LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ VADYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. spalio 21 d. Nr. V-1923
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Žmonių išteklių vadybos studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2021 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-1923
ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ VADYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žmonių išteklių vadybos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami žmonių išteklių vadybos krypties (L06), kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupei (L), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas žmonių išteklių vadybos studijų kryptį (toliau – žmonių išteklių vadybos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į 2013 m. AACSB (The Association to Advance Collegiate Schools of Business) Eligibility Procedures and Accreditation Standards for Business Accreditation (2018 m. liepos 1 d. redakcija) rekomendacijas ir Europos kokybės tinklo EQUAL gaires Undergraduate Degrees in General Business & Management.
3. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Baigus žmonių išteklių vadybos krypties studijas, suteikiamas verslo vadybos profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Tarpkryptinės žmonių išteklių vadybos studijų programos galimos tik tuo atveju, jei visiškai pasiekiami žmonių išteklių vadybos studijų programoms būdingi studijų rezultatai. Studijų programos sandaroje turi būti tinkamai pagrįstas šių dalykų integralumas studijų procese ir jų suteikiamų žinių bei gebėjimų svarba žmonių išteklių vadybos specialistui.
6. Dviejų krypčių (žmonių išteklių vadybos ir kitos krypties) studijų programos galimos pirmojoje studijų pakopoje, jei studijų programos apimtis yra 240 kreditų. Dviejų krypčių studijų programa turi visiškai atitikti abiejų krypčių aprašų reikalavimus ir užtikrinti, kad bus pasiekti abiem kryptims būdingi studijų rezultatai.
8. Į žmonių išteklių vadybos krypties antrosios pakopos studijas priimami asmenys:
8.1. baigę universitetines pirmosios pakopos verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
8.2. baigę pasirinktos studijų programos specifiką atitinkančios (atitiktį nustato aukštoji mokykla) socialinių mokslų krypčių grupės universitetines pirmosios studijų pakopos studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
8.3. baigę kitų studijų krypčių grupių universitetines pirmosios pakopos studijas, jeigu jų arba papildomųjų studijų metu išklausę žmonių išteklių vadybos studijų programų specifiką atitinkančius dalykus, kurių dalykų sąrašą ir turinį nustato aukštoji mokykla;
9. Studijų tikslas – suteikti galimybę studentams įgyti žinių apie žmonių išteklių valdymo sistemų kūrimą, vystymą ir žmonių valdymą organizacijose bei formuoti įgūdžius konstruktyviai taikyti šias žinias profesinėje veikloje, rekomenduoti studentams tinkamus tyrimų metodus ir priemones, išugdyti gebėjimą spręsti teorines ir praktines žmonių išteklių vadybos problemas, tęsti žmonių išteklių vadybos ir susijusių krypčių studijas bei tyrimus, būti pasirengus nuolat tobulėti mokantis visą gyvenimą.
10. Baigę žmonių išteklių vadybos krypties studijas, absolventai gebės:
10.1. profesinę veiklą grįsti žinojimu ir supratimu, kaip projektuojamos, valdomos ir vystomos organizacijos ir kitos socialinės sistemos;
10.2. kūrybiškai ir kritiškai taikyti tyrimo metodus ir priemones, spręsdami teorines ir praktines žmonių išteklių vadybos problemas;
10.3. rinkti, struktūruoti, analizuoti, interpretuoti ir naudoti profesinei veiklai reikalingą informaciją, formuluoti argumentuotas įžvalgas ir priimti pagrįstus sprendimus;
10.4. žodžiu ir raštu, profesionaliai ir argumentuotai reikšti mintis žmonių išteklių vadybos temomis, dalyvauti diskusijose su profesionalais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis;
10.5. vadovautis tvaraus valdymo principais, vystant organizacijas, institucijas ir kitas socialines sistemas;
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Žmonių išteklių vadyba, kaip studijų objektas, apima žmonių išteklių įtraukimą į organizaciją, jų vystymą ir išlaikymą, kuriant tinkamas darbo sąlygas ir palaikant aukštą darbo motyvaciją, siekiant organizacijos iškeltų tikslų.
