Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Administravimo departamentas

2022 07 14

Vaiko teisių konvencijos FAKULTATYVUS protokolas dėl vaikų PARDAVIMO, VAIKŲ PROSTITUCIJOS IR VAIKŲ PORNOGRAFIJOS

Valstybės, šio Protokolo šalys,

manydamos, kad norint toliau siekti Vaiko teisių konvencijos tikslų ir įgyvendinti jos nuostatas, ypač 1, 11, 21, 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius, vertėtų išplėsti priemones, kurių turėtų imtis valstybės, šio Protokolo šalys, kad užtikrintų vaiko apsaugą nuo vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos;

taip pat atsižvelgdamos į tai, kad Vaiko teisių konvencija pripažįsta vaiko teisę būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo ir bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas arba trukdyti vaiko ugdymui arba kenkti vaiko sveikatai arba fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ar socialiniam vystymuisi;

didžiai susirūpinusios didelio masto ir vis labiau plintančia tarptautine prekyba vaikais jų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos tikslais;

labai susirūpinusios plačiai paplitusiu ir vis plėtojamu sekso turizmu, dėl kurio vaikai yra itin pažeidžiami, nes tai tiesiogiai skatina vaikų pardavimą, vaikų prostituciją ir vaikų pornografiją;

pripažindamos, kad daugybei ypač pažeidžiamų grupių, įskaitant mergaites, kyla didesnė seksualinio išnaudojimo grėsmė ir mergaitės sudaro neproporcingai didelę seksualiai išnaudojamų asmenų dalį;

susirūpinusios dėl didėjančio vaikų pornografijos prieinamumo internete ir naudojantis kitomis atsirandančiomis naujomis technologijomis, prisimindamos Tarptautinę kovos su vaikų pornografija internete konferenciją, vykusią 1999 m. Vienoje, ypač jos išvadą, raginančią pasauliniu mastu paskelbti vaikų pornografinės medžiagos gamybą, platinimą, išvežimą, perdavimą, įvežimą, sąmoningą laikymą ir reklamavimą nusikaltimu, ir pabrėždamos, koks svarbus yra glaudesnis vyriausybių ir interneto pramonės bendradarbiavimas bei partnerystė;

manydamos, kad panaikinti vaikų pardavimą, vaikų prostituciją ir vaikų pornografiją bus lengviau vadovaujantis holistiniu požiūriu, taikytinu veiksniams, kurie skatina šiuos reiškinius, įskaitant neišsivystymą, skurdą, ekonominius skirtumus, neteisingą socialinę-ekonominę struktūrą, šeimos disfunkciją, išsilavinimo trūkumą, migraciją iš kaimo į miestą, diskriminaciją dėl lyties, neatsakingą suaugusiųjų seksualinį elgesį, žalingas tradicines praktikas, ginkluotuosius konfliktus ir prekybą vaikais;

manydamos, kad pastangos didinti visuomenės sąmoningumą yra būtinos, siekiant sumažinti vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos vartotojų paklausą, ir, taip pat, manydamos, kad svarbu stiprinti visų dalyvių partnerystę pasauliniu mastu ir gerinti teisėsaugą nacionaliniu lygiu;

atsižvelgdamos į tarptautinės teisės dokumentų dėl vaikų apsaugos nuostatas, įskaitant Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti;

paskatintos didžiulio palaikymo Vaiko teisių konvencijai, kuris įrodo plačiai paplitusį įsipareigojimą skatinti ir apsaugoti vaiko teises;

pripažindamos, kaip svarbu įgyvendinti Vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos prevencijos veiksmų programos nuostatas, Deklaraciją ir Veiksmų darbotvarkę, priimtas 1996 m. rugpjūčio 27–31 d. Stokholme įvykusiame Pasauliniame kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu komerciniais tikslais kongrese, ir kitus atitinkamus su tuo susijusių tarptautinių institucijų sprendimus bei rekomendacijas;

deramai atsižvelgdamos į visų tautų tradicijų ir kultūros vertybių svarbą vaiko apsaugai ir darniam vystymuisi,

susitarė:

1 straipsnis

Valstybės, Protokolo šalys, draudžia vaikų pardavimą, vaikų prostituciją ir vaikų pornografiją, kaip nustatyta šiame Protokole.

2 straipsnis

Šiame Protokole:

a) vaikų pardavimas – tai bet koks veiksmas ar sandoris, kai koks nors asmuo ar grupė asmenų perduoda vaiką kitam asmeniui už piniginį ar bet kokį kitą atlygį;

b) vaikų prostitucija – tai vaiko panaudojimas seksualinėje veikloje už piniginį ar bet kokį kitą atlygį;

c) vaikų pornografija – tai bet koks ir bet kokia forma vaiko, dalyvaujančio realioje ar imituojamoje akivaizdžiai seksualinėje veikloje, vaizdavimas arba bet koks vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais.

3 straipsnis

1. Valstybės, Protokolo šalys, užtikrina, kad jų baudžiamoji teisė visiškai apimtų bent šiuos veiksmus ir šių rūšių veiklą nepaisant to, ar tokie nusikaltimai būtų daromi vietos ar tarptautiniu mastu, atskirų asmenų ar organizuotai:

a) 2 straipsnyje apibrėžto vaikų pardavimo atveju:

i) vaiko siūlymas, pristatymas ar priėmimas bet kokiomis priemonėmis, siekiant:

a) vaiką seksualiai išnaudoti;

b) perduoti vaiko organus siekiant pelno;

c) vaiką įtraukti į priverstinį darbą;

ii) tarpininkaujant sutikimo įvaikinti vaiką išgavimas nederamu būdu, pažeidžiant galiojančius tarptautinės teisės dokumentus dėl įvaikinimo;

b) vaiko siūlymas, gavimas, pirkimas ar jo parūpinimas vaikų prostitucijai, kaip tai apibrėžta 2 straipsnyje;

c) 2 straipsnyje apibrėžtos vaikų pornografijos gamyba, platinimas, skleidimas, įvežimas, išvežimas, siūlymas, pardavimas ar laikymas pirmiau minėtais tikslais.

2. Pagal valstybės, Protokolo šalies, nacionalinės teisės nuostatas tokios pat nuostatos taikomos bandymui atlikti kuriuos nors minėtus veiksmus, bendrininkavimui arba dalyvavimui atliekant bet kurį iš minėtų veiksmų.

3. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, užtikrina, kad už tokius nusikaltimus, atsižvelgiant į jų sunkumą, būtų baudžiama tinkamomis bausmėmis.

4. Prireikus kiekviena valstybė, Protokolo šalis, pagal savo nacionalinės teisės nuostatas imasi priemonių, kad nustatytų juridinių asmenų atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pagal valstybės, Protokolo šalies, teisės principus tokia juridinių asmenų atsakomybė gali būti baudžiamoji, civilinė arba administracinė.

5. Valstybės, Protokolo šalys, imasi visų tinkamų teisinių ir administracinių priemonių, kad užtikrintų, jog visi vaiko įvaikinimu besirūpinantys asmenys laikytųsi taikytinų tarptautinės teisės dokumentų.

4 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, imasi tokių priemonių, kokių gali prireikti savo jurisdikcijai 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nusikaltimams nustatyti, kai nusikaltimai padaromi jos teritorijoje arba toje valstybėje registruotame laive ar orlaivyje.

2. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, gali imtis tokių priemonių, kokių gali prireikti savo jurisdikcijai 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nusikaltimams nustatyti šiais atvejais:

a) kai asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, yra tos valstybės pilietis arba asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje;

b) kai nukentėjęs asmuo yra tos valstybės pilietis.

3. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, taip pat imasi tokių priemonių, kurių gali prireikti savo jurisdikcijai pirmiau minėtiems nusikaltimams nustatyti, kai asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, yra jos teritorijoje ir ji neišduoda jo kitai valstybei, Protokolo šaliai, dėl to, kad nusikaltimą padarė vienas iš jos piliečių.

4. Šis Protokolas nepanaikina jokios baudžiamosios jurisdikcijos, įgyvendinamos pagal vidaus teisę.

5 straipsnis

1. Laikoma, kad 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikaltimai yra įtraukti į bet kurią valstybių, Protokolo šalių, sudarytą ekstradicijos sutartį kaip nusikaltimai, dėl kurių asmenims taikoma ekstradicija, be to, minėti nusikaltimai kaip nusikaltimai, dėl kurių asmenims taikoma ekstradicija, įtraukiami į kiekvieną vėliau jų sudaromą ekstradicijos sutartį tokiose sutartyse išdėstytomis sąlygomis.

