Administracinė byla Nr. eA-1124-815/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03248-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 10.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. (P. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. (P. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 10K-5582 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (P. D.)“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atnaujinti pareiškėjo pateikto prašymo atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus nagrinėjimą.
2. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra lietuvių kilmės asmuo, įgijęs Baltarusijos Respublikos (toliau – ir kilmės valstybė) pilietybę pagal gimtąją vietą. Sulaukęs 12 metų, pareiškėjas persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką, čia įgijo bendrąjį bei aukštąjį išsilavinimą ir šiuo metu dirba.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jis kreipėsi į atsakovą Migracijos departamentą, prašydamas leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai. Atsakovas priėmė sprendimą leisti pareiškėjui prisiekti Lietuvos Respublikai bei atidėjo pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės įgyvendinimo terminą. (Duomenys neskelbtini), priimdamas dekretą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“, Lietuvos Respublikos Prezidentas suteikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę.
4. 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pateikė atsakovui raštą „Dėl pilietybės atsisakymo termino pratęsimo“, prašydamas pratęsti pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės įgyvendinimo terminą (toliau – ir 2023 m. lapkričio 6 d. prašymas). Kreipdamasis į atsakovą, pareiškėjas paaiškino, kad jis mėgino įgyvendinti pareigą pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, tačiau to padaryti negalėjo. Pareiškėjas nurodė, kad kitos valstybės oficialiai pripažino kilmės valstybę kaip Rusijos Federacijos pradėtą karą prieš Ukrainos Respubliką palaikančia valstybe agresore, bei jai taiko tarptautines sankcijas. Spręsdamos su kilmės valstybės pilietybės netekimu susijusius klausimus, kilmės valstybės institucijos taiko pareiškėjui protingumo kriterijų neatitinkančius reikalavimus. Išnagrinėjęs 2023 m. lapkričio 6 d. prašymą, 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 10K-13362 „Dėl atsakymo pateikimo“. Priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas atidėjo pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės įgyvendinimo terminą iki 2025 m. sausio 19 d.
5. Atsakovui pratęsus terminą pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti jį netekusiu kilmės valstybės pilietybės, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į visas kilmės valstybės kompetentingas institucijas, prašydamas pradėti kilmės valstybės pilietybės atsisakymo administracinę procedūrą. Išnagrinėjusios pareiškėjo prašymus, kilmės valstybės kompetentingos institucijos pateikė pareiškėjui raštus apie atsisakymą pradėti pareiškėjo turimos kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinę procedūrą. Kilmės valstybės kompetentingos institucijos pripažino, kad, sulaukęs 12 metų, pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės ir joje nebegyveno. Tačiau, vadovaudamosi gyvenamosios vietos registracijos tvarką reglamentuojančiais kilmės valstybės nacionaliniais teisės aktais, kilmės valstybės kompetentingos institucijos nurodė pareiškėjui, kad iki šiol jis yra laikomas registruotu kilmės valstybėje esančioje motinos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamos į šią aplinkybę, kilmės valstybės kompetentingos institucijos nurodė pareiškėjui atvykti į kilmės valstybėje esantį migracijos tarnybos poskyrį.
6. Remdamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis, 2024 m. balandžio 30 d. per advokatę Ievą Kubilienę pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas teikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui siūlymą atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės (toliau – ir 2024 m. balandžio 30 d. prašymas).
7. Išnagrinėjęs 2024 m. balandžio 30 d. prašymą, 2024 m. gegužės 23 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 10K-5582 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (P. D.)“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, jog nepateikus Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą patvirtinančių dokumentų iki 2025 m. sausio 19 d., bus nagrinėjamas pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimas Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.
8. Pareiškėjas įvardijo, kad, įpareigodamos pareiškėją atvykti į kilmės valstybę bei kilmės valstybėje atlikti privalomąją karo tarnybą, kilmės valstybės kompetentingos institucijos nepagrįstai atsisako pradėti pareiškėjo turimos kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinę procedūrą. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo metu jis yra visas teises bei laisves turintis Lietuvos Respublikos pilietis. Siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jis savo valia atsisakė kilmės valstybės pilietybės. Gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas, prašydamas leisti jam Lietuvos Respublikoje atlikti privalomosios karo tarnybos prievolę ir šios prievolės nevengia. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad išimtinai išskirtiniais atvejais kilmės valstybės kompetentingos institucijos negalėjo pareiškėjo laikyti kilmės valstybės piliečiu.
9. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad gyvenamosios vietos registracijos tvarką reglamentuojantys kilmės valstybės nacionaliniai teisės aktai neatitinka protingumo kriterijų reikalavimų ir administraciniais režimo metodais nepagrįstai suvaržė jo žmogaus teises. Minėtais kilmės valstybės nacionaliniais teisės aktais nustatyta kilmės valstybės pilietybės netekimo tvarka prieštarauja logikos dėsniams bei 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatoms, pripažįstančioms žmogaus teisę pasirinkti savo gyvenamąją vietą kiekvienos valstybės teritorijoje bei žmogaus teisę išvykti iš šios valstybės. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2023 m. kilmės valstybės piliečiams užsienio valstybėse esančios kilmės valstybės diplomatinės atstovybės atsisako pradėti kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras. Pasibaigus paso galiojimo terminui, užsienio valstybėse gyvenantiems kilmės valstybės piliečiams lieka dvi išeitys: 1) gyventi užsienio valstybėse be asmens dokumentų arba 2) grįžti į kilmės valstybę bei kreiptis į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas. Pareiškėjas nurodė, kad, spręsdamos su kilmės valstybės pilietybės netekimu susijusius klausimus, kilmės valstybės teisėsaugos institucijos atlieka išsamų užsienio valstybėse gyvenančių kilmės valstybės piliečių tyrimą ir, nustačiusios inkriminuojančias aplinkybes, pradeda vykdyti šių piliečių baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, atsisakydamos priimti bet kokius pareiškėjo pateiktus dokumentus bei pradėti pareiškėjo turimos kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinę procedūrą, kilmės valstybės kompetentingos institucijos nurodė, jog jos nepradės vykdyti pareiškėjo turimos kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinės procedūros tol, kol kilmės valstybėje jis neatliks privalomosios karo tarnybos. Įpareigodamos pareiškėją vykti į kilmės valstybę, kilmės valstybės kompetentingos institucijos iš esmės siekia pradėti pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą dėl neįvykdytos privalomosios karo tarnybos prievolės.
10. Pareiškėjas teigė, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Pilietybės įstatymo bei tarptautinių teisės aktų nuostatose numatytų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, nenurodė, kokios kliūtys neleidžia priimti sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo nuo įrodymų dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimo pateikimo. Taip pat atsakovas nepagrįstai neįvertino kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatytų kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų atitikties protingumo kriterijų reikalavimams. Atsakovas nustatė pareiškėjui neįgyvendinamus, nesuprantamus bei teisėto pagrindo neturinčius reikalavimus ir nenurodė jokių priežasčių, pagrindžiančių sprendimą atsisakyti priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės.
11. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turi būti atleistas nuo įpareigojimo pateikti papildomus įrodymus dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimo, nes tai numato Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Nurodytos administracinės procedūros netaikymas pasikeitus aplinkybėms jau po to, kai asmuo yra davęs priesaiką Lietuvos Respublikai ir gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, yra biurokratizmas, formalizmas ir nesiderina su teisinės valstybės principais ir gero viešojo administravimo principais, bei pažeidžia esmines konstitucines Lietuvos Respublikos piliečio teises.
12. 2024 m. rugsėjo 6 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje jis yra intensyviai ieškomas dėl privalomosios karo tarnybos prievolės nevykdymo. Kartu pareiškėjas pateikė teismui jam 2024 m. kovo 22 d. kilmės valstybės institucijų įteiktą šaukimą atvykti į kilmės valstybės karinį komisariatą. Remdamasis pateiktais dokumentais bei nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašė teismo apginti jo teisę atsisakyti Lietuvos Respublikai priešiškos kilmės valstybės pilietybės bei išsaugoti turimą Lietuvos Respublikos pilietybę.
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
14. Atsakovas paaiškino, kad, prašydamas išduoti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, 2022 m. sausio 19 d. pareiškėjas pasirašė įsipareigojimą per vienerių metų laikotarpį pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės. (Duomenys neskelbtini), priimdamas dekretą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“, Lietuvos Respublikos Prezidentas suteikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę su sąlyga, kad per nustatytą terminą pareiškėjas atsisakys kilmės valstybės pilietybės bei per vienerių metų laikotarpį pateiks įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės.
15. Atsakovas teigė, kad, siekdamas inicijuoti kilmės valstybės pilietybės netekimo procedūrą, pareiškėjas gali imtis aktyvių veiksmų ir nustatyta tvarka kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu kilmės valstybės piliečiai gali ir toliau naudotis kilmės valstybės konsulinių įstaigų bei kitų institucijų paslaugomis. Remdamasis viešai prieinamais duomenimis, atsakovas nurodė, kad 2022 metais kilmės valstybės pilietybės atsisakė 778 asmenys, 2023 metais – 396 asmenys. Siekdami prisiekti Lietuvos Respublikai, buvę kilmės valstybės piliečiai pateikia atsakovui pažymas, patvirtinančias kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimus pripažinti minėtus asmenis netekusiais kilmės valstybės pilietybės. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad, teikdamas prašymą prisiekti Lietuvos Respublikai, pareiškėjas pateikė šiai dienai neaktualius dokumentus (pareiškėjo pateikti dokumentai buvo sudaryti 2020 m., pareiškėjui dar neįgijus Lietuvos Respublikos pilietybės). Todėl nėra pagrindo teigti, kad, kreipdamasis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas bei pateikdamas joms reikalingus dokumentus, pareiškėjas negali veiksmingai inicijuoti kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų.
16. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus, kad kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras reglamentuojantys kilmės valstybės nacionaliniai teisės aktai neatitinka protingumo kriterijų reikalavimų. Atsakovas pabrėžė, kad teisę išvykti iš kilmės valstybės pareiškėjas nepagrįstai susiejo su kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatyta prievole registruoti išvykimo iš gyvenamosios vietos faktą. Nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta prievolė registruoti išvykimo iš savo gyvenamosios vietos faktą savaime neprieštarauja protingumo kriterijų reikalavimams. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad, įvykdęs kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatytą prievolę deklaruoti išvykimo iš kilmės valstybėje esančios gyvenamosios vietos faktą, pareiškėjas gali kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas bei inicijuoti kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad gyvenamosios vietos deklaravimo procedūras reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai analogiškai numato prievolę tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek ir Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams deklaruoti išvykimo iš gyvenamosios vietos faktą.
