JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. balandžio 30 d. Nr. 1 TS-0118
jonava
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Jonavos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 1TS-0248 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktą.
PATVIRTINTA
Jonavos rajono savivaldybės tarybos
2015 m. balandžio 30 d.
sprendimu Nr. 1 TS - 0118
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą, pagalbos pinigų mokėjimo, mokėjimo už dienos socialinę globą, trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą bei atleidimo nuo mokesčio už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus bei kitas sąlygas.
2. Šis Aprašas taikomas Jonavos rajono gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Jonavos rajone ar įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašus. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir organizuoja Jonavos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Skyrius) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (globėjo, rūpintojo, įgalioto asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios paslaugas, tarpusavio rašytiniu susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Asmens (šeimos) pajamos ir turtas apskaičiuojamas, turimo turto vertė ir turto vertės normatyvas nustatomi vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
5. Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugų teikimą socialinės globos įstaigose, parinktose atsižvelgiant į socialinės globos gavėjo interesus, Savivaldybė finansuoja tiesiogiai, sudarydama socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis (toliau vadinama - sutartis), tarp savivaldybės administracijos, paslaugas teikiančios įstaigos, paslaugų gavėjo ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
7. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
8. Nemokamai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo.
9. Nemokamai visos bendrosios paslaugos teikiamos:
10. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas paslaugų gavėjai moka pagal teisės aktais patvirtintas mokėjimų formas: sąskaitas faktūras, pinigų gavimo kvitus ir pan.
11. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
13. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau-VRP) dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
14. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų šeimos pajamų.
15. Socialinė priežiūra teikiama nemokamai:
15.1. asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už VRP dvigubą dydį, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
16. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo ar mokestis už socialinę priežiūrą gali būti sumažintas šio Aprašo IX dalyje numatytais atvejais.
17. Mokestis už socialinę priežiūrą imamas už praėjusį mėnesį socialinių paslaugų teikėjo nustatytu terminu.
18. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydžiai:
18.1. jei pajamos sudaro nuo 2 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio – 10 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
18.2. jei pajamos sudaro nuo 3 iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio – 20 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
18.3. jei pajamos sudaro nuo 4 iki 5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 40 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
18.4. jei pajamos sudaro nuo 5 iki 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 80 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
18.5. jei pajamos sudaro virš 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 100 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio.
| Asmens (šeimos) pajamos per mėn. |
Pajamos nuo 2 iki 3 VRP |
Pajamos nuo 3 iki 4 VRP |
Pajamos nuo 4 iki 5 VRP |
Pajamos nuo 5 iki 6 VRP |
Pajamos virš 6 VRP |
| Mokėjimas už socialinę priežiūrą |
10% |
20% |
40% |
80% |
100% |
* Asmens įmokos dydis priklauso nuo suteiktų paslaugų valandų skaičiaus (per mėnesį ) ir jo gaunamų pajamų dydžio. Paslaugų įkainis (už 1 mėn.) = mėn. val. skaičius x minimalus valandinis atlygis.
19. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
20. Pagalbos pinigai skiriami atsižvelgiant į seniūnijos socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadą, rekomendaciją bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) teikti skiriant pagalbos pinigus.
21. Pagalbos pinigai gali būti mokami asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) mažesnės už VRP dvigubą dydį:
21.1. suaugusiam asmeniui su negalia ar senyvo amžiaus asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys, šias atvejais:
22. Pagalbos pinigai nemokami asmeniui, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir asmuo (jo rūpintojas, globėjas) gauna specialiosios nuolatinės slaugos ar specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.
23. Pagalbos pinigų skyrimo terminas – iki 12 mėnesių. Esant reikalui, mokėjimo terminas gali būti pratęstas.
24. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, kurių poreikis nustatytas asmeniui (šeimai), kainą, bet ne daugiau 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio.
25. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Skyrius ir Socialinių paslaugų centras (toliau – Centras). Centro atsakingi darbuotojai ne mažiau kaip 2 kartus per metus lankosi pagalbos pinigų gavėjo namuose, vertina, ar pinigai naudojami pagal paskirtį ir vertinimo išvadas pateikia Skyriui. Sprendimą dėl pagalbos pinigų asmeniui (šeimai) skyrimo ir nutraukimo rajono socialinių klausimų koordinavimo komisijos siūlymu priima administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
26. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas šiais atvejais:
26.4. atlikus poreikio socialinėms paslaugoms naują vertinimą, kai nėra poreikio bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai;
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
27. Mokėjimą už dienos socialinę globą sudaro:
27.1. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos, skiriamos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti.