12. Žmonių išteklių vadybos krypties studijos glaudžiai susijusios su apskaitos, rinkodaros, finansų, vadybos, verslo, ekonomikos, psichologijos, sociologijos, teisės ir kitomis studijomis, nes remiasi šių sričių žiniomis bei pasiekimais. Vadyboje žmonių ištekliai yra laikomi vienais svarbiausių išteklių, naudojamų kartu su kitais organizacijos ištekliais, tačiau (skirtingai nei kitų rūšių organizacijos ištekliai) ne visiškai priklauso pačiai organizacijai ir negali būti visiškai jos kontroliuojami. Ekonomikoje žmonių ištekliai analizuojami tiek mikro-, tiek makrolygmenyse. Psichologija tyrinėja individualias žmonių savybes, įgalinančias juos adaptuotis organizacijose ir atskleisti savo potencialą. Teisė nagrinėja darbo teisės ir santykių su darbuotojais palaikymo aspektus.
13. Studijos turi atskleisti žmonių išteklių vadybos kompleksiškumą ir ypatumus skirtingo tipo (verslo, valstybinėse ir nevyriausybinėse) ir skirtingo dydžio organizacijose, įvairiuose ekonomikos ar valstybinio valdymo sektoriuose. Žmonių išteklių vadyba turi pasižymėti teorinių požiūrių įvairove ir diskusijomis, tyrimai turi būti grindžiami įvairių metodikų taikymu ir (arba) derinimu. Žmonių išteklių vadybos studijoms būdingas tarpdalykiškumas ir daugiadalykiškumas.
14. Žmonių išteklių vadybos studijomis siekiama suteikti būsimiems specialistams išsilavinimą, sudarantį sąlygas:
14.1. gebėti atlikti pagrindines žmonių išteklių vadybos funkcijas, įveiklinant žmonių išteklių valdymo sistemas ir procesus organizacijos ir verslo procesų kontekste;
14.2. turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų kuriant ir vystant žmonių išteklių valdymo sistemas, atliepiančias organizacijos politiką ir strategiją bei išorinės aplinkos socioekonominę ir kultūrinę raidą bei technologinę pažangą;
14.3. turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų kompetentingų žmonių ištekliams pritraukti, vystyti ir išlaikyti;
14.4. gebėti taikyti žmonių išteklių vadybos žinias įvairiomis aplinkybėmis, jas derinti su vadybos ir socialinių studijų krypčių žiniomis, suvokti žmonių išteklių vadybos sprendimų priėmimo specifiką ir įtaką organizacijos veiklos rezultatams, domėjimasis žmonių išteklių vadybos naujovėmis ir tyrimais;
15. Pagrindinės žmonių išteklių vadybos profesinės veiklos funkcijos yra administracinės, operatyvinės ir strateginės. Administracinės funkcijos apima teisinės, statistinės ir kitos žmonių išteklių dokumentacijos tvarkymą. Operatyvinės – nepertraukiamą organizacijos aprūpinimą žmonių ištekliais ir jų valdymą. Strateginės – žmonių išteklių vadybos politikos formavimą ir derinimą su organizacijos tikslais bei kitomis vadybinės veiklos sritimis, žmonių išteklių sistemos ir procesų tobulinimą, diegiant inovacijas. Šios pagrindinės žmonių išteklių vadybos profesinės veiklos funkcijos turi atsispindėti šios krypties studijų programų studijų dalykuose. Rekomenduojama pirmosios pakopos studijų programose orientuotis į žinias ir gebėjimus, įgalinančius atlikti administracinės ir operatyvinės veiklos funkcijas, o antrosios pakopos studijų programose suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, reikalingus strateginei funkcijai atlikti.
16. Baigę kolegines ir pirmosios pakopos universitetines studijas, absolventai gali dirbti žmonių išteklių specialistais: vykdyti žmonių išteklių vadybos funkcijas žmonių išteklių planavimo, pritraukimo, atrankos, veiklos vadybos ir vystymo, motyvavimo ir atlygio, gerovės ir lygių galimybių užtikrinimo bei kitose operatyvinėse ir administracinėje žmonių išteklių vadybos srityse verslo, valstybinėse ar nevyriausybinėse organizacijose.
