geležinkelio transportas su specialiai įrengtomis slėptuvėmis, arba nelegalūs tabako gaminiai įvežami slepiant juos po muitinei deklaruotomis, bet priedangai skirtomis prekėmis ar jose (vadinamuosiuose karstuose). Tarpvalstybiniu mastu organizuotai veikiantį, aukštą konspiracijos lygį ir dažnai korupcijos požymių turintį nusikalstamumą traukia didelis neteisėtos veiklos atsiperkamumas (pelningumas) bei pakankamai nedidelė rizika prarasti į neteisėtą verslą investuotas lėšas. Be to, nuolat susiduriama su problemomis dėl nepakankamai išvystytos ar neatnaujinamos PKP infrastruktūros, prekių ir transporto priemonių tikrinimo techninės (pavyzdžiui, neinvazinės prekių patikros – rentgeno kontrolės) įrangos bei į muitinės tikrinimą nukreiptų žmogiškųjų išteklių trūkumo, nuolatinės personalo kaitos ar profesionalaus personalo išlaikymo valstybės tarnyboje. Intensyvūs tranzitu per Lietuvos Respublikos išorės sieną gabenamų prekių srautai, siekiai nebloginti teisėto verslo sąlygų ir užtikrinti projektinį PKP pralaidumą su trūkstamais resursais taip pat turi įtakos muitinės kontrolės priemonių taikymo lygiui. Šie nacionalinių ir ES finansinių ir ekonominių interesų apsaugą bei išorės sienų kontrolės lygį lemiantys veiksniai, šalies socialinės–ekonominės tendencijos bei ženklūs akcizinių prekių kainų skirtumai kaimyninėse šalyse sąlygoja, kad nelegalių tabako gaminių gabenimo srautai per PKP nemažėja, o tarpvalstybinio masto organizuoto nusikalstamumo keliamos grėsmės šalies ekonominiam ir kartu socialiniam bei nacionaliniam saugumui išliks ir ateityje.
20. Iki 2009 m. didžiausias nelegalių tabako gaminių srautas per valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktus driekėsi iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Po kryptingų VSAT veiksmų – minėto valstybės sienos ruožo apsauga sustiprinta diegiant pažangias valstybės sienos stebėjimo sistemas, suaktyvinta kriminalinė žvalgyba – nuo 2010 m. tabako gaminių kontrabandos maršrutai persimetė prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Toliau, atsižvelgiant į grėsmių dinamiką, sistemingai stiprinant išorės sienos kontrolę (tęsiamas sistemų diegimas prie sienos su Baltarusija, stiprinama kriminalinė žvalgyba, tarpinstitucinis bendradarbiavimas), neteisėto prekių gabenimo keliai siaurėjo bei persikėlė į tas valstybės sienos atkarpas, kuriose neįdiegtos modernios sienos stebėjimo sistemos. Ši tendencija tęsiasi ir iki šių dienų. Per pastaruosius dešimt metų kontrabandos mastas sumažėjo keletą kartų, tačiau tikėtina, kad atsižvelgiant į aukščiau išvardytus traukos faktorius, ši grėsmė išliks ir ateityje.
21. VSAT, užtikrindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užkerta kelią ir vogtų transporto priemonių gabenimui per Lietuvos valstybės sienas. Dažniausiai vogtos transporto priemonės gabenamos 2 keliais: per Lietuvos Respublikos išorės ES sienos PKP iš / į Baltarusiją ir Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį) ir per Lietuvos Respublikos vidaus ES sieną iš / į Lenkiją bei per jūros sieną į Lietuvą. Pagrindiniai vogtų transporto priemonių gabenimo per valstybės sieną būdai daug metų išlieka tie patys: registracijos dokumentų, VIN klastojimas, naudojant kitos transporto priemonės ar klastotus valstybinius numerius, pakrautų transporto priemonių gabenimas. Pažymėtina, kad teigiamų rezultatų davė 2015 m. vasario mėn. pradėti automatizuoti automobilių, kertančių valstybės sieną, patikrinimai Interpolo duomenų bazėje, taip pat 2019 m. sausio mėn. pradėjusi veikti automatinė muitinės rizikos valdymo sistemos RIKS sąsaja su Šengeno informacine sistema ir Interpolo duomenų baze, kuri nukreipia tikrinimui transporto priemones, jei muitinės deklaracijoje nurodyti jų duomenys aptinkami Šengeno informacinėje sistemoje arba Interpolo duomenų bazėje. Lietuvos geografinė padėtis, t. y. maršrute tarp vogtų automobilių gabenimo šaltinio ir paskirties šalių, lemia, kad ši grėsmė išliks ir ateityje.
22. Lietuvos Respublikos muitinė, vykdydama tarptautinius susitarimus dėl prekybos karine įranga ir amunicija bei dvejopos paskirties prekėmis priežiūros, užkerta kelią ginklų tiekimui į nestabilius pasaulio regionus ir apriboja teroristinių organizacijų galimybes įgyti masinio naikinimo ginklų technologijas bei jų komponentus. Dažniausiai dvejopos paskirties prekės gabenamos iš kitų pasaulio ir ES valstybių per Lietuvą tranzitu, pasinaudojant Lietuvos logistikos įmonių paslaugomis, nuslepiant galutinį prekių gavėją, nurodant netikslų prekės kodą, aprašymą ir kitus duomenis. Pastaraisiais metais išaugo karinės įrangos ir dvejopos paskirties prekių neteisėto gabenimo rizika, buvo nustatyti kovinių raketų ir karinių sraigtasparnių amunicijos gabenimo per Baltarusijos ir Lietuvos sieną atvejai. Taip pat vis dažniau bandoma įvežti pavojų vartotojų – ES piliečių saugai ir saugumui keliančių prekių. Lietuvos muitinė, kontroliuodama sienas, užtikrina Lietuvos ir ES saugumą. Pastaruoju metu nustatyti atvejai, kai pažeidžiamos ES ribojamosios priemonės Rusijos Federacijai – naujos muitinės veiklos sritys sankcijų kontrolės segmente.
23. Lietuvos geografinė padėtis bei transporto ir logistikos verslo plėtra skatina įvairių pasaulio valstybių įmones naudotis Lietuvoje siūlomomis transporto ir logistikos paslaugomis. Pastaraisiais metais didėja srautas prekių, gabenamų jūrų ir geležinkelių transportu iš Kinijos ir kitų pasaulio regionų į Lietuvą ir tranzitu. Didėjant prekybos srautams, kyla grėsmės, susijusios su neteisėta prekyba.
Nors tendencijos daug metų išlieka panašios, situacija stebima, o prioritetine tvarka atsižvelgiant į grėsmių dinamiką, sistemingai stiprinama sienos kontrolė, siekiant mažinti ateityje kilsiančių grėsmių poveikį.
Vertinant pokyčius tarptautinės prekybos srautų srityje, stebimas karinės ir dvejopos paskirties prekių neteisėto gabenimo rizikos padidėjimas bei išliekantis stabilus akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos srautas Lietuvoje. Vertinant muitinės priežiūros pasienio kontrolės punktuose efektyvumo lygį, stebimas tam tikrų spragų atsiradimas, pirmiausiai siejamas su PKP infrastruktūros neatitikimu kelių, geležinkelių ir jūrų transporto srautams, neintervencinės tikrinimo įrangos nusidėvėjimu, jos trūkumu PKP.
Integruoto sienų valdymo iššūkis Lietuvoje – tinkamo priežiūros lygio užtikrinimas esant PKP infrastruktūros, tikrinimo įrangos ir žmogiškųjų išteklių trūkumui.
24. VSAT yra pagrindinė institucija Lietuvoje, atsakinga už ES išorės sienos kontrolę, kuri, kaip viena iš nacionalinį saugumą stiprinančių ir užtikrinančių institucijų, atsako už Lietuvos sausumos ir jūros sienos stebėjimą bei atvykstančių į šalį ir išvykstančių iš jos asmenų pasienio patikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose, nustato neteisėto sienos kirtimo atvejus, tiria ir išaiškina kitas neteisėtas veikas prie valstybės sienos, taip pat vykdo užsieniečių neteisėto buvimo šalyje prevenciją ir kontrolę, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus Kuršių mariose. Svarbiausias VSAT veiklos tikslas – užtikrinti ES išorės sienos saugumą įgyvendinant Šengeno teisyno (acquis) reikalavimus.
25. Lietuvos Respublikos muitinė – pagrindinė institucija Lietuvoje, atsakinga už tarptautinės prekybos priežiūrą, prekių tikrinimo koordinavimą su kitomis pasienyje dirbančiomis tarnybomis, atliekanti kontrabandos ir kitų susijusių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas. Būdama viena iš ES Muitų sąjungos dalyvių, Lietuvos Respublikos muitinė prisideda prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, ES vidaus rinkos veikimo, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų ES politikos sričių priemonių įgyvendinimo, taip pat prie visos prekių tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo. Muitinės tikslai – apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti ES ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Muitinės priežiūros priemonėmis Lietuvos Respublikos muitinė siekia užtikrinti teisėtą, saugią, sąžiningą ir sklandžią tarptautinę prekybą Lietuvoje, atitinkančią ES muitų teisės aktų reikalavimus.
26. Lietuvos kariuomenė – pagrindinė institucija, kuri organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje per Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą, bei vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias.
27. Migracijos departamentas – valstybės institucija, kuri, be kitų valstybės politikos įgyvendinimo migracijos srityje vykdomų funkcijų, yra taip pat atsakinga už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, nelegalios migracijos prevencijos priemonių vykdymą su kitomis valstybės institucijomis, įskaitant ir VSAT.
28. SM – valstybės institucija, dalyvaujanti rengiant pasienio kontrolės punktų plėtros planus ir organizuojanti jų įgyvendinimą.
29. Lietuvos policija – pagrindinė institucija, atsakinga už asmens, visuomenės saugumą, viešosios tvarkos užtikrinimą, teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, ypatingą dėmesį skiria kovai su organizuotu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu. Vykdydama ES tarpvalstybinio tiesioginio ir tarpžinybinio bendradarbiavimo politikos priemones, įgyvendina bendradarbiavimo pasienio regione modelį ir prisideda prie ES išorės sienų saugumo užtikrinimo.
30. Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM – valstybės institucija, įgyvendinanti pasienio kontrolės punktų plėtros priemones, vykdanti pasienio kontrolės punktų infrastruktūros priežiūrą ir organizuojanti patekimą į pasienio kontrolės punktus.
31. VRM – formuoja valstybės politiką viešojo saugumo srityse. Viena iš šių sričių yra valstybės sienos apsauga. VRM, kaip politikos formuotojai, pavestas ir viešojo saugumo sričių politikos, įskaitant valstybės sienos apsaugos politiką, įgyvendinimo organizavimas, koordinavimas ir kontroliavimas.
32. URM – formuoja užsienio prekybos politiką, koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinį bendradarbiavimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą kovos su terorizmu klausimais ir koordinuoja kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų veiklą Lietuvos Respublikos valstybės sienos delimitavimo ir demarkavimo, išimtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų nustatymo klausimais. URM dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Lietuvos vizų politiką, palaiko diplomatinius ir konsulinius santykius su užsienio valstybėmis, ryšius su tarptautinėmis organizacijomis.
33. Tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose savo funkcijas vykdo ir kitos valstybinės institucijos – veikia Valstybinės augalininkystės tarnybos fitosanitarijos postai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio veterinarijos postai.
34. ESPAP reglamente nustatyti šie pagrindiniai ISV elementai:
35. ISV elementai, kartu su trimis horizontaliais elementais, t. y. pagrindinėmis teisėmis, švietimu ir mokymu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis sudaro pagrindinius ISV elementus ir užtikrina sąlygas strateginių ir specifinių tikslų vystymuisi. Visų jų darna ir sąveika yra būtina siekiant veiksmingai ir vienodai įgyvendinti ISV strategiją.
36. ISV nacionaliniu lygiu remiasi keturių pakopų kontrolės modeliu:
36.1. pirmoji pakopa: priemonės trečiosiose šalyse (neteisėtos migracijos kilmės ir tranzito šalys), įskaitant keitimąsi informacija ir konsulinę veiklą, susijusią su vizomis ir mokymais atitinkamiems pareigūnams, siekiant spręsti neteisėtą migraciją jos ištakose;
36.2. antroji pakopa: priemonės su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, įskaitant bendradarbiavimą su sienų kontrolės institucijomis pasitelkiant standartizuotus mechanizmus ir tinkamą dalijimąsi informacija;
36.3. trečioji pakopa: sienos kontrolės priemonės prie išorės sienų, įskaitant sisteminius patikrinimus pasienyje ir bet kokios nusikalstamos veiklos nustatymas remiantis rizikos analize;
37. Lietuvos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, taip pat su kaimyninių valstybių atitinkamomis institucijomis bei su kitų trečiųjų šalių ir ES VN sienų valdymo veikloje dalyvaujančiomis institucijomis, agentūromis ir organizacijomis. Pagrindinės Lietuvos institucijos, dalyvaujančios sienų valdyme, be VSAT, yra: VRM, URM, Lietuvos kariuomenė, SM, MD, Migracijos departamentas, Lietuvos policija ir Pasienio kontrolės punktų direkcija prie SM.
III SKYRIUS
VIZIJA, MISIJA, STRATEGINIS TIKSLAS
38. Vizija – teisėtas, saugus ir sklandus asmenų ir prekių judėjimas per sieną, užtikrinamas pasitelkiant aukštos kvalifikacijos motyvuotą personalą, naujausias technologijas, plėtojant tarpžinybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, įgyvendinant veiklos gerinimo, efektyvumo ir saugumo didinimo iniciatyvas.
39. Misija – Lietuva užtikrina aukštą ir patikimą savo ir ES išorės sienos saugumo lygį, kuris visapusiškai atitinka ES ir Šengeno teisyno (acquis) reikalavimus bei sudaro palankias sąlygas asmenų ir prekių judėjimui per išorės sieną, teisėtai, saugiai ir sąžiningai tarptautinei prekybai bei prisideda prie kovos su visų formų tarpvalstybiniu nusikalstamumu, taip išsaugant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.
40. Strateginis tikslas – garantuoti patikimą ES išorės sienos apsaugą, paremtą išsamiu informacijos apie padėtį žinojimu, rizikos analize ir nuosekliu nacionalinių pajėgumų stiprinimu bei techninių sienos stebėjimų sistemų plėtojimu. Šis strateginis tikslas bus pasiektas įgyvendinant Strategijoje įvardijamose konkrečiose srityse, sudarančiose integruoto sienų valdymo sudedamąsias dalis (komponentus), suformuluotus uždavinius bei vykdant visapusiškai integruotą išorės sienų kontrolę, apimančią veiklą visose politikos srityse, prie visų sienų ir visose valdžios institucijose.
IV SKYRIUS
INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO SUDEDAMOSIOS DALYS
PIRMASIS SKIRSNIS
SIENŲ KONTROLĖ
41. Sienų kontrolę sudaro priemonės, kuriomis sudaromos palankios sąlygos teisėtam sienų kirtimui, ir, kai tinkama, priemonės, susijusios su tarpvalstybinių nusikaltimų, kaip antai, neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis ir terorizmu, kontrabanda, muitinės apgaule ir neteisėtu prekių neišvežimu, jų prevencija ir nustatymu, taip pat priemonės, susijusios su asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie nori pateikti paraišką dėl jos suteikimo, nukreipimu.