17. Atsakovas tvirtino, kad kilmės valstybės pilietybės atsisakymo procedūros atitikties protingumo kriterijų reikalavimams vertinimas iš esmės yra susijęs su objektyvia galimybe atsisakyti kilmės valstybės pilietybės. Atsakovas nurodė, kad valstybės pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Valstybės pilietybė nėra vien formali teisės kategorija – ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais. Vadovaudamasis kilmės valstybės pilietybės įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, atsakovas atkreipė dėmesį, kad kilmės valstybės pilietybę turinčiam asmeniui neleidžiama atsisakyti kilmės valstybės pilietybės, jeigu: 1) kilmės valstybės pilietis yra įtariamasis ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo, padaryto kilmės valstybės teritorijoje arba buvo nuteistas kilmės valstybėje už nusikaltimo padarymą, išskyrus tuos, kurie nuteisti be bausmės arba nubausti teisės užimti tam tikras pareigas ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 2) kilmės valstybės pilietis turi mokestinių skolų ar kitų neįvykdytų įsipareigojimų kilmės valstybei, jos administraciniams-teritoriniams vienetams, juridiniams ir fiziniams asmenims;
3) kilmės valstybės pilietis neturi kitos pilietybės ar jos įgijimo garantijų. Atsakovas pažymėjo, kad draudimas asmeniui atsisakyti valstybės pilietybės dėl turimų neįvykdytų prievolių valstybei taip pat yra numatytas daugelio valstybių pilietybės įstatymuose. Todėl vien aplinkybė, kad kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras siekiantiems inicijuoti kilmės valstybės piliečiams kilmės valstybė numato tam tikrus reikalavimus (draudimus), savaime nesudaro pagrindo teigti, jog kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinės procedūros neatitinka protingumo kriterijų reikalavimų. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsakovas teigė, kad kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų atitinka protingumo kriterijų reikalavimus.
18. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo teiginius, kad pareiškėjas nevengia Lietuvos Respublikoje atlikti privalomosios karo tarnybos prievolę. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis buvo pašauktas Lietuvos Respublikoje atlikti privalomąją karo tarnybą.
II.
20. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
21. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:
21.1. Vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 10, 30 straipsnio bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, (duomenys neskelbtini) dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ Lietuvos Respublikos Prezidentas suteikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę. Įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjas tapo Lietuvos Respublikos bei kilmės valstybės piliečiu.
21.2. 2022 m. sausio 17 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą Nr. 2201-PIL PRIES-0018 leisti prisiekti Lietuvos Respublikai. Teikdamas minėtą prašymą, pareiškėjas nurodė, kad jis raštu pareiškė savo valią atsisakyti turimos kilmės valstybės pilietybės, tačiau kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras reglamentuojantys kilmės valstybės nacionaliniai teisės aktai neatitinka protingumo kriterijų reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad jis negali atsisakyti kilmės valstybės pilietybės dėl to, kad jis yra šaukiamas kilmės valstybėje atlikti privalomosios karo tarnybos prievolę. Kartu su minėtu prašymu pareiškėjas pateikė atsakovui:
21.2.1. 2020 m. rugsėjo 10 d ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) karinio komisariato sprendimus. Priimdamos minėtus sprendimus, kilmės valstybės kompetentingos institucijos nurodė pareiškėjui, kad, siekdami deklaruoti nuolatinę gyvenamąją vietą už kilmės valstybės teritorijos ribų, kilmės valstybės piliečiai privalo gauti kilmės valstybės karinio komisariato sutikimą. Minėtą sutikimą kilmės valstybės karinis komisariatas išduoda kilmės valstybės piliečiams pagal administracinės procedūros vykdymo formą, numatytą valstybinės įstaigų ir kitų organizacijų vykdomų administracinių procedūrų sąrašo, patvirtinto Baltarusijos Respublikos Prezidento 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 200, nuostatose.
