Pagegiu

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO, ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ IR ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2021 m. vasario 3 d. Nr. A1-115

Pagėgiai

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. V-757 „Dėl valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais, Valstybės (strateginiai) švietimo stebėsenos rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo :

1Tvirtinu:

1.1.    Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama);

1.2.    Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą (pridedama);

1.3.    Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių aprašą (pridedama).

2Pripažįstu netekusiu galios Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. A1-239 „Dėl Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo, rodiklių ir rodiklių aprašo patvirtinimo“.

3. Skelbiušį įsakymą Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.

Šis įsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 (vieną) mėnesį nuo įsakymo paskelbimo įteikimo suinteresuotiems asmenims dienos.

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                                  Virginijus Komskis

 

 

PATVIRTINTA

Pagėgių savivaldybės

administracijos direktoriaus

2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A1-115

 

 

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas

 

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1. Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsena (toliau — švietimo stebėsena) yra švietimo stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė švietimo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas. Ji apima duomenų rinkimą apie švietimą: ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, suaugusiųjų mokymą, neformalųjį vaikų švietimą.

2. Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau — aprašas) nustato švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

3. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

4. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

4.1. tirti švietimo valdymo subjektų informacijos apie švietimą poreikius;

4.2. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie švietimo sistemos būklę;

4.3. analizuoti ir vertinti švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

4.4. prognozuoti švietimo sistemos kaitą;

4.5. teikti ir skelbti švietimo stebėsenos duomenis ir/ar analitinę informaciją.

5. Švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė.

6. Švietimas stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

6.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai, poveikis ir pasekmės);

6.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, švietimo programos, neformalusis švietimas, savišvieta, švietimo pagalba);

6.3. kitais teisės aktų nustatytais teminiais-analitiniais aspektais.

7. Švietimo stebėsenos subjektai – institucijos, vykdančios švietimo stebėseną:

7.1. savivaldybės administracija ir jos įgaliotos įstaigos;

7.2. švietimo įstaigos;

8. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos statistikos įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.

9. Apraše vartojamos sąvokos:

9.1. Duomuo – kiekybinė statistinė arba kokybinė aprašomoji fakto (-ų) išraiška;

9.2. Duomenų apdorojimas – sistemingų veiksmų su duomenimis atlikimas: duomenų tvarkymas, redagavimas, klasifikavimas, rūšiavimas, bazių sudarymas ir kitokių veiksmų su jais atlikimas;

9.3. Indėlis – pastangos ir (arba) ištekliai, reikalingi sistemai veikti ir tikslams pasiekti;

9.4. Rodiklis – kiekybinis dydis arba kokybinis požymis, iš kurio sužinoma planuoti, valdyti ir kontroliuoti reikalinga informacija, galinti padidinti valdymo veiksmingumą;

9.5. Rodiklio aprašas – rodiklio paskirties, skaičiavimo metodikos ir skaičiavimo dažnumo apibūdinimas, rengiamas apibrėžiant rodiklį;

9.6. Kontekstas – išorinės sąlygos ir reikmės, darančios poveikį procesams;

9.7. Procesas – priežastiniais ryšiais susijusių sistemos pokyčių eiga;

9.8. Rezultatas – būvis pasibaigus tam tikram proceso etapui arba sukurtas produktas;

9.9. kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme bei Mokslo ir studijų įstatyme vartojamas sąvokas.

10. Švietimo stebėsenos principai:

10.1. tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti bei jų valdymo subjektų sprendimams priimti;

10.2. sistemingumas – visa švietimo sistema ir mokslas stebimi planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo;

10.3. nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių;

10.4. patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija;

10.5. konfidencialumas – skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

10.6. saikingumas – siekiama maksimaliai sumažinti duomenų teikimo naštą ir suvaržyti besaikį duomenų rinkimą. Duomenis surinkus vienąkart, pakartotinai jie neberenkami.

 

II SKYRIUS

švietimo Stebėsenos organizavimas ir vykdymas

 

11. Švietimo stebėseną inicijuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įstaigos, Lietuvos Respublikos ministerijos ir jos įgaliotos įstaigos, savivaldybių institucijos, kitos su švietimo veikla susijusios nacionalinio ir savivaldybės lygmens institucijos. Švietimo stebėsenos naudotojai gali būti ir kitos suinteresuotosios šalys.

12. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

12.1. informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

12.2. rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

12.3. stebėsenos administracinės naštos įvertinimą;

12.4. duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

12.5. stebėsenai reikalingų tyrimų užsakymą ir vykdymą;

12.6. analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

12.7. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą užsakovams ir (arba) skelbimą naudotojams.

13. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir švietimo įstaigos lygmenimis.

14. Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo savivaldybės administracija. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas savivaldybės lygmeniu nustatomas savivaldybės administracijos dokumentuose.

15. Švietimo įstaigos organizuoja ir vykdo švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėseną. Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas švietimo įstaigos lygmeniu nustatomas švietimo įstaigos dokumentuose.

16. Švietimo stebėsenos subjektai neatlygintinai keičiasi stebėsenos duomenimis ir informacija naudodami ŠVIS.

 

III SKYRIUS

švietimo Stebėsenos rodikliAI, JŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

 

17. Švietimo stebėsenos rodikliai  atitinka šiuos kriterijus:

17.1. rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

17.2. validumas;

17.3. rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

17.4. rodiklio universalumas;

17.5. rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas;

17.6. efektyvus rodiklio teikiamos naudos ir kaštų santykis.

18. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą savivaldybės mastu. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

19. Švietimo įstaigos lygmens stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos vadovas.

 

IV SKYRIUS

DISPONAVIMAS ŠVIETIMO IR MOKSLO STEBĖSENOS INFORMACIJA

 

20. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

21. Savivaldybės švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gautais vykdant pagal papildomus švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp švietimo įstaigos administracijos ar jos įgalioto asmens ir duomenų gavėjo.

22. Viešos ir privačios institucijos ar organizacijos, vykdančios įvairias švietimo veiklas savarankiškai ir nenaudodamos valstybės biudžeto lėšų, kviečiamos bendradarbiauti išsaugant duomenis ir rodiklius ŠVIS.

 

V SKYRIUS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS Finansavimas

 

23. Švietimo stebėsenos sistemos finansavimas yra vykdomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bei kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

24. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus ŠVIS duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Tuo atveju, kai duomenys renkami ir kaupiami naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, jie privalo būti perduoti į ŠVIS.

27. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliai yra vieši, išskyrus atvejus, kai iš pateiktos informacijos galima identifikuoti asmenis ar institucijas. Visa informacija nemokamai prieinama savivaldybės interneto svetainėje.

28. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos vykdytojai naudoja kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos ir kt. – viešai skelbiamus duomenis.

 

__________________________

 

PATVIRTINTA

Pagėgių savivaldybės

administracijos direktoriaus

2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A1-115

 

 

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS švietimo stebėsenos rodikliŲ SĄRAŠAS

 

1. Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinti valstybės (strateginiai) švietimo stebėsenos rodikliai ir Pagėgių savivaldybės švietimo sistemos būklę, skirtumų ir/ar pokyčių mastą bei svarbiausių savivaldybės švietimo tikslų įgyvendinimą atspindintys rodikliai.

2. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurį švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus ir švietimo rezultatus.

3. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

3.1. švietimo aplinka:

3.1.1. švietimo įstaigų tinklas;

3.1.2. ugdytinių skaičiaus kaita pagal švietimo įstaigų vykdomas ugdymo programas;

3.1.3. gimstamumo pokyčiai.

4. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

4.1. besimokančiųjų charakteristika:

4.1.1. mokinių skaičiaus kaita;

4.1.2. pirmokų skaičiaus kaita;

4.1.3. vaikų skaičius ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse;

4.1.4. mokinių skaičiaus vidurkis klasės komplekte;

4.1.5. praleistų (pateisintų, nepateisintų) pamokų skaičiaus vidurkis.

4.2. personalo charakteristika:

4.2.1. mokytojų/vadovų skaičius ir pasiskirstymas pagal amžių;

4.2.2. mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas;

4.2.3. mokytojų/vadovų pasiskirstymas pagal kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičių.

4.3. materialieji ir finansiniai ištekliai:

4.3.1. vieno vaiko išlaikymo kaina;

4.3.2. nemokamai maitinamų mokinių skaičiaus dalis (proc.);

4.3.3. pavežamų mokinių skaičius;

4.3.4. mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius;

4.3.5. pagalbos mokiniui specialistų ir mokinių skaičiaus santykis;

4.3.6. 1-8 klasių jungtinių klasių dalis (proc.);

4.3.7. mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų lėšų panaudojimas (proc.);

4.3.8. vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skirtų lėšų panaudojimas;

4.3.9. papildomų lėšų, tenkančių vienam ugdytiniui, pritraukimas.

5. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

5.1. Mokymas, mokymasis:

5.1.1. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis (proc.);

5.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

5.2.1. mokinių, dalyvavusių respublikinėse ir savivaldybės olimpiadose, konkursuose, parodose, festivaliuose, sportinėse varžybose ir nugalėjusiųjų santykis.

5.2.2. bendruosiuose ugdymo planuose (BUP) numatytų pamokoms skirtų valandų panaudojimas (proc.);

5.2.3. neformaliajam vaikų švietimui skirtų valandų panaudojimas pagal BUP (proc.);

5.2.4. neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo kryptys bendrojo ugdymo mokyklose;

5.2.5. vasaros poilsio organizavimas;

5.2.6. mokytojų dirbančių pilnu etatu, dalis (proc.);

5.2.7. vienam mokytojo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius.

6. Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

6.1. Švietimo rezultatas:

6.1.1. brandos egzaminų išlaikymas (proc.);

6.1.2. pagrindinį išsilavinimą įgijusių dalis (proc.);

6.1.3. vidurinį išsilavinimą įgijusių dalis (proc.).

6.2. Švietimo pasekmės:

6.2.1. mokinių, kartojančių kursą dalis (proc.);

6.2.2. pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 6 –16 metų vaikų skaičius;

7. Pagėgių savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus iki kovo 1 d. Rodiklių sąrašo atnaujinimą inicijuoja ir organizuoja Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

_____________________________

 

 

PATVIRTINTA:

Pagėgių savivaldybės

administracijos direktoriaus

2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A1-115

 

 

 

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS švietimo stebėsenos rodiklių aprašaS

 

1. Švietimo konteksto rodikliai:

1.1. Švietimo įstaigų tinklas.

Rodiklio aprašymas

Švietimo įstaigos rūšiuojamos pagal tipus

Paskirtis

Švietimo įstaigų skaičiaus kaitos stebėjimas leidžia prognozuoti ugdymo įstaigų tinklo kaitą ir planuoti lėšas švietimui

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Švietimo įstaigų skaičius pagal įstaigų tipus.

Skaidymas

Įstaigos tipas. Mokslo metai.

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

1.2. Ugdytinių skaičiaus kaita pagal švietimo įstaigų vykdomas ugdymo programas.

Rodiklio aprašymas

Ugdytinių skaičius rūšiuojamas pagal vykdomas ugdymo programas (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos)

Paskirtis

Ugdytinių skaičiaus kaitos stebėjimas leidžia prognozuoti ugdymo įstaigų tinklo kaitą ir planuoti lėšas švietimui

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Švietimo įstaigų skaičius pagal vykdomas ugdymo programas

Mokinių skaičius (Mokykla-1)

Skaidymas

Pagal ugdymo programas ir ugdytinių skaičių.

Mokslo metai

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

1.3. Gimstamumo pokyčiai.

Rodiklio aprašymas

Pagėgių savivaldybėje gimusių vaikų skaičiaus kaita

Paskirtis

Gimstamumo kaitos stebėjimas leidžia prognozuoti ugdymo įstaigų tinklo kaitą ir planuoti lėšas švietimui

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Gimusių vaikų skaičius (Civilinės metrikacijos ir viešosios tvarkos skyrius)

Skaidymas

Gimusių vaikų skaičius per metus.

Užsienyje gimusių vaikų skaičius.

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (sausio 1 d. duomenimis)

 

2. Indėlio į švietimą rodikliai.

2.1. Mokinių skaičiaus kaita.

Rodiklio aprašymas

Mokinių skaičiaus kaita Pagėgių savivaldybėje

Paskirtis

Rodo mokinių dalyvavimo švietime mastą ir kaitą

Skaičiavimas

Mokinių skaičius tam tikrais metais

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių skaičius (Mokykla-1)

Skaidymas

Metai

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

2.2. Pirmokų skaičiaus kaita.

Rodiklio aprašymas

Pirmokų skaičiaus kaita

Paskirtis

Rodiklis leidžia prognozuoti ugdymo įstaigų tinklo kaitą ir planuoti lėšas švietimui

Skaičiavimas

Pirmokų skaičius tam tikrais metais

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Pirmokų skaičius (Mokykla-1)

Skaidymas

Metai

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis).

 

2.3. Vaikų skaičius ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse.

Apibrėžimas

Vaikų skaičius ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse

Paskirtis

Rodiklis leidžia prognozuoti ugdymo įstaigų tinklo kaitą ir planuoti lėšas švietimui

Skaičiavimas

Vaikų skaičius ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse tam tikrais metais

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Vaikų skaičius ikimokyklinėse grupėse (Ikimokyklinio ugdymo įstaigos)

Vaikų skaičius priešmokyklinėse grupėse (Ikimokyklinės įstaigos, mokyklos)

 

Skaidymas

Įstaigos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis).

 

2.4. Mokinių skaičiaus vidurkis klasės komplekte.

Apibrėžimas

Mokinių skaičiaus vidurkis klasės komplekte

Paskirtis

Rodo mokyklų užpildomumą, tuščių vietų finansavimą

Skaičiavimas

Mokinių skaičius 1-4 klasėse, 5-10 klasėse, 11-12 klasėse

Komplektų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių skaičius (Mokykla-1)

Komplektų skaičius

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis).

 

2.5. Praleistų (pateisintų, nepateisintų) pamokų skaičiaus vidurkis.

Rodiklio aprašymas

Praleistų (pateisintų, nepateisintų) pamokų skaičiaus vidurkis, tenkantis vienam mokiniui per mokslo metus

Paskirtis

Šis rodiklis leidžia įvertinti mokinių mokymosi motyvaciją, netiesiogiai atskleidžia mokyklų indėlį į mokyklos nelankymo prevencinę veiklą

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių skaičius (Mokykla-1)

Praleistų (pateisintų, nepateisintų) pamokų skaičius (Mokyklų apklausa)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

2.6. Mokytojų/vadovų skaičius ir pasiskirstymas pagal amžių.

Rodiklio aprašymas

Mokytojų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius pagal amžių

Paskirtis

Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokytojų, dirbančių pagrindinėje darbovietėje, skaičius (3-mokykla)

Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių (3-mokykla)

 

Skaidymas

Amžiaus tarpsniai (20-24; 25-29; 30-34; 35-39;40-44; 45-49; 50-54; 55-59; 60+)

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (lapkričio 1 d. duomenimis)

 

2.7. Mokyklos mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas.

Rodiklio aprašymas

Mokytojų, turinčių vyresniojo mokytojo, metodininko, eksperto kvalifikacinę kategoriją, skaičius

Paskirtis

Aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turinčių mokytojų skaičius rodo ugdymo kokybės užtikrinimo galimybes

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Atestuotų ir neatestuotų mokytojų skaičius (Mokykla-3)

Skaidymas

Mokyklos tipas. Kvalifikacinė kategorija

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (sausio 1 d. duomenimis)

 

2.8. Mokytojų/vadovų pasiskirstymas pagal kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičių.

Rodiklio aprašymas

Mokytojų/vadovų pasiskirstymas pagal tai, kiek dienų per vienerius metus dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose: 5 ar daugiau dienų, 3 – 4 dienas, 1–2 dienas ar visai nedalyvavo

Paskirtis

Rodiklis rodo, kaip mokyklose dirbantys mokytojai/vadovai siekia tobulinti savo kvalifikaciją, domisi švietimo naujovėmis, rūpinasi atliekamo darbo kokybe. Netiesiogiai padeda spręsti apie kvalifikacijos tobulinimo poreikį.

Skaičiavimas

Mokytojų/vadovų kvalifikacijos tobulinimo dienų skaičiaus vidurkis per vienerius metus

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Pedagogų, kvalifikacijos tobulinimo renginiuose per vienerius metus dalyvavusių 5 ar daugiau dienų, 3 – 4 dienas, 1–2 dienas ar visai nedalyvavusių, skaičius (mokyklų apklausa)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (sausio 1 d. duomenimis)

 

2.9. Vieno vaiko išlaikymo kaina.

Rodiklio aprašymas

Vidutinė mokymo lėšų (mokyklų gautų mokinio krepšelio ir aplinkos lėšų) suma, per metus skiriama vienam ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą

Paskirtis

Rodiklis naudojamas vertinant ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo aprūpinimo lygį savivaldybėje, lyginant skirtingų ugdymo įstaigų tipų aprūpinimą savivaldybėje

Skaičiavimas

Biudžetiniams metams skirtos mokymo lėšos (MK ir aplinkos)

------------------------------------------------

Ugdytinių skaičius ugdymo įstaigoje

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių, kurie mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius (Mokykla-1)

Ugdymo įstaigoms tekusios mokinio krepšelio ir aplinkos lėšos (Finansų skyrius)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d./sausio 1 d. duomenimis)

 

2.10. Nemokamai maitinamų mokinių skaičiaus dalis (proc.).

Rodiklio aprašymas

Nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis

Nemokamai maitinamų mokinių dalis rodo valstybės paramos socialinės rizikos šeimoms mastą bei šių šeimų skaičiaus kaitą, taip pat netiesiogiai rodo, kokios sąlygos sudaromos socialinės rizikos šeimų vaikams pasinaudoti konstitucine teise mokytis ir įgyti išsilavinimą

Skaičiavimas

Nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius

------------------------------------------X 100

Bendras mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Savivaldybės mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius (Mokykla-1)

Nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius (Socialinės paramos skyrius)

Skaidymas

Nemokamai maitinamų mokinių skaičius (%). Mokslo metai

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d./spalio 1 d. duomenimis)

 

2.11. Vežiojamų mokinių skaičius.

Rodiklio aprašymas

Priešmokyklinių grupių, bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, skaičius.

Paskirtis

Šis rodiklis naudojamas švietimo prieinamumui įvertinti

Skaičiavimas

Bendras vežamų mokinių skaičius, vežami mokykliniais autobusais, visuomeniniu transportu, kitu transportu.

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Vežiojamų mokinių skaičius (ŠVIS, vyriausioji ekonomistė)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d./spalio 1 d. duomenimis)

 

2.12. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius (vienetais).

Rodiklio aprašymas

Vidutinis mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui tam tikrais mokslo metais

Paskirtis

Rodiklis naudojamas žmonių ištekliams švietime įvertinti

Skaičiavimas

Mokinių skaičius/mokytojų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių skaičius (Mokykla-1)

Mokytojų skaičius (Mokykla-3)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis).

 

2.13. Pagalbos mokiniui specialistų ir mokinių skaičiaus santykis.

Apibrėžimas

Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius, tenkantis vienam pagalbos mokiniui specialistui (logopedui, specialiajam pedagogui, psichologui, socialiniam pedagogui, mokytojo padėjėjui)

Paskirtis

Pagalbos mokiniui specialistų santykis bendrojo lavinimo mokyklose parodo pagalbos prieinamumą visiems mokiniams, kuriems ji reikalinga

Skaičiavimas

Mokinių skaičius mokykloje

Specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojo padėjėjų etatų skaičius mokykloje

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojo padėjėjų skaičius mokyklose (Buhalterinės apskaitos skyrius).