42. Patikrinimai kertant sieną:
42.1. Lietuvos teritorijoje yra įsteigti 35 PKP: 18 kelių (11 iš jų tarptautinių, kuriuose veikia muitinės postai, ir 7 skirtų vietiniam eismui, kurių statusas dėl kaimyninių valstybių neapsisprendimo nėra nustatytas), 5 geležinkelių, 4 upių, 4 jūrų ir 4 oro uosto. Nuolat didėja per valstybės sieną vykstančių asmenų, prekių ir transporto priemonių srautai, todėl keleivių, transporto priemonių ir prekių srautų pralaidumas PKP turi būti nuolat didinamas ne tik harmoninga, su kaimyninės trečiosios šalies derančia infrastruktūros plėtra, bet ir naujausių, pažangiausių technologijų pasitelkimu, todėl svarbu užtikrinti, kad PKP būtų tinkamai suprojektuoti ir įrengti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam asmenų, prekių ir transporto priemonių srautui;
42.2. 2018 m. per Lietuvos Respublikos kontroliuojamos ES sausumos išorės sienos PKP buvo patikrinta 11,6 mln. vykusių asmenų: sausuma – 8,7 mln. (atvykusiųjų – 4,5 mln., išvykusiųjų – 4,2 mln. ), oro uostais – 2,6 mln. (atvykusiųjų –1,3 mln., išvykusiųjų – 1,3 mln. ), jūrų uostais 0,3 mln. (atvykusiųjų – 0,15 mln., išvykusiųjų – 0,15 mln. ). Vien per PKP, kuriuose veikia muitinės postai vyko 2,2 mln. lengvųjų automobilių, 92 tūkst. keleivinių autobusų, 998,6 tūkst. krovininių automobilių, 3,6 mln. geležinkelio vagonų, 408,4 tūkst. konteinerių, 11,9 tūkst. laivų, 63,3 tūkst. orlaivių, 14,2 mln. keleivių, vyko 115,6 tūkst. pašto bei 229 tūkst. smulkių siuntų;
42.3. kasmet PKP patikrintų asmenų srautas didėja: 2018 m. palyginus su 2017 m. asmenų skaičius padidėjo 14,1 proc. (nuo 10,2 mln. iki 11,6 mln.), o 2017 m. palyginus su 2016 m. asmenų skaičius padidėjo 3,9 proc. (nuo 9,8 mln. iki 10,2 mln.). Per PKP, kuriuose veikia muitinės postai, vykusių keleivių rautas didėja 13,8 proc. 2018 metais lyginant su 2017 m., o panaši tendencija stebima ir ankstesniais metais. Atitinkamai PKP didėja ir transporto priemonių srautai – lengvųjų automobilių – 18,5 proc., keleivinių autobusų – 15,5 proc., krovininių automobilių – 9,3 proc., geležinkelio vagonų – 2,8 proc., konteinerių – net 84,9 proc., laivų – 12,3 proc., orlaivių – 12,8 proc., pašto bei smulkių siuntų – atitinkamai 10,8 ir 12,7 proc. Intensyviausias patikrintų asmenų skaičius didėja oro uostų PKP. Palyginus paskutiniuosius tris metus asmenų srautas per visus PKP padidėjo nuo 11,4 proc. iki 20,9 proc. Sausumos sienos PKP nuo 2 proc. iki 12,5 proc., jūrų uostų PKP – nuo 1,8 proc. iki 6,9 proc. 2018 m. intensyviausiai didėjo konteineriais gabenamų prekių srautai ir lengvųjų automobilių kertančių sieną srautai. Atskirai paminėtinos pašto ir smulkios siuntos, daugiausia gabenamos oro transportu – nors muitinėje deklaruojamų siuntų kiekis didėjo tik 10–13 proc., mažai kontroliuojamų siuntų kiekis yra 10 kartų didesnis. Nedeklaruojamų siuntų skaičius didėja dar sparčiau, o nuo 2021 m. jos taps deklaruotinomis ir kontroliuojamomis griežčiau;
42.4. siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas keliauti per išorės sienas geros valios (bona fide) keliautojams, kartu saugiai ir sklandžiai gabenti prekes ir išlaikyti reikiamą saugumo lygį, būtina tobulinti bei modernizuoti pasienio kontrolės procedūras, plėtojant išmaniąsias patikros sistemas, įskaitant (bet neapsiribojant) biometrinės patikros sistemą su viešojo rakto infrastruktūra, įgyvendinant ES atvykimo/išvykimo sistemos reikalavimus, importo, eksporto, tranzito kontrolės, rizikos valdymo ir kitas sistemas, plėtojant piliečių profiliavimo segmentą, užtikrinant pakankamą personalo bei techninių išteklių kiekį ir didinant pareigūnų gebėjimų atlikti patikrinimus ir muitinės priežiūrą kertant sieną lygį, todėl svarbu užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos standartinės pasienio patikrinimų procedūros. Be to, svarbu užtikrinti, kad visos patikrinimus PKP atliekančios institucijos skirtų reikiamą atitinkamas kompetencijas turinčio personalo skaičių;
42.5. tarpinstitucinis patikrinimus PKP atliekančių institucijų bendradarbiavimas turi būti toliau plėtojamas ne tik vykdant bendrus instruktažus, mokymus ir operacijas, bet ir deleguojant vieni kitiems funkcijas, kur tai įmanoma ir efektyvu. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas EK patvirtintų Gairių dėl tolesnio sienos apsaugos tarnybų ir muitinių administracijų bendradarbiavimo (COM (2018) 6193959) įgyvendinimui;
42.6. patikrinimus PKP atliekančios institucijos privalo užtikrinti, kad visos pasienio patikrinimų procedūros ir muitinės formalumai būtų atlikti profesionaliai, kokybiškai ir greitai, todėl personalo mokymo turinys turi atitikti šias procedūras ir formalumus, o PKP vystymas ir veiklos organizavimas turi būti standartizuotas. Todėl bus plėtojama skaitmeninė asmens tapatybės ir dokumentų autentiškumo nustatymo sistema (AIS), Europos kelionės leidimų informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), taip pat bus plėtojama prieiga prie pirštų antspaudų įrašų asmens dokumentuose siekiant sudaryti susitarimus su kitomis šalimis, toliau vystoma Integruota muitinės informacinė sistema, automatinė numerių atpažinimo sistema, automatinės eismo kontrolės sistemos, kitos automatinės atpažinimo ir judėjimo kontrolės sistemos, plėtojamas techninis ir žmogiškasis potencialas skaitmeninės asmens tapatybės nustatymo ir automatizuoto patikrinimo, tapatybės nustatymo ir automatizuoto patikrinimo, muitinio tikrinimo srityse bei su šių sistemų diegimu susiję mokymai. Bus plėtojamos išankstinės informacijos apie keleivius (API) (2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis) galimybės užkardant neteisėtą migraciją. Vykdant patikrinimus kertant sieną svarbu toliau plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos SIRENE nacionaliniu skyriumi, nuolat tobulinti pasieniečių žinias dėl efektyvaus tarptautinių informacinių sistemų, t. y. Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo duomenų bazių panaudojimo.
43. Numatomi uždaviniai:
43.1. užtikrinti reikiamą atitinkamai parengto personalo bei modernių techninių išteklių kiekį PKP veiklai vykdyti;
43.2. vystyti PKP infrastruktūrą subalansuotu būdu, maksimaliai padidinant infrastruktūros panaudojimo efektyvumą, skiriant prioritetą tarptautiniams PKP;
44. Sienos stebėjimas:
44.1. Lietuvos ES išorės sienos ilgis yra 1073,36 km, iš jų – 953,71 km sausumos (įskaitant pasienio vandenis) siena (su Rusijos Federacija – 274,89 km; Baltarusijos Respublika – 678,82 km), 119,64 km. – jūros siena. Atskiruose valstybės sienos ruožuose prie ES išorės sienos įdiegtos stacionarios sienos stebėjimo sistemos, kuriomis išorės siena stebima 24/7. Ruožuose, kur įdiegtos stacionarios sienos stebėjimo sistemos, mažėja valstybės sienos pažeidimų skaičius, iš esmės nelieka valstybės sienos pažeidimų latentiškumo, realiu laiku matomi per ES išorės sieną vykstantys procesai. Įdiegus sienos stebėjimo sistemas, keičiami tarnybos organizavimo būdai, nuolatinį patruliavimą prie valstybės sienos keičiant reagavimu į pažeidimus ir pažeidimų užkardymą;
44.2. įgyvendinant 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur), (toliau – EUROSUR), VSAT paskirta Nacionaliniu koordinaciniu centru (toliau – NKC), skirtu koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti su visomis už ES VN išorės sienų stebėjimą atsakingomis institucijomis, FRONTEX ir keistis informacija su šiomis institucijomis ES stebėjimo sistemoje. NKC apdorojama informacija, gauta iš vietinių ir regioninių koordinacinių centrų, kuri skelbiama EUROSUR sistemoje;
44.3. siekiant užtikrinti veiksmingą išorės sienos stebėjimą, numatoma išlaikyti esamą ir toliau plėtoti valstybės sienos apsaugos infrastruktūrą, ypač kuriant ir diegiant stacionarias, integruotas ir modernias išorės sienos stebėjimo sistemas, kurios sudarytų galimybes iš anksto pastebėti galimus potencialius sienos pažeidėjus, taip pat būtų galima vykdyti teritorijų, esančių netoli išorės sienų stebėjimą, plėtoti su šių sistemų diegimu susijusius personalo mokymus. Be to, turi būti skiriamas deramas dėmesys naujų pasienio teritorijų stebėjimo koncepcijų kūrimui ir užtikrinamas nuolatinis įprastinių ir daugiafunkcinių sienų stebėjimo operacijų inicijavimas ir įgyvendinimas;
44.4. sienos pažeidėjų naudojama taktika ir priemonės reikalauja nuolatinio taktiškai efektyvaus reagavimo ir šiam reagavimui būtinos technikos, įskaitant ne tik antžeminį transportą, bet ir oro bei vandenų transporto priemones, taip pat aprūpinimo reikiamu jų kiekiu. Be to, būtina sukurti bepiločių orlaivių panaudojimo sienos apsaugai sistemą, apimančią bepiločių orlaivių teisinio reglamentavimo, įsigijimo, taktinio/operacinio naudojimo, aptarnavimo ir kitus aspektus;
44.5. strateginiu, operaciniu ir taktiniu lygmenimis turi būti sukurtos tinkamos reagavimo į kintančias situacijas prie išorės sienos koordinavimo struktūros ir užtikrintas tinkamas jų pasirengimo lygis, kuris sudarytų sąlygas įvertinti reikalingą, pagrįstą rizikos analize, atsako būdą ir mastą. Be to, turi būti parengti nenumatytų atvejų planai, kad būtų galima skaidriai paskaičiuoti ir pateikti aiškius poreikius, įskaitant galimą FRONTEX paramą, taip pat pasirengta priimti suteiktą paramą bei vadovauti šiai veiklai. Būtina periodiškai inicijuoti ir atlikti operacinės veiklos, įskaitant grąžinimą, pratybas ir atlikti jų vertinimus atsižvelgiant į konkrečias priemones ir nustatytus rodiklius;
44.6. siekiant aptikti neteisėtus sienos kirtimus ir efektyviai į juos reaguoti, būtina užtikrinti pakankamą personalo ir techninių išteklių kiekį prie ES išorės sienų. Turi būti siekiama surinkti ir užfiksuoti visus teisės aktų pažeidimo įrodymus, kurie bus reikalingi kompetentingoms institucijoms vėlesniame teisminiame procese. Be to, turi būti skatinama ir užtikrinama, kad kompetentingos institucijos visapusiškai išnaudotų pajėgumus, įskaitant techninę įrangą bei reikiamą personalą, ir bendradarbiautų siekdamos veiksmingai ir efektyviai juos išnaudoti;
44.7. valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą kontroliuoja VRM, o užsieniečių buvimo bei gyvenimo šalyje kontrolę vykdo VSAT bei Migracijos departamentas, bendradarbiaudami su Lietuvos institucijomis;
44.8. vykdant funkcijas, susijusias su migraciniais procesais, vadovaujamasi pagrindiniais ES bei tarptautiniais teisės aktais, užtikrinančiais pagrindines žmogaus teises, įskaitant Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir įsipareigojimus, susijusius su galimybe pasinaudoti tarptautine apsauga, ypač negrąžinimo principo;
44.9. VSAT yra pagrindinė teisėsaugos institucija Lietuvoje, turinti teisę sulaikyti neteisėtai esančius šalyje užsieniečius, vykdyti jų apklausas, atlikti asmens tapatybės nustatymą, nuimti pirštų antspaudus, atlikti patikrinimus įvairiose duomenų bazėse, įvesti duomenis į atitinkamas duomenų bazes, atlikti užsieniečių registraciją, spręsti jų teisinės padėties klausimus, užtikrinti jiems tinkamas sulaikymo sąlygas VSAT struktūriniuose padaliniuose;
44.10. siekiant užtikrinti sėkmingą migracijos srautų valdymą, būtina stiprinti neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės valdymo sistemą, apimančią kompetentingų Lietuvos institucijų veiklą, efektyvų bendradarbiavimą užsieniečių kontrolės srityje ir šios veiklos koordinavimą. VSAT su Migracijos departamentu yra pasirašiusi susitarimą dėl bendradarbiavimo neteisėtos migracijos prevencijos ir užsieniečių kontrolės srityje, jame yra numatyta kiekvienos institucijos atsakomybė, išgrynintos funkcijos bei informacijos keitimosi tarp institucijų mechanizmas;
44.11. pagal kompetenciją užtikrindamos ES bendros imigracijos bei prieglobsčio politikos pagrindines nuostatas, Lietuvos institucijos yra parengusios teisės aktus, reglamentuojančius prieglobsčio procedūros įgyvendinimą bei priėmimo sąlygų užtikrinimą prieglobsčio prašytojams jų apgyvendinimo vietose. Būtinas nuolatinis priėmimo sąlygų gerinimas, ypač atkreipiant dėmesį į specialių poreikių turinčius bei pažeidžiamus asmenis;
45. Numatomi uždaviniai:
45.1. plėtoti valstybės sienos apsaugos infrastruktūrą ir modernių techninių priemonių panaudojimą sienos stebėjimui;
45.2. užtikrinti laiku, efektyvų bei adekvatų reagavimą į situacijos prie ES išorės sienos pasikeitimus nacionaliniu lygmeniu;
46. Nusikaltimų prevencija ir tyrimas:
46.1. vadovaudamosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu, VSAT ir Lietuvos muitinė, pasitelkdamos pažangias technologijas, pagal kompetenciją koordinuodamos veiksmus su kitomis nacionalinėmis kriminalinės žvalgybos institucijomis, vykdo nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą ir sprendžia kitus kriminalinės žvalgybos uždavinius. VSAT ir Lietuvos muitinės vykdoma kriminalinė žvalgyba orientuota atitinkamai į sienos kontrolės stiprinimą ir muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų nustatymą ir atskleidimą, dėmesį sutelkiant tarpvalstybinio nusikalstamumo latentikos mažinimui;
46.2. siekiant užtikrinti veiksmingą sienų kontrolę, kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, būtina stiprinti kriminalinės žvalgybos pajėgumus, aprūpinant šią veiklą vykdančius pareigūnus pažangiomis priemonėmis, vystant naujus veiklos metodus, įgyvendinant ir plėtojant grėsmių vertinimo sistemą, užtikrinančią veiklos prioritetizavimą, efektyvių kontrolės priemonių taikymą;
46.3. efektyviai kovai su tarpvalstybiniu nusikalstamumu būtina plėtoti dvišalius ir tarptautinius bendradarbiavimo ryšius su kaimyninių valstybių teisėsaugos institucijomis. Bendrai kartu atliekami koordinuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai įgalina atlikti sisteminį poveikį tarpvalstybiniam organizuotam nusikalstamumui. Būtina tęsti ir plėtoti praktinį bendradarbiavimą su Europolu ir kartu su kitomis užsienio šalimis įgyvendinti projektus kovai su organizuota neteisėta migracija;
46.4. įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais, Lietuvos policija, VSAT ir Valstybės saugumo departamentas vykdo informacijos apie keleivius padalinio funkcijas, numatoma, kad netrukus prie padalinio prisijungs ir Lietuvos muitinė. Svarbu toliau plėtoti Informacijos apie keleivius padalinio galimybes efektyviai kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu bei sudarant teisines prielaidas Lietuvos muitinei tapti Informacijos apie keleivius skyriaus dalyve;
46.5. VSAT, Lietuvos muitinė ir policija pagal kompetenciją dalyvauja Europos tarpdisciplininės nusikalstamumo grėsmių platformos (EMPACT) veikloje, siekiant prisidėti užkardant organizuotą neteisėtą migraciją, neteisėtą prekybą ir tarpvalstybinį nusikalstamumą tarptautiniu lygiu. Siektinas ir tolesnis VSAT, Lietuvos muitinės ir Lietuvos policijos dalyvavimas EMPACT veikloje;
ANTRASIS SKIRSNIS
PAIEŠKA IR GELBĖJIMAS
48. Paieška ir gelbėjimas – nelaimės jūroje ištiktų asmenų paieškos ir gelbėjimo operacijos, pradėtos ir vykdomos pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 656/2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 656/2014) ir tarptautinę teisę, atliekamos susidarius atitinkamai padėčiai sienų stebėjimo operacijų jūroje metu.