2. Kai valstybė, Protokolo šalis, kuri ekstradiciją vykdo tik tuo atveju, jei yra pasirašyta sutartis, gauna kitos valstybės, Protokolo šalies, su kuria ji nėra sudariusi ekstradicijos sutarties, ekstradicijos prašymą, ji gali laikyti šį Protokolą ekstradicijos dėl tokių nusikaltimų teisiniu pagrindu. Ekstradicija vykdoma pagal prašomosios valstybės teisėje nustatytas sąlygas.

3. Valstybės, Protokolo šalys, kurios vykdo ekstradiciją nereikalaudamos, kad būtų tokia sutartis, tarpusavyje tokius nusikaltimus laiko nusikaltimais, dėl kurių asmenims taikoma ekstradicija, laikydamosi prašomosios valstybės teisėje nustatytų sąlygų.

4. Vykdant ekstradiciją tarp valstybių, Protokolo šalių, laikoma, kad tokie nusikaltimai buvo padaryti ne tik toje vietoje, kurioje įvyko, bet ir valstybių, kurios turi nustatyti savo jurisdikciją pagal 4 straipsnį, teritorijose.

5. Jeigu pateikiamas ekstradicijos prašymas dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo ir prašomoji valstybė, Protokolo šalis, neišduoda arba neišduos nusikaltimą padariusio asmens dėl jo pilietybės, ta valstybė imasi tinkamų priemonių, kad bylą perduotų savo kompetentingoms institucijoms baudžiamojo persekiojimo vykdymui.

6 straipsnis

1. Valstybės, Protokolo šalys, teikia viena kitai kuo didesnę pagalbą atliekant tyrimus ar baudžiamosiose arba ekstradicijos bylose, iškeltose dėl 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikaltimų, įskaitant pagalbą pateikiant turimus įrodymus, reikalingus tiems procesams.

2. Valstybės, Protokolo šalys, savo pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį atlieka pagal visas sutartis ar kitus susitarimus dėl savitarpio teisinės pagalbos, kuriuos jos gali būti sudariusios tarpusavyje. Kai tokių sutarčių ar susitarimų nėra, valstybės, Protokolo šalys, pagalbą viena kitai teikia pagal savo vidaus teisę.

7 straipsnis

Valstybės, Protokolo šalys, pagal savo nacionalinės teisės nuostatas:

a) imasi priemonių, kad numatytų atitinkamai areštą ir konfiskavimą:

i) prekių, tokių kaip medžiaga, turtas ir kitos priemonės, naudojamų                   šiame Protokole nurodytiems nusikaltimams padaryti arba jų padarymui palengvinti;

ii) lėšų, įgytų iš tokių nusikaltimų;

b) vykdo kitos valstybės, Protokolo šalies, prašymus dėl a punkto i papunktyje nurodytų prekių arba lėšų arešto ar konfiskavimo;

c) imasi priemonių, kad būtų laikinai ar galutinai uždarytos patalpos, naudotos tokiems nusikaltimams padaryti.

8 straipsnis

1. Valstybės, Protokolo šalys, patvirtina atitinkamas priemones, skirtas apsaugoti vaikų, nukentėjusių nuo šiuo Protokolu draudžiamų veikų, teises ir interesus visose baudžiamojo teisingumo proceso stadijose, pirmiausia:

a) pripažindamos nukentėjusių vaikų pažeidžiamumą ir pritaikydamos procedūras, kad būtų atsižvelgta į jų individualiuosius poreikius, įskaitant jų, kaip liudytojų, individualiuosius poreikius;

b) informuodamos nukentėjusius vaikus apie jų teises, vaidmenį ir veikimo galimybes, proceso ir jų bylų nagrinėjimo laiko nustatymą bei eigą;

c) leisdamos, kad nukentėjusių vaikų nuomonės, poreikiai ir jiems rūpimi klausimai būtų pateikti ir nagrinėjami procesuose, kurie turi įtakos jų asmeniniams interesams, nacionalinės teisės procesinėse taisyklėse nustatyta tvarka;

d) viso teisinio proceso metu nukentėjusiems vaikams teikdamos atitinkamas paramos paslaugas;

e) atitinkamai saugodamos nukentėjusių vaikų privatų gyvenimą ir tapatybę bei pagal nacionalinę teisę imdamosi priemonių, kad nebūtų nederamo informacijos platinimo, dėl kurio galėtų būti nustatyta nukentėjusių vaikų tapatybė;

f) atitinkamais atvejais pasirūpindamos nukentėjusių vaikų, taip pat jų šeimų ir jų liudytojų apsauga nuo bauginimo ir keršto;

g) be reikalo nevilkindamos bylų nagrinėjimo ir teismo sprendimų ar nutarčių dėl kompensacijų skyrimo nukentėjusiems vaikams vykdymo.