27.2. asmens pajamos:
27.2.1. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
27.2.2. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
28. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis, sudaro:
28.2. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio – 20 procentų asmens pajamų;
29. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
30. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi (kai maitinimo paslaugos įskaičiuojamos į bendrą dienos socialinės globos kainą). Maitinimo išlaidas tvirtina Savivaldybės taryba.
31. Mokestis už dienos socialinę globą imamas už praėjusį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu terminu.
32. Mokestis už dienos socialinę globą asmens namuose nustatomas, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų valandų skaičių (per mėnesį) ir asmens (šeimos) gaunamas pajamas. Paslaugų įkainis (už 1 mėn.) = mėn. val. skaičius x minimalus valandinis atlygis. Už dienos globos namuose paslaugas asmenys, kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, moka:
32.1. jei pajamos sudaro nuo 3 iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio – 20 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
32.2. jei pajamos sudaro nuo 4 iki 5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 40 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
32.3. jei pajamos sudaro nuo 5 iki 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 80 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
32.4. jei pajamos sudaro virš 6 valstybės remiamų pajamų dydžio – 100 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio.
| Asmens (šeimos) pajamos per mėn. |
Pajamos nuo 3 iki 4 VRP |
Pajamos nuo 4 iki 5 VRP |
Pajamos nuo 5 iki 6 VRP |
Pajamos virš 6 VRP |
| Mokėjimas už dienos socialinę globą asmens namuose |
20% |
40% |
80% |
100% |
32.5. Esant dienos socialinės globos paslaugų skyrimui išimties tvarka, Socialinės priežiūros ir dienos socialinės globos namuose komisijos sprendimu, mokestį už dienos socialinę globą asmens namuose moka asmenys, kurių pajamos didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (nuo 2 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio – 10 procentų Valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio);
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
33. Mokėjimą už trumpalaikę socialinę globą sudaro:
33.1. valstybės lėšos. Nustatytas mokėjimas už socialinę globą įstaigai padengiamas iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti socialinei globai asmenims su sunkia negalia ir globos (rūpybos) išmokoms finansuoti vaikams, likusiems be tėvų globos;
33.2. asmens pajamų dalis. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis sudaro 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti;
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
35. Nemokamai teikiama trumpalaikė socialinė globa:
35.1. krizių atvejais 30 kalendorinių dienų, kai suaugęs socialinės rizikos asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
36. Suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys ir vaikai su negalia už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų realiai gaunamų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
37. Jeigu suaugusiojo asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
38. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
40. Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu, vertina pageidaujančio gauti socialines paslaugas asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas.
41. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybes nevertinamos, kai asmuo (šeima):
41.2. pageidauja bendrųjų socialinių paslaugų, išskyrus tuos atvejus kai nesutinka su savivaldybės tarybos nustatytu mokėjimo dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai;
IX. ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
43. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas:
43.1. nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos socialinę globą asmens namuose šiems klausimams spręsti sudarytos komisijos teikimu, socialinių paslaugų teikėjo sprendimu;
43.2. nuo mokėjimo už dienos socialinę globą institucijoje (savivaldybės globos įstaigoje) – Savivaldybės Asmenų apgyvendinimo socialinės globos įstaigose komisijos teikimu, Skyriaus vedėjos sprendimu;
43.3. kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas, yra nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės; žemė pelkėta, labai toli nuo socialinės infrastruktūros; transporto priemonė labai sena, nenaudotina ir pan.), asmuo gali būti atleidžiamas nuo turto vertės mokesčio už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas, Savivaldybės Asmenų apgyvendinimo socialinės globos įstaigose komisijos teikimu, Skyriaus vedėjo sprendimu.
44. Asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą atvejai:
44.1. socialinių paslaugų gavėjai paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti;
45. Socialinių paslaugų gavėjai iš dalies ar visiškai atleidžiami nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros, dienos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas) terminuotai, bet ne ilgiau kaip iki einamųjų metų pabaigos.
46. Asmuo (šeima) dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą ir pateikia rašytinį prašymą.
47. Seniūnijos ar socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas patikrina socialinių paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas, surašo patikrinimo aktą ir kartu su išvada dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas pateikia Savivaldybės Asmenų apgyvendinimo socialinės globos įstaigose komisijai, seniūnijos ar socialinių paslaugų įstaigos komisijai.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Skyriaus, seniūnijų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, vertinantys socialinių paslaugų poreikį ar finansines galimybes, atsako už teisingą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio apskaičiavimą.
51. Išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo ar jo įstatyminis atstovas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui.