PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2015 M. VASARIO 23 D. SPRENDIMO NR. 1-34 „DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO IR SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2010 M. RUGSĖJO 28 D. SPRENDIMO NR. 1-60-13 1 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS“ PAKEITIMO
2024 m. gruodžio 27 d. Nr. 1-560
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktu, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pakeisti Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-34 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 1-60-13 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis sprendimas:
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 1-34
(Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 1-560
redakcija)
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, atleidimo nuo mokėjimo už šias paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, mokėjimo už transporto ir maitinimo organizavimo paslaugas dydžio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką, kitas sąlygas.
2. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos gyventojams organizuoja Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) meras ir kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar valstybės biudžeto dotacijų savivaldybės biudžetui. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo Panevėžio miesto savivaldybės gyventojams dydį, šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos skirtumas asmens (šeimos) pageidavimu mokamas paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Ministro patvirtintas aprašas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
4. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme. Tiek, kiek nereglamentuoja Aprašas, taikomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų nuostatos.
II SKYRIUS
BENDROSIOS MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS NUOSTATOS
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas pinigine išraiška, atsižvelgiant į socialinių paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), rūšį, asmens (šeimos) pajamas, turtą, įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes.
6. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Ministro patvirtintu aprašu ir Aprašu.
7. Socialinės paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, užsienio fondų, paramos (aukų), asmens (šeimos) mokėjimų už socialines paslaugas ir kitų lėšų.
Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
8. Socialinę globą, socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus paslaugos gavėjas pasirenka pats ir nurodo teikdamas prašymą. Socialinę globą, socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus parinktus atsižvelgiant į socialinių paslaugų gavėjo (globėjo, rūpintojo ar kito teisėto atstovo) prašymą ir interesus, arba socialinės globos įstaigas, kurias globėjais (rūpintojais) įstatymų nustatyta tvarka skiria teismas, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama sutartis dėl šių paslaugų teikimo asmenims (šeimoms) ir mokėjimo už jas (toliau – Sutartis). Šiose Sutartyse, be kitų nuostatų, nustatomos Sutarties šalių tarpusavio teisės ir pareigos, turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, Savivaldybės administracijos apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio pakeitimo atvejai ir informacijos apie Savivaldybės administracijos apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka. Šias Sutartis pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, socialines paslaugas teikiantis paslaugų teikėjas ar jo įgaliotas asmuo ir socialines paslaugas gaunantis asmuo, jo globėjas (rūpintojas), kitas teisėtas atstovas, mokėsiantis už socialines paslaugas. Jei pagal Aprašą ar specialiuosius teisės aktus tam tikra socialinė paslauga asmenims (šeimoms) teikiama nemokamai, Sutartis dėl mokėjimo už šias socialines paslaugas Savivaldybė sudaro tik su paslaugų teikėju, išskyrus savivaldybės biudžetines įstaigas. Sutarties formas tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
9. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui) yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugos ir socialinė priežiūra teikiamos nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinės priežiūros paslaugą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą.
10. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas ir (ar) socialinę priežiūrą dalį, asmens mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) negali likti mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP dydžio.
11. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas, ir (ar) asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
13. Prevencinės ir bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
14. Asmens mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas dydžio nustatymas ir tvarka:
14.1. transporto organizavimo paslaugos asmeniui nuvežti į hemodializės procedūras ir parvežti iš jų teikiamos nemokamai;
14.2. asmeniui, kurio pajamos didesnės kaip 2 VRP dydžiai per mėnesį, mokėjimas už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas sudaro 30 procentų nuo Panevėžio miesto savivaldybėje teikiamų socialinių paslaugų kainoraštyje, patvirtintame Savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-382 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybėje teikiamų socialinių paslaugų kainoraščio patvirtinimo“, (toliau – Kainoraštis) nurodytos transporto organizavimo, maitinimo organizavimo kainos;
15. Vienam gyvenančiam asmeniui ar vienam suaugusiam asmeniui su vienu ar daugiau vaikų, kurio pajamos didesnės kaip 2 VRP dydžiai per mėnesį, mokėjimo už transporto organizavimo, maitinimo organizavimo paslaugas dydis sudaro 25 procentus nuo Kainoraštyje nurodytos transporto organizavimo, maitinimo organizavimo kainos.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
16. Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), intensyvi krizių įveikimo pagalba (su apgyvendinimu) vaikams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatyta laikinoji priežiūra, kitiems tos šeimos vaikams kartu su jų atstovais (atstovu) pagal įstatymą pirmus šešis mėnesius nuo apgyvendinimo dienos, palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.
17. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, išskyrus Aprašo 16 punkte nurodytas paslaugas:
17.1. asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
17.1.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį sudaro 5 procentai asmens pajamų;
17.1.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį sudaro 10 procentų asmens pajamų;
17.2. šeimos, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra:
17.2.1. didesnės kaip 2 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį sudaro 5 procentai šeimos pajamų;
17.2.2. 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydį sudaro 10 procentų šeimos pajamų;
18. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama asmeniui ar vienam suaugusiam asmeniui su vienu ar daugiau vaikų, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui mažinamas 5 procentais nuo Aprašo 17.2 ir 17.3 papunkčiuose nurodytų mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugų dydžių.
19. Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (toliau bendrai – IPTIK), mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas:
19.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio IPTIK poreikis;
20. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau, nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.
21. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmas kalendorines dienas teikiama nemokamai, priėmus sprendimą dėl paslaugų teikimo teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys, kurie ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinės priežiūros paslaugą vieną mėnesį per kalendorinius metus už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą nemoka. Tolesnis mokėjimas nustatomas vadovaujantis Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka arba proporcingai mažiau, kad atskaičiavus mokamą mokėjimo dydį asmens mėnesio pajamos liktų ne mažesnės nei 0,8 VRP.
23. Skirtumas tarp socialinės priežiūros kainos ir asmens mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydžio apmokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir (arba) savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau, nei nustatytas Savivaldybės maksimalus socialinės priežiūros paslaugų išlaidų finansavimo dydis.
V SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
24. Dienos socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
25. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas išskyrus Aprašo 24 punkte nurodytą atvejį, nepriklausomai nuo to, ar asmuo gyvena vienas, ar su šeima. Asmens, kurio mėnesio pajamos yra:
25.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 10 procentų asmens pajamų;
25.2. 2 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydį sudaro 15 procentų asmens pajamų;
26. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gaunančiam IPTIK kompensaciją, nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas:
26.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio IPTIK poreikis;
27. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.
Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai jam teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
28. Jei asmuo, gaunantis dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
29. Asmenys, gaunantys dienos socialinės globos paslaugas institucijoje, nuo mokesčio už paslaugas atleidžiami dienos socialinių paslaugų gavėjo prašymu socialines paslaugas teikiančiai įstaigai iki 30 darbo dienų per kalendorinius metus.
30. Skirtumas tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už dienos socialinės globos paslaugas dydžio apmokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir (arba) savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau, nei nustatytas Savivaldybės maksimalus dienos socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
31. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir vaikui, patiriančiam socialinę riziką, teikiama nemokamai.
32. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, išskyrus Aprašo 31 punkte nurodytą atvejį.
33. Asmens, mokėjimo už teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydį sudaro 80 procentų jo pajamų.
Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
35. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų, priėmus sprendimą dėl paslaugų teikimo teisės aktų nustatyta tvarka.
36. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
37. Skirtumas tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už trumpalaikės socialinės globos paslaugas dydžio apmokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir (arba) savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau, nei nustatytas Savivaldybės maksimalus trumpalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
38. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.
39. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir turtą.
40. Asmens mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį sudaro 80 procentų asmens pajamų, jeigu jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, įskaitant atvejus, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d.
41. Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
42. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
43. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir sudaro 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
44. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.
45. Skirtumas tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas dydžio apmokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir (arba) savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau, nei nustatytas Savivaldybės maksimalus ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
VIII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ
46. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į IPTIK kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui. Asmens mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugas dydis:
46.1. prižiūrimo asmens, kuriam pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą nustatytas pirmo arba antro lygio IPTIK poreikis, mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis mėnesiui yra 40 procentų šios kompensacijos dydžio;
46.2. prižiūrimo asmens, kuriam pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą nustatytas trečio arba ketvirto lygio IPTIK poreikis, mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis mėnesiui yra 60 procentų šios kompensacijos dydžio;
47. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą, teikiamą trumpiau, nei nustatyta maksimali galima laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamos laikino atokvėpio paslaugos trukmei.
48. Skirtumas tarp laikino atokvėpio paslaugos kainos ir asmens mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugas dydžio apmokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir (arba) savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau, nei nustatytas Savivaldybės maksimalus laikino atokvėpio paslaugos išlaidų finansavimo dydis.
IX SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMO ATVEJAI, DYDŽIO NUSTATYMAS
IR JŲ MOKĖJIMAS
49. Vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai (toliau – vaiko globėjas (rūpintojas)), šeimynai už vaikų globą (rūpybą), budinčiam ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą skiriamų pagalbos pinigų suma diferencijuojama atsižvelgiant į vaikų skaičių ir amžių, į vaikus globojančioje šeimoje, šeimynoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų, įsipareigojamų vienu metu prižiūrėti pagal budinčio globotojo, nuolatinio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru skaičių ir amžių. Pagalbos pinigų dydžiai yra šie:
49.1. vaikas nuo gimimo iki 3 metų amžiaus – 5 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį;
49.5. pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl vaiko pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, jei buvęs globotinis (rūpintinis) lieka gyventi ir yra išlaikomas pas buvusį vaiko globėją (rūpintoją), šeimynoje ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir profesinio mokymo tiekėjų ar aukštojoje mokykloje suteiktų akademinių atostogų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, – 8 BSI dydžio per mėnesį.
