Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
391 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4598, LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4599 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR 33 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4600
2017 m. gegužės 29 d. Nr. 403
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4598 (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4599 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4600 (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Siekiant aiškiai nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir tinklų operatorių teises ir pareigas nustatant elektrinės prijungimo prie elektros tinklų išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius ir atsižvelgiant į tai, kad Komisija, derindama nurodytus įkainius ir jų apskaičiavimo metodikas, turės visas galimybes visapusiškai įvertinti jų teisingumą ir nesudarys prielaidų taikyti skirtingas skaičiavimo metodikas valstybės mastu skirtingoms įmonėms, o nustačiusi neatitikimų turės teisę nederinti tinklų operatorių pateiktų projektų, taip pat į tai, kad tinklų operatoriai, vykdydami veiklą ir pastebėję reikšmingų pasikeitimų, galės operatyviai patikslinti metodikas ir įkainius, pateikdami juos derinti Komisijai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punkto nuostatą ir nustatyti, kad Komisija „derina tinklų operatorių apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Komisija suderintą ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką“.
2. Atsižvelgdami į tai, kad Komisija reguliuoja elektros energijos skirstymo paslaugos kainas ir jai tikslinga turėti duomenis apie finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 12 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 391 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų plane turi būti nurodoma „bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10 metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį“.
3. Siekiant užtikrinti vartotojų teisę laiku gauti informaciją, susijusią su garantiniu elektros energijos tiekimu, ir atsižvelgiant į galimus atvejus, kad nepriklausomas tiekėjas gali nutraukti ne tik savo veiklą, bet ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, reikėtų tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą ir atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 44 straipsnio 1 dalies bei 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Tikslinant Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį, pakeičiant šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, siūlome numatyti, kad „garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, gavęs nepriklausomo tiekėjo rašytinį įspėjimą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki nutraukiamos veiklos arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, per 2 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo apie nutraukiamą veiklą ar elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį gavimo dienos nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, – tokiais atvejais vartotojų su nepriklausomu tiekėju sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta. Vartotojas, kuriam užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo, raštu pranešti apie tai garantinio tiekimo funkciją atliekančiam asmeniui, o šis ne vėliau kaip per 3 savaites nuo tokio pranešimo gavimo dienos nutraukia garantinį elektros energijos tiekimą. Garantinio elektros energijos tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Jeigu per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nutraukimo dienos“. Tuo pačiu tikslu siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą ir numatyti, kad nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, bei jo kontaktinius duomenis.
4. Siekiant užtikrinti elektros energijos vartotojų interesus ir teisę nemokamai gauti visų rūšių sąskaitas (įskaitant popierines) už suvartotą elektros energiją, siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad, vartotojui pageidaujant gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai turi teisę taikyti vartotojui tokios sąskaitos pateikimo mokestį. Atsižvelgdami į šį siūlymą, taip pat siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalimi pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 6 punkto.
5. Atsižvelgdami į tai, kad paskirtoji įmonė su perdavimo sistemos operatoriumi sudaro ne tik gamybos prognozavimo, bet ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį, todėl atskira sutartis dėl informacijos mainų nesudaroma, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 20 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatą ir nustatyti, kad „įmonė įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už balansavimo elektros energiją sutartį su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimą“.
6. Siekiant užtikrinti vartotojų interesus, kai dėl tinklų operatoriaus kaltės susidaro ekstremalioji padėtis, o nuostoliai vartotojui neatlyginami, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą ir nustatyti, kad tinklų operatorius vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar elektros energijos deficitui ir tuomet, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus.
7. Siekiant nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį terminą, per kurį vartotojas gali kreiptis dėl nuostolių, patirtų laikinai nutraukus elektros energijos persiuntimo paslaugą, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą – numatyti, kad „prašymą dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos. Tinklų operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo“.
8. Pažymėtina, kad remtinos elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu bendrojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, metinis mastas nuo 2014 metų palaipsniui buvo mažinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2017 metams nustatymo“ 2016 ir 2017 metams remtinos elektros energijos gamybos apimtys aptariamai paslaugai nebuvo nustatytos. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1), preambulės 35 dalyje nurodyta, kad didelio naudingumo kogeneracija suteikia daug pirminės energijos taupymo galimybių, kurios Europos Sąjungoje iš esmės nėra išnaudotos. Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 11 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės užtikrina, jog teikiant bet kokią paramą kogeneracijai būtų nustatyta sąlyga, kad elektros energija būtų pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, o atliekinė šiluma efektyviai naudojama siekiant sutaupyti pirminės energijos. Šios aplinkybės sudaro prielaidas keisti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jame nustatyti, kad viešuosius interesus atitinkančia paslauga laikytina ne elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, o elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje. Taip pat siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas tik po šio įstatymo įsigaliojimo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavusiems elektros energijos gamintojams ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai atlikus konsultacijas su Europos Komisija dėl galimos valstybės pagalbos, kuri turi atitikti 2014 m. birželio 28 d. Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) numatytus reikalavimus.
9. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tikslinga numatyti, kad rinkos dalyviams, kurie teiks viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, būtų taikoma konkurencinga atrankos (vertinimo) procedūra. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad veikia nuolatinės srovės tarpsisteminės elektros jungtys su Švedija bei Lenkija ir nebenustatomos elektros energijos gamybos apimtys viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, ir energijos gamybai nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), su kuriomis buvo sietini ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams principai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį ir numatyti, kad, tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta atrankos procedūrų vykdymo tvarka. Atitinkamai siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį.
10. Atsižvelgdami į tai, kad skirstomųjų tinklų operatoriui numatyta pareiga rengti 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, o elektros tinklų operatoriams – sudaryti galimybę nepriklausomiems tiekėjams naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo, ar išmaniosios energijos apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo duomenimis, ir šių veiksmų atlikimas reikalauja specialaus pasirengimo, siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti išimtį dėl šio projekto 12 straipsnio ir 18 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo ir nustatyti vėlesnę šių nuostatų įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 dieną.
11. Atsižvelgdami į tai, kad dėl Elektros energetikos įstatymo projekto 16 ir 25 straipsnių įsigaliojimo taip pat reikės parengti / pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje nenumatyti išimties dėl šių straipsnių įsigaliojimo.
12. Siūlome atsisakyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad, statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką, atsižvelgiant į tai, kad tinklų operatoriaus išduodamos išankstinės prijungimo sąlygos – tai preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų, ir tinklų operatoriai, kol nėra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie tinklų techninis projektas, neturi reikiamų duomenų ir galimybių pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina ir terminai pateikiami elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje, kurios projektas pateikiamas statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui po to, kai yra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie elektros tinklų techninis projektas.
13. Siūlome tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 7 straipsnį – numatyti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 14 dalyje, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole (toliau – ketinimų protokolas) nurodomas terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje numatytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Vadovaujantis Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“, 2.2 papunkčiu, asmuo, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, privalo per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo kreiptis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatomis, vienas iš dokumentų šiam leidimui gauti yra tinklų operatoriaus pateiktas galimybės prijungti elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų patvirtinimas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 20.1 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo yra laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, prie prašymo gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jis turi pateikti ketinimų protokolo kopiją. Įvertinus tai, kad elektrinė turi būti pastatyta per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą ir šis terminas yra ribotas, tikslinga susieti nurodyto leidimo galiojimo terminą ir ketinimų protokole nurodytą terminą, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai gauti.
14. Įvertindami aiškinamajame rašte nurodytus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo tikslus ir tai, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte nenumatomas biodujų supirkimo laikotarpis ir superkami kiekiai, siūlome panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nustatyti biodujų supirkimo tarifus ir pripažinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 3 dalį netekusia galios.
15. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra vartojamos sąvokos „prijungimo sąlygos“, „prisijungimo sąlygos“, siūlome patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir nustatyti, kad „Elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos) – statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamos preliminarios prijungimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas“ ir „Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
16. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis yra pripažinta netekusia galios, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą ir numatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija „organizuoja šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytų sistemų energijos vartojimo efektyvumo patikrinimą“.
17. Atsižvelgdami į tai, kad energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, prekes ir paslaugas įsigyja ne tik iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) nurodytų subjektų, bet ir iš kitų asmenų, o tokia informacija Komisijai reikšminga įsitikinant iš tokių asmenų gaunamų prekių ir paslaugų kainų pagrįstumu, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 6 dalį ir numatyti, kad „Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Komisijos prašymu teikia jai informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras, kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius. Komisija, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją, privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją arba duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių asmenų.“
18. Siūlome nustatyti vėlesnę Elektros energetikos įstatymo projekto, Energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m. lapkričio 1 d., atitinkamai patikslinti Įstatymų projektų įgyvendinimą reglamentuojančias nuostatas ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, turi priimti iki 2017 m. liepos 31 dienos.