21.2.2. 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjo pareiškimą (be nurodyto konkretaus adresato) apie jo valią atsisakyti kilmės valstybės pilietybės (toliau – ir 2022 m. sausio 12 d. pareiškimas). Įvardytame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, kilmės valstybės nacionalinės teisės aktuose numatytos kilmės valstybės netekimo administracinės procedūros neatitinka visų protingumo kriterijų reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad, vadovaudamosi 2002 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. 136-3 „Dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės“ nuostatomis, kilmės valstybės kompetentingos institucijos atsisakė inicijuoti pareiškėjo turimos kilmės valstybės netekimo administracines procedūras. Atsisakydamos inicijuoti minėtas administracines procedūras, kilmės valstybės kompetentingos institucijos nurodė, kad pareiškėjas neatliko visų prievolių kilmės valstybei, t. y. neatliko privalomosios karo tarnybos prievolės. Minėtame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad, nagrinėdamos prašymą pripažinti jį netekusiu kilmės valstybės pilietybės, kilmės valstybės kompetentingos institucijos tinkamai neatsižvelgė į individualią pareiškėjo situaciją, t. y. aplinkybę, jog, sulaukęs 12 metų, pareiškėjas kartu su motina persikėlė nuolatos gyventi, mokytis ir dirbti į Lietuvos Respubliką. Dėl to, kad jis nedeklaravo išvykimo iš kilmės valstybėje esančios gyvenamosios vietos fakto, pareiškėjas negali kreiptis į kilmės valstybės diplomatines atstovybes bei inicijuoti kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų;
21.2.3. 2022 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro liudijimą. Minėtu liudijimu notarė paliudijo, kad jos akivaizdoje pareiškėjas pasirašė 2022 m. sausio 12 d. pareiškimą;
21.2.4. 2022 m. sausio 12 d. pareiškėjo rašytinį paaiškinimą apie sunkumus išvykti į kilmės valstybę bei pateikti kilmės valstybės kompetentingoms institucijoms prašymą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės (toliau – ir 2022 m. sausio 12 d. rašytinis paaiškinimas). Įvardytame rašytiniame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad, pasibaigus pandemijai, po kelių mėnesių jis išvyko į kilmės valstybę, siekdamas pateikti kilmės valstybės kompetentingoms institucijoms prašymą pripažinti jį netekusiu kilmės valstybės pilietybės. Tačiau kilmės valstybės kompetentingos institucijos atsisakė priimti minėtą pareiškėjo prašymą bei kitus dokumentus, nenurodydama jokių pateisinamų priežasčių. Dėl vėliau susiklosčiusios geopolitinės situacijos pareiškėjas nusprendė pakartotinai pateikti prašymą kilmės valstybės kompetentingoms institucijoms pripažinti jį netekusiu kilmės valstybės pilietybės per kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinį skyrių. Kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinis skyrius atsisakė priimti pareiškėjo pateiktus dokumentus, teigdamas, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į kilmės valstybės konsulinę apskaitą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pareiškėjas pateikė prašymą kilmės valstybės konsulinei įstaigai įtraukti jį į kilmės valstybės konsulinę apskaitą. Tačiau kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinis skyrius atsisakė tenkinti minėtą pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad pirma pareiškėjas privalo kilmės valstybėje atlikti privalomosios karo tarnybos prievolę;
21.2.5. 2022 m. sausio 19 d. pareiškėjo pareiškimą (be konkretaus adresato) apie jo įsipareigojimą nedelsiant informuoti kompetentingas užsienio valstybės institucijas apie savanorišką apsisprendimą tapti Lietuvos Respublikos piliečiu ir duotą priesaiką Lietuvos Respublikai (toliau – ir 2022 m. sausio 19 d. pareiškimas). Pagal minėtą pareiškimą taip pat pareiškėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad pareiškėjas neteko turimos kilmės valstybės pilietybės.
21.3. Vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis 2022 m. gruodžio 14 d. atsakovas priėmė sprendimą leisti pareiškėjui prisiekti Lietuvos Respublikai, nepateikus įrodymų apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, su sąlyga, kad minėtus įrodymus pareiškėjas pateiks atsakovui per Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 dalies nuostatose numatytą terminą.
21.4. 2023 m. sausio 19 d. pareiškėjas prisiekė Lietuvos Respublikai. 2023 m. vasario 1 d. atsakovas išdavė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pasą, galiojantį iki 2033 m. vasario 1 d.
21.5. 2023 m. vasario 15 d. kilmės valstybės ambasada Lietuvos Respublikoje įteikė pareiškėjui raštą Nr. 04-04/448, nurodydama, kad, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjas nesilaikė kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatytos kilmės valstybės pilietybės netekimo tvarkos bei sąlygų ir dėl šios priežasties išsaugojo kilmės valstybės pilietybę.
21.6. Išnagrinėjęs 2023 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjo prašymą, 2023 m. rugsėjo 14 d. atsakovas įteikė pareiškėjui raštą Nr. 10K-10518, nurodydamas, kad iki 2024 m. sausio 19 d. pareiškėjas turi pateikti atsakovui įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės arba motyvuotą prašymą pratęsti minėtų įrodymų pateikimo terminą.
21.7. 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas kreipėsi į kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinį skyrių, prašydamas leisti pateikti kilmės valstybės kompetentingos institucijoms prašymą pripažinti jį netekusiu kilmės valstybės pilietybės.
21.8. 2023 m. spalio 3 d. kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinis skyrius įteikė pareiškėjui raštą Nr. 04-04/3008-k „Dėl atsisakymo nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės“. Minėtame rašte kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinis skyrius pažymėjo, kad 2021 m. liepos 19 d. pareiškėjas jau kreipėsi į kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinį skyrių su analogišku prašymu. Išnagrinėjęs 2021 m. liepos 19 d. pareiškėjo pateiktą prašymą, 2021 m. spalio 15 d. kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinis skyrius priėmė sprendimą atsisakyti leisti pareiškėjui pateikti kilmės valstybės kompetentingos institucijoms prašymą pripažinti jį netekusiu kilmės valstybės pilietybės. Kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinis skyrius pažymėjo, kad kilmės valstybės diplomatinės atstovybės gali priimti nagrinėti tik ne kilmės valstybėje nuolatos gyvenančių asmenų prašymus. Priimdamas įvardytą sprendimą, kilmės valstybės ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinis skyrius nustatė, kad pareiškėjas yra registruotas kilmės valstybėje esančioje gyvenamojoje vietoje.