Mokinių skaičius mokyklose (Mokykla-1)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis).

 

2.14. 1-8 klasių jungtinių klasių dalis (proc.)

Rodiklio aprašymas

1–8 jungtinių klasių dalis nuo bendro klasių skaičiaus

Paskirtis

Rodo 1-8 jungtinių klasių skaičių

Skaičiavimas

1-8 klasėse jungtinių klasių skaičius

---------------------------------------------- x 100

Bendras 1-8 klasių skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Bendras 1-8 klasių skaičius (1-mokykla)

Jungtinių klasių skaičius (1-mokykla)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

2.15. Mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų lėšų panaudojimas.

Rodiklio aprašymas

Mokytojų kvalifikacijai tobulinti panaudotos mokinio krepšelio lėšos (Eur), išreikštos kaip mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų mokinio krepšelio lėšų (Eur) dalis (procentais)

Paskirtis

Rodiklis atskleidžia, kiek dėmesio mokyklos skiria mokytojų kvalifikacijai tobulinti

Skaičiavimas

Mokinio krepšelio lėšos, panaudotos mokytojų kvalifikacijai tobulinti

---------------------------------------------------X 100

Mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos mokinio krepšelio lėšos

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinio krepšelio lėšos, konkrečiais metais panaudotos mokytojų kvalifikacijai tobulinti (Eur) (mokyklų apklausa)

Pagal mokinio krepšelio metodiką konkrečiais metais mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos lėšos (Eur) (mokyklų apklausa).

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

2.16. Vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skirtų lėšų panaudojimas (proc.).

Rodiklio aprašymas

Vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti panaudotos mokinio krepšelio lėšos (Eur), išreikštos kaip vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skirtų mokinio krepšelio lėšų (Eur) dalis (procentais)

Paskirtis

Rodiklis atskleidžia, kiek dėmesio mokyklos skiria vadovėlių ir mokymo priemonių poreikio analizei ir ugdymo procesui aprūpinti

Skaičiavimas

Mokinio krepšelio lėšos, panaudotos vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti

-------------------------------------------------------------------------------- X 100

Vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti numatytos mokinio krepšelio lėšos

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinio krepšelio lėšos, panaudotos vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti (mokyklų apklausa)

vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti numatytos mokinio krepšelio lėšos (mokyklų apklausa)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

kasmet (gruodžio 31 d. duomenimis)

 

2.17. Papildomų lėšų, tenkančių vienam ugdytiniui, pritraukimas.

Apibrėžimas

Įstaigos, dalyvaudamos projektinėje veikloje ir pasitelkdamos įstaigos bendruomenę, pritraukia papildomų lėšų ugdymo procesui ir materialinei bazei gerinti

Paskirtis

Papildomų lėšų, tenkančių vienam ugdytiniui, pritraukimas rodo įstaigos iniciatyvumą ir pastangas gerinti ugdymo procesą ir materialinę bazę

Skaičiavimas

Pritrauktos lėšos

------------------------------- X 100

Ugdytinių skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Pritrauktos lėšos (mokyklų apklausa)

Ugdytinių skaičius (Mokykla-1)

Skaidymas

Įstaigos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (gruodžio 31 d. duomenimis)

 

3. Švietimo procesų rodikliai:

3.1. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis (proc.), lyginant su mokinių skaičiumi mokyklose.

Rodiklio aprašymas

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius, išreikštas kaip mokyklos mokinių skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokyklose dalis (proc.) lyginant su mokinių skaičiumi mokyklose prognozuoja švietimo pagalbos būtinumą.

Skaičiavimas

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai

-------------------------------------------------------------- X 100

Mokinių skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių skaičius (Mokykla-1)

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius (Mokykla-1)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

3.2. Mokinių, dalyvavusių respublikinėse ir savivaldybės olimpiadose, konkursuose, parodose, festivaliuose, sportinėse varžybose ir nugalėjusiųjų santykis.

Apibrėžimas

Mokinių, dalyvavusių respublikinėse ir savivaldybės olimpiadose, konkursuose, parodose, festivaliuose, sportinėse varžybose ir nugalėjusiųjų santykis

Paskirtis

Rodo, kaip ugdomi gabūs mokiniai

Skaičiavimas

Respublikinėse ir savivaldybės olimpiadose, konkursuose, parodose, festivaliuose, sportinėse varžybose, nugalėjusiųjų skaičius

--------------------------------------------- X 100

Dalyvavusių mokinių skaičius

Reikalingi duomenys

( jų šaltiniai)

Mokinių, dalyvavusių respublikinėse ir savivaldybės olimpiadose, konkursuose, parodose, festivaliuose, sportinėse varžybose, ir nugalėjusiųjų, skaičius (Mokyklų apklausa)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (sausio 1 d. duomenimis)

 

3.3. Bendrųjų ugdymo planų (BUP) numatytų pamokoms skirtų valandų panaudojimas (proc.).

Rodiklio aprašymas

Mokyklų panaudotos BUP numatytų pamokoms skirtos valandos

Paskirtis

Rodiklis parodo, kaip išnaudojamos BUP galimybės mokinių poreikiams tenkinti

Skaičiavimas

Mokyklų pamokoms skirtų valandų skaičius

------------------------------------------------------------- X 100

BUP numatytos pamokoms skirtų valandų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokyklų pamokoms skirtų valandų skaičius (mokyklų apklausa)

BUP numatytos pamokoms skirtų valandų skaičius (mokyklų apklausa)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

3.4. Neformaliajam vaikų švietimui skirtų valandų panaudojimas (proc.).

Rodiklio aprašymas

Mokyklų panaudotos BUP numatytų neformaliajam ugdymui skirtos valandos

Paskirtis

Rodiklis parodo, kaip išnaudojamos BUP galimybės mokinių poreikiams tenkinti

Skaičiavimas

Mokyklų neformaliajam ugdymui skirtų valandų skaičius

----------------------------------------------------------- X 100

BUP numatytos neformaliajam ugdymui skirtų valandų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokyklų neformaliajam ugdymui skirtų valandų skaičius (mokyklų apklausa)

BUP numatytos neformaliajam ugdymui skirtų valandų skaičius (mokyklų apklausa)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

3.5. Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimo kryptys bendrojo ugdymo mokyklose.

Rodiklio aprašymas

Valandų, skirtų neformaliojo švietimo programoms vykdyti, panaudojimas pagal programų įgyvendinimo kryptis.

Paskirtis

Rodiklis parodo, kaip tenkinami mokinių neformaliojo švietimo poreikiai, saviraiškos galimybės

Skaičiavimas

Atskiroms saviraiškos programoms skirtų valandų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Atskiroms saviraiškos programoms skirtų valandų skaičius (mokyklų apklausa)

Skaidymas

Atskiroms saviraiškos programoms skirtų valandų skaičius

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (sausio 1 d. duomenimis)

 

3.6. Vasaros poilsio organizavimas.

Rodiklio aprašymas

Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Pagėgių savivaldybės vasaros poilsio organizavimo konkurso nuostatus, mokyklos rašo programas, gauna finansavimą vasaros poilsiui organizuoti

Paskirtis

Vasaros poilsio organizavimas rodo mokyklos rūpinimąsi vaikais, kurie auga socialinę riziką patiriančiose šeimos bei jų užimtumu

Skaičiavimas

Mokinių, dalyvavusių vasaros stovykloje, skaičius

---------------------------------------------------- 100

Vaikai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, skaičius (Socialinės paramos skyrius)

Mokinių, dalyvavusių vasaros stovykloje, skaičius (mokyklos)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

3.7. Mokytojų, dirbančių pilnu etatu, dalis (proc.)

Rodiklio aprašymas

Mokytojų, dirbančių pilnu etatu skaičius, išreikštas kaip visų mokyklos mokytojų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis

Rodiklis naudojamas įvertinti mokytojų darbo krūvius

Skaičiavimas

Pilnu etatu dirbančių mokytojų skaičius

-------------------------------------------------------------- X 100

Mokytojų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokytojų skaičius (Mokykla-3ES)

 

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

3.8. Vienam mokytojo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius.

Rodiklio aprašymas

Mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojo etatui, mokslo metais

Paskirtis

Rodiklis naudojamas žmonių ištekliams švietimo sistemoje įvertinti

Skaičiavimas

Mokinių skaičius

---------------------------------- X 100

Mokytojų etatai

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių skaičius (1- mokykla),

Pedagoginių darbuotojų tarifikacijos sąrašai

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet (rugsėjo 1 d. duomenimis)

 

4.   Švietimo rezultatų rodikliai.

4.1. Brandos egzaminų išlaikymas (proc.).

Rodiklio aprašymas

Brandos egzaminų išlaikymo (%) palyginimas

Paskirtis

Rodiklis parodo mokyklų brandos egzaminų rezultatus, švietimo sistemos veiksmingumą. Netiesiogiai leidžia prognozuoti mokinių ateities planus

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Brandos egzaminų rezultatai (NŠA)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Metai

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

4.2. Pagrindinį išsilavinimą įgijusių dalis (proc.).

Rodiklio aprašymas

Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip bendro dešimtos klasės kursą išklausiusiųjų mokinių skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis

Rodiklis rodo švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą

Skaičiavimas

Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius

------------------------------------------------------------- X 100

Bendras 10 klasės kursą išklausiusiųjų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius (Mokykla-1)

10 klasės kursą išklausiusiųjų skaičius (Mokykla-1)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

4.3. Vidurinį išsilavinimą įgijusių dalis (proc.).

Rodiklio aprašymas

Vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius, išreikštas kaip 12 klasės programą išklausiusiųjų skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis

Rodiklis rodo švietimo sistemos efektyvumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą

Skaičiavimas

Vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius

----------------------------------------------------------- X 100

12 klasės programą išklausiusiųjų skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius (Mokykla-1)

12 klasės programą išklausiusiųjų skaičiaus (Mokykla-1)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

4.4. Mokinių, kartojančių kursą, dalis (proc.).

Rodiklio aprašymas

Mokinių, kurie mokosi toje pačioje klasėje kaip ir praėjusiais mokslo metais, skaičius išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais)

Paskirtis

Rodiklis atskleidžia, kokia dalis mokinių nepasiekia programose ir išsilavinimo standartuose apibrėžtų mokymosi pasiekimų reikalavimų, rodo kurso kartojimo išplitimą, padeda prognozuoti iškritimo iš mokyklos tikimybę

Skaičiavimas

Mokinių, kurie mokosi toje pačioje klasėje kaip ir praėjusiais metais, skaičius

----------------------------------------------------------------------- X 100

Bendras mokinių skaičius

Reikalingi duomenys

(jų šaltiniai)

Mokinių, kurie mokosi toje pačioje klasėje kaip ir praėjusiais mokslo metais, skaičius (Mokykla-1)

Bendras mokinių skaičius (Mokykla-1)

Skaidymas

Mokyklos tipas

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

4.5. Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 6-16 metų vaikų skaičius.

Rodiklio aprašymas

6 –16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ), skaičius mokyklose

Paskirtis

Šis rodiklis rodo valstybės, savivaldybės švietimo ir socialinės sistemų pajėgumą užtikrinti visų vaikų, kurių švietimas yra privalomas, ugdymą.

Skaičiavimas

6 –16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ), skaičius mokyklose

Reikalingi duomenys

6 –16 metų mokinių, kurie nesimoko pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skaičius mokyklose (NEMIS)

Skaidymas

Mokyklos tipas.

Skaičiavimo periodiškumas

Kasmet

 

_______________