17. Baigę antrosios pakopos studijas, absolventai gali dirbti žmonių išteklių specialistais ir vadovais: formuoti žmonių išteklių vadybos politiką ir strategiją bei derinti jas su organizacijos tikslais (vizija, misija bei strategija), prižiūrėti ir tobulinti žmonių išteklių vadybos sistemą ir procesus, diegti žmonių išteklių vadybos inovacijas ir reaguoti į pokyčius bei dirbti kitose strateginėse žmonių išteklių vadybos srityse verslo, valstybinėse ar nevyriausybinėse organizacijose, tęsti studijas doktorantūroje.
18. Studijų programos turi atitikti ir orientuotis į darbo rinkos poreikius, jose būtina atsižvelgti į tolesnę žmonių išteklių vadybos mokslinių tyrimų raidą, įgalinančią prognozuoti šios studijų krypties ir profesijos kaitos tendencijas.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
20. Studijuodamas žmonių išteklių vadybą, asmuo turi plėtoti žmonių išteklių vadybos žinias, taip pat socialinius, tyrimų, specialiuosius ir asmeninius gebėjimus.
22. Pagal koleginių ir universitetinių studijų programas rengiamų specialistų profesinė veikla turi būti grindžiama žinių, gebėjimų ir vertybių visuma, tačiau profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro studijų programų studijų rezultatai skiriasi.
23. Baigus kolegines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
23.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
23.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
23.2.1. geba atlikti taikomuosius empirinius žmonių išteklių vadybos tyrimus: rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis;
23.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
23.3.2. geba vertinti žmonių išteklių vadybos funkcijų atlikimo rezultatus, teikti siūlymus žmonių išteklių vadybos tobulinimo klausimais;
23.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
23.4.1. geba bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais ir skirtingų suinteresuotų grupių atstovais;
23.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
23.5.2. geba kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę veiklą bei suvokti moralinę atsakomybę už veiklos rezultatus;
24. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
24.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
24.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
24.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
24.3.1. geba rinkti ir analizuoti žmonių išteklių duomenis, atsižvelgdamas į duomenų privatumą ir saugą;
24.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
24.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
24.5.1. geba kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę veiklą, suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklą ir jos padarinius;
24.5.2. geba savarankiškai priimti sprendimus sudėtingoje situacijoje, nuolat tobulina mokymosi įgūdžius, planuoja mokymosi procesą;
25. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
25.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
25.1.1. geba sistemiškai taikyti šiuolaikines žmonių išteklių vadybos teorijas, aiškinantis praktinius reiškinius ir diegiant žmonių išteklių vadybos inovacijas kintančioje aplinkoje;
25.1.2. turi fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų žinių ir jų pagrindu geba numatyti priimtų sprendimų įtaką organizacijai ir jos aplinkai žmonių išteklių vadybos srityje;
25.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
25.2.1. geba sisteminti, analizuoti ir kritiškai vertinti mokslinius tyrimus žmonių išteklių vadybos srityje;
25.2.2. geba inicijuoti, organizuoti ir atlikti mokslinius tyrimus žmonių išteklių vadybos strategijos formavimo srityje;
25.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
25.3.1. geba taikyti sisteminį požiūrį vertindamas organizacijos žmonių išteklius, formuodamas organizacijos žmonių išteklių vadybos politiką;
25.3.2. geba spręsti nerutininius žmonių išteklių vadybos klausimus sudėtingose ir neapibrėžtose situacijose;
25.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
25.4.1. geba efektyviai ir sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu bent viena užsienio kalba, diskutuoti aktualiais žmonių išteklių valdymo praktikos ir teorijos klausimais, pateikti idėjas, konsultuoti ir atlikti ekspertinį vertinimą;
25.4.2. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus individualiai ir grupėse, vertinti grupės darbo efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir koordinavimo principus, vadovautis profesine etika ir pilietiškumu;
25.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
25.5.1. geba savarankiškai formuoti žmonių išteklių plėtros strateginius sprendimus sudėtingose ir neapibrėžtose situacijose;
25.5.2. geba demonstruoti kritiško ir sisteminio mąstymo įgūdžius, priimdamas žmonių išteklių valdymo sprendimus, suvokia moralinę ir socialinę atsakomybę už savo sprendimų pasekmes;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
26. Studijų procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijuojant naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais ir šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
27. Dėstymas turi būti pagrįstas šiuolaikiniu ir aktualiu žmonių išteklių vadybos bei dėstomo dalyko mokslo ir praktikos pasiekimų turiniu.
28. Didaktinė studijų programos sistema turi padėti įsisavinti reikalingas žinias, ugdyti specialiuosius, tiriamuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.
29. Dėstytojai turi suprasti didaktinę studijų programos koncepciją, savo kompetencijomis atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti kurti studijų dalyko (modulio) programą, atsižvelgdami į konkrečią studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Rengdami studijų medžiagą, dėstytojai turi remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti dėstomojo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus, į studentus orientuotus dėstymo ir pasiekimų vertinimo metodus.
30. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus ir motyvuoti studentus. Studentų ir dėstytojų darbo laikas bei materialiniai ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kiti) turi būti naudojami racionaliai.
31. Studijų procese pasirinktinai turi būti taikomi įvairūs studijų metodai pagal dalyko pobūdį. Rekomenduojami žmonių išteklių vadybos krypties studijų metodai: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai užsiėmimai, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, debatai, problemų analizės ir jų sprendimo užsiėmimai, individualūs ir grupiniai darbai, ataskaitų pristatymo rinkiniai, konsultacijos ir kita. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis. Jie turi skatinti studentus savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas integruojant įvairių sričių kompetencijas.
32. Studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinami. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus.
33. Visi studentų įvertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais. Studijų programoje turi būti aiškiai apibrėžtos numatytos vertinti darbų apimtys bei studentų rezultatų ir pasiekimų vertinimo metodai ir kriterijai.
34. Vertinimo sistema turi aprėpti vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studentų studijuojamo dalyko (modulio) pasiekimus, susietai vertinti jų žinias ir gebėjimus. Pasiekimų vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko (modulio) turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Dėstytojams siūloma rinktis įvairius vertinimo metodus ir būdus. Rekomenduojami vertinimo metodai: egzaminas, problemos sprendimo analizė, kontrolinis darbas, pranešimas, seminaras, laboratorinių darbų ataskaita, praktikos ataskaita, individualių ir grupinių darbų ataskaitų vertinimas, savęs vertinimas ir kita. Dėstytojai turi išmanyti metodinius jų taikymo aspektus, būti skatinami kurti ir taikyti integruotus vertinimo metodus.
35. Studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota, suprantama ir skaidri bei užtikrinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę tam tikrą studijų programoje apibrėžtą rezultatų lygmenį.
36. Studijuojamo dalyko (modulio) studijų rezultatuose aprašytų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti grindžiamas objektyvumo principu. Vertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais, iš anksto žinomais kriterijais ir lydimi konstruktyvių komentarų (grįžtamojo ryšio). Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomas žemiausias pasiekimų lygis, atitinkantis mažiausią teigiamą įvertinimą. Vertinant studento pasiekimus, rekomenduotina taikyti kaupiamąjį balą.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
37. Studijų programa turi atitikti šiame Apraše ir kituose teisės aktuose nustatytus studijų programų reikalavimus, būti aktuali, atitikti mokslo ir studijų krypties lygį, nuolat tobulinama ir atnaujinama. Studijų vykdytojai turi užtikrinti, kad studijų programa sudarytų galimybes studentams dar studijų metu susipažinti su naujovių turiniu, inovatyviomis temomis, jie būtų skatinami įžvelgti ir numatyti studijų krypties ir profesinės veiklos raidos perspektyvas, paremtas naujausiomis mokslo žiniomis.
38. Studijų programos vykdymas turi būti grindžiamas jos kokybės priežiūra, įtraukiant visas suinteresuotas puses.
39. Studijų programos studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami. Studijų programos sandara turi atskleisti žmonių išteklių vadybos krypties išskirtinumą, specifiką.
40. Studijų programa turi būti sudaryta taip, kad atitiktų įvairių numatomų studentų grupių poreikius, sietinus su studijų trukme ir intensyvumu, tvarkaraščio įvairove, geografiniais ypatumais, galimybe sudaryti individualų studijų planą, kvalifikacijų derinius.