21.9. 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą „Dėl pilietybės atsisakymo termino pratęsimo“ vieneriems metams pratęsti terminą pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės arba iki tol, kol minėtus įrodymus pareiškėjas galės gauti.
21.10. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 10K-13362 „Dėl atsakymo pateikimo“ pratęsti pareiškėjui terminą pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą nutraukti tarp kilmės valstybės ir pareiškėjo susiklosčiusius pilietybės teisinius santykius iki 2025 m. sausio 19 d. Teikdamas minėtą sprendimą, atsakovas nurodė, kad, per nustatytą terminą pareiškėjui nepateikus įrodymų apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, bus inicijuota pareiškėjo turimos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūra.
21.11. 2024 m. vasario 21 d. adresuotu paštu pareiškėjas kreipėsi į Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) karinį komisariatą, prašydamas leisti pradėti vykdyti kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras.
21.12. 2024 m. kovo 13 d. Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos departamentas įteikė pareiškėjui raštą Nr. 40/2D-672 „Dėl kreipimosi išnagrinėjimo“, informuodama jį, kad, nepriklausomai nuo kilmės valstybės piliečio gyvenamosios vietos, informaciją apie užsienio dokumentą kilmės valstybės pilietis gali gauti tik vienu iš šių būdų:
1) paskelbiant jį elektronine forma nacionalinės automatizuotos informacinės sistemos vieningo elektroninių paslaugų portalo asmeninėje paskyroje adresu platform.gov.by.; 2) tiesiogiai kreipiantis į vidaus reikalų įstaigą arba diplomatinės tarnybos įstaigą pareiškėjo buvimo vietoje; 3) per valstybinę vieningą (integruotą) respublikinę piliečių ir juridinių asmenų kreipimųsi fiksavimo ir nagrinėjimo informacinę sistemą; 4) siunčiant raštišką piliečio kreipimąsi vidaus reikalų įstaigai arba diplomatinės tarnybos įstaigai.
21.13. 2024 m. kovo 15 d. Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) karinis komisariatas įteikė pareiškėjui raštą Nr. 2/972 „Dėl pareiškimo išnagrinėjimo“, informuodamas pareiškėją, kad kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų įgyvendinimo tvarka nepriklauso karinio komisariato kompetencijai. Taip pat, vadovaudamasis kilmės valstybės nacionaliniais teisės aktais, minėtas karinis komisariatas pažymėjo, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjo nuo privalomosios karo tarnybos prievolės vykdymo.
21.14. 2024 m. balandžio 30 d., vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą nutraukti tarp kilmės valstybės ir pareiškėjo susiklosčiusius pilietybės teisinius santykius. Teikdamas minėtą prašymą, pareiškėjas nurodė, kad jis „negali įgyvendinti kilmės valstybės pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų, nes šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų“.
22. Vertindamas įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl prasidėjusios ir nepasibaigusios administracinės procedūros, susijusios su pareiškėjo turimos kilmės valstybės pilietybės netekimu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamos administracinės procedūros eigoje galutinis administracinis sprendimas dar nėra priimtas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas priėjo prie išvados, kad 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas turi būti vertinamas kaip viešojo administravimo procedūros tarpinis sprendimas.
23. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas sukėlė pareiškėjui tiesiogines negatyvias teisines pasekmes, t. y. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę atėmimą. Teismas nurodė, kad, atsisakydamas tenkinti 2024 m. balandžio 30 d. prašymą, atsakovas priėmė tarpinio pobūdžio sprendimą ir nepriėmė viešojo administravimo procedūrą užbaigiančio galutinio sprendimo. Teikdamas skundą bei rašytinius paaiškinimus, pats pareiškėjas įvardijo, kad, atsakovui priėmus 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, jis neprarado Lietuvos Respublikos pilietybės, ir pareiškėjo turimos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimas bus sprendžiamas tolimesnėje viešojo administravimo procedūros stadijoje. Jokių aplinkybių, pagrindžiančių tai, kad minėtas sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisiniam statusui, pareiškėjas nepateikė. Teismas konstatavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindo spręsti, jog, suėjus terminui pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, atsakovas neabejotinai priims sprendimą panaikinti pareiškėjo turimą Lietuvos Respublikos pilietybę. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo turimos Lietuvos Respublikos pilietybės panaikinimo, atsakovas dar turės įvertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus bei kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų atitiktį protingumo kriterijų reikalavimams. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jo naikinti, vadovaujantis skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
24. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad kilmės valstybės teisėsaugos institucijos nepagrįstai intensyviai ieško pareiškėjo dėl nevykdomos privalomosios karo tarnybos prievolės. Teismas nurodė, kad, išsiųsdamos pareiškėjui šaukimą, kilmės valstybės kompetentingos institucijos pašaukė pareiškėją atvykti į kilmės valstybės bei atlikti medicininę patikrą. Teismas vertino, kad minėta aplinkybė nepatvirtina to, kad pareiškėjas tikrai turės kilmės valstybėje atlikti privalomosios karo tarnybos prievolę ir (ar) kad kilmės valstybės kompetentingos institucijos vykdo intensyvią pareiškėjo paiešką. Taip pat teismas akcentavo, kad, turėdamas kilmės valstybės pilietybę, pagal kilmės valstybės nacionalinius teisės aktus pareiškėjas turi pareigą kilmės valstybėje atlikti privalomosios karo tarnybos prievolę. Todėl kilmės valstybės kompetentingų institucijų įteiktas šaukimas pareiškėjui savaime negali būti kvalifikuojamas kaip minėtų institucijų vykdoma intensyvi pareiškėjo paieška.
