Administracinė byla Nr. A-815-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02639-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir aplinkos ministras) 2017 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. AMP1-98, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir 2017 m. birželio 30 d. Įsakymas, Skundžiamas įsakymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (16-3)-D15-152 „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus M. Š. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Motyvuota išvada) nurodytos tarnybinio nusižengimo padarymo datos: 2016 m. sausio 23 d. – patvirtintos autoremonto paslaugų pirkimo sąlygos, 2016 m. kovo 9 d. – 2016 m. lapkričio 10 d. – vizuotos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitos faktūros, 2016 m. gruodžio 1 d. – patvirtintos sanitarinio mazgo remonto darbų pirkimo sąlygos, 2016 m. gruodžio 7 d. – sudaryta sutartis. Atsižvelgiant į nurodytas galimo tarnybinio nusižengimo padarymo datas, pareiškėjas tvirtino, jog jam Skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos, t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą.
3. Pareiškėjas nesutiko su Skundžiamame įsakyme nurodyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas trejų metų senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pažyma, kurios pagrindu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašyta 2017 m. balandžio 4 d., todėl tarnybinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamas įsakymas priimtas 2017 m. birželio 30 d., pareiškėjas sprendė, jog yra praleistas 2 mėnesių senaties terminas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad informacija apie galimus tarnybinio nusižengimo požymius buvo gauta 2017 m. sausio 27 d., t. y. gavus anoniminį skundą. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų tvarkos skyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (redakcija nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės), pareiškėjas darė išvadą, jog sudaryta komisija (2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-301 „Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus M. Š. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo” (toliau – ir 2017 m. balandžio 12 d. Įsakymas) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) direktoriaus M. Š. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, praleidus įtvirtintus terminus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 20 d. pranešimas „Apie tarnybinį nusižengimą“ Nr. (16-3)-D8-3038 (toliau – ir 2017 m. balandžio 20 d. Pranešimas) nebuvo įteiktas per nustatytą 5 darbo dienų terminą. Pareiškėjas nurodė, kad su 2017 m. balandžio 20 d. Pranešimu buvo supažindintas tik 2017 m. balandžio 24 d.
5. 2017 m. birželio 30 d. Įsakymo 1 ir 2 punktuose nurodyti kaltinimai, kaip teigė pareiškėjas, grindžiami tik bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei pirkimų tikslo – sudaryti sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, pažeidimu. Mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo procedūras detaliai reglamentuoja VPĮ, Vilniaus RAAD supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Viešųjų pirkimų tarnybos leidžiami poįstatyminiai teisės aktai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Skundžiame įsakyme ir Motyvuotoje išvadoje nėra konstatuota konkrečių teisės normų, nustatančių reikalavimus viešųjų pirkimų dokumentams, ar procedūrinių normų pažeidimų.
6. Pareiškėjas nesutiko su kaltinimais dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų, t. y. autoremonto paslaugų pirkimo. Pareiškėjas paaiškino, kad autotransporto remonto paslaugos perkamos pagal poreikį, nes rengiant pirkimo dokumentus nėra žinomas tikslus autoremontų skaičius, jų sudėtingumas, taip pat nėra žinoma, kokius konkrečius automobilius sutarties vykdymo metu bus poreikis remontuoti. Autoremonto viešojo pirkimo dokumentuose nėra nurodytas baigtinis automobilių markių sąrašas. Pareiškėjas nurodė, kad Kvietimo pateikti kainų pasiūlymus 2.1 punkte nurodytų automobilių modelių Vilniaus RAAD yra daugiausiai, todėl didžiausia ir pagrindinė dalis autotransporto remonto paslaugų susiję su 2.1 punkte išvardintais automobiliais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymuose orientacinės darbų kainos, priklausomai nuo automobilio markės, nesiskiria, todėl pareiškėjui nebuvo būtina vardinti visų turimų automobilių. Taip pat, kaip nurodė pareiškėjas, nepagrįsta išvada dėl paslaugų apimčių nenurodymo, nes vienu metu remontuoti įprastomis sąlygomis reikia ne daugiau kaip vieną automobilį (nebūtina sąlyga, kad autoservisas galėtų aptarnauti tuo pačiu metu visus turimus Vilniaus RAAD automobilius, t. y. nurodyti jų skaičių).
7. Pareiškėjas nurodė, kad Kvietimo pateikti kainų pasiūlymus priede buvo nurodytos reikalingiausios ir dažniausiai Vilniaus RAAD praktikoje pasitaikančios remonto paslaugos. Autoservisuose remonto paslaugų kataloguose yra numatyta tūkstančiai remonto paslaugų variantų, todėl tiksliai ir konkrečiai išvardinti pirkimo dokumentuose visų galimų remonto paslaugų objektyviai nėra galimybės. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pirkimo dokumentams keliami reikalavimai yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti tiek VPĮ 24 straipsnyje, tiek Vilniaus RAAD supaprastintų pirkimų taisyklių IV skyriuje. Motyvuotoje išvadoje ir Skundžiamame įsakyme nėra konstatuota konkrečių teisės normų, kurios reglamentuoja reikalavimus viešųjų pirkimų dokumentams, pažeidimų.
8. Pareiškėjas nesutiko su kaltinimais dėl neaiškių viešojo pirkimo dokumentų dėl sanitarinio mazgo, esančio A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, remonto darbų pirkimo. Pareiškėjas, nesutiko su 2017 m. birželio 30 d. Įsakymo 2 punktu ir pažymėjo, jog prie pirkimo dokumentų buvo pridėtas planuojamų remontuoti patalpų planas, kuris sudarė galimybę tiekėjams, profesionaliems statytos sektoriaus rinkos dalyviams ir statybos įmonėms, įsivertinti remonto darbų apimtis. Remonto darbų apimtis apibrėžta pirkimo dokumentuose, nurodant ne tik remonto darbų grupes, bet ir nustatant įrengimų poreikio konkrečias apimtis (šviestuvų, praustuvų, rankų džiovintuvų ir pan.) bei reikalavimus statybinėms medžiagoms ir gaminiams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas darė išvadą, kad tiekėjai turėjo visas galimybes apskaičiuoti reikiamų medžiagų, įrenginių ir darbų apimtis, o perkančiosios organizacijos tikslas (įvertinant remontuojamą objektą) buvo pirkti remonto darbus pigiausiomis medžiagomis (šių pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina), todėl išvada, jog nenurodžius reikalavimų medžiagoms, tikėtina, bus panaudotos pigiausios medžiagos rinkoje ir taip neužtikrintas pirkimų tikslas, nepagrįsta.
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2016 m. liepos 12 d. vertinimo išvada ir iš jos nurašė pažeidimo įvertinimą, tačiau VPT vertintas pirkimas buvo vykdytas atviro konkurso būdu, pirkimo suma – 392 638 Eur, esminis šių pirkimų tikslas – per mažos kainos pagrindimo vertinimas, todėl medžiagų įvardijimas, konkurencinių sąlygų varžymas šiuose pirkimuose buvo lemiamas. Vilniaus RAAD pirkimo suma – 10 000 Eur, pirkimas buvo vykdomas apklausos būdu, kurio metu gali būti kviečiamas pateikti pasiūlymą ir vienas tiekėjas, todėl pareiškėjas vertino, kad atsakovo išvada, jog buvo sudarytos sąlygos neskaidriai konkurencijai – nepagrįsta. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytų trijų tiekėjų panašūs siūlymai nesudarė teisinio pagrindo nutraukti pirkimus, visų keturių tiekėjų pasiūlymai buvo skirtingi, o pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam nėra žinoma ir vertinimo metu nekilo abejonių, jog minėtos trys įmonės yra susijusios, šio fakto neįrodė ir atsakovas.
10. Pareiškėjas pažymėjo, kad neįrodytas ir nepagrįstas kaltinimas dėl racionalumo. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra įrodyta, jog autoremonto paslaugos ar remonto darbai pirkti neracionaliomis, neprotingomis ar ne rinkos kainomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog prielaidomis paremta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą. Administracinėje byloje Nr. A756-2022/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad byloje esančioje komisijos išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti visi pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertina kaip tarnybinius nusižengimus, išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo klasifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti.
11. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Atsakovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog atsižvelgiant į Motyvuotoje išvadoje ir Skundžiamame įsakyme nurodytas tarnybinio nusižengimo datas, Skundžiamas įsakymas yra priimtas praleidus 6 mėnesių terminą. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. (49-l)-D1-308 „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos „Karštąja linija“ gauto anoniminio skundo tyrimą“ (toliau – ir 2017 m. balandžio 4 d. Pažyma). Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai aiškina Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, jas taiko nenuosekliai, aptardamas skirtingų procedūrų rezultatus įforminančius dokumentus (2017 m. balandžio 4 d. Pažymą, Motyvuotą išvadą, 2017 m. birželio 30 d. Įsakymą).
13. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus oficialią informaciją – 2017 m. balandžio 4 d. Pažymą. Tyrimas užbaigtas Motyvuota išvada, nuo kurios surašymo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 31 d., skaičiuojamas 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d. (bet ne vėliau nei praėjus trejiems metams nuo nusižengimo padarymo dienos), o ne iki 2017 m. birželio 4 d., kaip nurodė pareiškėjas. Atsakovas sprendė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai praleisti nebuvo.
14. Gavus 2017 m. sausio 27 d. anoniminį skundą, atliktas preliminarus informacijos patikrinimas, pateikta kompetentingų specialistų pozicija (2017 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Viešųjų pirkimų skyriaus raštas Nr. (20-1 )-D15-306 „Dėl Vilniaus RAAD viešųjų pirkimų įvertinimo“). Atlikus preliminarų informacijos patikrinimą, surašyta 2017 m. balandžio 4 d. Pažyma, kurios pagrindu, laikantis Taisyklėse įtvirtintų procedūrų ir terminų, vykdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taip pat atsakovas nurodė, kad preliminarus informacijos patikrinimas nelaikytinas „tarnybiniu kompetentingos institucijos patikrinimu“ Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme.
15. Atsakovas pažymėjo, kad anoniminis pranešimas nelaikytinas „oficialia informacija“, todėl 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 4 d. Pažymos pateikimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, pažymėjo, kad 5 darbo dienų terminas, per kurį turi būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nepraleistas.
16. Taisyklių 7 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų terminas taikytinas tik pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymui, o ne šio pranešimo įteikimui. Įpareigojimas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gautas 2017 m. balandžio 12 d., pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymo diena – 2017 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. balandžio 17 d. buvo nedarbo diena (Velykų antroji diena), 5 darbo dienų terminas praleistas nebuvo. Kita vertus, pagal Taisyklių reikalavimus parengtas 2017 m. balandžio 20 d. pranešimas „Apie tarnybinį nusižengimą“ Nr. (16-3)-D8-3038 (toliau – ir Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą) Vilniaus RAAD Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje užregistruotas Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymo dieną, t. y. 2017 m. balandžio 20 d., ir Vilniaus RAAD elektroniniu paštu išsiųstas 2017 m. balandžio 21 d., todėl jau šią dieną pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą. Pasirašytinai su Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas susipažino 2017 m. balandžio 24 d., kai atvyko į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją. Atsakovas nurodė, kad vertinant Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašymo, pateikimo pareiškėjui terminus ir aplinkybes, svarbu atsižvelgti į tai, kad Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas ne tik informuojamas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, bet ir apie tyrimo sustabdymą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą perdavus VPT. Ši aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad nuo Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo pasirašytinai dienos nebuvo pradėtas skaičiuoti 5 darbo dienų terminas valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, paaiškinimų pateikimui, todėl pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
17. 2017 m. birželio 30 d. Įsakyme ir Motyvuotoje išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas savo veiksmais ir neveikimu pažeidė ne tik Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, bet ir specialiųjų teisės aktų – Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, VPĮ – konkrečias nuostatas, Vilniaus RAAD direktoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Vilniaus RAAD nuostatų, Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo – nuostatas. Atsakovas nurodė, kad kvalifikuojant pareiškėjo padarytus pažeidimus buvo laikomasi tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidimai kvalifikuoti tinkamai ir pagrįstai.