49. Reglamentu (ES) Nr. 656/2014 nustatytos išorės jūrų sienų stebėjimo per visas agentūros FRONTEX koordinuojamas jūrų operacijas taisyklės ir įtvirtintos ES stebėjimo jūroje reglamentavimo taisyklės. Šio reglamento tekste iš esmės nurodomi tarptautiniai įsipareigojimai, kuriuos valstybės narės jau yra prisiėmusios. Vadovaujantis minėtu reglamentu, bendrose agentūros FRONTEX operacijose dalyvaujantis jūrų ir oro transportas turi laikytis „įsipareigojimo teikti pagalbą bet kuriam jūroje nelaimės ištiktam laivui ar asmeniui“, net jeigu operacijos tikslas yra išorės jūrų sienų stebėjimas. Lietuvos institucijos yra įpareigotos ir užtikrina minėto reglamento reikalavimų įgyvendinimą.
50. Paieškos ir gelbėjimo darbai Lietuvoje yra sureguliuoti teisės aktais ir užtikrinamas jų įgyvendinimas praktikoje. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (toliau – JGKC) organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijoms paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje vadovaudamasis Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-945 „Dėl Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo“. Taip pat JGKC 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos šalių prašymu organizuoja ir koordinuoja pagalbos teikimą šioms šalims vykdant žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus.
51. JGKC vykdo budėjimą ir yra pasirengęs reaguoti 24/7. Priėmus nelaimės signalus ar gavus pranešimus apie paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusias avarijas ar kitus incidentus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, JGKC palaiko ryšį su pavojuje atsidūrusiais asmenimis ir operacijoje dalyvaujančiomis pajėgomis. Apie paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusias nelaimes ir avarijas JGKC nuolat informuoja paieškos ir gelbėjimo darbus vykdančias ir pagalbą teikiančias institucijas.
52. JGKC reikalavimu, paieškos ir gelbėjimo laivai bei orlaiviai, taip pat visi Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir uostuose esantys laivai, naudodamiesi JGKC suteikta turima visapusiška informacija apie avariją, jos vietą ir panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems žmonėms. JGKC nustatyta tvarka skelbia atitinkamą paieškos ir gelbėjimo stadiją. Apie paskelbtą stadiją informuoja paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvaujančias institucijas. Taip pat perduoda laivui, dėl kurio paskelbta pavojaus stadija, informaciją apie pradėtą paieškos ir gelbėjimo operaciją.
53. JGKC įvertina paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusios avarijos pobūdį ir mastą ir priima sprendimą dėl taikytinų priemonių. Prireikus, kreipiasi dėl pagalbos į užsienio valstybių gelbėjimo koordinavimo centrus, koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms operacijos metu. Koordinuoja paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone vykdančių institucijų veiksmus, vadovauja jiems operaciniu ir taktiniu lygmenimis. Koordinuoja būtinosios medicinos pagalbos suteikimą avarijos metu nukentėjusiems asmenims, jų nugabenimą į saugią vietą. Priima sprendimus nutraukti ir prireikus atnaujinti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, taip pat vykdo kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose žmonių paiešką ir gelbėjimą, JGKC priskirtas funkcijas.
54. VSAT atsakinga už paieškos ir gelbėjimo darbų ir operacijų vykdymą Kuršių mariose. Įvykus avarijai ar nelaimei Kuršių mariose, nedelsiant aktyvuojamos turimos, 24/7 režimu budinčios, VSAT pajėgos, esant būtinumui, pasitelkiami orlaiviai ir informuojamas JGKC apie išsiųstas paieškos ir gelbėjimo pajėgas, sustiprinamas Kuršių marių, pakrančių stebėjimas techninėmis priemonėmis, esant būtinumui, informuojamos kaimyninės valstybės, pagal galimybes pasitelkiamos kitų institucijų pajėgos ir priemonės, jeigu VSAT turimų pajėgų ir priemonių nepakanka.
55. Kasmet vykdomos žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybos, kurių metu tikrinamas paieškos ir gelbėjimo darbus atliekančių institucijų veiksmų suderinamumas.
56. Siekiant, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos paieškos ir gelbėjimo rajone, jūroje, būtų vykdomos efektyviai, turi būti užtikrinamas paieškos ir gelbėjimo jūroje pajėgumų išlaikymas.
TREČIASIS SKIRSNIS
RIZIKOS ANALIZĖ IR VIDAUS SAUGUMAS
58. Rizikos analizė ir vidaus saugumas suprantamas kaip vidaus saugumo rizikos analizė ir grėsmių, galinčių turėti įtakos išorės sienų veikimui arba saugumui, analizė.
59. Nacionalinio saugumo strategijoje įvardytos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį.
60. Lietuvos išorės sienų valdymas vadovaujasi patikima ir reguliaria rizikos analize, kuri vykdoma vadovaujantis aktualiu bendru integruotos rizikos analizės modeliu (toliau – CIRAM).
61. Įgyvendinant ISV principus rizikos analizės srityje, įsteigtas Kriminalinės informacijos analizės centras (toliau – KIAC), kuriame bendradarbiauja visos suinteresuotos institucijos, t. y. VSAT, MD, PD ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM (toliau – FNTT). KIAC tikslas – plėtoti bendradarbiavimą analizuojant dalyvaujančių institucijų renkamą, su įvairiomis nusikalstamomis veikomis susijusią, informaciją apie socialines, teisines, ekonomines ir kitas nusikaltimų ir pažeidimų priežastis ir sąlygas, pagal kompetenciją siūlyti priemones jas šalinti. KIAC institucijos kartą per pusmetį bendrai sudaro ir naudoja „Naujai nustatytų tarpvalstybinio nusikalstamumo tendencijų apžvalgą“.
62. Įsteigtas Rizikos analizės centras ir Jungtiniai operacijų centrai (toliau – RAC) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, kuriuose dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (koordinuojanti institucija), FNTT, PD, MD, VSAT, Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. RAC tikslas – keistis ir analizuoti informaciją, susijusią su mokesčių, darbo santykius reguliuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais, nusikalstamomis veikomis, darančiomis žalą valstybei, valstybės finansų sistemai, ekonomikai, verslo tvarkai, mokesčių surinkimui, derinti institucijų veiklos prioritetus, planuoti ir organizuoti priemones, skirtas minėtiems pažeidimams bei nusikalstamoms veikoms atskleisti ir ištirti.
63. Rizikos analizė vykdoma centriniame, teritoriniame ir vietiniame lygmenyse, tarp šiuose lygiuose esančių VSAT padalinių užtikrinami nuolatiniai cikliški rizikos analizei skirtos informacijos mainai.
64. Su sauga ir saugumu susijusių duomenų rizikos analizė muitinės kompetencijos srityje vykdoma ES, nacionaliniu, teritoriniu ir vietiniu (lokaliu) lygmenimis. Rizikos analizės sistema sudaro galimybes pasinaudoti kitų ES VN rizikos valdymo duomenimis ir potencialu. Siekiant užtikrinti Lietuvos ir ES piliečių saugą ir saugumą būtina toliau gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir visiškai išnaudoti muitinės gaunamos išankstinės informacijos ir informacinių sistemų, ypač ICS2, galimybes, suteikti Lietuvos muitinei tiesioginę prieigą prie būtinų informacijos šaltinių, taip pat prie keleivių duomenų įrašų (PNR) ir kt.
65. Lietuvos policijos pareigūnai atlieka strateginę analizę pagal Europolo koordinuojamą ES sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą, vieną kartą per metus rengia Lietuvos kriminalinės policijos biuro koordinuojamą nacionalinį sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą ir du kartus per metus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai vykdo teritorinį sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą.
66. Siekiant užtikrinti kokybiškos ir paremtos analitine informacija rizikos analizės vykdymą, reikia nuolat tobulinti institucijų vykdomą rizikos analizę, įskaitant keitimąsi rizikos analizei reikalingais duomenimis, o esant galimybei, ir rizikos analizės produktais bei užtikrinti jos atitiktį ES teisės aktų nuostatoms. Atsakingos nacionalinės institucijos turi visiškai įdiegti CIRAM, apmokyti rizikos analizę vykdantį personalą, užtikrinti rinkimą ir keitimąsi informacija bei duomenimis. Rizikos analizė turi būti vykdoma sistemingai ir nuolat, rengiant išsamius rizikos analizės produktus, juos reguliariai atnaujinant ir platinant. Taip pat turi būti aktyviai prisidedama prie naujų rizikos analizės produktų kūrimo.
67. Tikslingas tolesnis keleivio duomenų įrašų (PNR) naudojimas teisėsaugos tikslais teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijai, užkardymui ir tyrimui, taip užtikrinant didesnį vidaus saugumą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
FRONTEX REMIAMAS IR KOORDINUOJAMAS VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRADARBIAVIMAS
69. Lietuvos teisėsaugos institucijos nuo pat FRONTEX veiklos pradžios aktyviai dalyvauja šios agentūros koordinuojamose operacijose ir kitose su šios agentūros mandatu susijusiose veiklose.
70. 2006 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta FRONTEX ir VSAT Pasieniečių mokyklos partnerystės deklaracija. 2009 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas VSAT ir FRONTEX partnerystės pagrindų susitarimas, kuriuo remiantis VSAT PKP yra įsteigusi FRONTEX tikslinės paramos biurus, kuriuose tarnybą gali vykdyti kitų ES valstybių narių pareigūnai.
71. Vidaus reikalų statutinių įstaigų bendradarbiavimo siunčiant vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir techninę įrangą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros koordinuojamas operacijas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu 1V-270 „Dėl Vidaus reikalų statutinių įstaigų bendradarbiavimo siunčiant vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir techninę įrangą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros koordinuojamas operacijas tvarkos aprašo patvirtinimo“, VSAT yra paskirta nacionaline koordinuojančia institucija. Lietuvos pajėgų dalyvavimas FRONTEX operacijose palaipsniui didėja, tikimasi šį procesą išlaikyti ir ateityje, jeigu nepasikeis situacija prie išorės sienų bei vidaus saugumo srityje. Taip pat kreipiamas didelis dėmesys atrenkant kandidatus į FRONTEX koordinuojamas operacijas, jų profesinį pasirengimą, profesionalumą, kitas dalykines savybes, todėl ateityje bus tobulinamas pareigūnų atrankos vykti į FRONTEX koordinuojamas operacijas procesas.
72. Siekiant įgyvendinti užduotis, susijusias su bendra valstybės siena, pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1996 m. kovo 5 d. sutartį dėl bendros valstybės sienos, su ja susijusių teisinių santykių, taip pat dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos šioje srityje įsteigta sienos įgaliotinių institucija. Praktinį bendradarbiavimą centriniu lygiu organizuoja ir įgyvendina VSAT ir Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, regioniniu lygiu – VSAT pasienio rinktinės ir Lenkijos sienos apsaugos rinktinės.
73. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 1 d. susitarimu dėl valstybės sienos įgaliotinių veiklos, kiekvienoje valstybėje paskirti valstybės sienos įgaliotiniai (VSAT ir Latvijos valstybinės sienos apsaugos struktūrinių padalinių vadovai). Valstybės sienos įgaliotinių praktinis bendradarbiavimas centriniu lygiu organizuojamas ir įgyvendinamas VSAT pasienio rinktinių ir Latvijos valstybinės sienos apsaugos valdybų lygmeniu. VSAT bendradarbiavimas su Latvijos Respublikos valstybine sienos apsauga ir Estijos Respublikos policijos ir sienos apsaugos departamentu centriniu lygmeniu organizuojamas ir įgyvendinamas Baltijos Ministrų Tarybos Vidaus reikalų vyresniųjų pareigūnų komiteto Sienos apsaugos pakomitečio veiklos kontekste.
74. Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai dėl bendro patruliavimo tarp VSAT, Lietuvos policijos ir Latvijos bei Lenkijos analogiškų institucijų. Susitarimų pagrindu stiprinamas bendradarbiavimas, kartu užtikrinant ir vieningą tarptautinių ryšių plėtojimą, bendrus šių institucijų veiksmus stiprinant visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
75. VSAT aktyviai dalyvauja Baltijos jūros regiono sienos kontrolės bendradarbiavimo bei Europos pakrančių apsaugos funkcijų forumų veikloje.
76. Siekiant vystyti ir plėtoti konstruktyvų bei praktinį bendradarbiavimą su FRONTEX ir kitomis valstybėmis narėmis, būtina užtikrinti įsipareigojimų vykdymą dalyvaujant FRONTEX koordinuojamoje veikloje.
77. Tobulinant sienų valdymą nacionaliniu lygiu būtina išnaudoti FRONTEX teikiamą pagalbą atliekant pažeidžiamumo vertinimus, inicijuoti bendros su FRONTEX įrangos ir/ar technikos įsigijimus. Šiame kontekste VSAT teiks didelę reikšmę aktyviam bendradarbiavimui su Baltijos šalims paskirtu FRONTEX ryšio palaikymo pareigūnu.
78. Bus plėtojamas NKC bendradarbiavimas su nacionalinių institucijų ryšių palaikymo pareigūnais, esančiais trečiosiose šalyse, taip pat geriau panaudojami trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnų, dirbančių Lietuvoje, pajėgumai, dalyvaujama sukuriant išsamų situacijos vaizdą, paremtą FRONTEX ryšių palaikymo pareigūnų veikla.
79. Numatomi uždaviniai:
79.1. vystyti konstruktyvų bendradarbiavimą ne tik su ES agentūromis ir institucijomis, bet ir su VN;
PENKTASIS SKIRSNIS
TARPŽINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS
80. Tarpžinybinis bendradarbiavimas suprantamas kaip Lietuvoje veikiančių už sienų kontrolę arba kitas pasienyje vykdomas užduotis atsakingų nacionalinių institucijų, taip pat atitinkamų ES institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų tarpusavio bendradarbiavimas, įskaitant reguliarų keitimąsi informacija naudojantis esamomis keitimosi informacija priemonėmis, tokiomis kaip EUROSUR.
81. Tarpžinybinis bendradarbiavimas dėl veiklos PKP vykdomas per Pasienio kontrolės punktų veiklos koordinavimo grupes (toliau – koordinavimo grupės), kuriose dalyvauja regionų lygmens VSAT, MD, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie SM atsakingi asmenys. Koordinavimo grupėse sprendžiamos PKP problemos, susijusios su infrastruktūra bei sklandžiu asmenų bei transporto priemonių judėjimu per PKP. Nepavykus susitarti dėl tam tikrų problemų sprendimo būdų, klausimas perduodamas spręsti Centrinei pasienio kontrolės punktų koordinavimo grupei, kuri veiklą vykdo įstaigų vadovų lygmeniu. Tarpinstituciniu lygmeniu veiklą vykdo ir sprendžia problemas, susijusias su PKP statuso bei būtinų infrastruktūrinių pakeitimu, Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija, kurioje dalyvauja VSAT, MD, URM, SM, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie SM, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Radiacinės saugos centro atstovai, taip pat kviečiami kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
82. Sienų valdyme dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas grindžiamas geranoriškumu, savitarpio pagarba, aukštu pasitikėjimu ir vykdomas centriniu, regioniniu bei vietiniu lygiais. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra svarbus visai ISV koncepcijai visuose lygmenyse.
83. Siekiant tinkamai bendradarbiauti yra pasirašyti atitinkami bendradarbiavimo susitarimai tarp suinteresuotų institucijų. ISV kontekste tikslinga reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti šių susitarimų nuostatas, siekiant kuo efektyvesnės institucijų sinergijos.
84. Vykdomas bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis – pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai tarp VSAT, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro regioninio biuro Baltijos ir Šiaurės šalims ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos, VSAT ir Tarptautinės migracijos organizacijos, VSAT ir Šaulių sąjungos, VSAT ir Lietuvos savivaldybių asociacijos.
85. Parengtas VSAT ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir/ar Karinių oro pajėgų sąveikos planas, kuris padeda geriau koordinuoti institucijų veiksmus organizuojant bei atliekant laivo pažeidėjo atpažinimo, stebėjimo ir neteisėtų veiksmų fiksavimo, persekiojimo, sustabdymo, patikrinimo veiksmus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir už jos ribų.
86. Vadovaujantis EK patvirtintomis Gairėmis dėl tolesnio sienos apsaugos tarnybų ir muitinių administracijų bendradarbiavimo (COM (2018) 6193959), kiekvienais metais parengiamas (atnaujinamas) MD ir VSAT bendradarbiavimo priemonių planas, kuriame numatomos esminės aktualios institucijų bendradarbiavimo priemonės, taip pat vykdoma priemonių įgyvendinimo stebėsena.
87. Į pagalbą atskiriems VSAT padaliniams, ypač prie sienos su Baltarusijos Respublika, pasitelkiamos kitos teisėsaugos institucijos, pavyzdžiui, Viešojo saugumo tarnyba prie VRM, taip pat Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga.
88. Lietuvos muitinė diegia pažangias tarpžinybinio bendradarbiavimo priemones sinchronizuojant tikrinimus pasienyje, taiko sisteminius rizikos analizės metodus ir modernias tikrinimo technologijas. Nuo 2000 m. muitinėje veikia Muitinės konsultacinis komitetas (toliau – MKK), skirtas gerinti verslo aplinkos sąlygas, stiprinti muitinės ir verslo visuomenės bendradarbiavimą. MKK nagrinėja muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, jų praktinį taikymą, teisės aktų projektus, aktualius verslui muitinės veiklos klausimus. MKK ir jo regioninių pakomitečių darbe dalyvauja valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Muitinės departamento) bei 5 asocijuotų verslo struktūrų įgaliotieji atstovai.
89. Lietuvos policijos, Lietuvos muitinės ir VSAT tarpžinybinis bendradarbiavimas grindžiamas tarpžinybiniais susitarimais ir kitais teisės aktais bei tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu. Šios institucijos gali atlikti teisėtus veiksmus ekonomiškai efektyviai viena kitos vardu ir už savo atsakomybės srities ribų. Šis bendradarbiavimas sustiprina patikrinimus kertant sieną, svetimšalių stebėjimą ir muitinės kontrolės efektyvumą, taip pat užtikrina bendrą techninės įrangos naudojimą ir įsigijimą ir pagerina tarpvalstybinio nusikalstamumo prevenciją.
90. Siekiant veiksmingo bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarp suinteresuotųjų institucijų, visiškai išnaudojami EUROSUR pajėgumai NKC struktūroje. Tačiau reikia didinti informuotumą apie EUROSUR pajėgumus, plėsti EUROSUR priemonių ir galimybių panaudojimą tarp suinteresuotų institucijų. Būtina tęsti darbuotojų mokymą dirbti su EUROSUR ir svarstyti galimybę sukurti EUROSUR operatorių grupę, į jos sudėtį įtraukiant visų suinteresuotų institucijų atstovus. Taip pat turi būti aktyviai dalyvaujama atnaujinant teisinę EUROSUR aplinką ir modernizuojant sistemą.
91. Siekiant vystyti tarpžinybinį bendradarbiavimą viešojo saugumo srityje, būtina toliau plėtoti partnerystę su teisėsaugos bei kitomis savivaldybės, valstybės institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, tobulinti tarpžinybinius bendradarbiavimo mechanizmus, palengvinančius bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, taip pat ieškoti sinergijos kuriant atitinkamas ISV sritis, planuoti bendrų nacionalinių pajėgumų plėtrą bei užtikrinti pasirengimą priimti pagalbą arba ją suteikti kitų VN nacionaliniams koordinaciniams centrams.
92. Turi būti skatinamas glaudesnis teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, taip pat siekiama aktyviai prisidėti prie bendradarbiavimo koordinavimo vykdant aktualų ES politikos ciklą dėl sunkių ir organizuotų nusikaltimų, ypač susijusių su nelegalia migracija.
93. Būtina sukurti ir plėtoti praktinį mechanizmą, kuris užtikrintų ir palengvintų koordinuotą reagavimą į situacijos prie išorės sienos pokyčius.
94. Esant galimybėms, tikslinga, kur įmanoma taikyti visišką funkcijų delegavimą kaip vieną efektyviausių bendradarbiavimo formų, taupančių ne tik institucijų išteklius, bet ir trumpinančių patikros prie ES išorės sienos laiką.
95. Numatomi uždaviniai:
95.1. vystyti pažangių tarpžinybinių bendradarbiavimo formų ir priemonių taikymą, iš jų – funkcijų delegavimą, koordinavimo mechanizmų stiprinimą;
95.2. taikyti sistemingą apsikeitimą informacija apie rizikos analizės rezultatus ir rizikos veiksnius prie sienų, bendradarbiauti naudojant PKP veikiančių institucijų modernias tikrinimo technologijas;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS
96. Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis – bendradarbiavimas į ESPAP reglamento taikymo sritį patenkančiose srityse, daugiausia dėmesio skiriant kaimyninėms valstybėms ir toms trečiosioms valstybėms, kurios, atlikus rizikos analizę, nustatytos kaip neteisėtos imigracijos kilmės ir (arba) tranzito valstybės.
97. Pagal tarptautinių sutarčių nuostatas, įsteigtos valstybės sienos įgaliotinių institucijos su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika. Valstybės sienos įgaliotinių praktinis bendradarbiavimas organizuojamas ir įgyvendinamas centriniu ir regioniniu lygmenimis.
98. Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su trečiosiomis šalimis bei Rytų partnerystės valstybėmis: 1995 m. vasario 24 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl Bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, 1996 m. liepos 12 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais, 2006 m. spalio 2 d. pasirašyta Sakartvelo pasienio policijos ir VSAT bendradarbiavimo deklaracija, 2007 m. rugsėjo 26 d. pasirašytas VSAT ir Azerbaidžano Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos susitarimas dėl bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje, 2007 m. spalio 19 d. pasirašytas VSAT ir Moldovos Respublikos pasienio policijos bendradarbiavimo protokolas. 2018 m. spalio 12 d. pasirašytas VSAT ir Vietnamo Socialistinės Respublikos visuomenės saugumo ministerijos Imigracijos departamento savitarpio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo imigracijos srityje.
99. Lietuva nėra įsteigusi ir nėra delegavusi nei vieno migracijos ryšių pareigūno trečiosiose šalyse. 2009–2016 m. VSAT interesams atstovavo bendri Lietuvos, Latvijos ir Estijos migracijos ryšių palaikymo pareigūnai (Latvijos Respublikos valstybės sienos apsaugos pareigūnai): Minske (Baltarusija), Maskvoje (Rusija), Tbilisyje (Sakartvelas). Kijeve (Ukraina) ir Kišiniove (Moldova) VSAT interesams atstovavo bendras Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Suomijos sienos apsaugos įstaigų migracijos ryšių palaikymo pareigūnas (Estijos Respublikos policijos ir sienos apsaugos departamento pareigūnas). Maskvoje veikia Lietuvos Respublikos muitinės atašė Rusijos Federacijoje.
100. MD kartu su Baltarusijos Respublikos valstybiniu muitinės komitetu vykdo vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir tarptautinių standartų diegimas Baltarusijos muitinės veikloje“, kuriame VSAT dalyvauja kaip partneris. 2019 m. spalio 4 d. pasirašytas MD, VSAT ir Baltarusijos Respublikos muitinės ir pasienio tarnybos vadovų susitikimo protokolas, kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos muitinės ir pasienio tarnybų bendradarbiavimo tvarka siekiant užtikrinti nenutrūkstamą transporto priemonių srautą ir didinti kelių pasienio kontrolės punktų pralaidumą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
101. Siekiant sukurti pasitikėjimu pagrįstą bendradarbiavimą, bendrų priemonių vykdymą užtikrinant efektyvią išorės sienos apsaugą, patirties apsikeitimą, reikia tęsti ir stiprinti dvišalius ryšius su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės bei kaimyninėms valstybėms, tarp kompetentingų institucijų, atsakingų už sienų kontrolę, grąžinimą ir tarpvalstybinio nusikalstamumo kontrolę. Atsižvelgiant į rizikos analizės rezultatus, būtina spręsti klausimą dėl ryšių palaikymo pareigūnų paskyrimo į trečiąsias šalis ir visavertiškai išnaudoti jų galimybes palengvinant kompetentingų institucijų bendravimą ir keitimąsi informacija, taip pat išnaudoti ES valstybių ar institucijų ryšių pareigūnų tinklus, veikiančius trečiosiose valstybėse.
102. Turi būti tęsiamas esamų formatų bendradarbiavimo gerinimas, įskaitant susitikimus ir bendrų priemonių rengimą su trečiųjų šalių kompetentingomis sienų valdymo ir kitas teisėsaugos funkcijas vykdančiomis institucijomis, o prireikus kuriami nauji formatai, sudarant ir įgyvendinant susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl glaudesnio bendradarbiavimo sienų valdymo ir grąžinimo srityse, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiose šalyse paskirtais kontaktiniais centrais.
103. Būtina diegti veiksmingus su trečiųjų šalių valdžios institucijomis vykdomo dokumentų, neturinčių neteisėtų migrantų identifikavimo, ir dokumentų išdavimo darbo metodus. Siekiant stiprinti šios srities bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, turi būti išanalizuoti įvairūs metodai ir priemonės. Būtina tęsti dalyvavimą FRONTEX veikloje nustatant standartines veiklos procedūras bendradarbiavimo sistemose, forumuose ir iniciatyvose (pvz., Europos pakrančių apsaugos funkcijų forumas ar Baltijos jūros regiono pasienio kontrolės bendradarbiavimas ir kt.).
104. Numatomi uždaviniai:
104.1. plėtoti pasitikėjimu pagrįstą bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir jų kompetentingomis institucijomis, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su Rytų partnerystės bei kaimyninėmis valstybėmis;
104.2. įvertinus esamą ir prognozuojamą grėsmių lygį, siekti sukurti Lietuvos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą trečiosiose šalyse;
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠENGENO ERDVĖS PRIEMONĖS
105. Šengeno erdvės priemonės – techninės ir operacinės priemonės, susijusios su sienų kontrole, ir skirtos tam, kad būtų geriau sprendžiama neteisėtos imigracijos problema ir kovojama su tarpvalstybiniais nusikaltimais.
106. Lietuvai tapus ES Muitų sąjungos nare ir prisijungus prie Šengeno erdvės, vidaus sienos kontrolė buvo panaikinta, todėl pasienio patikrinimai ir muitinis tikrinimas kertant vidaus sienas neatliekami. Pagrindinis veiklos prie vidaus sienų būdas yra epizodinis patruliavimas, tikslinių operacijų, remiantis rizikos analize, planavimas ir vykdymas, pagrindines pajėgas sutelkiant į magistralinius, E kategorijos kelius, gyvenvietes. Informacijos keitimuisi su kaimyninėmis VN yra įkurti: Pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centras Budziske (su Lenkija), Kalvių–Meitenės kontaktinis punktas (su Latvija), taip pat vykdomas bendras patruliavimas ir mokymai su Lietuvos policijos ir kaimyninių Šengeno erdvės valstybių sienos apsaugos ir policijos pareigūnais.
107. Pasienyje veikiančios kontrolės ir teisėsaugos institucijos, palaikydamos tiesioginius kontaktus ir bendrai dirbdamos su kaimyninės valstybės įstaigomis, užtikrina pasienio regionų saugumą ir kompensuoja sienų tarp valstybių kontrolės nebuvimą.
108. Muitinės mobilios grupės, mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų struktūriniai padaliniai vykdo muitinės priežiūrą ir atlieka jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus šalies viduje ir taip prisideda prie tarptautinės prekybos proceso stebėsenos bei neteisėto prekių gabenimo tarp ES VN prevencijos. Stiprinant muitinės mobiliąsias grupes, jos kartu su mobiliaisiais rentgeno įrenginiais ir kitomis techninėmis priemonėmis gali būti nedelsiant panaudotos siekiant atnaujinti tinkamą vidaus sienų kontrolę.
109. Siekiant užtikrinti nuolatinę parengtį laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę, būtina užtikrinti pakankamą žmogiškųjų bei techninių išteklių lygį, todėl reikia nuolat vykdyti geriausios patirties atnaujinant vidaus sienų kontrolę ES analizę, įsigyti vidaus sienų kontrolės atnaujinimui būtinų priemonių, tikrinti vidaus sienų kontrolės atnaujinimo planų praktinį veikimą pratybų metu, tobulinti vidaus sienų kontrolės laikino atnaujinimo teisinį reglamentavimą, spręsti trūkstamos infrastruktūros įrengimo klausimą.
110. Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl Patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reglamentuota patikrinimo prie vidaus sienos laikino atnaujinimo, jo pratęsimo, atšaukimo tvarka. Atnaujinus patikrinimą, VSAT koordinuoja patikrinime dalyvaujančių valstybės institucijų veiksmus.
111. Siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu būtina tobulinti kriminalinės žvalgybos organizavimo metodus, užtikrinant naujų veiklos modelių įgyvendinimą, ir vystyti grėsmių vertinimo sistemą, kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos prioritetų nustatymą, grindžiamą integruotu analizės modeliu.
112. Siekiant efektyvesnio kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo įrankių bei metodų panaudojimo, būtina toliau gerinti kriminalinę žvalgybą ir ikiteisminį tyrimą vykdančių padalinių aprūpinimą moderniomis techninėmis priemonėmis, taip pat toliau kurti ir plėtoti kriminalinės žvalgybos informacinę sistemą, saugų apsikeitimo įslaptinta informacija tinklą. Siekiant užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą ikiteisminio tyrimo srityje, operatyvų apsikeitimą aktualia informacija, būtina maksimaliai išnaudoti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos galimybes.
113. Reikalingų sprendimų priėmimui turi būti prieinama informacija apie bendrą situaciją visuose lygiuose, įskaitant ir antrinį nelegalios migracijos judėjimą. Siekiant tai įgyvendinti, būtina užtikrinti nacionalinių koordinavimo struktūrų, skirtų nacionalinei bendrai situacijai, įskaitant policijos ir muitinės koordinavimo centrus, funkcionavimą ir bendradarbiavimą.
114. Būtina suaktyvinti neteisėtos migracijos kontrolę šalies viduje, stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, kurių veikla susijusi su užsieniečių teisinės padėties nustatymu, įdarbinimu, taip pat su švietimo bei apgyvendinimo įstaigomis, turizmo agentūromis bei kitomis institucijomis, įgyvendinti veiksmingas prevencinės ir kovos su nelegalia migracija priemones.
115. Numatomi uždaviniai:
115.1. užtikrinti materialinių, techninių ir žmogiškųjų resursų skyrimą migracijos procesų, neteisėto asmenų judėjimo ES viduje kontrolei bei, prireikus, laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui;
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ PILIEČIŲ GRĄŽINIMAS
116. Grąžinimas – trečiųjų valstybių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas į užsienio valstybę. Sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo bei išsiuntimo, taip pat sprendimus uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT ir Migracijos departamentas.
117. Siekiant gerinti valstybės institucijų veiklą migracijos politikos įgyvendinimo srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės migracijos komisijos sudarymo“ sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės migracijos komisiją, kurios nariai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, socialinės apsaugos ir darbo, ūkio ir užsienio reikalų ministrai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris. Pagrindiniai komisijos uždaviniai – padėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti sprendimus, susijusius su šalies migracijos procesų valdymu, bei koordinuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą migracijos srityje. Tikimasi, kad minėtos komisijos veikla prisidės prie Strategijos įgyvendinimo.
118. VSAT yra pagrindinė institucija Lietuvoje, organizuojanti bei vykdanti sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos įgyvendinimą. Šią funkciją atlieka VSAT Užsieniečių registracijos centras, kuris taip pat organizuoja ir/ar dalyvauja jungtiniuose skrydžiuose dėl išsiuntimo ir/ar grąžinimo trečiųjų šalių piliečių iš dviejų ar daugiau ES VN teritorijos ir teikia su tuo susijusią informaciją kitoms ES VN.
119. Būtina užtikrinti neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikoma grąžinimo tvarka, sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre, siekiant parengti grąžinimą ir (arba) įvykdyti išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės). Sulaikymas VSAT Užsieniečių registracijos centre taikomas tik tais atvejais, kai akivaizdu, kad tai yra vienintelis būdas užtikrinti pasirengimą grąžinimo procesui ir išsiuntimo įvykdymui. Sulaikoma turi būti kuo trumpiau ir tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.
120. Siekiant užtikrinti veiksmingą nacionalinių sprendimų dėl grąžinimų priėmimo ir įgyvendinimo sistemos veikimą organizuojant efektyvų neteisėtai esančių šalyje užsieniečių grąžinimą į kilmės bei tranzito šalis, nepažeidžiant jų pagrindinių teisių, ypatingą dėmesį skiriant trečiųjų šalių piliečių, kurie kelia grėsmę viešajai tvarkai arba nacionaliniam saugumui, grąžinimui. Būtina įgyvendinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą plėtojant bendrus veiksmus nacionaliniu lygiu, taip pat su kitų valstybių narių bei trečiųjų valstybių atsakingomis valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis grąžinimo į kilmės valstybę procedūros klausimais.
121. Būtina sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškam grąžinimui, numatant suderintų ir tinkamų reintegracijos priemonių rinkinius, skirtus užtikrinti, kad grąžinimas į kilmės šalį nepažeistų asmens orumo, skiriant ypatingą dėmesį savanoriškam grąžinimui ir išvykimui. Taip pat tikslinga sukurti tinkamą sistemą, skirtą FRONTEX paramos poreikiams įvertinti.
122. Skatinant savanorišką trečiųjų šalių piliečių išvykimą būtina bendradarbiauti su nevyriausybinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, organizuojančiomis bei vykdančiomis savanoriško grąžinimo su pagalba bei reintegracijos kilmės šalyse projektus.
123. Svarbi efektyvaus trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo proceso sritis – tiesioginių kontaktų užmezgimas su grąžinamų trečiųjų valstybių piliečių valstybių kompetentingomis institucijomis siekiant, kad būtų užtikrintas tinkamas bendradarbiavimas grąžinimo klausimais. Galima pasinaudoti ir ryšio karininkų, kurie yra paskirti Lietuvos Respublikai svarbiose grąžinimo požiūriu dirbti trečiosiose valstybėse, tinklu, aktyviau dalyvauti ES įsteigtų institucijų organizuojamose misijose į trečiąsias valstybes, taip pat svarstyti tam tikros Lietuvos Respublikos paramos teikimo trečiosioms valstybėms klausimus, ypač apmokant jos kompetentingų institucijų pareigūnus, atsakingus už sienos apsaugą ir jos kontrolę, perteikiant gerąją praktiką.
124. Siekiant užtikrinti efektyvų neteisėtai esančių Lietuvos teritorijoje trečiųjų šalių piliečių grąžinimą į kilmės ar trečiąsias valstybes, būtina plėsti dvišalių readmisijos sutarčių su trečiosiomis šalimis sudarymą bei ES readmisijos sutarčių su trečiosiomis šalimis įgyvendinimo protokolų pasirašymą.
125. Siekiant užtikrinti, kad priverstinis užsieniečių grąžinimas į užsienio valstybes būtų vykdomas nepažeidžiant jų pagrindinių teisių, gerbiant jų orumą ir fizinį neliečiamumą, VRM kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną. Yra rengiamos stebėsenos ataskaitos bei teikiamos priverstinius grąžinimus vykdančiai institucijai, t. y. VSAT, kuri, reaguodama į stebėtojų pateiktas pastabas, imasi veiksmų kuo skubesniam pažeidimų/neatitikimų pašalinimui.
DEVINTASIS SKIRSNIS
PAŽANGIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS
128. Pažangiųjų technologijų naudojimas yra pagrindas, kuriuo vadovaujantis vystomi institucijų gebėjimai, grindžiami ateities planai ir priimami strateginiai bei taktiniai sprendimai dėl tolesnio ISV strategijos vystymo ir įgyvendinimo. Tik naujausios kartos pažangiųjų technologijų pasitelkimas sudaro prielaidas visapusiškam ir efektyviam Strategijos įgyvendinimui, įskaitant asmens duomenų apsaugą, komercinės paslapties bei keitimąsi informacija ir duomenimis.
129. Siekiama dalyvauti Europos Komisijos finansuojamoje ES bendroje mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslinių technologijų kūrimo programoje „Horizontas 2020“ (Horizon 2020). Ši programa ženkliai prisideda prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių ES išorės sienų saugumo srityje. „Horizontas 2020“ programos įgyvendinami projektai kuria naujausias ES išorės sienų apsaugos sistemas, tokias kaip automatinis klastotų dokumentų identifikavimas ar asmenų ir automobilių aptikimas miškingose vietovėse ir kt.
130. Reikia skatinti ir dalyvauti kuriant bendrą saugaus keitimosi informacija Europos ir nacionaliniu lygmenimis tinklą, taip pat tokius tinklus su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis bei įgyvendinti tinkamas ir atnaujintas kibernetinio saugumo priemones.
131. Reikia toliau skatinti dalijimąsi patirtimi tarp atitinkamų suinteresuotųjų šalių ir mokyti personalą, kaip apdoroti ir naudoti turimą aktualią informaciją. Skatinti ir dalyvauti sukuriant ekspertų ir operatorių grupes, valdančias ir įgyvendinančias su informacijos apdorojimu susijusias paslaugas.
132. Būtina išplėsti tarpžinybinę sinergiją ir įtraukti kompetentingas institucijas į patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų, funkcionavimo efektyvinimą, pavyzdžiui, Šengeno informacinė sistema, Vizų informacinė sistema, Europos pirštų atspaudų duomenų lyginimo sistema (Eurodac) ir naujų informacinių sistemų, tokių kaip Atvykimo išvykimo, Europos kelionių ir autorizavimo, Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS-TCN), Importo kontrolės sistemos ICS2 (skirtos išankstinės informacijos rizikos valdymui saugos ir saugumo tikslais) kūrimą, šių sistemų įdiegimą, sistemingą bei visapusišką naudojimą, reikiamą ir kokybišką personalo mokymą. Taip pat tikslingas tolesnis kitų duomenų sistemų, tokių kaip keleivių duomenų įrašų (PNR) ir informacijos apie keleivius (API), naudojimas pagal poreikį.
133. Būtina plėtoti automatizuotų duomenų valdymo, apdorojimo, analizės (įskaitant naujausius duomenų gavybos) metodų, įgalinančių identifikuoti rizikas, atpažinti tikrintinus objektus ir asmenis, priimti tinkamus sprendimus, diegimą. Siekiant sklandaus asmenų ir prekių judėjimo būtina diegti ir naudoti tikrinimo procesus ir technologijas, padedančias kuo greičiau ir sklandžiau kirsti sieną, tuo pat metu išlaikant būtiną kontrolės ir tinkamos patikros lygį. Tikslinga plėtoti automatines bei robotizuotas sienos kirtimo ir kontrolės sistemas, įskaitant veikiančias savitarnos principu.
134. Būtina toliau tęsti modernių stacionarių išorės sienos stebėjimo sistemų diegimą bei stacionarių neintervencinių transporto priemonių ir konteinerių tikrinimo sistemų diegimą PKP ir esamų modernizavimą.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
KOKYBĖS KONTROLĖS MECHANIZMAS
136. Kokybės vertinimo mechanizmas – visų pirma Šengeno vertinimo mechanizmas ir galimi nacionaliniai mechanizmai, taikomi siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų sienų valdymo srityje įgyvendinimą.
137. Kokybės kontrolės mechanizmą nacionaliniu lygiu apima Valstybės kontrolės atliekami auditai, institucijų atliekami vidaus auditai, Šengeno vertinimai, koordinuojami EK ir FRONTEX atliekami pažeidžiamumo vertinimai. Nacionaliniai kokybės kontrolės mechanizmai yra laikomi pagrindine priemone, užtikrinančia nuolatinį, veiksmingą ISV įgyvendinimą ir pasirengimą reaguoti į pokyčius prie išorės sienų.
138. Vadovaujantis 2013 m. spalio 7 d. ES Tarybos reglamentu Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno (acquis), vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą bei atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017 m. lapkričio 7 d. įgyvendinimo sprendimą Nr. SG-Greffe (2017) D/17071 2018 m. lapkričio mėn. Lietuva buvo vertinama, ar tinkamai taiko Šengeno (acquis) Šengeno išorinių sienų valdymo srityse. Pagal vertinimo rezultatus, bendra Lietuvos Respublikos sienų valdymo sistema stabili ir funkcionuoja gerai. Grėsmių lygis žemas. Išskirta geroji praktika – rizikos analizės organizavimo sistema. Tačiau reikia tobulinti PKP infrastruktūrą, pareigūnų įgūdžius Šengeno sienų kodekso kontekste, rengti specifinius mokymus pareigūnams, kurie vykdo funkcijas skirtinguose sienos sektoriuose. Tikslinga aktyviai dalyvauti įgyvendinant Šengeno vertinimo mechanizmą ir dėti pastangas, kad išorės sienų vertinimo misijose dalyvautų ir Lietuvos atstovai.
139. Per pastaruosius 3 metus FRONTEX agentūros atlikti pažeidžiamumo vertinimai nepateikė jokių reikšmingų trūkumų, susijusių su sienos kontrolės funkcijų vykdymu. Tačiau buvo nustatytas aiškus poreikis papildomai įsigyti patrulinius automobilius ir tokiu būdu atnaujinti senstantį šių transporto priemonių parką padaliniuose prie išorinių sienų su Rusija ir Baltarusija. Taip pat buvo pažymėtas poreikis padidinti dokumentų ekspertų skaičių pasienio kontrolės punktuose prie Lietuvos ir Baltarusijos, kurie pasižymi didžiausiais keleivių srautais. Nuo pat pirmojo pažeidžiamumo vertinimo Lietuva ėmėsi iniciatyviai spręsti problemas ir šalinti nustatytus ir galimus trūkumus, susijusius su sienos kontrolės užtikrinimu. Iniciatyvumas ir tolesnis rizikos analize grindžiamo požiūrio akcentavimas ir toliau išliks pagrindiniais veiksniais užtikrinant veiksmingą Šengeno ir FRONTEX pažeidžiamumo vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą.
140. Siekiant užtikrinti veiksmingą FRONTEX pažeidžiamumo vertinimo metu nustatytų rekomendacijų įgyvendinimą, VSAT vado 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. K-2035 „Dėl Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažeidžiamumo vertinimo proceso įgyvendinimo darbo grupės sudarymo“ buvo sukurta VSAT pažeidžiamumo vertinimo proceso įgyvendinimo darbo grupė. Darbo grupė tikslas – įgyvendinti pažeidžiamumo vertinimo procesą ir visus su tuo susijusius veiksmus. Darbo grupę sudaro visų susijusių nacionalinių ir regioninių padalinių atstovai, jai vadovauja VSAT vado pavaduotojas.
141. Pažeidžiamumo bei Šengeno vertinimams, kaip esminiams sienų valdymo sistemos veikimo elementams, bus skiriamas reikiamas dėmesys, ypač pateiktų rekomendacijų ir priemonių įgyvendinimui.
142. Siekiant išlaikyti nuolatinę aukštą parengtį ir vystyti ISV kokybės kontrolės mechanizmą, reikalinga paskirti koordinuojančią instituciją, kuri laiku užtikrins ISV srityje atsirandančių silpnybių identifikavimą ir reikiamų sprendimų priėmimą joms suvaldyti.
143. Numatomi uždaviniai:
143.1. įgyvendinti pažeidžiamumo ir Šengeno vertinimų rekomendacijas, išlaikant Šengeno vertinimo mechanizmo ir pažeidžiamumo vertinimo sąveiką bei užtikrinti pažeidžiamumo bei Šengeno vertinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą;
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
SOLIDARUMO MECHANIZMAI
145. ISV strategijos įgyvendinimui, be nacionalinio biudžeto lėšų, pasitelkiamos ir ES fondų lėšos, įskaitant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, taip pat 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą.
146. Atsižvelgiant į tai, kad ES finansavimas yra svarbus visiems lygiams, Lietuva užtikrina, kad ES finansavimo priemonių naudojimas būtų suderintas su Strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planu. ES finansavimui nacionaliniu lygmeniu turi būti nustatyti aiškūs ir gerai apsvarstyti nacionaliniai prioritetai, derantys su Sąjungos prioritetais.
147. 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos biudžeto dalyje „Migracija ir sienų valdymas“ planuojama įkurti „Integruoto sienų valdymo fondą“, kurį sudarys du finansiniai instrumentai: sienų valdymo ir vizų finansavimo paramos priemonė bei muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė.
148. Panaudojant ES finansavimą, bus atsakingai planuojami poreikiai ir vengiama pajėgumų kūrimo dubliavimosi, ieškant nacionalinių subjektų sinergijos. Prioritetas turi būti skiriamas Šengeno ir Pažeidžiamumo vertinimo rezultatams įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu.
149. Bus užtikrinama, kad turtas, įsigytas naudojant ES finansavimą, būtų prieinamas FRONTEX koordinuojamoms operacijoms pagal FRONTEX nustatytus reikalavimus.
150. Pagal muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę įsigyta muitinio tikrinimo įranga bus galima naudotis ne tik muitinio tikrinimo, bet ir kitais sienos valdymo tikslais.
151. Numatomi uždaviniai:
151.1. planuojant bei panaudojant sienų valdymo ir vizų finansavimo paramos priemones ir kitas ES fondų lėšas prioritetą skirti Šengeno ir pažeidžiamumo vertinimo rezultatams įgyvendinti;
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
MOKYMAS
152. Mokymo tikslas – užtikrinti kvalifikuoto personalo parengimą sienų valdymui. Lietuvos švietimo sistema užtikrina kvalifikuoto personalo parengimą pagal profesinius standartus. Sienos kontrolės ir muitinės patikrinimus vykdančių institucijų pareigūnų mokymo sistemą sudaro pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas šalies ir užsienio institucijose ir tarptautinėse organizacijose.
153. VSAT pareigūnų rengimo sistema apima:
153.1. pirminės grandies pareigūnų rengimą pagal formalią 1 m. trukmės Modulinę pasieniečio profesinio mokymo programą (toliau – Pasieniečio mokymo programa), kuri parengta visiškai integruojant naujausią FRONTEX patvirtintą ES pasieniečio pirminio profesinio rengimo Bendrąją mokymo programą. Pasieniečio mokymo programa atitinka IV kvalifikacijų lygmenį pagal ES Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą. Pirminės grandies pareigūnai rengiami ir pagal neformalią 15 sav. trukmės Pasieniečio įvadinio mokymo programą, į kurią priimami asmenys su aukštuoju išsilavinimu;
153.2. vidurinės grandies pareigūnų rengimas vykdomas pagal 3,5 m. trukmės Teisės ir valstybės sienos apsaugos bakalauro universitetinių studijų programą, kuri atitinka VI kvalifikacijų lygmenį pagal ES Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą. Pareigūnai gali pasirinkti studijuoti pagal nuolatinių ir ištęstinių studijų programas. Vidurinės grandies pareigūnai rengiami ir pagal neformalią 2 sav. trukmės Specialisto įvadinio mokymo programą, į kurią priimami asmenys su aukštuoju išsilavinimu;
154. Muitinės personalo įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas vykdomas Muitinės mokymo centre (toliau – MMC). MMC organizuojami mokymai pagal patvirtintas mokymo programas, kurios iš esmės atitinka EK parengtos ES muitinės kompetencijų sistemos reikalavimus. Įvadinis mokymas MMC vyksta pagal atnaujintą įvadinio mokymo programą, kurios nuostatos atitinka EK Mokesčių ir muitų generalinio direktorato (TAXUD) parengtos ES muitinės mokymo bendrosios mokymo programos reikalavimus. 2019 m. patvirtintas Viešojo administravimo sektoriaus profesinio standarto muitininko kvalifikacijos aprašas, 2020 m. MMC planuoja įgyvendinti IV lygio formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigę asmenys įgytų muitininko profesinę kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimas įgyvendinamas muitinės veiklai atlikti reikalingų kompetencijų bei ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų pagrindu.
155. VSAT ir muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka bei šių institucijų kvalifikacijos tobulinimo taisyklėmis ir aprašais. Pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas yra planuojamas kasmet rengiant pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo planą, kuriame, atsižvelgiant į teisės nuostatas bei išvadas, taip pat akcentuojant Šengeno ir pažeidžiamumo vertinimo išvadas, nustatomi mokymo prioritetai. Pagrindinė kvalifikacijos tobulinimo forma yra kursai, kurie organizuojami vadovaujantis patvirtintomis mokymo programomis. VSAT, siekdama standartizuoti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą, kad šis atitiktų ES keliamus reikalavimus, rengia ir atnaujina mokymo programas vadovaudamasi FRONTEX Sektorine kvalifikacijų sąranga sienų apsaugai (angl. SQF). Mokymo programos, parengtos pagal SQF, iš esmės atitinka Europos kvalifikacijų sandaros (angl. EQF) nuostatas. VSAT pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas apima visas VSAT vykdomas funkcijas: nuo sienos stebėjimo ir pasienio tikrinimo iki kriminalinės žvalgybos bei migracijos procedūrų. Didelis dėmesys skiriamas užsienio kalbų kompetencijų tobulinimui. VSAT pareigūnai sistemingai tobulina ir atnaujina anglų ir rusų kalbines kompetencijas dalyvaudami įvairiuose užsienio kalbų kursuose šalyje ir užsienyje. Muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas įgyvendinamas muitinės veiklai atlikti reikalingų kompetencijų bei ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų pagrindu. Siekiant gerinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, nuolat organizuoja bendri tarpinstituciniai ir tarptautiniai mokymai pagal bendrai patvirtintas mokymo programas. Tarpinstitucinėje plotmėje nuolat organizuojami kvalifikacijos tobulinimo kursai VSAT, Muitinės ir Lietuvos policijos vidurinės grandies pareigūnams pagal bendrą trijų institucijų parengtą mokymo programą.
156. Pareigūnų kvalifikacijai tobulinti skiriamas labai didelis dėmesys, todėl plačiai naudojamos įvairios kvalifikacijos tobulinimo formos ir būdai. Pareigūnai siunčiami į stažuotes užsienyje pagal FRONTEX, CEPOL ir ERASMUS+ stažuočių programas. Plačiai išvystytas ir naudojamas nuotolinis pareigūnų mokymo būdas.
157. Mokymas yra ir bus nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir veiklos poreikius. Siekiant užtikrinti profesionalaus, atitinkančio poreikius personalo parengimą bei efektyvų jo valdymą, būtina stiprinti personalo pajėgumus ir gebėjimus vykdant kokybišką pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, plėtojant personalo kvalifikacijos tobulinimo sistemas, gerinant mokymosi prieinamumą ir kokybę, palaikant ir plėtojant nuotolinį mokymą bei toliau standartizuojant mokymo programas.
158. Numatomi uždaviniai:
158.1. užtikrinti profesionalaus, atitinkančio ISV poreikius personalo parengimą ir jo kompetencijų palaikymą bei efektyvų personalo valdymą, sistemingai plėtoti ir vykdyti bendras mokymų programas, atitinkančias tarpžinybinio bendradarbiavimo tikslus;
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
PAGRINDINĖS ŽMOGAUS TEISĖS
159. Pagarba žmogaus teisėms yra demokratinės visuomenės pagrindas bei svarbiausias harmoningos ir klestinčios visuomenės bruožas. Už sienų kontrolę atsakingų institucijų veikla tiesiogiai susijusi su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotų žmogaus teisių įgyvendinimu. Institucijos privalo formuoti teigiamą požiūrį į atvykstančius į Lietuvą, užtikrinti apgyvendintų prieglobsčio prašytojų bei sulaikytų užsieniečių teisių apsaugą bei siekti, kad prieglobsčio siekiantys asmenys sėkmingai integruotųsi Lietuvoje.
160. Institucijos turi įgaliojimus, kurie yra susiję su atskiromis valdymo sritimis ir įtvirtinti tas sritis reglamentuojančiuose įstatymuose bei įgyvendinami visose viešojo gyvenimo srityse. Efektyvus ir sklandus žmogaus teisių užtikrinimas yra šių institucijų nuolatinis/kasdieninis darbas, todėl siektina užtikrinti tinkamą, veiksmingą ir patikimą jų veiklos stebėseną, kuri atgrasytų nuo galimų pažeidimų ir padidintų piliečių pasitikėjimą institucijomis.
161. Mokymai, susiję su žmogaus teisių apsauga, teikiami pirminio profesinio sienos apsaugos pareigūnų ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų mokymo metu. Ypatingas dėmesys skiriamas personalo mokymams, susijusiems asmens duomenų (įskaitant specialiųjų kategorijų asmenų duomenų) tvarkymu, naudojimu ir saugojimu bei su socialiai jautrių (pažeidžiamų) grupių, ypač nepilnamečių, apsauga.
162. 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojęs 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) suvienijo ES valstybes asmens duomenų apsaugos požiūriu, bei įpareigojo ginti asmens duomenų apsaugos srities žmogaus teises. Į naująją ES praktiką asmens duomenų apsaugos srityje institucijos reaguoja labai aktyviai. Institucijose reglamentuotas asmens duomenų subjektų teisių įgyvendinimas bei asmens duomenų tvarkymas, naudojimas ir saugojimas. Kinta požiūris į asmens duomenų apsaugą – privatumas suvokiamas kaip svarbi konstitucinė teisė, o sprendžiant, ar tam tikrus asmens duomenis, nurodytus institucijų dokumentuose, galima skelbti viešai, įvertinamos pasekmės, kurias gali sukelti toks asmens duomenų tvarkymas. Institucijose paskirti duomenų apsaugos pareigūnai, kurie koordinuoja BDAR įgyvendinimą.
163. Siekiant stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, akcentuojant asmens duomenų apsaugą institucijose, turi būti visuomet užtikrinama asmens duomenų apsauga ir skatinamas mokymas šioje srityje integruojant šiuos mokymus į mokymo programas.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKSLINIAI TYRIMAI IR INOVACIJOS
165. Mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslas – rengti išorės sienų valdymui reikalingą informaciją ir technologijas, kurios galėtų pagerinti pavestų funkcijų vykdymą, strateginį planavimą ir sprendimų priėmimą, todėl turi būti skatinamas visų susijusių institucijų aktyvus mokslinių tyrimų rėmimas ir inovacijų diegimas.
166. Būtina intensyvinti nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo srityse, skatinti aktyvesnį dalyvavimą mokslinėse konferencijose, parodose, pilotiniuose projektuose ir pan. Tikslinga nustatyti formalias procedūras, kurios užtikrintų kryptingą ir koordinuotą suinteresuotų institucijų pastangų sutelkimą aktualiose srityse, kurioms būtų skiriamas prioritetas. Turi būti stiprinami ryšiai su nacionaliniais mokslinių tyrimų ir inovacijų subjektais.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
168. Strategiją įgyvendina institucijos, dalyvaujančios sienų valdymo veikloje, pagal priskirtą kompetenciją.
169. Strategija apima 2020–2024 metų laikotarpį ir turi būti nuolatos peržiūrima atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, prognozuojamas grėsmes, nustatytus sienų valdymo trūkumus, poreikius ar išmoktas pamokas, taip pat technologijų, administracinio valdymo ir mokymų sričių pažangą. Klausimą dėl strategijos atnaujinimo svarsto ir pasiūlymą dėl Strategijos atnaujinimo teikia Strategijos 166 punkte nurodytas priežiūros komitetas.
170. Strategijos įgyvendinimą koordinuoja ir jo stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija, iš strategiją įgyvendinančių institucijų deleguotų atstovų sudarydama priežiūros komitetą.
171. Strategijos įgyvendinimui parengiamas priemonių planas, kuris apima 3 metų terminą. Veiksmų planas tvirtinamas kartu su strategija. Veiksmų planas kasmet peržiūrimas ir atnaujinamas vienais metais (suplanuojami veiksmai naujam vienų metų laikotarpiui, atsižvelgiant į Strategijos laikotarpį). Veiksmų plano atnaujinimas apsvarstomas priežiūros komitete.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro,
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro,
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro,
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrės
2020 m. balandžio 23 d. įsakymu
Nr. 1V-391/1K-112/V-314/3-225/V-95
NACIONALINĖS INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO 2020–2024 M. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO
2020–2022 M. PRIEMONIŲ PLANAS
I. SIENOS KONTROLĖ
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 1. |
Uždavinys: užtikrinti reikiamą atitinkamai parengto personalo bei modernių techninių išteklių kiekį PKP veiklai vykdyti |
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Priemonė: vertinti PKP plėtros pokyčius ir nustatyti pareigybių poreikį asmenų pasienio tikrinimams vykdyti
|
Nuolat |
Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – VSAT) skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Sukomplektuotas pakankamas pareigybių skaičius pasienio tikrinimams vykdyti (taip/ne) |
Taip |
Ilgos priėmimo procedūros
Aukštas išėjimo koeficientas
|
| 1.2. |
Priemonė: nuolat vykdyti muitinės pareigūnų priėmimo procedūras, kol bus visiškai sukomplektuoti žmogiškieji ištekliai PKP veikiančiuose muitinės postuose |
Nuolat |
Muitinės departamentui (toliau – MD) skirtos valstybės biudžeto lėšos |
MD |
Sukomplektuotas pakankamas pareigybių skaičius muitiniam tikrinimui vykdyti (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas finansavimas
Ilgos priėmimo procedūros
Aukštas išėjimo koeficientas
Nepakankamas pretendentų skaičius |
| 1.3. |
Priemonė: aprūpinti Lietuvos Respublikos muitinę modernia muitinio tikrinimo įranga |
2020-2021 |
MD skirtos valstybės biudžeto lėšos, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
MD |
Įsigytų ir įrengtų stacionarių rentgeno kontrolės sistemų skaičius (vnt.) |
2 |
Nepakankamas finansavimas
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
Užsitęsę projektavimo darbai |
| 2. |
Uždavinys: vystyti PKP infrastruktūrą subalansuotu būdu, maksimaliai padidinant infrastruktūros panaudojimo efektyvumą, skiriant prioritetą tarptautiniams PKP |
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Priemonė: modernizuoti esamus ar statyti naujus kelių PKP |
2022 |
Susisiekimo ministerijai (toliau – SM) skirtos valstybės biudžeto ir ES paramos lėšos |
SM, Pasienio kontrolės punktų direkcija (toliau – PKPD) |
PKP projektinis pralaidumas, automobilių skaičius per parą (vnt.)