III.
25. Pareiškėjas P. D. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; 3) priteisti jo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus.
27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir nepagrįstai nepasisakė dėl nagrinėjamos administracinės bylos ginčo esmės, t. y. kilmės valstybės pilietybės netekimo sąlygas bei tvarką reglamentuojančių kilmės valstybės nacionalinių teisės aktų atitikties protingumo kriterijų reikalavimams. Išnagrinėjęs administracinės bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino individualios pareiškėjo situacijos ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo pateiktais argumentais. Pareiškėjas nurodo, kad, įpareigodamas pareiškėją iki 2025 m sausio 19 d. pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, iš esmės atsakovas nustatė pareiškėjui protingumo kriterijų reikalavimų neatitinkančią pareigą. Administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino aplinkybę, kad atsakovas individualiai nenagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės. Priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas nepagrįstai vadovavosi abstrakčia aplinkybe, kad „kiti kilmės valstybės piliečiai pateikia tokius dokumentus“. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog, išnagrinėjęs individualias pareiškėjo situacijos aplinkybes bei tinkamai taikydamas Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 punkto nuostatas, atsakovas galėjo atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės iki gauti minėtus įrodymus trukdančių aplinkybių išnykimo.
28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas tinkamai laikėsi Viešojo administravimo įstatymo, Pilietybės įstatymo bei tarptautinių teisės aktų nuostatose numatytų reikalavimų. Pareiškėjas tvirtina, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės. Taip pat atsakovas nepagrįstai neįvertino kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatytų kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų atitikties protingumo kriterijų reikalavimams. Atsakovas neatliko jokio individualios pareiškėjo situacijos tyrimo ir nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, pagrindžiančių sprendimą atsisakyti priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės.
29. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo vykdoma administracinė procedūra neatitinka Viešojo administravimo įstatymo principų ir pamatinių reikalavimų, nes skundžiamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas yra nepagrįstas teisės aktais, draudžiančiais atleisti pareiškėją nuo pareigos pateikti papildomus įrodymus dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimo. Sprendime iš viso nenurodoma, kokiu pagrindu jis nebuvo tenkintas – jame nėra prašymo atmetimą pagrindžiančių motyvų, paneigiančių prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą pareiškėjo prašymą tenkinti.
30. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiamu 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu iš jo reikalaujama iki 2025 m. sausio 19 d. pateikti įrodymus, kad jis yra netekęs Baltarusijos Respublikos pilietybės, yra verčiamas vykti į priešišką Lietuvai ir NATO šalį, kuri yra oficialiai pripažinta agresore, remiančia Rusijos invaziją ir karą prieš Ukrainą, iš anksto žinant, kad jo atžvilgiu bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl karinės prievolės nevykdymo. Kitaip tariant, Migracijos departamentas savo sprendimu siunčia pareiškėją (Lietuvos Respublikos pilietį) į priešišką NATO šalį, remiančią Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atlikti joje karinę tarnybą arba būti patrauktu baudžiamojon atsakomybėn už tokios tarnybos vengimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėjas nėra siunčiamas į Baltarusijos Respubliką – iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir visuotinai pripažintų aplinkybių yra neginčijamai akivaizdu, kad pareiškėjas, norėdamas pateikti oficialų prašymą atsisakyti turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės privalo vykti į Baltarusijos Respubliką, kur yra šaukiamas atlikti karinę prievolę. Taip pat akivaizdu, kad pagal galiojančius Baltarusijos Respublikos įstatymus pareiškėjui nebus oficialiai leista atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės neatlikus karinės tarnybos. Vadinasi, darytina išvada, kad pareiškėjui negali pateikti dokumentų, įrodančių jo turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės netekimą, nes tam, kad juos gauti, jis turi vykti į Baltarusijos Respubliką ir atlikti ten karinę tarnybą NATO priešiškos valstybės karinėse pajėgose.
31. Pareiškėjas mano, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas sukėlė pareiškėjui tiesiogines negatyvias teisines pasekmes. Atsisakydamas tenkinti 2024 m. balandžio 30 d. prašymą, atsakovas nurodė tik formalaus pobūdžio argumentus, kad, iki nustatyto termino nepateikęs įrodymų apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, pareiškėjas gali netekti esminės Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės, t. y. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, atsisakydamas tenkinti savalaikį pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti minėtus įrodymus, atsakovas užkirto kelią pareiškėjui inicijuoti kitą administracinę procedūrą, skirtą pareiškėjui išsaugoti turimą Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas mano, kad siekdama išsaugoti ją yra priverstas grįžti į Baltarusijos Respublikos teritoriją ir ten atlikti karinę tarnybą oficialiai pripažintos priešiškos NATO valstybės, valstybės agresorės karinėse pajėgose arba būtų įkaltintas už šios „prievolės“ nevykdymą.
32. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis tiek de facto, tiek de jure jaučiasi tik Lietuvos Respublikos pilietis. Jis konkrečiu individualiu atveju negali būti laikomas ir Baltarusijos Respublikos piliečiu, nes jis ne tik visais įmanomais būdais pareiškė savo atsisakymą nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės (tiek notarine priesaika ir deklaracija, tiek priesaika Lietuvos Respublikai, tiek pateikęs pareiškimus dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ir prašymus dėl atleidimo nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės visoms oficialios Baltarusijos Respublikos institucijoms), bet ir davęs priesaiką Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas akcentuoja, kad vykimas į Baltarusijos Respubliką kaip tik būtų duotos priesaikos sulaužymas.
33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų nustatytų reikalavimų turėti dvigubą pilietybę. Priimdamas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą, atsakovas leido pareiškėjui prisiekti Lietuvos Respublikai, nepateikus įrodymų apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, su sąlyga, kad minėtus įrodymus pareiškėjas pateiks atsakovui per Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 13 dalies nuostatose numatytą terminą. Priimdamas 2022 m. sausio 19 d. pareiškimą, pareiškėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad pareiškėjas neteko turimos kilmės valstybės pilietybės.
35. Atsakovas teigia, kad, siekdamas inicijuoti kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras, pareiškėjas gali imtis aktyvių veiksmų ir nustatyta tvarka kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas su prašymu priimti sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės. Atsakovas pažymi, kad kilmės valstybės piliečiai gali naudotis kilmės valstybės konsulinių įstaigų bei kitų institucijų teikiamomis paslaugomis. Vadovaudamasis viešai prieinamais duomenimis, atsakovas nurodo, kad 2022 metais kilmės valstybės pilietybės atsisakė 778 asmenys, 2023 metais – 396 asmenys. Siekdami prisiekti Lietuvos Respublikai, buvę kilmės valstybės piliečiai pateikė atsakovui pažymas, patvirtinančias kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimus pripažinti minėtus asmenis netekusiais kilmės valstybės pilietybės.
36. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, kad kilmės valstybės pilietybės netekimo procedūras reglamentuojantys kilmės valstybės nacionaliniai teisės aktai neatitinka protingumo kriterijų reikalavimų. Atsakovas pabrėžia, kad kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatyta prievolė registruoti išvykimo iš savo gyvenamosios vietos faktą savaime neprieštarauja protingumo kriterijų reikalavimams. Įvykdęs kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatytą prievolę deklaruoti išvykimo iš kilmės valstybėje esančios gyvenamosios vietos faktą, pareiškėjas gali kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas bei inicijuoti kilmės valstybės pilietybės netekimo administracines procedūras. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad prievolę tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams deklaruoti išvykimo iš gyvenamosios vietos faktą taip pat numato ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.
37. Atsakovas laikosi pozicijos, kad draudimas asmeniui atsisakyti valstybės pilietybės dėl turimų neįvykdytų prievolių valstybei yra numatytas daugelio valstybių pilietybės įstatymuose. Todėl aplinkybė, kad kilmės valstybė numato tam tikrus reikalavimus (draudimus) kilmės valstybės pilietybę atsisakyti siekiančiam asmeniui, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinės procedūros neatitinka protingumo kriterijų reikalavimų. Remdamasis išdėstytais argumentais, atsakovas mano, kad kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų sąlygas bei tvarką reglamentuojantys kilmės valstybės nacionaliniai teisės aktai atitinka protingumo kriterijų reikalavimus.
38. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio tikėtis, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas atleis jį nuo pareigos pateikti duomenis apie kilmės valstybių kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybę. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nenumato atsakovui galimybės atleisti pareiškėją nuo minėtos pareigos.
39. Atsakovas akcentuoja, kad, priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų bei pareiškėjo žmogaus teisių. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu pareiškėjas yra tiek Lietuvos Respublikos, tiek kilmės valstybės pilietis. Atsisakydamas tenkinti 2024 m. balandžio 30 d. prašymą, atsakovas nepriėmė sprendimo įpareigoti pareiškėją savanoriškai grįžti arba išsiųsti jį į kilmės valstybę.
konstatuoja:
IV.
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 10K-5582 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (P. D.)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus.
42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas turi būti vertinamas kaip viešojo administravimo procedūros tarpinis sprendimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių tai, kad minėtas sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisiniam statusui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindo spręsti, jog, suėjus terminui pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, atsakovas neabejotinai priims sprendimą panaikinti pareiškėjo turimą Lietuvos Respublikos pilietybę. Atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą.
43. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad priimdamas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, atsakovas sukėlė pareiškėjui tiesiogines negatyvias teisines pasekmes. Atsisakydamas tenkinti 2024 m. balandžio 30 d. prašymą, atsakovas nurodė tik formalaus pobūdžio argumentus, kad, iki nustatyto termino nepateikęs įrodymų apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės, pareiškėjas gali netekti esminės Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės, t. y. teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, atsisakydamas tenkinti savalaikį pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti minėtus įrodymus, atsakovas užkirto kelią pareiškėjui inicijuoti kitą administracinę procedūrą, skirtą pareiškėjui išsaugoti turimą Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjo vertinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir nepagrįstai nepasisakė dėl nagrinėjamos administracinės bylos ginčo esmės. Pareiškėjas tvirtina, kad, priimdamas minėtą sprendimą, atsakovas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kilmės valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu kilmės valstybės pilietybės. Taip pat atsakovas nepagrįstai neįvertino kilmės valstybės nacionaliniuose teisės aktuose numatytų kilmės valstybės pilietybės netekimo administracinių procedūrų atitikties protingumo kriterijų reikalavimams.
44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundžiamo sprendimo teisinę prigimtį, įvertindamas, kad jis turi būti vertinamas kaip viešojo administravimo procedūros tarpinis sprendimas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl prasidėjusios ir nepasibaigusios administracinės procedūros, susijusios su pareiškėjo kitos valstybės (Baltarusijos) pilietybės atsisakymu, įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios metu dar tik bus priimtas galutinis sprendimas. Įvertinus faktinę bylos medžiagą, taip pat išsiaiškinus Pilietybės įstatymo 23 straipsnio, be kita ko, šio straipsnio 9, 13 ir 14 dalių (kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų; tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą; šio straipsnio 13 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės), nuostatų prasmę, konstatuotina, kad pareiškėjas tiesiog turi pareigą per nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, kad jis atsisakė kitos valstybės (Baltarusijos) pilietybės; kartu ši pareiga netaikytina, jeigu kitos valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų (tai sprendžia įgaliotos Lietuvos valstybės institucijos). Taigi, Lietuvos institucijos prižiūri, kad ši pareiga būtų įvykdyta, arba atleidžia nuo šios pareigos vykdymo: įvykdžius šią pareigą, institucijos neatlieka jokių teisinių veiksmų, neįvykdžius – pradedama Lietuvos pilietybės netekimo procedūra.
46. Pareiškėjas atsakovo prašė nustatyti, kad jis negali įvykdyti pareigos pateikti duomenis apie tai, kad jis atsisakė kitos valstybės (Baltarusijos) pilietybės, nes kitos valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Atsakovas visiškai neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, ar pareiškėjas, būdamas formaliai iki šiol registruotas Baltarusijoje, būdamas šaukiamojo amžiaus į karinę tarnybą, turi galimybę atsisakyti savo Baltarusijos pilietybės, fiziškai nuvykdamas į Baltarusiją, kuri, kaip visuotinai žinoma, yra priešiška NATO valstybėms narė; atitinkamai, nevertino, ar toks reikalavimas atsisakyti pilietybės yra protingas. Ypač pabrėžtina, jog pareiškėjas laikomas lietuviu pagal kilmę, todėl šiuo atveju aktuali Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškianti, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos. Iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime. Užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis. Tai yra konstitucinis pagrindas įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad lietuviai, gyvenantys kitose valstybėse, turėtų teisę tapti Lietuvos Respublikos piliečiais kitokiomis (lengvesnėmis) sąlygomis, negu kiti asmenys, siekiantys Lietuvos Respublikos pilietybės (inter alia kad užsienio lietuviams, siekiantiems Lietuvos Respublikos pilietybės, nebūtų taikomos įprastinės natūralizacijos sąlygos) (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą). Be to, ypač akcentuotina, kad, net nustačius lietuviams teisinį reguliavimą tapti Lietuvos Respublikos piliečiais lengvesnėmis sąlygomis (supaprastinta tvarka), negalima sudaryti ir reikalauti ypatingai apsunkinto teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, neatsižvelgiant į individualias asmens aplinkybes. Todėl skundžiamas sprendimas, kuriame visiškai neįvertinta individuali pareiškėjo situacija, negali būti laikomas atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 dalies 5 punktas), nuostatų, – jis naikinamas. Atitinkamai, naikinamas ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimas, nes buvo netinkamai pritaikyta materialinė teisė, o skundžiamas sprendimas netinkamai įvertintas kaip viešojo administravimo procedūros tarpinis sprendimas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių. Kartu Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus. Šiame kontekste paminėtina, kad, jeigu Migracijos departamentui nepakanka duomenų įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju Baltarusijos teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų, jis turi ne tik galimybę, bet ir pareigą kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas (pvz., Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, ar kt.) su prašymu pateikti kompetentingą išvadą šiuo klausimu (žr. Aprašo 19.1 punktą).
47. Ypač pabrėžtina, kad Migracijos departamentas tol, kol neįvykdys šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės (Baltarusijos) pilietybės netekimą, neturi galimybių reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų duomenis apie kitos valstybės pilietybės netekimą iki šių metų sausio 19 d.
48. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą, jam iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (22,5 Eur + 12 Eur ═ 34,5 Eur), kurį jis sumokėjo už skundo ir apeliacinio skundo padavimą, nes jokių kitokių patirtų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas nepagrindė (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo P. D. (P. D.) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo P. D. (P. D.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 10K-5582 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės (P. D.)“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus.
Pareiškėjui P. D. (P. D.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteisti 34,5 Eur (trisdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis