II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, visuomenės senėjimas yra globalus reiškinys. 2019 m. pasaulyje buvo 703 milijonai 65 ir vyresnio amžiaus žmonių. Numatoma, kad 2050 m. šis skaičius padvigubės ir sieks 1,5 milijardo, t. y. vienas iš šešių žmonių pasaulyje bus vyresnis nei 65 metų amžiaus. Taip pat ilgėja ir žmonių gyvenimo trukmė – 2020 m. 65 metų žmogus gali tikėtis gyventi dar 17 metų, o 2045–2050 – 19 metų.
5. Lietuvos visuomenė senėja greičiau nei bet kurios kitos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalies[1] ir beveik du kartus greičiau už Europos Sąjungos vidurkį. Europos Komisija prognozuoja[2], kad po trijų dešimtmečių, t. y. 2050 m., šalies gyventojų amžiaus mediana sieks 51,5 m. ir bus beveik 7 metais didesnė negu šiuo metu[3], o senstant visuomenei ir ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei didėja socialinių paslaugų poreikis[4]. 2021 m. pradžioje vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės sudarė 27,22 proc. nuolatinių šalies gyventojų, vyresni nei 65 metų amžiaus – 19,93 proc.[5] Prognozuojama, kad po 50 metų vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės sudarys daugiau nei trečdalį visuomenės.
6. Gyventojų senėjimas, Lietuvoje vykstantis depopuliacijos ir vidutinio namų ūkio dydžio mažėjimas kelia dar vieną rimtą iššūkį – žmonių, kurie gyvenimo antroje pusėje gyvena po vieną, skaičiaus didėjimą[6]. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, kas antra 80–84 m. moteris gyveno viena (48 proc.), gyvenančių vienų to paties amžiaus vyrų buvo kas penktas (22 proc.). Tyrimų duomenimis, beveik 6 proc. po vieną gyvenančių 60 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų per savaitę visai nepalaikė socialinių ryšių (2018 m. statistika), beveik penktadalis (18 proc.) 50 metų ir vyresnių asmenų ištikus bėdai neturėtų į ką kreiptis pagalbos (Global, 2015). Pastebėtina, kad vienišumo pikas pasiekiamas 70–74 metų amžiaus tarpsnyje. Daugiau nei pusė Lietuvos socialinių tyrimų centro tyrime dalyvavusių vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių nurodė, jog kartais pasijaučia socialiai vieniši, pusei apklaustųjų trūksta žmonių artumo, apima visiškos tuštumos jausmas. Po vieną gyvenantiems asmenims būdingas mažesnis kultūrinis bei fizinis aktyvumas, tokie žmonės rečiau lankosi muziejuose, kavinėse, restoranuose, parodose, teatruose, rečiau užsiima aktyvia fizine veikla – sportuoja, dalyvauja žygiuose, vyksta į ekskursijas ar užsiima kita aktyvia veikla. Akcentuotina, kad vieni gyvenantys žmonės gerokai dažniau patiria emocinę vienatvę, ši problema itin aktuali vyriausiojo amžiaus ir mažesnėse gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms.
7. Socialinė izoliacija, nesubalansuota mityba, pasyvus gyvenimo būdas reikšmingai prisideda prie asmens sveikatos būklės blogėjimo ir didesnės mirties rizikos. Pastebėtina ir tai, kad fizinis neveiklumas, prasta mityba, socialinė atskirtis daro įtaką bendrai žmogaus sveikatai: sulėtėja smegenų veikla, padidėja jautrumas stresinėms situacijoms, mažėja motyvacija kasdieninėje veikloje, sutrinka biologiniai procesai: virškinimo sistema, širdies bei kraujotakos veikla, atsiranda žarnyno funkcijų sutrikimų ir kt.
8. Ilgalaikė socialinė izoliacija turi neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir šalies visuomenės gerovei. Tyrimų duomenimis, socialiai izoliuotų vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros išlaidos yra didesnės nei socialiai integruotų ir prilygsta lėšoms, skiriamoms kai kurių lėtinių ligų gydymui (pvz., artrito, hipertenzijos).
Susiformuoja nepertraukiama problemų sąveika, kai tam tikros sveikatos problemos žmonėms atsiranda dėl nepakankamos socialinės integracijos, o vėliau bendra žmogaus būklė ir savijauta daro įtaką žmogaus socializacijos procesams. Prastos fizinės bei emocinės būklės žmogui sunkiau socializuotis, jis pats sąmoningai arba nesąmoningai atsiriboja nuo aplinkos, bendruomenės, draugų, šeimos, dėl to padidėja vienišumo jausmas, susilpnėja socialiniai įgūdžiai, atsiranda nereikalingumo jausmas.
9. 2020 m. prasidėjusi pandemija, griežti karantino reikalavimai, siekiant apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, dar labiau išryškino šių asmenų pažeidžiamumą. 2020 gegužės–birželio mėn. Lietuvos socialinių tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, atliko tyrimą[7] „Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: (iš)gyvenimas koronaviruso epidemijos ir karantino sąlygomis“. Tyrimo metu buvo apklausti 108 LRKD savanorių lankomi vyresnio amžiaus žmonės, siekiant atskleisti vienišų vyresnio amžiaus žmonių poreikių tenkinimo ir gyvenimo Covid-19 epidemijos bei karantino sąlygomis patirtis. Tyrimo duomenimis, Covid-19 ligos sukelta pandemija turėjo neigiamos įtakos tyrimo dalyvių psichologinei būklei (50,9 proc.), fizinei sveikatai (43,6 proc.), gebėjimui laikytis dienos režimo t. y. patiems pasirūpinti maistu ir vaistais (atitinkamai 51,9 ir 45,4 proc.), kontaktui su giminaičiais (64,8 proc.), kaimynais (71,3 proc.). Dauguma (81 proc.) respondentų jautė žmonių artumo stoką, o jų subjektyvusis psichinės gerovės įvertinimas atitiko 35,77 proc., t. y. dalyvių psichinė savijauta siekė vos daugiau nei trečdalį įmanomos maksimaliai geros psichinės gerovės. Tyrimas atskleidė, kad būtina sutelkti pajėgas ir efektyviai pasirūpinti ne tik vienų gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių fizinės sveikatos išsaugojimu, bet ir jų socialinio dalyvavimo poreikių patenkinimu, taip pat būtina plėsti ir stiprinti psichologinę, informacinę paramą.
10. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, kaip vienas iš strateginių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tikslų – ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas. Ilgalaikės priežiūros uždavinys – sudaryti sąlygas žmogui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant sveikatos būklę atitinkančių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą, siekiant išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius ir asmens bei jo šeimos, valstybės galimybes. Be to, teikiant vyresnio amžiaus žmonėms aktualias sveikatos priežiūros paslaugas siekiama įtraukti savanorius, tačiau faktiškai Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje veikiančių savanorių nėra.
11. Lietuvoje senėjimo keliamų iššūkių sprendimas yra vienas iš valstybės prioritetų. Kaip vienas pagrindinių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengto 2014–2023 m. sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje plano[8] tikslas yra įvardijamas siekis gerinti vyresnio amžiaus žmonių fizinę ir psichikos sveikatą, padėti ją išsaugoti, stiprinti, atkurti. Vienas iš esminių iššūkių, su kuriuo susiduriama senėjant visuomenei, – užtikrinti produktyvios visuomenės narių, ypač vyresnio amžiaus asmenų, sveiką ir nepriklausomą senėjimą (angl. healthy ageing), siekiant sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį jų gyvenimo kokybei, savarankiškumui, darbingumui, ir užkirsti kelią socialinės atskirties bei skurdo rizikai. Pagal šį planą viena iš svarbiausių valstybės sėkmės prielaidų – iki 2023 m. užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą, pritaikyti ją prie senėjančios visuomenės poreikių: užtikrinti tolygų sveikatos apsaugos finansavimą; užtikrinti subalansuotą ligų prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų plėtrą; propaguoti ir skatinti sveiką gyvenseną.