2. Valstybės, Protokolo šalys, užtikrina, kad neaiškus tikrasis nukentėjusio asmens amžius netrukdytų pradėti baudžiamųjų tyrimų, taip pat ir tyrimų, kuriais nustatomas nukentėjusio asmens amžius.

3. Valstybės, Protokolo šalys, užtikrina, kad baudžiamojo teisingumo sistemoje visų pirma būtų atsižvelgiama į vaikų, kurie yra nukentėję nuo šiame Protokole aprašytų nusikaltimų, geriausius interesus.

4. Valstybės, Protokolo šalys, imasi priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas asmenų, kurie dirba su nukentėjusiais nuo šiuo Protokolu uždraustų nusikaltimų asmenimis, parengimas, pirmiausia teisinis ir psichologinis.

5. Valstybės, Protokolo šalys, tam tikrais atvejais imasi priemonių, užtikrinančių asmenų ir (arba) organizacijų, besirūpinančių tokių nusikaltimų prevencija ir (arba) nuo jų nukentėjusių asmenų apsauga bei reabilitacija, saugumą ir asmens neliečiamybę.

6. Nė viena šio straipsnio nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti kaltinamojo asmens teises į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą ar prieštaraujanti joms.

9 straipsnis

1. Valstybės, Protokolo šalys, priima arba stiprina, įgyvendina teisės aktus, administracines priemones, socialinę politiką ir programas, skirtas užkirsti keliui šiame Protokole nurodytiems nusikaltimams, ir užtikrina jų sklaidą. Ypač daug dėmesio skiriama vaikų, kurie itin pažeidžiami tokių veikų, apsaugai.

2. Valstybės, Protokolo šalys, skatina plačiosios visuomenės, įskaitant vaikus, sąmoningumą visais tinkamais būdais teikdamos informaciją, pasinaudodamos švietimu ir mokymu apie prevencines priemones ir šiame Protokole nurodytų nusikaltimų žalingą poveikį. Valstybės, Protokolo šalys, vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šį straipsnį, skatina bendruomenę, ypač vaikus ir nukentėjusius vaikus, dalyvauti tokiose informavimo, švietimo ir mokymo programose, taip pat ir tarptautiniu lygiu.

3. Valstybės, Protokolo šalys, imasi visų galimų priemonių, kad asmenims, nukentėjusiems nuo tokių nusikaltimų, užtikrintų visą tinkamą pagalbą, įskaitant visišką jų socialinę reintegraciją ir visišką fizinį bei psichologinį atsigavimą.

4. Valstybės, Protokolo šalys, visiems vaikams, nukentėjusiems nuo šiame Protokole aprašytų nusikaltimų, užtikrina galimybę atitinkama tvarka reikalauti be jokio diskriminavimo žalos atlyginimo iš tų asmenų, kurie yra teisiškai atsakingi už ją.

5. Valstybės, Protokolo šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad veiksmingai uždraustų gaminti ir platinti šiame Protokole aprašytus nusikaltimus reklamuojančią medžiagą.

10 straipsnis

1. Valstybės, Protokolo šalys, imasi visų priemonių, kad daugiašaliais, regioniniais ir dvišaliais susitarimais dėl prevencijos, atskleidimo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir nubaudimo tų asmenų, kurie yra atsakingi už susijusius su vaikų pardavimu, vaikų prostitucija, vaikų pornografija ir vaikų sekso turizmu veiksmus, būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas. Valstybės, Protokolo šalys, taip pat skatina jų institucijų, nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą.

2. Valstybės, Protokolo šalys, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, kad padėtų nukentėjusiems vaikams fiziškai ir psichologiškai atsigauti, socialiai reintegruotis ir juos repatrijuoti.

3. Valstybės, Protokolo šalys, skatina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų pašalintos esminės vaikų pažeidžiamumo vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos, vaikų pornografijos ir vaikų sekso turizmo atvejais priežastys, tokios kaip skurdas ir nepakankamas išsivystymas.