41. Žmonių išteklių vadybos krypties studijų programų dėstytojams Aprašas specialių reikalavimų nenustato.
42. Integrali žmonių išteklių vadybos krypties studijų dalis pirmojoje studijų pakopoje yra praktika. Praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos vietų sąrašą. Studentas, pritarus aukštajai mokyklai, praktikos vietą gali susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
43. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka. Praktikos organizavimo procese turi būti realizuojama bendradarbiavimo su socialiniais partneriais idėja. Praktikos užduotys turi būti parenkamos siejant akademinį studentų pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Rekomenduotina praktikos vadovus institucijoje įtraukti į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
44. Koleginėse studijose rekomenduojama organizuoti pažintines, mokomąsias, profesinės veiklos ir baigiamosios profesinės veiklos praktikas. Mokomosios ir pažintinės praktikos gali būti atliekamos auditorijose ir (arba) praktinio mokymo įmonėse. Mokomosios praktikos metu pagal galimybes turi būti sukuriama reali darbo situacija, praktikos užduotys parengiamos, remiantis konkrečios įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos duomenimis, naudojant teisės aktus, statistikos duomenis ir kompiuterinę techniką. Kitos praktikos turi būti atliekamos įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal trišales praktinio mokymo sutartis. Baigiamoji profesinės veiklos praktika turi būti sudedamoji studijų proceso dalis. Ji turi būti atliekama pagal patvirtintą studento praktinio mokymo sutartį. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos tikslas – ugdyti studentų gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Praktikos metu studentai turi rinkti baigiamojo darbo duomenis, įgyti praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos pagrindinė praktinio mokymo forma – nustatytos trukmės darbas studijų programose numatytu laiku įvairiose tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose, privačiame (gamybos, prekybos, paslaugų ir kitose srityse), viešajame (valstybės tarnyba) sektoriuose, kitose įmonėse ar viešojo sektoriaus institucijose bei organizacijose.
45. Pirmosios studijų pakopos universitetinių studijų praktikos turi būti atliekamos įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal trišales sutartis. Mokymo institucija ir praktiką suteikiančios organizacijos turi bendradarbiauti rengiant individualias užduotis studentams. Praktika turi būti atliekama pagal patvirtintą užduotį ir numatyta trukmę. Studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios šio proceso dalys.
46. Visų pakopų žmonių išteklių vadybos krypties studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas žiniomis ir gebėjimais, įgytais studijuojant, ir orientuotas į studijų programos rezultatų pasiekimą. Baigiamasis darbas rengiamas ir ginamas pagal aukštosios mokyklos parengtus ir patvirtintus metodinius baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimus.
47. Profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą
suprasti ir analizuoti žmonių išteklių vadybos reiškinius bei procesus ir kūrybiškai taikyti teorines žmonių išteklių vadybos žinias bei praktinius įgūdžius sprendžiant žmonių išteklių vadybos problemas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti žmonių išteklių vadybos specialistas (vadovas) praktikas.
48. Bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą suprasti ir
analizuoti žmonių išteklių vadybos reiškinius bei procesus ir kūrybiškai taikyti teorines žmonių išteklių vadybos žinias bei praktinius įgūdžius sprendžiant žmonių išteklių vadybos problemas; turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, gebėjimu analizuoti ir interpretuoti jų rezultatus, pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti žmonių išteklių vadybos specialistas (vadovas) praktikas arba dėstytojas iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios žmonių išteklių vadybos specialistus.
49. Magistro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas pasirinktą žmonių išteklių
vadybos žmonių išteklių vadybos krypties studijų temą atitinkančių mokslo darbų analize, sinteze ir kritiniu vertinimu; savarankiškais moksliniais tyrimais, gebėjimu analizuoti ir interpretuoti jų rezultatus, pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti žmonių išteklių vadybos specialistas (vadovas) praktikas arba mokslininkas iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios žmonių išteklių vadybos specialistus.
51. Mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (ar) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis reikalinga programine įranga (pvz., simuliaciniai žaidimai sprendžiant žmogiškųjų išteklių vadybos problemas, statistikos programos, skirtos apdoroti žmonių išteklių vadybos tyrimo duomenis, ir kt.) praktiniams įgūdžiams įgyti.