|
13570
|
Nepakankamas finansavimas
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros |
| 2.2. |
Priemonė: pritaikyti PKP infrastruktūrą ES atvykimo / išvykimo sistemai įrengti ir įdiegti |
2022 |
SM skirtos valstybės biudžeto lėšos, privačios lėšos |
SM, PKPD, AB Lietuvos Geležinkeliai, VĮ Lietuvos oro uostai, UAB Centrinis Klaipėdos terminalas |
PKP infrastruktūra pritaikyta atvykimo/išvykimo sistemai įdiegti (proc.) |
100 |
Nepakankamas finansavimas
Užsitęsę įrengimo darbai |
| 3. |
Uždavinys: gerinti sąlygas asmenims tinkamai ir patogiai atlikti sienos kirtimo ir muitinės formalumus |
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
Priemonė: įdiegti ES atvykimo / išvykimo sistemą PKP |
2022 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto ir ES paramos lėšos |
VSAT, Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) |
Įdiegta sistema iki nustatyto termino (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas finansavimas
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
| 3.2. |
Priemonė: įdiegti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto ir ES paramos lėšos |
VSAT, VRM |
Įdiegta sistemą iki nustatyto termino (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas finansavimas
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
| 4. |
Uždavinys: plėtoti valstybės sienos apsaugos infrastruktūrą ir modernių techninių priemonių panaudojimą sienos stebėjimui |
|
|
|
|
|
|
| 4.1. |
Priemonė: diegti sienos stebėjimo sistemas prie ES išorės sienos su Rusijos Federacija |
2022 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
ES išorės sienos (Lietuvos dalies) su Rusijos Federacija, saugomos sienos stebėjimo sistemomis, dalis (proc.) |
100 |
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
Teisminiai ginčai |
| 4.2. |
Priemonė: atnaujinti jūros sienos stebėjimo sistemą
|
2020 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Atnaujinta jūros sienos stebėjimo sistema (proc.) |
100 |
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
|
| 4.3. |
Priemonė: atnaujinti sienos stebėjimo sistemas prie ES išorės sienos su Baltarusijos Respublika |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Pasienio užkardos, kuriose atnaujintos stebėjimo sistemos (skaičius) |
Ne mažiau kaip 1 |
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
Teisminiai ginčai |
| 4.4. |
Priemonė: atnaujinti (modernizuoti) sienos stebėjimo sistemas prie ES išorės sienos su Rusijos Federacija |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Pasienio užkardos, kuriose atnaujintos stebėjimo sistemos (skaičius) |
Ne mažiau kaip 2 |
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
Teisminiai ginčai |
| 4.5. |
Priemonė: įsigyti bepiločių orlaivių ir techninių priemonių prieš bepiločius orlaivius |
2020 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Įsigyta bepiločių orlaivių (skaičius) |
2 |
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
|
| 4.6. |
Priemonė: įsigyti patruliavimo laivą |
2022 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Įsigytas laivas (skaičius) |
1 |
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros
Užsitęsę laivo statymo darbai |
| 5. |
Uždavinys: užtikrinti laiku, efektyvų bei adekvatų reagavimą į situacijos prie ES išorės sienos pasikeitimus nacionaliniu lygmeniu |
|
|
|
|
|
|
| 5.1. |
Priemonė: peržiūrėti ir esant poreikiui atnaujinti teisės aktus, reglamentuojančius krizinių situacijų valdymą prie ES išorės sienos |
2020 |
- |
VSAT |
Atnaujinti teisės aktai (taip/ne) |
Taip |
Nėra poreikio |
| 5.2. |
Priemonė: organizuoti stalo pratybas, skirtas pasirengti masinio užsieniečių antplūdžio suvaldymui |
2021 |
Dalyvaujančioms institucijoms skirtos valstybės biudžeto lėšos |
Koordinuojanti institucija VSAT, dalyvaujančios institucijos: Lietuvos kariuomenė, Vidaus saugumo tarnyba prie VRM (toliau – VST), Policijos departamentas (toliau – PD), savivaldybės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas |
Organizuota pratybų (skaičius) |
1 |
Pasikeitęs teisinis reglamentavimas |
| 5.3. |
Priemonė: užtikrinti nuolatinį VSAT orlaivių budėjimą (24 valandas 7 paras per savaitę) ir orlaivių panaudojimo funkcionalumą |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Užtikrintas orlaivių budėjimas 24/7 (taip/ne) |
Taip |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas
Nepakankamas finansavimas
Techniniai gedimai |
| 6. |
Uždavinys: plėsti EUROSUR ir kitų valstybės institucijų potencialo panaudojimą |
|
|
|
|
|
|
| 6.1. |
Priemonė: nacionaliniame koordinaciniame centre (toliau – NKC) plėsti EUROSUR panaudojimo galimybes |
Nuolat pagal poreikį |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Užsakytos paslaugos EUROSUR Fusion service (kartai) |
1 |
Prašymų netenkinimas pagal FRONTEX prioritetus |
| 6.2. |
Priemonė: tobulinti NKC personalo kvalifikaciją, siunčiant juos į FRONTEX mokymus
|
Nuolat pagal poreikį |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos, FRONTEX lėšos |
VSAT |
Apmokyta NKC personalo (proc.) |
50 |
Neorganizuojami mokymai |
| 6.3. |
Priemonė: bendradarbiauti su kitomis valstybės institucijomis, plečiant EUROSUR integraciją |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Parengti bendradarbiavimo susitarimai dėl keitimosi informacija per EUROSUR (taip/ne) |
Taip |
Teisinės keitimosi informacija kliūtys |
| 7. |
Uždavinys: užtikrinti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams teikiamų priėmimo sąlygų atitikimą ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimams |
|
|
|
|
|
|
| 7.1. |
Priemonė: aprūpinti VSAT struktūrinius padalinius priemonėmis, būtinomis tinkamai priimti ir laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus |
Kasmet |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Aprūpinta būtinomis priemonėmis (proc.) |
90 |
Apgyvendinimo pajėgumų (vietų) trūkumas |
| 7.2. |
Priemonė: sudaryti galimybes nelegaliems migrantams ir prieglobsčio prašytojams naudotis vertimo paslaugomis konsultuojant juos apie jų teises ir pareigas |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Užtikrinta galimybė naudotis vertimo paslaugomis (proc.) |
100 |
Kompetentingų specialistų (vertėjų) trūkumas |
| 8. |
Uždavinys: stiprinti kriminalinės žvalgybos pajėgumus, aprūpinant pažangiomis priemonėmis, vystant naujus veiklos metodus, įgyvendinant ir plėtojant grėsmių vertinimo sistemą |
|
|
|
|
|
|
| 8.1. |
Priemonė: modernizuoti turimas ir įsigyti naujas priemones, skirtas kriminalinei žvalgybai, nusikalstamų veikų tyrimui |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT |
Modernizuota (atnaujinta) priemonių (proc.) |
100 |
Nepakankamas finansavimas |
| 8.2. |
Priemonė: stiprinti kovą su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą (kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį) bei veiksmų koordinavimą |
Nuolat |
PD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
PD |
Netaikoma |
Netaikoma |
- |
II. PAIEŠKA IR GELBĖJIMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 9. |
Uždavinys: išlaikyti paieškos ir gelbėjimo jūroje pajėgumus |
|
|
|
|
|
|
| 9.1. |
Priemonė: išvystyti paieškai ir gelbėjimui bei teršalų likvidavimui skirtą Karinių jūrų pajėgų techniką |
2022 |
Krašto apsaugos ministerijai (toliau – KAM) skirtos valstybės biudžeto lėšos |
KAM |
Įsigyta paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo technika (taip/ne) |
Taip |
- |
| 9.2. |
Priemonė: įsigyti daugiafunkcį paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivą, panaudojant 2014–2020 m. ES fondų finansavimą |
2022 |
2014–2020 m. ES fondų lėšos |
KAM |
Įsigytas daugiafunkcis paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivas (taip/ne) |
Taip |
Užsitęsusios įsigijimo procedūros |
| 9.3. |
Priemonė: rengti Karinių jūrų pajėgų karinius vienetus vykdyti paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo darbus |
Nuolat |
KAM skirtos valstybės biudžeto lėšos |
KAM |
Netaikoma |
Netaikoma |
- |
| 9.4. |
Priemonė: vykdyti VSAT pareigūnų rengimo bei mokymo vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Organizuota mokymų (skaičius) |
Ne mažiau kaip 1 |
Nepakankamas finansavimas |
III. RIZIKOS ANALIZĖ IR VIDAUS SAUGUMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 10. |
Uždavinys: užtikrinti kokybiškos ir paremtos analitine informacija rizikos analizės vykdymą |
|
|
|
|
|
|
| 10.1. |
Priemonė: vykdyti bendrą tarpžinybinius interesus atitinkančią rizikos analizę
|
Nuolat |
Institucijoms skirtos valstybės biudžeto lėšos |
Koordinuojanti institucija: VSAT dalyvaujančios institucijos: PD, MD |
Parengta pažymų (skaičius) |
Ne mažiau kaip 2 |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas
Aktualios informacijos nebuvimas
Užsitęsusios derinimo procedūros |
| 10.2. |
Priemonė: vykdyti sienos valdymui skirtą strateginę, veiklos ir taktinę rizikos analizę |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Parengta pažymų (skaičius) |
Ne mažiau kaip 3 veiklos, 4 taktinės ir 1 strateginė |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas
|
| 11. |
Uždavinys: tobulinti specialistų, dirbančių rizikos analizės srityje, kompetencijas ir rizikos vertinimui skirtas technines priemones |
|
|
|
|
|
|
| 11.1. |
Priemonė: vykdyti mokymus rizikos analizės klausimais vadovaujantis aktualia ES taikoma rizikos analizės metodika |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Įvykdyta mokymų (skaičius) |
Ne mažiau kaip 1 |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas
|
IV. FRONTEX REMIAMAS IR KOORDINUOJAMAS VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRADARBIAVIMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 12. |
Uždavinys: vystyti konstruktyvų bendradarbiavimą ne tik su ES agentūromis ir institucijomis, bet ir su valstybėmis narėmis |
|
|
|
|
|
|
| 12.1. |
Priemonė: organizuoti ir užtikrinti teisėsaugos institucijų žmogiškųjų išteklių ir techninių priemonių dalyvavimą FRONTEX koordinuojamose tarptautinėse operacijose |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos, FRONTEX lėšos |
Koordinuojanti VSAT, VSAT, PD, VST |
Dalyvauta FRONTEX operacijose (procentais nuo patvirtinto plano) |
100 |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas
Techninių priemonių gedimas
Pablogėjusi nacionalinio saugumo situacija |
| 12.2. |
Priemonė: organizuoti efektyvų ir nepertraukiamą nuolatinio nacionalinio FRONTEX kontaktinio punkto darbą (NFPOC) |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos, FRONTEX lėšos |
VSAT |
Užtikrinta nepertraukiama veikla (taip/ne) |
Taip |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
| 12.3. |
Priemonė: organizuoti nuoseklią FRONTEX tikslinės paramos biurų, veikiančių prie ES išorės sienų, veiklą (Focal points) |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos, FRONTEX lėšos |
VSAT |
Užtikrinta nepertraukiama veikla (taip/ne) |
Taip |
- |
| 12.4. |
Priemonė: sukurti nacionalinę vakcinavimo sistemą, užtikrinant pareigūnų, dalyvaujančių FRONTEX operacijose, sveikatos apsaugą |
2020 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos, FRONTEX lėšos |
VSAT PD, VST |
Sukurta sistema |
Taip |
Užsitęsusios derinimo procedūros
Nepakankamas finansavimas |
| 12.5. |
Priemonė: tobulinti atrankos procedūras į Europos sienos apsaugos būrius (Opera), deleguotus komandos narius |
2020 |
- |
VSAT |
Atnaujinta atrankos tvarka |
Taip |
- |
| 13. |
Uždavinys: užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su FRONTEX koordinuojama veikla vykdymą, taip pat aktyviai dalyvauti kitoje FRONTEX inicijuojamoje ir organizuojamoje veikloje (moksliniuose tyrimuose, mokymuose ir pan.) |
|
|
|
|
|
|
| 13.1. |
Priemonė: organizuoti ir didinti VSAT personalo dalyvavimą FRONTEX mokymuose |
Nuolat |
FRONTEX lėšos, VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Kasmet didėjantis mokytų pareigūnų ir renginių, kuriuose dalyvauta skaičius (taip/ne) |
Taip |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
| 13.2. |
Priemonė: organizuoti tarptautinius FRONTEX mokymo renginius Pasieniečių mokykloje |
Pagal poreikį |
FRONTEX lėšos, VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Organizuota mokymų (proc. nuo poreikio) |
100 |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
V. TARPŽINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 14. |
Uždavinys: vystyti pažangių tarpžinybinių bendradarbiavimo formų ir priemonių taikymą, iš jų – funkcijų delegavimą, koordinavimo mechanizmų stiprinimą |
|
|
|
|
|
|
| 14.1. |
Priemonė: rengti ir atnaujinti bendradarbiavimo planus tarp VSAT ir MD, vykdyti juose numatytas priemones, vykdyti priemonių stebėseną |
Kasmet |
VSAT ir MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT, MD |
Parengtas bendradarbiavimo planas (taip/ ne) |
Taip |
Papildomo susitarimo poreikio nebuvimas |
| 14.2. |
Priemonė: rengti ir atnaujinti bendradarbiavimo planus tarp VSAT ir Lietuvos kariuomenės (toliau – LK), MD ir LK, vykdyti juose numatytas priemones, vykdyti priemonių stebėseną |
Kasmet |
VSAT, MD ir LK skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT, MD, LK |
Parengtas bendradarbiavimo planas (taip/ ne) |
Taip |
- |
| 14.3. |
Priemonė: parengti ir suderinti VSAT vado ir LK vado įsakymo „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir Karinių oro pajėgų sąveikos plano patvirtinimo“ projektą |
2020 |
- |
VSAT, LK |
Parengtas įsakymo projektas (taip/ne) |
Taip |
Užsitęsusios derinimo procedūros |
| 14.4. |
Priemonė: vykdyti Integruotos kontrolės modelio taikymo Lavoriškių PKP bandomąjį projektą
|
2020 |
VSAT ir MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
MD, VSAT |
Praktikoje išbandytas funkcijų delegavimo tarp MD ir VSAT veikimo modelis (taip/ ne) |
Taip |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas
Nepakankamas personalo apmokymas
Teisinės funkcijų delegavimo kliūtys |
| 15. |
Uždavinys: taikyti sistemingą apsikeitimą informacija apie rizikos analizės rezultatus ir rizikos veiksnius prie sienų, bendradarbiauti naudojant PKP veikiančių institucijų modernias tikrinimo technologijas |
|
|
|
|
|
|
| 15.1. |
Priemonė: sudaryti sąlygas PKP dirbantiems pareigūnams keistis informacija apie rizikos veiksnius |
2022 |
MD ir VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
MD, VSAT |
Sudaryta galimybė pateikti pranešimus apie pastebėtus rizikos veiksnius kitai institucijai popierine ar elektronine forma (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas personalo apmokymas
Teisinės duomenų apsaugos kliūtys |
| 16. |
Uždavinys: skatinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis |
|
|
|
|
|
|
| 16.1. |
Priemonė: kartu su NVO organizuoti mokymus prieglobsčio suteikimo procedūrų tematika |
Nuolat pagal poreikį |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos, kitos tarptautinės finansinės pramos lėšos |
VSAT |
Organizacijų vykdomų mokymų (skaičius) |
Ne mažiau kaip 1 |
Nėra poreikio |
| 16.2. |
Priemonė: organizuoti susitikimus su verslo bendruomene jos ir muitinės aktualiems klausimams aptarti |
Kasmet |
MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
MD |
Muitinės konsultacinio komiteto ir regioninių pakomitečių posėdžių skaičius (vnt.) |
10 |
Nėra poreikio |
VI. BENDRADARBIAVIMAS SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 17. |
Uždavinys: plėtoti pasitikėjimu pagrįstą bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir jų kompetentingomis institucijomis, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su Rytų partnerystės bei kaimyninėmis valstybėmis |
|
|
|
|
|
|
| 17.1. |
Priemonė: dalyvauti Bendrosios Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos komisijos darbinėje veikloje |
Esant poreikiui |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Dalyvauta komisijos veikloje (procentais nuo poreikio) |
100 |
Nėra poreikio |
| 17.2. |
Priemonė: bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis grėsmių per valstybių sienas valdymo (bendrų pasienio incidentų tyrimo), darbo pasienio kontrolės punktuose koordinavimo srityse |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Netaikoma |
Netaikoma |
Pasikeitusi politinė situacija valstybėse |
| 17.3. |
Priemonė: organizuoti bendradarbiavimą su rytų kaimynystės valstybėmis, rengiant ir įgyvendinant bendradarbiavimo planus ir juose numatytas priemones bei pasitelkti finansavimo instrumentus, įgalinančius bendrų projektų vykdymą sienos apsaugos srityje |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Parengti bendradarbiavimo planai /įgyvendinti bendri projektai (taip/ne) |
Taip |
Pasikeitusi politinė situacija valstybėse |
| 17.4. |
Priemonė: organizuoti bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis (Baltarusija, Rusija), rengiant bendradarbiavimo planus ir įgyvendinant juose numatytas priemones |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Parengti bendradarbiavimo planai (taip/ne) |
Taip |
Pasikeitusi politinė situacija valstybėse |
| 17.5. |
Priemonė: įgyvendinti Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektą Baltarusijos Respublikoje „Institucinių gebėjimų stiprinimas ir tarptautinių standartų diegimas Baltarusijos muitinės veikloje“ |
2020 |
URM skirtos valstybės biudžeto lėšos, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
MD, VSAT |
Įgyvendintos projekto veiklos (proc.) |
100 |
- |
| 18. |
Uždavinys: įvertinus esamą ir prognozuojamą grėsmių lygį, siekti sukurti Lietuvos ryšių palaikymo pareigūnų tinklą trečiosiose šalyse |
|
|
|
|
|
|
| 18.1. |
Priemonė: atlikti rizikos analizės vertinimą dėl ryšio palaikymo pareigūno trečiojoje/trečiosiose šalyje paskyrimo būtinybės, esant poreikiui paskirti ryšio palaikymo pareigūną |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Paskirtas ryšio palaikymo pareigūnas (taip/ne) |
Taip |
Atlikus rizikos analizės vertinimą nenustatytas poreikis paskirti pareigūną |
| 19. |
Uždavinys: plėtoti ir remti koordinavimo mechanizmus nenumatytų situacijų PKP atveju, siekiant užtikrinti ritmingą ir nenutrūkstamą transporto priemonių srautą |
|
|
|
|
|
|
| 19.1. |
Priemonė: parengti koordinuotą reagavimo priemonių taikymo mechanizmą tarp PKP dirbančių tarnybų, paskirti nenumatytų situacijų koordinatorius vietiniame (PKP), regioniniame ir centriniame lygmenyje |
2022 |
VSAT ir MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT, MD |
Paskirti koordinatoriai (taip/ne) |
Taip |
Užtrukęs derinimas |
VII. ŠENGENO ERDVĖS PRIEMONĖS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 20. |
Uždavinys: užtikrinti materialinių, techninių ir žmogiškųjų resursų skyrimą migracijos procesų, neteisėto asmenų judėjimo ES viduje kontrolei bei, prireikus, laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui |
|
|
|
|
|
|
| 20.1. |
Priemonė: įsigyti mikroautobusus su tikrinimo įranga (Schengen buss), skirtus pratyboms laikinai atnaujinus vidaus sienos kontrolę organizuoti ar užtikrinti procedūrų, būtinų vidaus sienos kontrolės atnaujinimui, atlikimą |
2020 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
VSAT |
Įsigyta mikroautobusų su tikrinimo įranga (skaičius) |
1 |
Užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros |
| 20.2. |
Priemonė: įsigyti būtiną įrangą laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui |
2022 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Įsigyta įranga (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas finansavimas |
| 21. |
Uždavinys: plėtoti institucijų prevencinę veiklą antrinės migracijos ir neteisėto prekių gabenimo kontrolės srityse |
|
|
|
|
|
|
| 21.1. |
Priemonė: vykdyti tarpžinybines operacijas siekiant patikrinti kaip veikia laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo mechanizmas |
Pagal poreikį |
Institucijoms skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT, MD, PD |
Organizuota bendrų operacijų (skaičius) |
1 |
Nėra poreikio |
| 21.2. |
Priemonė: dalyvauti Bendros Lietuvos-Lenkijos sienos komisijos darbinėje veikloje |
Pagal poreikį |
- |
VSAT |
Dalyvauta komisijos veikloje (taip/ne) |
Taip |
Nėra poreikio |
| 21.3. |
Priemonė: atnaujinti tarpžinybinius bendradarbiavimo susitarimus siekiant užtikrinti neteisėtų asmenų judėjimo ES viduje kontrolę |
Pagal poreikį |
- |
VSAT, Migracijos departamentas |
Atnaujinta tarpžinybinių susitarimų (skaičius) |
1 |
Nėra poreikio |
| 21.4. |
Priemonė: keistis informacija per bendradarbiavimo centro Budziske (su Lenkijos Respublika, VSAT ir MD) ir Šiaulių–Rygos (su Latvijos Respublika, VSAT) kontaktinio punkto veiklą |
Nuolat |
VSAT ir MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT, MD |
Užtikrinta veikla (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas finansavimas
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
VIII. TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ PILIEČIŲ GRĄŽINIMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 22. |
Uždavinys: užtikrinti greitą ir efektyvų neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą į kilmės bei tranzito šalis, nepažeidžiant jų pagrindinių teisių, gerbiant jų orumą ir fizinį neliečiamumą |
|
|
|
|
|
|
| 22.1. |
Priemonė: stiprinti pareigūnų gebėjimus neteisėtų migrantų asmens tapatybės nustatymo bei priverstinio grąžinimo operacijų vykdymo srityje |
Kasmet |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Organizuota mokymų (skaičius) |
Ne mažiau kaip 1 |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
| 22.2. |
Priemonė: stiprinti bendradarbiavimą bei organizuoti susitikimus trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo klausimais su tranzito bei kilmės šalių atsakingomis institucijomis |
Kasmet |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Organizuota susitikimų (skaičius) |
Ne mažiau kaip 2 |
Nėra poreikio
Nėra kontaktų, užtrukęs derinimas
|
IX. PAŽANGIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 23. |
Uždavinys: plėsti pažangiųjų technologijų naudojimą, užtikrinti jų modernizavimą ir priežiūrą |
|
|
|
|
|
|
| 23.1. |
Priemonė: užtikrinti tinkamą krovininių automobilių bei jais gabenamų krovinių ir konteinerių tikrinimo įrangos veikimą |
Nuolat |
MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
MD |
Rentgeno kontrolės sistemų, kurioms užtikrintos pogarantinio aptarnavimo paslaugos, skaičius (vnt.) |
6 |
Nepataisomai sugedusi įranga |
| 23.2. |
Priemonė: vystyti ir tobulinti Keleivio duomenų įrašų sistemos veikimą |
Nuolat pagal poreikį |
PD skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
Pagrindinis vykdytojas PD, dalyvauja: VSAT, MD |
Netaikoma |
Netaikoma |
- |
| 24. |
Uždavinys: plėtoti muitinės ir sienos kirtimo formalumų skaitmenizavimą, diegiant naujas informacines sistemas, kuriant sąsajas tarp esamų arba automatizuojant veiklos procesus |
|
|
|
|
|
|
| 24.1. |
Priemonė: sukurti naują Integruotos muitinės informacinės sistemos versiją, atitinkančią ES elektroninės muitinės reikalavimus
|
Kasmet (iki 2025 m.) |
MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
MD |
Sukurta nauja Integruotos MIS versija (taip/ne) |
Taip |
EK vėlavimas formuoti reikalavimus sistemoms
Kvalifikuoto personalo trūkumas projektams įgyvendinti, jo užimtumas |
X. KOKYBĖS KONTROLĖS MECHANIZMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 25. |
Uždavinys: visiškai įgyvendinti pažeidžiamumo vertinimą išlaikant Šengeno vertinimo mechanizmo ir pažeidžiamumo vertinimo sąveiką bei užtikrinti pažeidžiamumo bei Šengeno vertinimų metu nustatytų trūkumų pašalinimą |
|
|
|
|
|
|
| 25.1. |
Priemonė: dalyvauti kasmetiniame privalomame FRONTEX atliekamame valstybių narių pažeidžiamumo vertinime, teikti siūlymus dėl vertinimo metu nustatytų trūkumų operatyvaus pašalinimo |
Kasmet |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Per nustatytą terminą pateikti siūlymai dėl trūkumo šalinimo (taip/ne) |
Taip |
- |
| 25.2. |
Priemonė: didinti pareigūnų (ekspertų), galinčių dalyvauti Šengeno (acquis)vertinimuose, skaičių |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Parengta papildomai ekspertų (taip/ne) |
Taip |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas
|
| 26. |
Uždavinys: vystyti nacionalinio ISV modelio tobulinimo ir Strategijos įgyvendinimo kokybės kontrolės mechanizmą |
|
|
|
|
|
|
| 26.1. |
Priemonė: sukurti priežiūros komitetą, atsakingą už ISV strategijos ir jos priemonių plano įgyvendinimo stebėseną bei pakeitimus |
2020 |
- |
Koordinuojanti institucija VRM |
Sukurtas priežiūros komitetas (taip/ne) |
Taip |
- |
XI. SOLIDARUMO MECHANIZMAI
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 27. |
Uždavinys: planuojant bei panaudojant sienų valdymo ir vizų finansavimo paramos priemonės ir kitas ES fondų lėšas prioritetą skirti Šengeno ir Pažeidžiamumo vertinimo rezultatams įgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
| 27.1. |
Priemonė: vertinti lėšų poreikį Šengeno ir Pažeidžiamumo vertinimo rezultatams įgyvendinti ir parengti poreikių planą |
2020 |
- |
VSAT, VRM |
Parengtas planas (taip/ne) |
Taip |
- |
| 28. |
Uždavinys: užtikrinti iš ES lėšų įsigytos įrangos efektyvų panaudojimą ir jos pasitelkimą pagal poreikį FRONTEX veiklai vykdyti |
|
|
|
|
|
|
| 28.1. |
Priemonė: įsigyti greitaeigį pakrančių apsaugos katerį ir panaudoti jį FRONTEX operacijose |
2021 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT, VRM |
Katerio panaudojimo FRONTEX operacijose trukmė (mėnesiais per metus) |
Ne mažiau kaip 2 |
Nėra poreikio
Techniniai gedimai |
| 28.2. |
Priemonė: įsigyti transporto priemonę su šiluminio matymo įranga ir ją panaudoti FRONTEX operacijose |
2020 |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos ir ES paramos lėšos |
VSAT, VRM |
Transporto priemonės panaudojimo FRONTEX operacijose trukmė (mėnesiais per metus) |
Ne mažiau kaip 2 |
Nėra poreikio
Techniniai gedimai |
XII. MOKYMAS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 29. |
Uždavinys: užtikrinti profesionalaus, atitinkančio ISV poreikius personalo parengimą ir jo kompetencijų palaikymą bei efektyvų personalo valdymą, sistemingai plėtoti ir vykdyti bendras mokymų programas, atitinkančias tarpžinybinio bendradarbiavimo tikslus |
|
|
|
|
|
|
| 29.1. |
Priemonė: parengti reikiamą pirminės grandies pareigūnų skaičių pagal Pasieniečio modulinę profesinio mokymo programą |
Kasmet |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Priimta kursantų pagal patvirtintus mokymo planus (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas pretendentų skaičius |
| 29.2. |
Priemonė: sudaryti sąlygas muitininko profesiniam rengimui
|
2020
2021 |
MD skirtos valstybės biudžeto lėšos |
MD |
Suderinta muitininko formaliojo profesinio rengimo programa (taip/ne) – taip
Muitinės mokymo centre pradėtas vykdyti mokymas pagal muitininko formaliojo profesinio mokymo programą (taip / ne) |
Taip
Taip |
Negauta licencija muitininko formaliojo profesinio mokymo programai vykdyti |
| 29.3. |
Priemonė: reaguojant į pareigūnų stygių, rengti personalą pagal Pasieniečio įvadinio mokymo programą |
Pagal poreikį |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Priimta asmenų pagal patvirtintą planą (taip/ne) |
Taip |
Nėra poreikio
Nepakankamas pretendentų skaičius |
| 30. |
Uždavinys: remti naujų mokymo metodų ir priemonių taikymą, kurie užtikrintų mokymąsi visą gyvenimą, ypač mokymąsi darbo vietoje |
|
|
|
|
|
|
| 30.1. |
Priemonė: tobulinti pedagogų, dirbančių VSAT, kompetencijas, siunčiant į mokymus ir stažuotes |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Netaikoma |
Netaikoma |
- |
| 30.2. |
Priemonė: diegti ir palaikyti mokymo priemones, naudojamas mokymo prieinamumui ir kokybei gerinti |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Įdiegta naujų mokymo priemonių (taip/ne) |
Taip |
Nepakankamas finansavimas
|
| 30.3. |
Priemonė: paskirstyti į darbo vietas parengtą personalą atsižvelgiant į rizikos analizės metu nustatytas grėsmes ir asmeninius poreikius |
Nuolat |
- |
VSAT |
Netaikoma |
Netaikoma |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
XIII. PAGRINDINĖS ŽMOGAUS TEISĖS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 31. |
Uždavinys: pagal kompetencijas užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą institucijose laikymąsi.
|
|
|
|
|
|
|
| 31.1. |
Priemonė: atnaujinti pirminio profesinio ir tęstinio profesinio mokymo medžiagą |
2020 |
- |
VSAT |
Atnaujinta mokymo medžiaga (taip/ne) |
Taip |
Žmogiškųjų išteklių trūkumas |
| 31.2. |
Priemonė: kvalifikacijos tobulinimo arba tarnybinių mokymų metu apmokyti pareigūnus |
Nuolat |
VSAT skirtos valstybės biudžeto lėšos |
VSAT |
Apmokyti pareigūnai (taip/ne) |
Taip |
- |
| 31.3. |
Priemonė: peržiūrėti ir esant būtinumui atnaujinti veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kad jie atitiktų Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą |
2020 |
- |
VSAT |
Atnaujinti teisės aktai (taip/ne) |
Taip |
Užsitęsęs derinimas |
XIV. MOKSLINIAI TYRIMAI IR INOVACIJOS
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Įvykdymo terminas |
Finansavimo šaltinis |
Atsakinga institucija |
Vertinimo kriterijai |
Vertinimo kriterijų reikšmė |
Neįvykdymo rizika |
| 32. |
Uždavinys: inicijuoti, skatinti ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose, susijusiuose su išmaniu išorės sienos valdymu, diegti inovacijas |
|
|
|
|
|
|
| 32.1. |
Priemonė: dalyvauti FOLDOUT projekte (programos Horizontas 2020 dalis), skirtame sukurti technologijas, aptinkančias asmenis miškingose teritorijose |
2021 |
ES paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
VSAT |
Įgyvendintos projekto veiklos (proc.) |
100 |
Kompetentingų pareigūnų trūkumas
|
| 32.2. |
Priemonė: dalyvauti INCLUDING projekte, skirtame įkurti institucijų konsorciumą, kuris teiks krizių valdymo ir radiologinio saugumo sričių pajėgumų stiprinimo paramą (mokymų programų rengimas, pratybų organizavimas, ekspertų rengimas) |
2021 |
ES paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
VSAT |
Įgyvendintos projekto veiklos (proc.) |
100 |
Kompetentingų pareigūnų trūkumas
|
| 32.3. |
Priemonė: dalyvauti BSIEG II projekte, kartu su Estija ir Latvija, skirtame įsigyti pažangių techninių priemonių |
2020 |
ES paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
VSAT |
Įgyvendintos projekto veiklos (proc.) |
100 |
Kompetentingų pareigūnų trūkumas
|
| 32.4. |
Priemonė: įgyvendinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projektą „Europos muitinių praktikų tinklas“ (PEN-CP) |
2022 |
MD skirtos valstybės biudžeto lėšos, ES paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
MD |
Įgyvendintos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ projekto „Europos muitinių praktikų tinklas“ (PEN-CP) veiklos (proc.) |
100 |
Kompetentingų pareigūnų trūkumas
|