4. Valstybės, Protokolo šalys, galinčios teikti finansinę, techninę arba kitokią pagalbą, ją teikia per galiojančias daugiašales, regionines, dvišales ar kitas programas.

11 straipsnis

Nė viena šio Protokolo nuostata nedaro poveikio nuostatoms, kurios padeda geriau įgyvendinti vaiko teises ir gali būti nustatytos:

a) valstybės, Protokolo šalies, teisėje;

b) tarptautinėje teisėje, galiojančioje tai valstybei.

12 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, per dvejus metus nuo tos dienos, kurią tai valstybei, Protokolo šaliai, įsigalioja šis Protokolas, Vaiko teisių komitetui pateikia ataskaitą su išsamia informacija, kokių priemonių ėmėsi, kad įgyvendintų šio Protokolo nuostatas.

2. Pateikusi minėtą išsamią ataskaitą, kiekviena valstybė, Protokolo šalis, į ataskaitas, pagal Konvencijos 44 straipsnį pateikiamas Vaiko teisių komitetui, įtraukia visą papildomą informaciją, susijusią su šio Protokolo įgyvendinimu. Kitos valstybės, Protokolo šalys, ataskaitas teikia kas penkeri metai.

3. Vaiko teisių komitetas gali paprašyti valstybių, Protokolo šalių, pateikti papildomos informacijos apie šio Protokolo įgyvendinimą.

13 straipsnis

1. Šį Protokolą gali pasirašyti kiekviena valstybė, kuri yra Konvencijos šalis arba yra ją pasirašiusi.

2. Šis Protokolas turi būti ratifikuojamas, prie jo gali prisijungti kiekviena valstybė, kuri yra Konvencijos šalis arba yra ją pasirašiusi. Ratifikavimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

14 straipsnis

1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo dešimtojo ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos.

2. Kiekvienai šį Protokolą ratifikuojančiai arba jam įsigaliojus prie jo prisijungiančiai valstybei Protokolas įsigalioja praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kurią ta valstybė deponuoja savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą.

15 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, gali bet kada denonsuoti šį Protokolą, apie tai raštu pranešdama Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, kuris paskui apie tai informuoja kitas valstybes, Konvencijos šalis, ir visas Konvenciją pasirašiusias valstybes. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią Jungtinių Tautų generalinis sekretorius gauna minėtą pranešimą.

2. Toks denonsavimas neatleidžia tos valstybės, Protokolo šalies, nuo jos įsipareigojimų pagal šį Protokolą dėl bet kokio nusikaltimo, padaryto iki denonsavimo įsigaliojimo dienos. Toks denonsavimas taip pat jokiu būdu netrukdo toliau svarstyti bet kokio klausimo, kuris Vaiko teisių komitete jau buvo pradėtas svarstyti iki denonsavimo įsigaliojimo dienos.

16 straipsnis

1. Kiekviena valstybė, Protokolo šalis, gali pasiūlyti šio Protokolo pakeitimą ir pateikti jį Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Generalinis sekretorius praneša apie siūlomą pakeitimą valstybėms, Protokolo šalims, prašydamas nurodyti, ar jos pritaria, kad būtų sušaukta valstybių, Protokolo šalių, konferencija, kurioje pateikti pasiūlymai būtų svarstomi ir už juos balsuojama. Jei per keturis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos bent trečdalis valstybių, Protokolo šalių, tam pritaria, generalinis sekretorius sušaukia šią Jungtinių Tautų globojamą konferenciją. Kiekvienas pakeitimas, priimtas konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių, Protokolo šalių, balsų dauguma, teikiamas tvirtinti Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį priimtas pakeitimas įsigalioja tada, kai patvirtinamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos ir priimamas dviejų trečdalių valstybių, Protokolo šalių, balsų dauguma.

3. Įsigaliojęs pakeitimas yra privalomas jį priėmusioms valstybėms, Protokolo šalims, o kitoms valstybėms, Protokolo šalims, ir toliau galioja šio Protokolo nuostatos ir visi ankstesni pakeitimai, kuriuos jos yra priėmusios.

17 straipsnis

1. Šis Protokolas, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų archyvuose.

2. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius patvirtintas šio Protokolo kopijas perduoda visoms valstybėms, Konvencijos šalims, ir visoms Konvenciją pasirašiusioms valstybėms.