50. Kai pas budintį globotoją yra apgyvendinami broliai ir (ar) seserys, iš kurių bent vienas vaikas yra vyresnis nei 12 metų, papildomai 2 BSI dydžio per mėnesį už kiekvieną vaiką nuo 49.1–49.4 papunkčiuose nurodytų pagalbos pinigų dydžių.
51. Pagalbos pinigai vaikų poreikiams tenkinti skiriami ir mokami:
51.1. vaiko globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui, kurios (-io) gyvenamoji ir nuolatinė vieta yra Panevėžio mieste, vadovaujantis Pagalbos pinigų skyrimo ir mokėjimo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. A-580 „Dėl Pagalbos pinigų skyrimo ir mokėjimo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
51.2. budinčiam ir nuolatiniam globotojui per Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centrą (toliau – Centras), Centro direktoriaus įsakymu pagalbos pinigai už vaiko priežiūrą išmokami taip:
51.2.1. vaiką apgyvendinus pirma pagalbos pinigų išmoka pagal Aprašo 49 punkte numatytus dydžius yra skaidoma ir išmokama dalimis. 1 BSI dydžio išmokos dalis išmokama per 3 darbo dienas, kita pagalbos pinigų išmokos dalis išmokama proporcingai vaiko gyventų dienų skaičiui Aprašo 51.2.2 papunktyje nustatyta tvarka;
52. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, jeigu atsiranda nors viena iš nurodytų aplinkybių:
52.1. gavus Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus informaciją dėl prižiūrimo ar globojamo (rūpinamo) vaiko paėmimo iš vaiko globėjo (rūpintojo), šeimynos, budinčio ir nuolatinio globotojo;
52.2. įvaikinus globotinį (rūpintinį) – nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos arba teismo sprendime nurodytos datos;
52.4. vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynai deklaravus savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje ar valstybėje – nuo gyvenamosios vietos deklaravimo kitoje savivaldybėje ar valstybėje dienos;
52.5. panaikinus globą (rūpybą) – nuo Savivaldybės mero potvarkyje nurodytos datos arba teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ar teismo nutartyje nurodytos datos;
52.6. vyresniam nei 18 metų buvusiam globotiniui (rūpintiniui) nebegyvenant pas buvusį vaiko globėją (rūpintoją), šeimynoje ir nutraukus mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įsidarbinus – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos;
52.7. mirus prižiūrimam ar globojamam (rūpinamam) vaikui ar vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviui, budinčiam ir nuolatiniam globotojui – nuo mirties datos;
52.8. prižiūrimą ar globojamą (rūpinamą) vaiką teismo sprendimu pripažinus nežinia kur esančiu – nuo teismo sprendime pripažinti vaiką (asmenį) nežinia kur esančiu arba paskelbti jį mirusiu nurodytos datos;
52.9. prižiūrimą ar globojamą (rūpinamą) vaiką pripažinus emancipuotu arba jam sudarius santuoką – nuo teismo sprendimo pripažinti nepilnametį emancipuotu įsiteisėjimo dienos ar santuokos sudarymo dienos;
52.10. vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynai atsisakius pagalbos pinigų – nuo prašyme nurodytos datos;
53. Pagalbos pinigai skiriami ir mokami:
53.1. vaiko globėjui (rūpintojui), šeimynai nuo vaiko globos (rūpybos) nustatymo datos, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius nuo prašymo, gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai pateikimo dienos;
X SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS, ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS, ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
55. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos atvejais, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą. Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pradavus, dovanojus, įsigijus turto ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.
56. Asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą atlieka ir asmens (šeimos) mokėjimo dydį pagal Aprašą nustato Savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už socialinių paslaugų organizavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir Ministro patvirtintu aprašu.
57. Asmuo, pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) prašymą priimančiam Savivaldybės administracijos padaliniui, atsakingam už socialinių paslaugų organizavimą, turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turtą, tokiu atveju asmuo raštu pateikia informaciją apie turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).