12. LRKD yra humanitarinė organizacija, įkurta 1919 metais. Organizacija yra Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų Federacijos narė, bendradarbiaujanti su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetu, priklausanti Europos Sąjungos nacionalines draugijas koordinuojančiam Raudonojo Kryžiaus Europos Sąjungos biurui. LRKD misiją Lietuvoje vykdo jau daugiau nei šimtmetį. LRKD yra savanoriška, pelno nesiekianti organizacija, savo veiklą grindžianti pagrindiniais Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimo principais. Organizacija teikia paramą socialiai pažeidžiamiems žmonėms Lietuvoje. Įgyvendindama įvairias veiklas, LRKD rūpinasi į socialinę atskirtį patekusių žmonių poreikiais, siekia kelti jų gerovę, saugoti žmogaus orumą.
13. LRKD bendradarbiauja su kitomis nacionalinėmis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijomis, Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, Tarptautine Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis. LRKD, būdama valstybės pagalbininkė humanitarinės veiklos srityje, yra įsipareigojusi mokėti kasmetinius narystės mokesčius Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus it Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai ir Europos Sąjungos Raudonojo Kryžiaus biurui.
14. Remdamasi ilgamete tarptautinės praktikos patirtimi, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija ragina aktyviai veikti sveiko senėjimo (t. y. gyvenimo be ligų ir negalios) srityje ir padėti žmonėms kuo ilgiau mėgautis visaverčiu gyvenimu. Skatinant sveiką senėjimą svarbiausia yra išsiaiškinti kiekvieno asmens individualius poreikius. Šiems poreikiams nustatyti Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija rekomenduoja naudoti subjektyvaus vertinimo anketas, pagal kurias būtų nustatomos prioritetinės sveiko senėjimo sritys, kuriose asmeniui gali būti reikalinga pagalba: kritimo prevencija, fizinis aktyvumas, sveika mityba, socialinė izoliacija bei mokymasis visą gyvenimą. Atsižvelgiant į nustatytas senjorui aktualiausias sritis, kartu su savanoriu parenkamos senjorui priimtinos priemonės, kuriomis siekiama jam suteikti reikiamų žinių, pagalbą bei skatinti jo tobulėjimą, įgalinimą, reguliariai stebint pokytį, ir taip siekiant asmens autonomijos, kiek tai yra įmanoma, atsižvelgiant į asmens turimas negalias. Svarbu priimti amžių ir prisitaikyti: išlaikius sveiką gyvenimo būdą, gyvenant socialiai aktyvų gyvenimą galima ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę, užkertant kelia neužkrečiamųjų ligų plitimui.
15. Išskirtinis valstybės pagalbininkės humanitarinės veiklos srityje statusas LRKD pripažintas Įstatymu. LRKD nuo 1961 m. lėtinėmis ligomis sergantiems, vienišiems ir negalintiems savimi pasirūpinti žmonėms teikia globos, priežiūros ir pagalbos paslaugas bei psichosocialinę pagalbą namuose.
16. Įgyvendinant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos lėtinėmis ligomis sergančių, negalinčių savimi pasirūpinti žmonių priežiūros 2019–2021 metų programą, pastebėta, jog, teikiant programoje apibrėžtas slaugytojų paslaugas, nėra galimybės skirti pakankamai dėmesio lankomų vienišų asmenų, patiriančių ilgalaikę socialinę izoliaciją, emocinei bei socialinei situacijai. Taip pat dėl pastaraisiais metais vykusios palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugų plėtros slaugos paslaugų prieinamumas didėjo, jas ima teikti vis daugiau biudžetinių įstaigų (pavyzdžiui, miesto poliklinikos). Atsižvelgiant į minėtą situaciją ir siekiant kuo efektyviau įgyvendinti LRKD kaip valstybės pagalbininkės humanitarinės veiklos srityje statusą, didesnį teigiamą pokytį visuomenėje padėtų pasiekti savanorių įtraukimas teikiant socialinę ir emocinę pagalbą vyresnio amžiaus asmenims. Savanorių dėka būtų galimybė suteikti pagalbą gerokai daugiau lėtinėmis ligomis sergančių, vienišų ir savimi pasirūpinti negalinčių vyresnio amžiaus žmonių, taip pagerinant jų emocinę sveikatą ir mažinant socialinę atskirtį.
17. Įgyvendinant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos lėtinėmis ligomis sergančių, negalinčių savimi pasirūpinti žmonių priežiūros 2019–2021 metų programą, kasmet 5 Lietuvos miestuose profesionalios slaugytojos paslaugas teikė 190 asmenų, parengta neformaliojo švietimo programa bei organizuoti mokymai, kuriuose dalyvavo ne mažiau kaip 120 vyresnio amžiaus asmenų, jų artimųjų bei savanorių. LRKD senjorų sveikos gyvensenos programa užtikrins didesnį vienišų vyresnio amžiaus asmenų pasiekiamumą, sudarys galimybes išplėsti paslaugas į daugiau Lietuvos miestų, įtraukti daugiau savanorių: planuojama kasmet aplankyti 1900 vienišų vyresnio amžiaus asmenų, programos veiklas išplėsti į 14 Lietuvos miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Visaginas, Raseiniai, Vilkaviškis, Rokiškis, Ukmergė, Utena, Tauragė, Kuršėnai), pagal paruoštus 3 mokymus: „Vyresnio amžiaus žmonių ypatumai: netektys, vienišumas, santykiai“, „Psichologinės krizės: Kas tai yra. Kas jas sukelia. Būdingos reakcijos. Pagalbos galimybės“, „Bendravimo ypatumai ir pagalbos teikimas sergantiems demencija“, apmokyti 950 savanorių. Atnaujinta programa taip pat bus siekiama padidinti bendruomenės narių, mokančių suteikti pirmąją pagalbą, skaičių ir atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių saugumą bendruomenėje bei namuose. Šiuo tikslu planuojama paruošti 100 savanorių vesti pirmosios pagalbos praktinius užsiėmimus bendruomenei. Pagal parengtą pirmosios pagalbos mokymo programą planuojama suorganizuoti 1500 praktinių užsiėmimų ir apmokyti 9000 asmenų. Ši veikla bus įgyvendinama 6 Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, Alytus).
18. 2018 m. LRKD buvo pradėta įgyvendinti Šiltų apsilankymų programa, kurios tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau kokybiškai gyventi savo namuose, saugant jų savarankiškumą, skatinant labiau rūpintis savimi, padedant rasti galimybes būti reikalingam vietos bendruomenėse. Šiltų apsilankymų programos kūrimą paskatino ne vienus metus Slaugos namuose vykdomos programos metu išryškėjusios problemos bei psichosocialinės pagalbos poreikis. Taip pat prie šios programos atsiradimo prisidėjo ir kitų Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijos šalių pasiekti pozityvūs rezultatai bei sukaupta ilgametė patirtis, kuria galima remtis įgyvendinant šią LRKD programą. Lankant vyresnio amžiaus žmones, apie vienišumą galvojama kaip apie sunkią emocinę būklę, socialinę atskirtį ir izoliaciją, vienišumo jausmą stengiantis veiksmingai įveikti per nuoširdų dėmesį ir ryšį, socialinių įgūdžių stiprinimą, po truputį besikeičiantį žmogaus požiūrį į socialines situacijas, socialinius ryšius. Ilgainiui, analizuojant lankomų žmonių problemas, poreikius, gyvenimo sąlygas bei socialinį foną, šios programos koncepcija buvo išplėsta įtraukiant sveiką senėjimą ir sveikos gyvensenos skatinimą.
19. Įgyvendinant šią programą remiamasi jau ne vienoje šalyje naudojamu Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos sveikos gyvensenos stebėsenos įrankiu – anketa, kuri yra sukurta atsižvelgiant į patirtį, gyvenimo būdą, sveiką senėjimą lemiančius veiksnius ir įrodymais pagrįstas elgesio pokyčių teorijas. Senjoras, kartu su savanoriu pildydamas anketą, įsivertina savo bendrą savijautą, fizinį aktyvumą, mitybą, mokymosi visą gyvenimą galimybes bei rizikos veiksnius, tokius kaip kritimo riziką ir socialinę izoliaciją. Anketos rezultatai apibendrinami remiantis Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos patvirtinta metodika. Remiantis gautais rezultatais, senjorui individualiai rekomenduojamos veiklos, siekiant poveikio silpniausiai įvertintoms sveiko senėjimo sritims. Savanoris, esant poreikiui, įsitraukia kartu į veiklas, palaiko bei padrąsina lankomą senjorą. Taip siekiama įgalinti programoje dalyvaujančius lankomus asmenis siekti sveikesnio gyvenimo, sudaryti sąlygas aktyviam jų senėjimui ir geresnei gyvenimo kokybei.