18. Pareiškėjo neteisėta veika nustatyta ištyrus du 2016 m. Vilniaus RAAD vykdytus viešuosius pirkimus: 1) „Autoremonto paslaugų pirkimas“ ir 2) „Sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų pirkimas“. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija rėmėsi VPT išvadomis dėl analogiškų viešojo pirkimo elementų – pirkimų apimties, įkainių – aiškinimo įsigyjant transporto priemonių remonto, techninės priežiūros paslaugas. VPT išvadose pateikė principinę poziciją dėl pareigos nurodyti įsigyjamų paslaugų apimtį, kiekius ir įkainius, pareigos pateikti baigtinį objektų (transporto priemonių) sąrašą, su kuriais susijusios perkamos paslaugos. Komisija išsamiai įvertino su Vilniaus RAAD vykdytu mažos vertės pirkimu „Autoremonto paslaugų pirkimas“ susijusias faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas ir pripažino, kad Vilniaus RAAD, parengdamas ir patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus bei pirkdamas Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartimi Nr. VR-3.10-16-011 nenumatytas autotransporto paslaugas ir už jas mokėdamas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autodoras“ pateiktas sąskaitas faktūras, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pabrėžė, kad M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovas, patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus, vėliau pagal sudarytą Techninio aptarnavimo, remonto, atsarginių detalių tiekimo sutartį Nr. VR-3.10-16-011 su UAB „Autodoras“ pasirašydamas apmokėjimo dokumentus už automobilių remonto paslaugas, nesant sudarytos autoremonto paslaugų sutarties dėl Vilniaus RAAD automobilių modelių: Subaru Forester, VW Caravelle, Saab 9-5, Mercedes Benz Vito, ISUZU D MAX, Subaru Legacy, Toyota Previa, Subaru Outback, Nisan Note, Mitsubishi L200, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų, pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Vilniaus RAAD nuostatų 17.1, 17.8 ir 17.10 punktus, Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8 ir 7.10 punktus.
19. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, įvertinusi pirkimo dokumentus, konstatavo, kad perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos suteikė teisę pirkimo dalyviams patiems įsivertinti numatomus atlikti darbų kiekius bei numatyti, kokias medžiagas naudos darbams, o tai suponuoja nelygiavertę konkurenciją ir neužtikrina racionalaus lėšų naudojimo, kadangi tikėtina, kad pigiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas darbus atliks panaudojęs pigiausias rinkoje esančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovas, patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus dėl sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų laikymosi, pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Vilniaus RAAD nuostatų 17.1, 17.8 ir 17.10 punktus, Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8 ir 7.10 punktus.
20. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į 2017 m. balandžio 4 d. Pažymoje pateiktą informaciją, 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (49-l)-D8-2856 pavedė Vilniaus RAAD pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras pareigūnams, atlikusiems pirkimų procedūras. Vilniaus RAAD pateiktais duomenimis (2017 m. gegužės 10 d. raštas Nr. (38-2)-VR-1.7-3650), G. M. atžvilgiu baigtas patikrinimas ir patvirtinta motyvuota išvada, kurioje siūloma G. M. skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Atsakovas darė išvadą, kad pats Vilniaus RAAD konstatavo, jog vykdant aptariamus viešuosius pirkimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, išsamiai išanalizavusi su tarnybiniu nusižengimu susijusias faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas, įrodė ir pagrįstai konstatavo M. Š. aplaidumą vykdant teisės aktų reikalavimus viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo srityje.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus oficialią informaciją – 2017 m. balandžio 4 d. Pažymą, kurios pagrindu 2017 m. balandžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. AMP1-61 pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tyrimas užbaigtas 2017 m. gegužės 31 d., surašius Motyvuotą išvadą, ir 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 31 d. Teismas nurodė, kad tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d., o ne iki 2017 m. birželio 4 d., kaip nurodė pareiškėjas. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentas, jog informacija apie galimus viešųjų pirkimų pažeidimus gauta 2017 m. sausio 27 d. ir nuo jos skaičiuotinas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nepagrįstas.
23. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad buvo pažeistos tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžią reglamentuojančios teisės normos, nes gavus oficialią informaciją tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Pareiškėjas teigė, kad informacija gauta 2017 m. sausio 27 d., o aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-301 dėl Komisijos sudarymo priimtas tik 2017 m. balandžio 12 d. Teismas nurodė, kad anoniminis pranešimas nelaikytinas oficialia informacija, todėl 5 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. balandžio 4 d. Pažymos pateikimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 5 darbo dienų terminas, per kurį turi būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nepraleistas.
24. Teismas nustatė, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija sudaryta 2017 m. balandžio 12 d. Pranešimas surašytas 2017 m. balandžio 20 d., nes 2017 m. balandžio 17 d. buvo nedarbo diena. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad 2017 m. balandžio 20 d. Pranešimas surašytas nepraleidus Taisyklių 7 punkte nustatyto termino ir įteiktas laiku.
25. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog procedūriniai pažeidimai lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, todėl nurodė, kad naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo.
26. Teismas vertino, kad Motyvuota išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Motyvuota išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (Įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 str. 2 d. 2 ir 6 p., Vilniaus RAAD nuostatų 17.1, 17.8 ir 17.10 p. ir Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8, 7.10 p.), nurodė, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas, kaip Vilniaus RAAD direktorius, privalėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirtų įgaliojimų įvykdymą, t. y. būdamas perkančiosios organizacijos vadovas, patvirtinti aiškius ir tikslius pirkimo dokumentus, užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą perkančiajai organizacijai užtikrinti viešųjų pirkimų tikslą, t. y. – vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
27. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su autoremonto paslaugų ir sanitarinio mazgo remonto darbų pirkimais.
28. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. M. Š., eidamas Vilniaus RAAD direktoriaus pareigas, savo neveikimu, kaip perkančiosios organizacijos vadovas, neužtikrino viešųjų pirkimų tikslų, t. y. patvirtino neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus ir sąlygas, t. y.: 1) M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovas, patvirtindamas Autoremonto paslaugų pirkimo apklausos sąlygas (kvietimą pateikti kainų pasiūlymus), vėliau pagal sudarytą sutartį su UAB „Autodoras“ pasirašydamas apmokėjimo dokumentus už automobilių remonto paslaugas, nesant sudarytos autoremonto paslaugų sutarties dėl Vilniaus RAAD automobilių modelių: Subaru Forester, VW Caravelle, Saab 9-5, Mercedes Benz Vito, ISUZU D MAX, Subaru Legacy, Toyota Previa, Subaru Outback, Nisan Note, Mitsubishi L200, – nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos perkančiajai organizacijai užtikrinti viešųjų pirkimų tikslą; 2) M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovas, pasirašydamas sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus, kuriuose nurodyta planuojamų pirkti remonto darbų apimtis (7 darbų pozicijos) ir pateikas patalpų planas, tačiau šios pozicijos nedetalizuotos, t. y. nurodyti tik bendri darbų pavadinimai (pavyzdžiui, sienų iš keramikinių plytelių remontas) ir nepateikti detalūs darbų aprašymai, nenustatyti numatomų įsigyti darbų kiekiai (apimtys), nenurodyti reikalavimai naudotinoms medžiagoms, gaminiams (pvz., durims, šviestuvams, keramikinėms plytelėms, praustuvams, unitazams), neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiavertės konkurencijos, lygiateisiškumo, skaidrumo principų laikymosi.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina Motyvuotoje išvadoje suformuluotą teiginį, kad M. Š., kaip Vilniaus RAAD direktorius, veikdamas pagal Vilniaus RAAD nuostatus ir pareigybės aprašymą, būdamas asmeniškai atsakingas už Vilniaus RAAD pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, neužtikrino, kad pirkimo dokumentai būtų parengti aiškūs ir tikslūs, todėl pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Vilniaus RAAD nuostatų 17.1, 17.8 ir 17.10 punktų ir Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8 ir 7.10 punktų reikalavimus, todėl savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes.
30. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Motyvuotoje išvadoje ir Skundžiame įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
III.
31. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4740-535/2017 ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. AMP1-98 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui M. Š.“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2017 m. birželio 30 d. Įsakymas priimtas praleidus Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kontrolės skyrius, 2017 m. sausio 27 d. anoniminio skundo pagrindu, atliko tyrimą ir parengė 2017 m. balandžio 4 d. Pažymą. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2017 m. balandžio 4 d. turi būti skaičiuojama 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino eigos pradžia. Šiuo atveju, kaip paaiškina pareiškėjas, 2 mėnesių senaties termino, prasidėjusio 2017 m. balandžio 4 d., pabaiga – 2017 m. birželio 4 d. Tarnybinę nuobaudą skyrus 2017 m. birželio 30 d., praleistas 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, kuris baigėsi 2017 m. birželio 4 d.
33. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo vertinimu, be teisinio pagrindo 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino eigos pradžią siejo su 2017 m. gegužės 31 d. Motyvuotos išvados surašymo diena, kai buvo užbaigtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, pradėtas 2017 m. balandžio 20 d. Įsakymu. Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas skaičiuojamas nuo motyvuotos išvados surašymo tik vienu atveju, t. y. kai traukiamas tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar institucijoje. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino eigos pradžią siejo su Motyvuotos išvados surašymo diena, yra nepagrįsta.
34. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kontrolės skyrius 2017 m. sausio 27 d. anoniminio skundo pagrindu atliko tyrimą, kurio rezultatai fiksuoti 2017 m. balandžio 4 d. Pažymoje, todėl 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino eiga turi būti skaičiuojama nuo 2017 m. balandžio 4 d. Pažymos surašymo datos.
35. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ne kiekvienas tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų pažeidimas yra pagrindas naikinti paskirtąją tarnybinė nuobaudą, tačiau Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų pažeidimas yra besąlyginis tarnybinės nuobaudos naikinimo pagrindas. Analogiškoje situacijoje tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-954/2011 konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po tarnybinio patikrinimo ir tai yra pagrindas, remiantis Įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti.
36. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo vertinimu, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tarnybinių nuobaudų senaties klausimais, netinkamai taikė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikintinas. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo, bendro pobūdžio teiginiais išreiškė pritarimą Motyvuotai išvadai bei Skundžiamam įsakymui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo yra identiški išdėstytiems skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.
37. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
38. Atsakovas mano, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Įstatymo nuostatas. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Taisyklėmis, tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taisyklių 14 punkte numatyta, kad gavęs motyvuotą išvadą valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo (nagrinėjamu atveju – aplinkos ministras) per Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima vieną iš nurodytų sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui 2017 m. gegužės 31 d. pateikta Motyvuota išvada, o 2017 m. birželio 30 d. Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, todėl 2017 m. birželio 30 d. Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.
39. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo skundo argumentų dėl tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo, ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertino šiuos skundo argumentus, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodydamas argumentus, paremtus teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo.
40. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pateiktame pirmosios instancijos teismui, kuriuos išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, konstatuodamas, kad Skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo nuomone, vertino ne tik pareiškėjo M. Š. skunde nurodytus argumentus, bet iš esmės patikrino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir, atlikęs išsamų vertinimą, pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl tarnybinių nuobaudų pagrįstumo, motyvuotai atmetė pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
41. Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
44. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tarnybinių nuobaudų senaties klausimais, netinkamai taikė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikintinas.
45. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 30 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) 1 dalis nustato, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Aiškindamas Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 23, 2013 m., p. 560).
46. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. Įsakyme nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis nusižengimas nustatytas atlikus tarnybinį patikrinimą (tyrimą), taikoma Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Iš atsiliepimo į skundą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog atsakovas nurodė, kad nagrinėjamas atvejis patenka tarp Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įvardintų išimtinių atvejų, t. y. atliktas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu, todėl taikomas 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio patikrinimo užbaigimo dienos, ir 3 metų tarnybinės atsakomybės taikymo naikinamasis terminas (kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant tarnybinį patikrinimą). Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Skundžiamas įsakymas priimtas praleidus 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminą ir paaiškina, jog nuo 2017 m. balandžio 4 d. Pažymos surašymo turi būti skaičiuojama 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties termino eigos pradžia.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus oficialią informaciją – 2017 m. balandžio 4 d. Pažymą, kurios pagrindu 2017 m. balandžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. AMP1-61 pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tyrimas užbaigtas 2017 m. gegužės 31 d. surašius Motyvuotą išvadą, nuo kurios surašymo dienos skaičiuojamas 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus veiklą tikrino kita aukštesnė pagal pavaldumą institucija. Atsižvelgiant į tai, tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 31 d., o 3 metų senaties terminas taikytas pagrįstai.
48. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad M. Š., netinkamai atlikdamas Vilniaus RAAD direktoriaus pareigas, pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, Vilniaus RAAD nuostatų 17.7, 17.8 ir 17.10 punktus, Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8 ir 7.10 punktus.
49. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
50. Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareiga užtikrinti, jog būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, 6 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareiga yra užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.
51. Vilniaus RAAD nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 717, 17.1 įtvirtinta, kad direktorius organizuoja Vilniaus RAAD darbą, jog būtų įgyvendinami Vilniaus RAAD veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, 17.8 punkte nurodyta, kad direktorius užtikrina, jog būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų, 17.10 punkte nurodyta, kad direktorius užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą departamento vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.
52. Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto aplinkos ministro 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. D1-485, 7.1 punkte nustatyta, kad direktorius organizuoja departamento darbą, kad būtų įgyvendinami tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, 7.8 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, jog būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir departamento nuostatų, 7.10 punkte įtvirtinta, kad direktorius užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą departamento vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.
53. Teisėjų kolegija nurodo, kad Skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 14.1 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13d. nutarimo Nr. 1473 redakcija), 15.14 punktu, ir atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 31 d. Motyvuotą išvadą. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad M. Š. aktyviais veiksmais: tvirtino neaiškias ir netikslias pirkimo sąlygas (sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančio A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, remonto darbų pirkimo sąlygas); vizavo pirkimo paraišką-prašymą; įsakymu pavedė pirkimą vykdyti komisijai; tvirtino pirkimo sąlygas bei tiekėjų kainos analizės pažymą; pasirašė sutartį ir vizavo sąskaitas-faktūras. Neveikimas, kaip nurodyta Įsakyme, pasireiškė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, Vilniaus RAAD nuostatų 17.7, 17.8 ir 17.10 punktuose, Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8 ir 7.10 punktuose nustatytų pareigų nevykdymu / netinkamu vykdymu.
54. Skundžiamame įsakyme pažymėta, kad Vilniaus RAAD, vykdydamas Sanitarinio mazgo (tualeto patalpų), esančių A. Juozapavičiaus g., 9, Vilnius remonto darbų pirkimą, t. y. pirkimo procedūras ir nustatydamas laimėtoją, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, šio straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų principo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, darbų <...> racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
55. 2017 m. birželio 30 d. Įsakyme taip pat nurodyta, kad M. Š., būdamas perkančiosios organizacijos vadovas, patvirtindamas neaiškius ir netikslius pirkimo dokumentus (Autoremonto paslaugų pirkimo apklausos sąlygos (kvietimas pateikti kainų pasiūlymus), patvirtintos 2016 m. sausio 23 d.), vėliau pagal sudarytą sutartį su UAB „Autodoras“ pasirašydamas apmokėjimo dokumentus už automobilių remonto paslaugas, kai nebuvo sudaryta autoremonto paslaugų sutartis su Vilniaus RAAD dėl automobilių modelių: Subaru Forester, VW Caravelle, Saab 9-5, Mercedes Benz Vito, Isuzu D-MAX, Subaru Legacy, Toyota Previa, Subaru Outback, Nisan Note, Mitsubishi L200, – nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos perkančiai organizacijai užtikrinti viešųjų pirkimų tikslą – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek Motyvuotą išvadą, tiek Skundžiamą įsakymą, pagrįstai padarė išvadą, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina Motyvuotoje išvadoje suformuluotą teiginį, jog M. Š., kaip Vilniaus RAAD direktorius, veikdamas pagal Vilniaus RAAD nuostatus ir pareigybės aprašymą, būdamas asmeniškai atsakingas už Vilniaus RAAD pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, neužtikrino, kad pirkimo dokumentai būtų parengti aiškūs ir tikslūs, todėl pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų nuostatas, netinkamai atliko Vilniaus RAAD nuostatų 17.7, 17.8 ir 17.10 punktų ir Vilniaus RAAD direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.8 ir 7.10 punktų reikalavimus, todėl savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes. Skundžiamame įsakyme ir Motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareiškėjas kaltinamas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus siejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
57. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
58. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.