57.1. Jei asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo metu paaiškėja, kad asmens (šeimos) mokėtinas dydis už socialines paslaugas yra nepakankamas visiškai apmokėti asmens (šeimos) pasirinkto socialinių paslaugų teikėjo asmeniui (šeimai) teikiamos socialinės paslaugos kainos (įkainio), išskaičiavus Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų tos socialinės paslaugos išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, asmeniui (šeimai) pasiūlomas kitas (-i) tas pačias socialines paslaugas teikiantis (-ys) paslaugų teikėjas (-ai), kur asmens (šeimos) mokėtinas dydis, apskaičiuotas Aprašo nustatyta tvarka, įvertinus socialinės paslaugos kainą (įkainį) pas tą paslaugų teikėją ir Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų tos socialinės paslaugos išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, pakankamas sumokėti už teikiamas socialines paslaugas. Jei asmuo (šeima) nesutinka pasirinkti kito paslaugų teikėjo, kurio socialinių paslaugų kaina (įkainis) mažesnė (-is), asmuo (šeima) įsipareigoja apmokėti ne tik Aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną dydį, bet ir skirtumą, kuris susidaro iš jam teikiamos ir savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšų dengiamos socialinės paslaugos kainos (įkainio) išskaičiavus asmens (šeimos) mokėtiną dydį ir Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų tos socialinės paslaugos išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį. Šis skirtumas mokamas asmens ir paslaugų teikėjo tarpusavio susitarimu.
57.2. Jei asmens (šeimos), gaunančio socialines paslaugas, finansinių galimybių pervertinimo metu ir (ar) socialinių paslaugų teikėjui pakeitus socialinių paslaugų kainą paaiškėja, kad asmens (šeimos) mokėjimo dydis už asmens (šeimos) gaunamas socialines paslaugas, apskaičiuotas Aprašo nustatyta tvarka, nepakankamas visiškai apmokėti asmens (šeimos) pasirinkto paslaugų teikėjo asmeniui (šeimai) teikiamos socialinės paslaugos kainos, išskaičiavus Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų tos socialinės paslaugos išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, išlaidų suma, viršijanti asmens (šeimos) mokėjimo dydį, kompensuojama savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų (kai asmuo su sunkia negalia ir jam teikiamos socialinės globos paslaugos) lėšomis, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo tos dienos (išskyrus asmenis, kurie stovi laukiančių į socialinės globos įstaigas asmenų eilėje, tokiu atveju iki tol, kol bus apgyvendintas kitoje socialinės globos įstaigoje), kai paaiškėja, kad asmens (šeimos) finansinės galimybės nepakankamos apmokėti už socialinę paslaugą, ir per tą laikotarpį:
57.2.1. asmuo (šeima) ar jo globėjas (rūpintojas), kitas teisėtas atstovas pasirenka kitą paslaugų teikėją, teikiantį analogišką ar lygiavertę (atsižvelgiant į asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, įvertintą teisės aktų nustatyta tvarka) asmeniui (šeimai) reikalingą socialinę paslaugą, kurio socialinės paslaugos kaina (įkainis) mažesnis ir asmens (šeimos) mokėtinas dydis, apskaičiuotas Aprašo nustatyta tvarka, įvertinus socialinės paslaugos kainą pas tą paslaugų teikėją ir Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų tos socialinės paslaugos išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, pakankamas sumokėti už teikiamas socialines paslaugas;
57.2.2. asmuo (šeima) ar jo globėjas (rūpintojas), kitas teisėtas atstovas pageidauja toliau gauti tas pačias jam reikalingas socialines paslaugas pas tą patį paslaugų teikėją ir įsipareigoja sumokėti ne tik Aprašo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną dydį, bet ir skirtumą, kuris susidaro iš jam teikiamos socialinės paslaugos kainos (įkainio) išskaičiavus asmens (šeimos) mokėtiną dydį ir Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų tos socialinės paslaugos išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį.
58. Asmens (šeimos) pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis Ministro patvirtintu aprašu. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitomos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.
59. Skirtumas tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas dydžio apmokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų socialinėms paslaugoms teikti, bet ne daugiau, nei nustatytas Savivaldybės maksimalus ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
60. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas.
61. Asmens turto vertinimą mokėti už ilgalaikės socialinės globos paslaugas Panevėžio miesto gyventojams vertina Savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už socialinių paslaugų organizavimą vadovaudamasis Ministro patvirtinto aprašo X skyriuje nustatyta tvarka.
62. Asmuo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas (jei asmens mokėjimas už šias paslaugas nustatomas atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka tol, kol jo turto vertė viršija Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą arba kai įvyksta asmens turto ir (ar) pajamų pokytis ir šiuo pagrindu jau nebereikia mokėti už ilgalaikę socialinę globą.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63. Asmuo gali būti atleidžiamas iki pusės metų nuo mokėjimo už socialines paslaugas asmens prašymu, Socialinių paslaugų komisijos teikimu ir Savivaldybės tarybos sprendimu tuo atveju, jei pateko į itin sunkią materialinę padėtį dėl ypatingų aplinkybių: nukentėjo nuo gaisro, stichinės nelaimės, neteko globėjo (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo.
64. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, kurių teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
65. Ginčai dėl Savivaldybės mero, Savivaldybės administracijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
66. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
67. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis reglamentu (ES) 2016/679.