KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
| SPRENDIMAS |
| DĖL LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMO KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO |
| 2014 m. sausio 16 d. |
Nr. |
T-41-4 |
| Kalvarija |
||
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 str. 41 p., 16 str. 4 d., 18 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu (Žin., 2007, Nr. 140–5763), Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137–5411), 13 p., 15 p., 24 p., Kalvarijos savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kalvarijos savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. T-43-14 „Dėl laidojimo ir kapinių lankymo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje taisyklių patvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kalvarijos savivaldybės tarybos
2014 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. T-41-4
LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMO
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROJI DALIS
1. Laidojimo ir kapinių lankymo Kalvarijos savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas (toliau – šis Aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapaviečių priežiūros bei kapinių lankymo tvarką Kalvarijos savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse.
3. Seniūnai savo veiklą organizuoja vadovaudamiesi Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137–5411), ir šiuo Aprašu.
4. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat balzamuoti ar kremuoti.
Kapinės –žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai.
Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai – 25 metai.
Laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą.
Laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.
Pelenų barstymo laukas – kapinėse esantis plotas, kuriame kremuoti žmogaus palaikai išbarstomi ant dirvos paviršiaus.
Urna – dėžutė arba indas su tvirtos medžiagos kapsule kremuotiems žmogaus palaikams laidoti ar laikyti.
Veikiančios kapinės – kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
Riboto laidojimo kapinės – kapinės, kuriose jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
Neveikiančios kapinės – kapinės, kuriose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, aplinkosaugos reikalavimų ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms seniūnai praneša vietinėje spaudoje, be to, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
5. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140–5763) ir Kapinių tvarkymo taisyklėse vartojamas sąvokas.
II. LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS
7. Asmenys, norintys gauti leidimą laidoti, seniūnui pateikia:
8. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui.
9. Šeimos kape laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant – kitam šeimos nariui. Mirus paskutiniam šeimos nariui, leidimas išduodamas kitam suinteresuotam asmeniui.
III. MIRUSIŲJŲ LAIDOJIMAS IR KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA
12. Laidoti mirusiuosius leidžiama tik turint leidimą ir šviesiu paros metu. Pirmąją Kalėdų ir pirmąją Velykų dieną nelaidojama.
13. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
14. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
15. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
16. Už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau vadinama – žurnalas), kurio forma nustatyta Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašo priede. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis supažindina su Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir šiuo Aprašu. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
IV. KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR
JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
19. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti.
20. Jeigu neįmanoma nustatyti atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodyta reikalinga informacija.
21. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija išnagrinėja situaciją ir pripažįsta šią kapavietę neprižiūrima.
22. Komisija sudaro visų pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašą ir teikia tvirtinti administracijos direktoriui.
23. Šio Aprašo 21 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja seniūnai.
24. Pagal šio Aprašo 22 punkte nurodytos komisijos sudarytą sąrašą kapavietės gali būti skiriamos:
24.1. eilės tvarka laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą, jeigu jose yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis;
24.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi į seniūną. Seniūnas priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šio Aprašo 16 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
V. KAPINIŲ LANKYMAS
25. Kapinėse draudžiama:
25.1. važinėti motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, norint atvežti paminklą, žemės ar pan., taip pat atvežti neįgalumo pažymėjimą turintį asmenį transportui skirtais takais);
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Kitus šiame Apraše nenumatytus kapinių tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės.
28. Esant Apraše neaptartų klausimų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos norminių ir kitų teisės aktų nuostatomis.