20. LRKD senjorų sveikos gyvensenos programa įgyvendinama pasitelkus parengtus savanorius. Savanoriai atsižvelgia į konkretaus žmogaus poreikius, jų veikla apima ne vieną svarbų aspektą: pagalbos poreikių identifikavimą, psichosocialinės bei pirmosios pagalbos teikimą, savižudybės bei smurto artimoje aplinkoje rizikos atpažinimą, socialinės, laisvalaikio, kultūrinės veiklos organizavimą, naujų įgūdžių ugdymą, paramą siekiant socialinio aktyvumo ir įsitraukimo į bendruomenę, reikiamos informacijos teikimą, nukreipimą į kompetentingas institucijas bei nelaimingų atsitikimų namuose prevenciją. Taip pat šioje programoje ypatingas dėmesys skiriamas ir artimųjų, bendruomenės narių bei pačių senjorų pirmosios pagalbos įgūdžių mokymui ir šių įgūdžių stiprinimui. Taip Lietuvos Raudonasis Kryžius prisideda prie savanorystės sveikatos priežiūros sistemoje skatinimo ir plėtros.
21. Siekiant užtikrinti sėkmingą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos senjorų sveikos gyvensenos 2022–2024 metų programa įgyvendinimą ir efektyvią bei kokybišką pagalbą vienišiems, lėtinėmis ligomis sergantiems ir savimi pasirūpinti negalintiems ir (ar) socialinę izoliaciją patiriantiems vyresnio amžiaus žmonėms, LRKD savanoriai ir darbuotojai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai ir stengiantis proaktyviai reaguoti į besikeičiančius lankomų žmonių poreikius bei šalyje egzistuojantį socialinį foną, LRKD nuolat rengia ir atnaujina savanorių mokymų programas.
22. Taip pat siekiant kuo efektyviau įgyvendinti Programos tikslą bei keliamus uždavinius, būtina suteikti žinių apie sveiką gyvenimo būdą, apie tai, kaip atpažinti pirmuosius įvairių ligų simptomus ir laiku kreiptis į medikus; skirti dėmesio susižeidimų prevencijai, įvertinant susižeidimų riziką senjoro aplinkoje (kritimų rizika lauke ir namuose, pavojai virtuvėje bei vonios kambaryje); bendruomenės nariams organizuoti pirmosios pagalbos teikimo mokymus senjorams.
23. Savanorių, lankančių vienišus senjorus, mokymų tikslas – supažindinti su pagrindiniais psichosocialinės pagalbos ir priežiūros teikimo principais, žmogaus raidos, psichologijos, etikos, bendravimo, skausmo ir visais kitais su vyresniu amžiumi ir negalia susijusiais klausimais, pirmosios pagalbos ir pirmosios psichologinės pagalbos teikimo metodais. LRKD skatina vyresnio amžiaus žmones aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, įtraukia juos į kultūrines ir socialines veiklas.
24. LRKD darbuotojai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje, tai jiems suteikia žinių apie kitų šalių vyresnio amžiaus žmonių poreikių tenkinimo praktiką, taip pat stiprinami organizacijos gebėjimai, darbuotojai ir savanoriai įgauna daugiau ir įvairesnės darbo su pažeidžiamomis žmonių grupėmis, taip pat ir vienišais, vyresnio amžiaus, neįgaliais žmonėmis, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi, patirties, sužino naujų darbo metodų, inovatyvių problemų sprendimo ir pagalbos būdų. LRKD užtikrina teikiamų paslaugų bei savanoriškos veiklos kokybės standartus remdamasi ne tik Lietuvos Respublikos įstatymais bei tarptautiniais įsipareigojimais, bet ir kitų šalių patirtimi ir praktika.
